Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ įgalioto asmens pareiškimą dėl bankrutuojančių fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų D. S. ir G. S. bankroto administratoriaus prašymas dėl bankroto bylos užbaigimo, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo užbaigti fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą, kadangi plane numatyta 12 854,40 Eur kreditoriui grąžintina suma yra tik preliminari, o administratorius nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjų galimybes (negalėjimą) toliau tęsiant plano įgyvendinimą iš gaunamų pajamų didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriumi.Apeliantai (pareiškėjai) D. S. ir G. S., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreditoriui buvo pervesta galutinė mokumo atkūrimo plane numatyta suma dar iki plano įgyvendinimo pabaigos, todėl teismas nepagrįstai atsisakė užbaigti bankroto bylą, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pasikeitė plano tvirtinimo metu egzistavusios aplinkybės, pareiškėjai nevengė vykdyti prievolės bankui, o kreditoriaus ir teismo argumentai apie pareiškėjų galimybes didesne dalimi patenkinti kreditoriaus finansinį reikalavimą nepagrįsti.

Pagal FABĮ 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekdami maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Nagrinėjamoje byloje fizinių asmenų D. S. ir G. S. mokumo atkūrimo plano 1 punkte nurodyta, kad šio plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai nuo plano patvirtinimo teisme dienos (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d.). Mokumo atkūrimo plano 3 punkte nurodyta, kad pareiškėjai D. S. ir G. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų gaunamas darbo užmokestis yra po 289,62 Eur per mėnesį. Pagal plano 4, 5 ir 6 punktus pareiškėjai jokio registruotino ir kito turto, kurį pardavus būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, neturi, skolininkų taip pat neturi, plano įgyvendinimo laikotarpiu jie sieks geresnių darbo įmonėje rezultatų ir didesnio atlyginimo, o nepavykus pagerinti savo finansinės būklės, nuolat domėsis darbo pasiūlymų skelbimais, radę darbo pasiūlymą pagal turimą kvalifikaciją su siūlomu didesniu darbo užmokesčiu kandidatuos į siūlomas darbo vietas, siekdami išnaudoti visas galimybes gauti didesnes pajamas, pareiškėjai ieškos galimybių dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą. Mokumo atkūrimo plano 12 punkte numatytas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafikas, t. y. numatyta, kad per 5 plano vykdymo metus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ bus sumokėta iš viso 12 854,40 Eur suma (po 2 570,88 Eur per metus). Bankroto administratorius savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjai turėtų stengtis gauti didesnes pajamas, o nesant galimybių gauti pajamų iš keleto įmonių turėtų įsidarbinti ne vienoje įmonėje ir stengtis gauti didesnį darbo užmokestį. Administratoriaus nuomone, tikslinga didinti indėlį į kreditorinių reikalavimų tenkinimą, atsižvelgiant į ekonominio – socialinio gyvenimo realijas.Teismui bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotas asmuo 2018 m. sausio 26 d. pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktą, kuriame nurodė, kad pagal mokumo atkūrimo planą per 5 metų laikotarpį fiziniai asmenys privalo patenkinti kreditoriaus reikalavimą 12 854,40 Eur sumai. Šią prievolę fiziniai asmenys įvykdė anksčiau plane numatyto termino, taigi mokumo atkūrimo procesas yra baigtas. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus įgaliotas asmuo prašė užbaigti fizinių asmenų D. S. ir G. S. bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų mokumo atkūrimo plane numatyta 12 854,40 Eur kreditoriui grąžintina suma yra tik preliminari, kuri apskaičiuota pagal plano sudarymo metu atitikusią bankrutuojančių fizinių asmenų finansinės būklės faktinę situaciją, o administratorius nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjų galimybes (negalėjimą) toliau tęsiant plano įgyvendinimą iš gaunamų pajamų didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriumi.Apeliantai D. S. ir G. S. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atskirajame skunde teigia, kad, nors mokumo atkūrimo planas turėjo būti įvykdytas per 5 metus nuo plano patvirtinimo dienos, galutinė pagal planą 5 141,76 Eur suma kreditoriui buvo pervesta iki plane numatyto termino pabaigos, todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo užbaigti bankroto bylą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo planas šiuo atveju teismo buvo patvirtintas 2015 m. gegužės 4 d., nustatytas plano įgyvendinimo terminas yra 5 metai, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo/užbaigimo aktas bankroto administratoriaus pateiktas teismui 2018 m. sausio 26 d., t. y. nesuėjus plane nustatytam 5 metų terminui (likęs plano įgyvendinimo terminas – daugiau kaip 2 metai). Mokumo atkūrimo planui kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pritarė ir šį planą patvirtino teismas, atsižvelgdami į plane nustatytą 5 metų mokumo atkūrimo trukmę, jame numatytas priemones pagerinti skolininkų turtinę padėtį, t. y. siekį padidinti gaunamas pajamas (darbo užmokestį), susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti papildomus darbus, vykdyti individualią veiklą ir pan. Tik pasibaigus plano įgyvendinimo terminui bus galima įvertinti, ar skolininkai: a) dėjo visas pastangas, kaip nurodė plane, padidinti gaunamas pajamas (siekė geresnių darbo rezultatų ir geresnio darbo užmokesčio, ieškojo geriau apmokamo darbo, papildomo darbo, užsiėmė individualia veikla ir pan.); b) jei nepadidino gaunamų pajamų, ar egzistavo objektyvi galimybė tai padaryti, ir tik tuomet spręsti, ar egzistuoja pagrindas baigti bankroto bylą ir nurašyti kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodytas 5 metų mokumo atkūrimo plano terminas yra nustatytas FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), šis terminas ir priemonės pagerinti fizinių asmenų padėtį buvo nustatyti teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane, todėl šio plano sąlygų turi būti laikomasi. Bankroto procesas negali apsiriboti vien tik bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodytų piniginių lėšų (12 854,40 Eur) sumokėjimu kreditoriui. Kreditorius AB „Šiaulių bankas“ ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad mokumo atkūrimo plane numatyta kreditoriui grąžinti skolos dalis buvo nustatyta atsižvelgiant į plano sudarymo (patvirtinimo) metu buvusią bankrutuojančių fizinių asmenų finansinę situaciją (jų gaunamas darbines pajamas ir galimybes padengti kreditoriaus finansinį reikalavimą). Tuo tarpu pareiškėjams plano įgyvendinimo laikotarpiu gavus papildomų pajamų, kurios nebuvo numatytos plane (jos nėra susiję su pareiškėjų gaunamu darbo užmokesčiu, nėra numatytos gauti iš kitų asmenų pagal mokumo atkūrimo planą) ir į jas nebuvo atsižvelgta tvirtinant planą, laikytina, kad pareiškėjų turtinė padėtis, lyginant ją su plano sudarymo (patvirtinimo) metu buvusia faktine situacija, pasikeitė ir ši aplinkybė turi būti įvertinta, svarstant klausimą dėl pareiškėjų galimybės didesne dalimi (nei numatyta mokumo atkūrimo plane) padengti kreditoriaus finansinį reikalavimą, taip pat tikslinant (pakeičiant) mokumo atkūrimo planą FABĮ 8 straipsnio nustatyta tvarka.Pažymėtina, kad bankroto administratorius, teigdamas, jog bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, nepateikė jokių duomenų apie bankrutuojančių asmenų D. S. ir G. S. gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, galimybę dar daugiau kaip 2 metus iš gaunamų pajamų atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, kaip jau minėta, pagal teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą skolininkai (pareiškėjai) per 5 metų laikotarpį įsipareigojo ne tik sumokėti kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ konkrečią nustatytą sumą, tačiau ir imtis visų įmanomų priemonių padidinti savo gaunamas pajamas (padidinti savo mokumą). Pateikdamas parengtą plano įgyvendinimo aktą bankroto administratorius jame nenurodė, kaip buvo įgyvendinami plane nurodyti fizinių asmenų įsipareigojimai ir kokių veiksmų jie ėmėsi tiems įsipareigojimams įvykdyti.Iki mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pabaigos yra likę daugiau kaip 2 metai, kas laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu pareiškėjams siekiant įgyvendinti plane numatytas priemones ir tokiu būdu padidinant savo mokumą bei didesne dalimi patenkinant kreditoriaus finansinį reikalavimą. Be to, pareiškėjams plano vykdymo laikotarpiu dėl objektyvių priežasčių net ir nepavykus įgyvendinti plane numatytų mokumo atkūrimo priemonių, turi būti įvertintos jų galimybės didesne dalimi patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš gaunamų darbinių pajamų, kaip tai buvo daroma iki šiol. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo būtų taip iš esmės pasikeitusi fizinių asmenų padėtis ir atsiradę tokių naujų aplinkybių, dėl kurių fiziniai asmenys prarastų visas galimybes įgyvendinti planą per jame nustatytą 5 metų terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, nesuėjus 5 metų terminui ir iš esmės nepasikeitus padėčiai nuo plano patvirtinimo, nėra pagrindo patvirtinti plano įgyvendinimo aktą ir baigti bankroto bylą, taip nurašant kreditorių reikalavimus.Konstatuotina, kad 5 metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 29 punktas). Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018), taip pat kiti apeliacinės instancijos teismai (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-50212/2017).Apeliantai D. S. ir G. S. atskirajame skunde, grįsdami pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, vadovaujasi FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kuri numato, kad teismas taip pat priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu anksčiau negu nustatyta plane patenkinti fizinio asmens visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai ir bankroto administratorius pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos užbaigimo šia įstatymo nuostata nesivadovautina, kadangi pagal FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 1 punktą fizinio asmens bankroto byla baigiama, kai yra patenkinami visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai (visa suma), o ne mokumo atkūrimo plane numatyta kreditorių reikalavimų dalis. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.