Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei jo gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (4 metai), tėvai – ieškovė A. A. ir atsakovas A. Š. (1 t., e. b. l. 7).

Ieškovė turi dar vieną vaiką, gyvenantį kartu, 18 metų sūnų, kuris mokinasi profesinėje mokykloje (2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 25 sek. – 11 min. 34 sek.).

Atsakovas kitų išlaikytinių neturi.

Šalių dukra lanko Kauno Panemunės lopšelį-darželį, mėnesinė įmoka apie 60 Eur, taip pat mergaitė lanko šokių būrelį, mėnesio kaina – 12 Eur (1 t., e. b. l. 46–48, 165–166).

Ieškovė nuosavybės teise turi žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 38–41). Ieškovė turi vieną transporto priemonę – T. C., pirmosios registracijos data 2002 m. gegužės 8 d. (1 t., e. b. l. 43).

Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi (1 t., e. b. l. 42, 2 t., e b. l. 20–21).

Šalys kartu neveda šeimyninio gyvenimo nuo 2018 m. spalio 21 d.

Ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 25 d. dirba UAB „Norvelina“, darbo užmokestis buvo apie 420 Eur, bylos nagrinėjimo eigoje padidėjo iki 620,00 Eur atskaičius mokesčius (1 t., e. b. l. 45, 169, 2 t., e b. l. 76, 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 40 sek. – 10 min. 30 sek.).

Atsakovas nuo 2018 m. birželio mėn. keletą mėnesių dirbo UAB „Palink“ (1 t., e. b. l. 180, teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 03 sek. – 40 min. 08 sek. ). Atsakovas iki 2019 m. kovo 31 d. gaudavo išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Sodros (1 t., e. b. l. 109–110, 2 t., e. b. l. 18–19, teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 18 sek. – 40 min. 32 sek.). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nedirba, turi profesinį išsilavinimą – stalius (medžio operatorius), užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (1 t., e b. l. 63, teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 47 sek. – 41 min. 00 sek.).

Įsipareigojimai už vaiko patalynę uždarajai akcinei bendrovei „Moki lizingas“ yra įvykdyti, tiek ieškovė, tiek atsakovas tam tikrais laikotarpiais vykdė įsipareigojimus dėl patalynės (1 t., e. b. l. 164, 167–168, 178–179, 2 t., e. b. l. 5–8)

Priešieškinys ir prie jo priedai nevertinti, nes priešieškinį 2019 m. kovo 6 d. teismo nutartimi atsisakyta priimti (1 t., e. b. l. 123–139). Taip pat nevertintas 2016 m. vasario 11 d. nutarimas, nes 2019 m. rugpjūčio 22 d. teismo protokoline nutartimi neprijungtas prie bylos (2 t., e. b. l. 77).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad netrukdys atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaiko interesams. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, teismas nenustato konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi nekliudyti atsakovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį ieškovė atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad jis turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.170 straipsnio 5 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad esant nesutarimams su ieškove dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka gali būti nustatyta teismo.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymu vaikui sutinka iš dalies, atsakovo nuomone, vaiko poreikiams patenkinti pakaktų apie 200,00 Eur / mėn. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje išreiškė abejones dėl tam tikrų išlaidų, nurodytų vaiko poreikių lentelėje (pvz. maistui, transportui, sveikatos priežiūrai, būsto mokesčiai ir pan.). Pažymėtina, kad vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018, 15 punktas). Bylos nagrinėjimo metu minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 430,00 Eur, todėl ieškovės prašomas priteisti 215,00 Eur išlaikymas vaikui iš atsakovo, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis, reikalaujantis išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos mėnesiui išlaidos (mityba – 150,00 Eur, būsto mokesčio dalis, tenkanti vaikui – 40 Eur, laisvalaikio poreikiai – 50 Eur, ir kt.) nėra aiškiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į ieškovės nurodytas išlaidas nėra įtrauktos tokios išlaidos kaip pvz., dantų gydymo išlaidos, būrelių lankymo išlaidos, o į tam tikras išlaidas (pvz., laisvalaikio) yra įtraukta ir būtinos išlaidos transportui (vaikas yra vežamas iš Šlienavos į Panemunėje esantį darželį). Teismo vertinimu, sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėti būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo vežiojimui į darželį taip pat patiriamos išlaidos ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos darželiui, išlaidos maistui (jei perkama turguje ar kioskuose), gimtadieniams ir pan.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra protingos, atitinka vaikų amžių ir būtinuosius poreikius.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nedirba, gyvena su tėvais, kitų išlaikytinių neturi, turto neturi. Teismo vertinimu, atsakovui nepateikus įrodymų dėl jo sveikatos būklės (dėl patirtos avarijos ir jos liekamųjų reiškinių sveikatai ir galimybei dirbti), nėra objektyvių kliūčių atsakovui dirbti ir teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras ir turi pareigą imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų patenkinti visi būtinieji vaiko poreikiai.

Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda (per 10 mėnesių sumokėjo 6,50 Eur ir nupirko vaikui baseinėlį maudytis), nemoka išlaikymo pagal teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 57 sek.; 42 min. 2 sek. 26 sek.). Teismo vertinimu, ieškovei vienai tenka ne tik reikšmingai didesnė finansinė našta užtikrinant nepilnamečio vaiko gerovę, tačiau ir visos buitinio gyvenimo pareigos, susijusios su vaiko priežiūra ir auklėjimu, kurias įprastai dalijasi abu tėvai. Teismas atsižvelgia į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina, ieškovė savo lėšomis užtikrina jam gyvenamąjį būstą, tenkina jo poreikius, tarp jų ir iš anksto nenumatytus (pvz., nežymūs susirgimai, ekskursijos, ir pan.), dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama vaiko interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo priežiūrai ir auklėjimui). Atsakovo atstovas prašo įvertinti į tai, kad ieškovė gauna 50,00 Eur išmoką vaikui iš valstybės. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas nuo savo pareigos prižiūrėti ir auklėti vaiką yra nusišalinęs, bendrauja minimaliai, išlaikymo neteikia net ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl minimalios mėnesinės algos kaip orientacinio dydžio, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, objektyvių kliūčių jam dirbti byloje nenustatyta, atsižvelgęs į vaiko amžių (4 m.), konstatuoja, jog prašoma 215,00 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti, o atsakovas yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 215,00 Eur vaiko išlaikymui, mokant kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai ( CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnis reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trijų mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 200,00 Eur per mėnesį, iš viso 600,00 Eur įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2018 m. spalio mėnesio pabaigos. Teismui konstatavus, kad vaiko poreikiams patenkinti būtina 430,00 Eur suma, ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 200,00 Eur laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė byloje yra pateikusi 2019 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitą Nr. 940970, iš kurio matyti, kad buvo sumokėti 600,00 Eur, tačiau teismas pažymi, kad mokėtojas J. R. nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas sutarties numeris nesutampa su ieškovės byloje pateiktos teisinių paslaugų sutarties numeriu, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš atsakovo (1 t., e. b. l. 49, 51).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (mokėtinas žyminis mokestis – 58,00 Eur) ir jo įsiskolinimo priteisimo (mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 15,00 Eur) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra mokamas 75 Eur žyminis mokestis, tačiau teismas atsižvelgęs yra į tai, kad atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei pasinaudodamas įstatymo suteikta teise nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nepriteisia minėto žyminio mokesčio iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Atsakovas nors ir sutiko dėl dalies prašomo priteisti išlaikymo ir jo įsiskolinimo, tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, išlaikymo gera valia nemokėjo ir nemoka, todėl likę žyminiai mokesčiai, ieškinį tenkinus (iš viso: 73,00 Eur) priteistini iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei 2019 m. balandžio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (2 t., e. b. l. 54–55). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (23,40 Eur) ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui per EPP pateikta ir elektroniniu parašu pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. 17 val. 12 min., t. y. po teismo posėdžio (2 t., e. b. l. 82). CPK 99 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką, nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles, šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (teismui nepriėmus pažymos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyrius kreiptųsi į teismą papildomo sprendimo priėmimo), pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priimtina, ir iš atsakovo priteistina 23,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas turėjo 17,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali akto redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. Š., gim., (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2019 m. sausio 31 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,74 Eur (devyniasdešimt eurų 74 ct) bylinėjimosi išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,40 Eur (dvidešimt trijų eurų 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.