- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2-4091-930/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36621-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- K. E.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Birutė Rutkauskienė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovei S. K., ieškovės atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei, atsakovui K. E., atsakovo atstovei advokatei Astai Skujytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui K. E. (K. E.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys ir prašymas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriais ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „K.“, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 700 Eur iki vaiko pilnametystės, nenustatyti konkrečios skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, sprendime nurodant, kad atsakovas ir nepilnametė dukra bendraus šalių susitarimu, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažinti nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra. 2018 m. atsakovas, siekdamas uždirbti lėšų šeimos būstui įsigyti, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). 2020-10-10 paskambino šalių dukrai ir pranešė, kad su ieškove kartu nebegyvens, kad ketina skirtis. Vėliau paskambino ieškovei ir pranešė, kad įsimylėjo kitą moterį, kad atvyksta 2 savaitėm į Lietuvą, tačiau gyvens pas kitą moterį. Šiuo metu šalių santuoka faktiškai yra nutrūkusi, bendro ūkio sutuoktiniai neveda, galimybių atstatyti santuoką nėra. Atsakovas išėjo iš namų, nebesirūpina nei ieškove, nei savo vaiku. Ieškovė nesulaukia iš atsakovo nei moralinės, nei materialios pagalbos, viena rūpinasi namų priežiūra, šeimos išlaikymu. Dėl atsakovo neištikimybės, iširusios santuokos, sutriko ieškovės sveikata, ji gydosi dėl streso sukeltų padarinių – įtampos, nerimo, miego sutrikimų. Ieškovė neturtinę žalą vertina 5 000 Eur, nes 17 metų santuokoje šalys gyveno normalų, gražų gyvenimą, su gyvenimu santuokoje ieškovė siejo savo ateities tikslus, svajones, šalys planavo statytis bendrus namus, o atsakovo pranešimas apie santykius su kita moterimi pažemino ir įžeidė ieškovę. Kadangi atsakovas paliko šeimą, ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šalių dukrai būtina motinos globa ir rūpestis, ji neturėtų būti perkeliama gyventi į svetimą aplinką. Jai esant 17 metų amžiaus, ji pati galės apsispręsti kaip ir kada bendrauti su atsakovu, todėl ieškovė neprašo nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Atsakovas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), gauna dideles pajamas, todėl turi prisidėti prie dukters išlaikymo tokia suma, kokia reikalinga jos poreikių patenkinimui. Šalių dukra papildomai mokosi anglų kalbos ir matematikos, mokosi muzikos mokykloje, jai reikalingi akiniai, psichologo konsultacijos. Šalių vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 991 Eur: 55 Eur - komunaliniams mokesčiams, 30 Eur -pramogoms (filmams, spektakliams, parodoms, draugų gimtadieniams), 25 Eur - muzikos mokyklai, 65 Eur - muzikos mokyklos koncertams, festivaliams, konkursams ir koncertinei aprangai, 60 Eur - anglų kalbos pamokoms, 60 Eur - matematikos pamokoms, 15 Eur - edukacijai mokykloje (spektakliams, lavinamiesiems užsiėmimams, ekskursijoms), 15 Eur - klasės fondui (fotonuotraukoms, paskutiniam skambučiui, išleistuvėms ir kt.), 5 Eur - pratyboms ir užduočių knygelėms, 4 Eur - kanceliarinėms prekėms, 190 Eur - maistui namuose, 22 Eur - vaistams ir vitaminams, 15 Eur - vasaros stovyklai, 15 Eur - higienos reikmenims, 40 Eur - viršutiniams drabužiams, 5 Eur - apatiniams drabužiams, 17 Eur - striukėms, 9 Eur - žiemos avalynei, 8 Eur -vasaros avalynei, 30 Eur - atostogoms, 20 Eur - gimtadieniams, 35 Eur - telefonui (remontui, internetui), 15 Eur - kompiuteriui, 10 Eur - kirpyklai, 12 Eur - dantų gydymui ir profilaktikai, 8 Eur – akių periodiniams patikrinimams, akiniams, akinių stiklų keitimui, 15 Eur - tyrimams (alergijos, vitamino D ir kt.), 18 Eur - buities prekėms (patalynei, baldams, kambario interjerui, kepimo reikmenims, pasui, raktams), 17 Eur - kaukėms ir dezinfekciniam skysčiui, 125 Eur -rankpinigiams. Kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra kelis kartus didesnės nei ieškovės, laikantis proporcingumo principo, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas 700 Eur dydžio mėnesinis išlaikymas. Šalys gyvena bute, kuris priklauso ieškovės motinai, todėl ieškovė perveda kas mėnesį po 200-300 Eur savo mamai už naudojimąsi būstu bei pensinio amžiaus mamos paramai. Šalių nepilnametė dukra paveldėjo dviejų kambarių butą, kuriame uzufrukto teise gyvena V. K.. Mokėjimai už buto remontą, renovaciją, avarijų šalinimą turi būti sumokėti vaiko lėšomis. Yra planuojamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) renovavimas, vadinasi šalių dukra turės mokėti išlaidas, susijusias su namo renovacija, kas gali sudaryti nuo 300 iki 400 Eur per mėnesį. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo negyvenamąją patalpą - automobilių stovėjimo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 8 000 Eur, ieškovės vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - apie 4 200 Eur, atsakovo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - apie 4 500 Eur, iš viso turto už 16 700 Eur. Nutraukiant santuoką kiekvienai iš šalių turėtų atitekti turto už 8 350 Eur. 2020-08-04 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotas nekilnojamasis turtas - negyvenamoji patalpa - automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), pripažintina asmenine ieškovės nuosavybe, nes buvo įgyta už asmenines ieškovės lėšas, gautas pardavus kitą asmeninį turtą, o atsakovas neprisidėjo nei prie šio turto pirkimo nei jo išlaikymo. 2016 m. ieškovė paveldėjo, o 2018 m. gavo dovanų žemės sklypą, 2018-02-26 pardavė šį sklypą už 13 000 Eur, iš kurių 8 000 Eur panaudojo automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimui. Šio nekilnojamojo turto pirkimui nebuvo panaudotos nei atsakovo, nei šalių santuokinės lėšos. Nutraukus šalių santuoką išlaikymas ieškovei iš atsakovo nėra reikalingas.
Šalies argumentai
3. 2021-06-01 ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo prašo priteisti jai automobilį (duomenys neskelbtini), o atsakovui – automobilį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka su santuokos nutraukimu, kad ieškovei po santuokos nutraukimo liktų ikisantuokinė pavardė, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškove, ieškovės pradiniu ieškiniu prašomu transporto priemonių padalinimo būdu, kad nei vienam iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo nėra reikalingas vienas kito išlaikymas, sutinka nepilnamečiam vaikui teikti 250 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą, prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo išimtinai dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, dėl nekilnojamojo turto – automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir prašo priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nepagarba atsakovo atžvilgiu prasidėjo nuo santuokos įregistravimo, kai ieškovė pareiškė, kad neims atsakovo pavardės. Tos pačios aplinkybės pasikartojo ir gimus dukrai. Požiūris į pavardę reiškia ir požiūrį žmogų. Ieškovė nevertino atsakovo kaip tinkamo partnerio, nes jis neturėjo aukštojo išsilavinimo, vertinamų pareigų, varžėsi, jog atsakovas yra jos sutuoktinis. Dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas jautėsi nemylimas, žeminamas. Net per šventes ieškovė neleisdavo atsakovui išgerti alkoholio, nuolat kaltindavo, kad jis yra girtuoklis, nors atsakovas alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo. Namuose atsakovui tekdavo valgyti savo paties gamintą maistą, nes ieškovė pagamindavo valgyti tik sau ir dukrai. Šeimoje beveik nevyko santuokinis gyvenimas, nes ieškovė to nebenorėjo. Ilgainiui atsakovas pradėjo jaustis nereikalingas, atstumtas, vis labiau kentėjo jo savigarba ir savivertė. Nors atsakovas neturi aukštojo išsilavinimo, tačiau yra puikus remonto, apdailos ir kitų sudėtingų buitinių darbų meistras, todėl jam niekada netrūko veiklos, iš kurios jis uždirbdavo pinigų. Iš pradžių atsakovas visus uždirbtus pinigus patikėdavo ieškovei, tačiau sugedus atsakovo automobiliui, ieškovė nedavė pinigų jo taisymui, todėl jis priėmė sprendimą duoti ieškovei mažiau uždirbamų pinigų. Toks atsakovo poelgis turėjo atsaką - ieškovė nustojo gaminti valgyti, bet kokį kitą vyrą rodydavo kaip sektiną pavyzdį, visiškai nevertino atsakovo kaip sutuoktinio, žiūrėjo kaip į pinigus uždirbantį, padedantį tvarkytis buityje žmogų. Atsakovas išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) 2018-10-01. Šį laikotarpį ieškovė apibūdina kaip puikų. Tai reiškia, jog ieškovė gali puikiai gyventi tik atsakovui gyvenant skyrium. Grįžęs atsakovas rado savo daiktus sukrautus į maišus ir išneštus į laiptinę. Toks konflikto sprendimo būdas niekaip nesiderina su santuokos principais. Atsakovas niekada nebuvo neištikimas ieškovei, tačiau ieškovė darbo metu nuolatos skambindavo atsakovui su klausimais apie tai kur jis yra ir ką veikia. Atsakovas pradėjo jausti įtampą, net vengdavo sakyti ieškovei, jei užsakovės būdavo moterys. Atsakovas niekada nesakė nei ieškovei, nei jų nepilnametei dukrai, neva įsimylėjo kitą moterį. Šalys gana ilgą laiką nesutarė, jautėsi susvetimėję, todėl atsakovas išreiškė nuomonę, kad šalims reikėtų pagalvoti apie skyrybas, atsakovas norėtų susikurti savo atskirus namus, galbūt gyvenimą (duomenys neskelbtini). Atsakovas neprieštarauja, kad tarp šalių sudaryta santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi ieškovė neįrodė, kad išimtinai atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo – ieškovės teiginiai deklaratyvūs. 17 metų santuokos nepagrindžia neturtinės žalos priteisimo būtinybės, atvirkščiai, tai reiškia, santuokos metai nebuvo tokie blogi. Pagal ieškovės pateiktus medicininius duomenis, jai diagnozuotas stresas, tačiau negalima susieti, jog šį stresą ieškovei sukėlė būtent atsakovas. Gyvenime yra daug stresą keliančių faktorių. Ieškovei nėra diagnozuota depresija. Su psichiatru konsultuotasi rengiantis bylos nagrinėjimui. Psichologui galima nurodyti bet kokias asmeninio gyvenimo aplinkybes, kaip sukėlusias stresą. Ieškovės prašomas priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovei mokamas vidutiniškai 1411 Eur per mėnesį darbo užmokestis. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, jos nurodytos išlaidos vaiko poreikiams neatitinka tikrovės arba ji gauna papildomų pajamų. Iki ieškinio teismui padavimo ir šiuo metu atsakovas perveda dukters išlaikymui 200,00 Eur, papildomai perveda 50,00 Eur į pačios mergaitės banko sąskaitą, prisideda prie pirkinių dukrai paprašius. Atsakovo mėnesio darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) sudaro 2000-2300 Eur, būsto nuoma sudaro apie 400,00 Eur, maistas - 1 100,00 Eur, viešojo transporto bilietas - 85,00 Eur, rūbai, avalynė - apie 30,00 Eur, higienos priemonės - apie 40,00 Eur. Iš viso atsakovas patiria apie 1 655,00 Eur išlaidų kas mėnesį. Įvertinus gaunamas pajamas ir atėmus patiriamas išlaidas, atsakovui lieka 345-645,00 Eur, todėl atsakovas neturi galimybių mokėti nepilnametei dukrai 700 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo. Atsakovas neatsisako, esant dukters prašymui, prisidėti prie jai reikalingų prekių ar paslaugų apmokėjimo. Nepilnametei šalių dukrai jau yra skirtas nekilnojamasis turtas, ieškovės motina, tikėtina, skirs nekilnojamąjį turtą ir ieškovei, o atsakovui teks susikurti savo namus, ką bus neįmanoma padaryti, jei jam bus perkelta pernelyg didelė finansinė našta išlaikyti dukrą. Atsakovas ieškovei išlaikymo neteiks ir savo naudai išlaikymo iš atsakovės taip pat neprašo.
6. 2021-04-15 atsakovas pateikė duomenis dėl automobilio vertės, prašydamas padalinti santuokos metu įgytus automobilius pagal pradinio ieškinio reikalavimą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1 600 Eur kompensaciją. Nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo 2017-09-14 už 1 000 Eur. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) yra du kartus naujesnė už atsakovo, tačiau kainą ieškovė nurodė mažesnę net už atsakovui priklausančią 20 m. senumo transporto priemonę.
Atsiliepimas
7. 2021-06-10 atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Nurodė, kad sutinka, jog 2001 m. automobilis (duomenys neskelbtini) galėjo kainuoti 18 620 Eur, tačiau praėjus 20 m., automobiliui esant eksploatuojamam, jo vertė krito. Ieškovei teismui pateiktoje UAB Emprekis pažymoje nurodyto automobilio identifikaciniai duomenys (variklio tūris, galia) skiriasi nuo šalims nuosavybės teise priklausančio automobilio, todėl jų kainos yra skirtingos. Iš teismui pateikto ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė turi realias galimybės sumokėti atsakovui jo prašomo dydžio kompensaciją. Tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, nedaro įtakos būtinybei priteisti ieškovei kitos markės ir modelio automobilį, nes šiuo metu ieškovė naudojasi ženkliai naujesniu ir komfortiškesniu automobiliu.
8. Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje dėl Lietuvoje paskelbto karantino nesilankė, su ja bendravo telefonu. Pokalbio su nepilnamete metu, vaikas paaiškino, jog atsakovas didžiąją laiko dalį praleisdavo (duomenys neskelbtini), grįždavo atostogų ir per šventes, tačiau vieną dieną paskambino ir pranešė, jog įsimylėjo kitą moterį, nori skirtis su ieškove ir namo nebegrįš. Mergaitei tokia žinia buvo netikėta. Atsakovas bando skambinti dukrai, tačiau ji neatsiliepia į skambučius, nes jaučiasi įskaudinta, myli tėtį, tačiau jai reikia laiko. Iki tėvų santuokos nutraukimo, santykiai su atsakovu buvo labai geri - kartu eidavo pasivaikščioti, pramogavo, žaidė stalo žaidimus, žiūrėdavo filmus, bendraudavo, tėčiui būnant (duomenys neskelbtini), susisiekdavo telefonu ir kartais pokalbiai trukdavo 1-2 val. Mergaitės santykiai su mama yra puikūs, ieškovė yra jos geriausia draugė, kuriai gali pasipasakoti, pasidalinti savo rūpesčiais ir džiaugsmais. Nori likti gyventi su mama. Atsakovas Tarnybos specialistei nurodė, jog sutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su prašomu išlaikymo vaikui dydžiu. Atsakovo teigimu, jis teikia dukrai 200-250 Eur per mėnesį išlaikymą, dovanoja dovanas per gimtadienius, atvykęs į Lietuvą, perka jai daiktus. Santykiai su vaiku buvo labai geri, tačiau pranešus apie santuokos nutraukimą, dukra neatsiliepia į skambučius, vengia pokalbių ir susitikimų. Atsakovas supranta dukters nuoskaudą ir pyktį, todėl nori duoti jai laiko, stengsis atstatyti santykius. Tarnyba neprieštarauja, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius ir tėvų turtinės padėties proporcingumą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai vaiko poreikius patenkinantis išlaikymo dydis.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad atsakovui buvo nesvarbi ieškovės pavardė. Šeimoje buvo pykčių dėl nesaikingo atsakovo alkoholio vartojimo. Gyvenant santuokoje atsakovas jai ir vaikui pervesdavo 500 Eur per mėnesį, grįžęs į Lietuvą viską pirkdavo, apmokėdavo keliones. 2020-10-10 atsakovas pranešė, jog įsimylėjo kitą moterį. Po šios žinios ieškovė gėrė vaistus, šalių dukra nemiegojo naktimis, verkė per pamokas. Sausio mėnesį atsakovas ieškovei sakė, jog kita moteris jį išmetė, todėl jis nori sugrįžti pas ieškovę, tačiau ieškovė nesutiko. 2020-10-16 atsakovas atskrido į Lietuvą, paprašė sudėti jo daiktus. Ieškovė sudėtus daiktus paliko požeminėje aikštelėje. Vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 1000 Eur. 200 Eur dydžio išlaikymas iš atsakovo vaikui nėra pakankamas. Šalių dukra kasmet nori atnaujinti akinius. Akinių stiklai kainuoja 50 Eur, rėmeliai – 200 Eur. Dukra yra alergiška, todėl turi turėti kokybiškas kosmetikos priemones. Kadangi ruošiasi laikyti rusų kalbos egzaminą, ieškovė pasamdė korepetitorių, kurio valandinis įkainis - 15 Eur. Taip pat samdomi matematikos ir lietuvių kalbos korepetitoriai. Dukra lanko muzikos mokyklą, papildomas anglų kalbos pamokas. Jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ji lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Ieškovė baigia išleisti savo santaupas. Atsakovas sakė uždirbantis 3200-3300 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Šiuo metu jis gauna 2 800 Eur per mėnesį, todėl turi teikti du kartus didesnį išlaikymą vaikui nei ieškovė. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovo buto nuoma kainuoja 130 Eur per mėnesį. Savo poreikiams tenkinti ieškovė skiria maksimaliai 500 Eur per mėnesį, savo motinai perveda 200-300 Eur per mėnesį. 2018-01-29 pardavusi turtą ieškovė gavo 9000 Eur, likusius 13 000 Eur gavo 2018-02-26. Pinigus laikė sąskaitoje, o 2020 m. rugsėjo mėnesį už 8000 Eur nusipirko automobilio stovėjimo aikštelę. Už gerą kainą parduodamą aikštelę pamatė skelbime, tačiau atsakovas pasakė, jog jam aikštelė nereikalinga. Ieškovė nusipirko aikštelę. Kadangi ieškovė neplanavo skirtis su atsakovu, nesakė notarei, jog aikštelę pirko iš asmeninio turto. Tačiau ieškovė sakė, jog nori, kad turtas būtų įregistruotas jos asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl santuokos iširimo momento tarp šalių nėra. Dėl ieškovės ir vaiko pavardžių šalys sutarė bendru sutarimu. Jei ieškovė nebūtų gerbusi atsakovo, jų santuoka nebūtų trukusi 17 metų. Liudytojai patvirtino šalių gražius santykius ir pagarbą vienas kitam. Nuo 2020-04-02 iki 2020-06-28 atsakovas pervedė kitai moteriai 1 300 Eur. 2020-10-29 pirktos gėlės, tačiau ne ieškovei. Apie santykius su kita moterimi atsakovas ieškovei pranešė telefonu, nesiteikė atvykti asmeniškai. Apie atsakovo planus gyventi su kita moterimi parodė liudytojas R. K.. Atsakovas nepateikė jokių ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų. Atsakovas nurodo, jog būsto nuomai moka 400 Eur per mėnesį, tačiau į bylą pateiktose pažymose nurodyta, jog iš atsakovo darbo užmokesčio būsto nuomai atskaitoma 130 Eur per mėnesį suma. Atsakovo darbo užmokestis yra 2500 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės atlyginimas yra 1400 Eur atskaičius mokesčius, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 2/3 dalimis. Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) klasę, planuoja stoti į universitetą, todėl reikalinga korepetitorių pagalba. 800-900 Eur kainuoja vairavimo kursai.
Atsiliepimas
11. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant santuoką ieškovė laukėsi kūdikio, atsakovas nenorėjo su ja pyktis, tačiau jam liko nuoskaudų dėl ieškovės pavardės, dėl to, kad šalių vestuvėse nebuvo atsakovo artimųjų giminaičių, nes atsakovas neturėjo pinigų. Ieškovė dažnai varydavo atsakovą iš namų. Daug nuoskaudų prisikaupė, todėl atsakovas palūžo. Norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų savo būstui. Norvegijoje atsakovą aplankė mintys dėl skyrybų. Po pokalbio su ieškove ji paskambino ir pasakė, jog sudėjo jo daiktus ir paliko aikštelėje. Nuvažiavęs pasiimti daiktų atsakovas norėjo užeiti į butą, tačiau spyna buvo pakeista. Su moterimi iš (duomenys neskelbtini) atsakovas pažįstamas seniai, susitiko su ja 2019 m. pas ieškovės pusbrolį, moteris paprašė jos namuose padaryti remontą. Grįždamas į Lietuvą pasiimti daiktų paskambino tai moteriai, pasakė, kad atvažiuos ir atveš medžiagas remontui bei įrankius, susitarė, kad karantinuosis ir remontuos butą. Gyveno remontuojame bute, vienas. Minėta moteris gyvena su savo vyru. Liudytojas R. K. klausė jo apie iš atsakovo sesers sužinotą informaciją dėl meilužės, todėl atsakovas atsakė, kad galvotų ką nori. Dėl automobilio aikštelės atsakovas ieškovei sakė, jog nepajėgs jos nupirkti. Ieškovė nurodė, jog pinigų paskolins draugė, atsakovas sutiko juos atiduoti. Kalbos dėl asmeninės nuosavybės įgijimo nebuvo, kadangi šalių santykiai buvo geri. Nežino iš kokių pinigų ieškovė įsigijo aikštelę. Tik teisminio proceso metu sužinojo, kad ieškovė pardavė tėvo turtą, kad moka už motinos būstą. Anksčiau atsakovas uždirbdavo 3000 Eur, nes pradžioje mokėjo mažiau mokesčių – 25 proc., šiuo metu moka 36-38 proc. mokesčių. Atsakovo pajamos svyruoja, gauna apie 2000 Eur - 2500 Eur per mėnesį, valandinis užmokestis – 20,50 Eur. Šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis.
12. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo pat santuokos pradžios ieškovė užėmė dominuojančią padėtį šeimoje. Atsakovas yra nuolaidesnio ir ramaus būdo, dėl to jis nekėlė konfliktų. Tokie ieškovės veiksmai kaip daiktų sukrovimas, išnešimas į laiptinę ar garažą, spynų pakeitimas rodo, jog ieškovė nėra linkusi eiti į kompromisus. Ieškovė neparėmė atsakovo finansiškai kai šiam sugedo automobilis, nors atsakovas didžiąją dalį savo uždirbamų pinigų atiduodavo ieškovei. Tai nuvylė atsakovą ir paskatino peržiūrėti savo požiūrį į santykius su sutuoktine. Atsakovas niekada nebuvo neištikimas ieškovei. 2009 metais atsakovui atlikus apdailos darbus jo atstovės santuokos nutraukimo byloje bute, ji sulaukė ieškovės skambučio su priekaištu, kad tarp jos ir atsakovo užsimezgė artimi ryšiai. Visi advokatės tuo metu buvusios kontoros kolegos gavo ieškovės elektroninius laiškus, kuriuose advokatė buvo nurodyta kaip ardanti šeimą. Po šio įvykio atsakovas sakė, kad jo sutuoktinė dažnai taip elgiasi, jei jam tenka dirbti darbus pas užsakoves moteris. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo kaltinimai atsakovui paremti neva artima draugyste su moterimi, kurios bute atsakovas taip pat dirbo remonto darbus. Akivaizdu, jog ieškovė vėl prisigalvojo apie galimus artimus atsakovo ryšius. Visi liudytojai iš ieškovės pusės paliudijo, jog apie kitą moterį, jie sužinojo iš ieškovės. Į bylą teikti atsakovo AB SEB banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad R. S. buvo pasiskolinusi lėšų iš atsakovo, kurias vėliau grąžino. Tai nepatvirtina artimų santykių, kurie reikštų neištikimybę. Išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), atsakovas pagal galimybes sutaupydavo ir pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigų, tačiau ieškovė nuolat prašydavo, kad atsakovas grįžęs duotų pinigų grynaisiais, ką jis ir darydavo, todėl ieškovė turėjo galimybę sutaupyti lėšų ir panaudoti jas automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimui. Tai, kad ieškovė 2018-02-26 pardavė paveldėtą žemės sklypą, nepatvirtina, kad būtent už šias iš asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto gautas lėšas, 2020-08-04, praėjus dviem su puse metų, buvo įsigyta automobilių stovėjimo aikštelė. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės savininkais įrašyti abu sutuoktiniai. Atsakovas neprieštarauja, kad automobilių stovėjimo aikštelė po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, priteisiant iš pastarosios atsakovo naudai 4000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
13. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
14. Liudytoja R. K. (ieškovės motina) teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-10-10 pas ją atėjo šalių nepilnametė dukra ir pasakė, jog jai paskambino atsakovas ir pranešė, jog nebegyvens su ieškove. Liudytoja paskambino atsakovui, o šis pasakė, kad pamilo kitą moterį. Prieš metus iki šio įvykio liudytoja padovanojo šalims po ½ dalį namo su žemės sklypu. Jei šeimoje būtų buvę nesklandumų, liudytoja nebūtų dovanojusi atsakovui turto. Prie stovėjimo aikštelės pirkimo atsakovas neprisidėjo, kadangi ieškovė ją įsigijo iš tėvo palikimo.
15. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove pradėjo bendrauti pieš 15 metų. Šalys liudytojai apie vienas kitą nieko blogo nėra sakę. Prie liudytojos ieškovė su atsakovu nesielgė nepagarbiai, niekada negirdėjo, jog ieškovė būtų sakiusi ką nors apie atsakovo išsilavinimą. Liudytojai nepasirodė, jog atsakovas turi alkoholio vartojimo problemų. Atsakovas duodavo ieškovei pinigų, o ji su jais galėjo elgtis kaip nori. Ieškovė liudytojai yra sakiusi, kad atsakovas jai duodavo 200 Eur mėnesiui. Liudytojai toks šalių finansinis modelis buvo keistas. 2020 m. spalio mėnesį ieškovė pasakė liudytojai, jog atsakovas informavo įsimylėjęs kitą moterį. Ieškovė buvo šoke. Po savaitės liudytoja su savo vyru paskambino atsakovui, kuris patvirtino ieškovės žodžius.
16. Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos buvusio sutuoktinio pusseserė, su kuria ji daug metų bendrauja. Šalių šeima buvo graži. Liudytoja negalėtų pasakyti, jog šalims gyvenant kartu, ieškovė būtų žeminusi atsakovą, kad jie būtų pykęsi. Buvo susipykę dėl smulkmenų, tačiau visose šeimose to būna. 2020 m. spalio viduryje liudytoja paskambino ieškovei, kuri jai pasakė, jog atsakovas ruošiasi palikti šeimą. 2020-10-23 ieškovė paskambino liudytojai ir paprašė kartu su ja nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo nauja moteris. Jog moteris gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovei pasakė pusbrolis, pas kurį atsakovas susipažino su ta moterimi, o vėliau darė jai remontą. Nuvažiavusios prie namo jos pamatė lange atsakovą apkabinusį ir bučiuojantį kitą moterį. Negalėtų pasakyti, jog ieškovė šiuo metu yra atsigavusi po šių įvykių.
17. Liudytojas R. K. (atsakovo draugas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalims gyvenant kartu, apie šeimą nieko blogo negirdėjo, tik atsakovas jam skundėsi, jog neturi darbo, o ieškovė reikalauja iš pinigų. Į (duomenys neskelbtini) atsakovas važiavo ne tam, kad pabėgtų nuo šeimos, o kad užsidirbtų pinigų. Nežino kodėl šalys skiriasi. Atsakovas buvo susiradęs dar vieną moterį, sakė nori būti su ja. Nuvažiavo su atsakovu į jo namus paimti jo daiktų, tačiau spynos buvo pakeistos. Atsakovas buvo nustebęs dėl pakeistų durų spynų namuose. Paskambino ieškovei, o ši pasakė, jog atsakovo daiktai garaže, rūsyje. Liudytojas nuvežė atsakovą į (duomenys neskelbtini) pas draugę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
18. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331). Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
20. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes (pvz. santuokinę neištikimybę). Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą, pavyzdžiui, tenka pareiga įrodyti, kad jis buvo ištikimas, ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.
21. Iš į bylą pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos iširimo momento. Abi šalys santuokos iširimo momentu laiko atsakovo pranešimą ieškovei dėl skyrybų 2020-10-10. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė santuokos iširimo priežastis sieja su atsakovo neištikimybe. Atsakovas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka, nurodė, kad niekada nebuvo neištikimas ieškovei, ieškovė visuomet jį nepagrįstai įtarinėjo, negerbė sudarant santuoką nepasirinkdama jo pavardės, nesuteikdama jos vaikui, nesudarydama galimybės pasikviesti į vestuves giminaičių, varydama iš namų, žemindama prie draugų ir, galiausiai, išnešdama jo daiktus ir pakeisdama spynas.
22. Minėta, kad sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes. Ieškovė kaip neištikimybės įrodymą į bylą pateikė atsakovo ir šalių dukters 2020 m. spalio 31 d. tarpusavio susirašinėjimo kopijas, iš kurių matyti, jog šalių dukra klausinėjo atsakovo apie kitą moterį, rašė negalinti patikėti, kad dėl jos atsakovas palieka dukrą ir ieškovę. Tuo tarpu atsakovas nei viename iš atsakymų kitos moters egzistavimo jo gyvenime neneigė, nurodė „palieku tavo mamą, o ne tave“, į dukters pranešimą, „bet tu supranti, kad tai gali būti tik susižavėjimas, o tu padarei tokią klaidą, kurios jau nebegalėsi ištaisyti“, atsakovas atsakė – „taip, aš viską suprantu“. Tarnybos išvadoje nurodyta, jog pokalbio su nepilnamete šalių dukra metu, ji paaiškino, kad vieną dieną jai paskambino atsakovas ir pranešė, kad įsimylėjo kitą moterį, nori skirtis su ieškove ir namo gyventi negrįš. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina ieškovės byloje nurodytą santuokos iširimo priežastį – kitos moters atsiradimą ieškovo gyvenime. Kad šeima iširo dėl šios priežasties, pagrindžia ir liudytojų parodymai. Liudytoja R. K. paaiškino, kad 2020-10-10 pas ją atėjo šalių nepilnametė dukra ir pasakė, jog paskambinęs atsakovas jai pranešė, jog nebegyvens su ieškove, o liudytojai pačiai paskambinus atsakovui, šis pasakė, kad pamilo kitą moterį. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2020 m. spalio mėnesį ieškovė pasakė jai, kad atsakovas informavo įsimylėjęs kitą moterį, o po savaitės liudytojai su sutuoktiniu paskambinus atsakovui, jis patvirtino ieškovės žodžius. Kitos moters atsiradimą atsakovo gyvenime netiesiogiai įrodo ir liudytojos I. J. parodymai, jog nepraėjus nei porai savaičių, 2020-10-23 moterys matė atsakovą apkabinusį ir bučiuojantį kitą moterį. Kad atsakovas buvo susiradęs dar vieną moterį ir nori būti su ja, nurodė net ir paties atsakovo kviestas liudytojas, atsakovo draugas R. K.. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimas jog paklaustas šio liudytojo ar turi kitą moterį, jis tiesiog to nepaneigė, nes nenorėjo veltis į kalbas apie ieškovės nurodytas santuokos iširimo priežastis ir jam nerūpėjo ką apie jas galvoja kiti, atsižvelgiant į nurodytų įrodymų visumą, nėra įtikinamas. Be to, nors atsakovo teigimu visi šie liudytojai apie tariamą jo neištikimybę išgirdo iš pačios ieškovės, liudytojų paaiškinimai ir šalių dukters nurodytos aplinkybės išvadą teikiančiai institucijai tai paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vertinant atsakovo nurodytas santuokos iširimo priežastis, susijusias su jo pavardės nepasirinkimu, jos nesuteikimu dukrai, jo giminaičių nedalyvavimu šalių vestuvėse, darytina išvada, kad jos negali būti laikomos šalių santuokos iširimo priežastimi, kadangi nuo šių aplinkybių iki santuokos iširimo praėjo net 17 metų. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davę liudytojai nurodė, jog šalių santykiuose nepagarbos vienas kitam nepastebėjo, apibūdino šalių šeimą kaip darnią. Su abiem šalimis bendravusi liudytoja J. B. apibūdino ieškovę kaip rūpestingą sutuoktinę. Objektyvių kitas atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų apie ieškovės nuolatinį kontroliavimą, nepasitikėjimą, varymą iš namų, atsakovas į bylą nepateikė. Nors liudytojo R. K. parodymai apie atsakovo daiktų išnešimą, spynų pakeitimą iš dalies patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tai įvyko ieškovei sužinojus apie atsakovo gyvenime atsiradusią kitą moterį ir jo norą nutraukti santuoką bei nebuvo tiesiogine santuokos išimo priežastimi, ką pavirtina ir paties atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nepaisant visų jo nurodytų priežasčių, jis norėjo taikytis su ieškove.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo siekio nutraukti santuoką, jo gyvenime atsiradus kitai moteriai. Byloje objektyvių duomenų, kad santuoka iširo dėl kokių nors kaltų, darančių sutuoktinių santuokinį gyvenimą negalimu, ieškovės veiksmų, nenustatyta. Todėl teismas pripažįsta, jog santuoka iširo atsakovui pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam kitam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, kitos ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo kitoms moterims pervestų lėšų, pirktų gėlių ir pan. plačiau neanalizuojamos, kaip neturinčios esminės įtakos išvadoms dėl atsakovo kaltės.
Žemesnės instancijos teismas
25. Įvertinus nurodytų įrodymų visumą, remiantis CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalimis, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
26. CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/200). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
27. Neturtinė žala dėl santuokos iširimo apima dvasinius išgyvenimus, su santuoka susijusių lūkesčių žlugimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-113/2011).
Žemesnės instancijos teismas
28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Savo prašymą grindžia atsakovo staigiu, netikėtu pranešimu, kad įsimylėjo kitą moterį ir nori skirtis su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog po atsakovo telefoninio pranešimo apie skyrybas ją pradėjo kankinti nemiga, nerimas. Iš į bylą pateiktų medicininių duomenų matyti, jog 2020-12-15 ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyko nuotolinės psichologinės konsultacijos, kelias savaites paskirti vartoti vaistai, žoliniai preparatai.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina padarytą žalą jos psichinei sveikatai. Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad diagnozuotas (duomenys neskelbtini) galėjo būti sukeltas kitų priežasčių, jokios kitos priežastys nebuvo nei nurodytos, nei nustatytos, o patirta žala sutampa būtent su santuokos iširimo laikotarpiu. Atsakovo vertinimu, su patirta žala negali būti siejami ir (duomenys neskelbtini) santuokoje pragyventų metų, nes pati ieškovė nurodė, jog santuoka buvo laiminga. Tačiau neturtinė žala siejama ne su santuoka, o su jos iširimu. Suprantama, kad po ilgų santuokoje pragyventų metų, netikėtas atsakovo pranešimas apie norą nutraukti santuoką, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus ieškovei.
30. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.
31. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-415/2008). Teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, įvertina ilgą šalių santuokos trukmę ((duomenys neskelbtini) m.), taip pat atsakovo turtinę padėtį. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos (gaunamas nemažas pajamas), teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo.
32. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Teismas gali uždrausti pasilikti santuokinę pavardę, tačiau tik tam sutuoktiniui, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos nutraukimo ir nesant nepilnamečių vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
33. Ieškovė prašė palikti jai turimą ikisantuokinę pavardę. Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštaravo. Nesant ginčo tarp šalių, šis prašymas tenkinamas ir šalims paliekamos turimos pavardės – ieškovei paliekama K. pavardė, atsakovui paliekama E. pavardė.
34. Šalys viena iš kitos tarpusavio išlaikymo nereikalauja, todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
35. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo liudijimo kopijos nustatyta, kad šalys turi dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri santuokos nutraukimo metu yra nepilnametė.
36. Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Tarnyba išvadoje nurodė, jog neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Šalių nepilnametė dukra Tarnybos specialistei paaiškino, jog myli atsakovą, tačiau nori gyventi su ieškove. Duomenų apie nepilnamečio vaiko teisių pažeidimus, netinkamą ieškovės motinos valdžios panaudojimą šalių dukters atžvilgiu byloje nėra.
37. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
38. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.
39. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
40. Ieškovė ieškiniu prašė nenustatyti konkrečios skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, sprendime nurodant, kad atsakovas ir nepilnametė dukra bendraus šalių susitarimu. Atsakovas nei atsiliepimu, nei teismo posėdžio metu šiam ieškinio reikalavimui prieštaravimų neišreiškė, konkrečios bendravimo su vaikus tvarkos nustatyti neprašė.
41. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nėra, į šalių dukters amžių – (duomenys neskelbtini) m., kuomet ji pati gali derinti bendravimo su tėvu laiką, ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nustatoma, jog atsakovas su nepilnamete dukra bendraus šalių sutarimu.
42. Šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
43. Nustačius nepilnamečių šalio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
44. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
45. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 700 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai iki jos pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaikui liekant gyventi su ieškove ir atsakovo finansinei padėčiai esant geresnei nei ieškovės, atsakovas prie vaiko išlaikymo turi prisidėti 2/3 dalimis. Ieškovė ieškinyje ir kartu su ieškiniu pateiktoje vaiko poreikių lentelėje, teismo posėdžio metu nurodė, jog dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 991 Eur: 55 Eur komunaliniams mokesčiams, 30 Eur transporto išlaidoms (mokykla, gydytojai, seneliai, būreliai), 30 Eur pramogoms (filmams, spektakliams, parodoms, draugų gimtadieniams), 25 Eur muzikos mokyklai, 65 Eur muzikos mokyklos koncertams, festivaliams, konkursams ir koncertinei aprangai, 60 Eur anglų kalbos pamokoms (4 užsiėmimai po 15 Eur), 60 Eur matematikos pamokoms (po 15 Eur už vieną užsiėmimą, laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2020-12-22 išleista 210 Eur; už laikotarpį nuo 2021-01-03 iki 2021-04-27 išleista 180 Eur), 15 Eur už valandą rusų kalbos korepetitoriui, taip pat lietuvių kalbos korepetitoriui, 15 Eur edukacijai mokykloje (spektakliams, lavinamiesiems užsiėmimams, ekskursijoms), 15 Eur klasės fondui (fotonuotraukoms, paskutiniam skambučiui, išleistuvėms ir kt.), 5 Eur pratyboms ir užduočių knygelėms, 4 Eur kanceliarinėms prekėms, 190 Eur maistui namuose, 22 Eur vaistams ir vitaminams, 15 Eur vasaros stovyklai (kaina 479 Eur), 15 Eur higienos reikmenims, 40 Eur viršutiniams drabužiams, 5 Eur apatiniams drabužiams, 17 Eur striukėms, 9 Eur žiemos avalynei, 8 Eur vasaros avalynei, 30 Eur atostogoms, 20 Eur gimtadieniams, 35 Eur telefonui (mobilaus ryšio paslaugoms, internetui, remontui), 15 Eur kompiuteriui, 10 Eur kirpyklai, 12 Eur dantų gydymui ir profilaktikai (2020-11-06 sumokėta 100 Eur, 2020-12-14 – 250 Eur, 2021-03-21 – 150 Eur), 8 Eur akių periodiniams patikrinimams, akiniams, akinių stiklų keitimui (akinių stiklai kainuoja 50 Eur, akinių rėmeliai – 200 Eur), 15 Eur tyrimams (alergijos, vitamino D ir kt.), 18 Eur buities prekėms (patalynei, baldams, kambario interjerui, kepimo reikmenims, pasui, raktams), 18 Eur kaukėms ir dezinfekciniam skysčiui, 125 Eur rankpinigiams. Šalių dukra nori išsilaikyti automobilio vairavimo teises (800-900 Eur), jai ruošiantis studijoms būtina turėti spausdintuvą (400 Eur), būtina nauja darbinė kėdė.
46. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėj byloje Nr. e2A- 1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
47. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodytos 190 Eur per mėnesį išlaidos vaiko maistui, 55 Eur - komunaliniams mokesčiams, 30 Eur - transportui, 15 Eur - higienai, 10 Eur - kirpyklai, 79 Eur - drabužiams yra pagrįstos ir protingo dydžio.
48. Ieškovė nurodė, jog šalių dukters mobilaus ryšio paslaugoms, internetui ir telefono remontui kiekvieną mėnesį reikia 35 Eur. Pateikė į bylą Telia PVM sąskaitų faktūrų kopijas, iš kurių matyti, kad už dukteriai skirtas paslaugas mokama iki 25 Eur per mėn. Į bylą taip pat pateiktas 140 Eur vertės telefono remonto kvitas. Teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos.
Žemesnės instancijos teismas
49. Išlaidos edukacijai mokykloje, klasės fondui, pratyboms, užduočių knygoms, kanceliarinėms prekėms, atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalingos mokyklinės prekės, kurioms didelė suma skiriama mokslo metų pradžioje ir papildomos - mokslo metų eigoje, daro išvadą, kad nurodytos išlaidos yra realios ir protingo dydžio. Tačiau ieškovė nepagrindė net 15 Eur per mėnesį sumos, reikalingos edukacijai mokykloje (spektakliams, lavinamiesiems užsiėmimams, ekskursijoms), todėl teismas nurodytas išlaidas mažina ir daro išvadą, kad šiems poreikiams pakankama 30 Eur per mėnesį suma.
50. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog šalių dukters papildomoms anglų kalbos pamokoms reikia 60 Eur, pateikė į bylą UAB Anglora pažymą, kurioje nurodyta, kad šalių dukra nuo 2020 m. rugsėjo iki pažymos pateikimo dienos (2021 m. balandžio mėnesio) lanko nuotolinį individualų anglų kalbos mokymo kursą, mokymai vyksta 4 kartus per mėnesį po vieną akademinę valandą, kurios kaina 15 Eur. Taip pat pateikti duomenys, jog nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. balandžio mėnesio šalių dukra lankė papildomas matematikos pamokas, kurių vienos kaina - 15 Eur. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog matematikos pamokos vykdavo 4 kartus per mėnesį. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių dukra lanko papildomai lietuvių ir rusų kalbų užsiėmimus pas korepetitorius, tačiau į bylą tai patvirtinantys duomenys nėra pateikti, todėl atitinkamos išlaidos prie vaiko poreikių nepriskaičiuojamos.
51. Vaiko sveikatos poreikiams (vaistams, medicininiams tyrimams, odontologo paslaugoms, akių patikrinimams bei akiniams, vitaminams) ieškovė nurodė patirianti 57 Eur per mėnesį išlaidas. Į bylą pateikti įrodymai apie nepilnametės apsilankymus UAB (duomenys neskelbtini), kurioje už suteiktas paslaugas 2020-2021 m. sumokėta 500 Eur, taip pat apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlikti kraujo ir alerginiai tyrimai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog odontologo paslaugos gali būti suteikiamos nemokamai poliklinikoje, kraujo tyrimai nėra atliekami kas mėnesį, o alergenų tyrimai nėra nuolat kartojami, dalis jų atliekama nemokamai.
Žemesnės instancijos teismas
52. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalių dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini), yra reikalingi akiniai/lęšiai. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių dukra akinius pageidauja keisti kasmet, kad akinių stiklai kainuoja 50 Eur, akinių rėmeliai – 200 Eur. Teismo vertinimu, brangių rėmelių nuolatinis keitimas nėra laikytinas būtinuoju poreikiu, todėl ši našta negali būti perkelta atsakovui.
53. Kitų vaiko specialiųjų poreikių, ieškovė neįrodė. Teismo vertinimu, sezoninėms ligoms gydyti ir jų profilaktikai kas mėnesį pakanka skirti 20 Eur per mėnesį.
54. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013).
55. Poreikių lentelėje ieškovė nurodė išlaidas muzikos mokyklai (25 Eur per mėnesį) bei koncertiniams drabužiams ir koncertams bei festivaliams (65 Eur per mėnesį). Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) mokyklos pažyma, kurioje nurodyta, jog 2020 m. šalių dukra mokykloje lankė (duomenys neskelbtini) klasę, pagrindinis dalykas - solinis dainavimas, fortepijono ir gitaros, solfedžio, muzikos literatūros bei improvizacijos pamokos. Iš ieškovės sąskaitos išrašų matyti atlikti mokėjimai už muzikos mokyklos paslaugas. Suprantama, jog koncertams yra reikalinga apranga, kuriai patiriamos papildomos išlaidos, tačiau net 65 Eur dydžio išlaidų kiekvieną mėnesį ieškovė neįrodė.
56. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko laisvalaikiui (30 Eur per mėnesį), atostogoms (30 Eur), gimtadieniui (250 Eur) yra realios. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per atostogas ir patirtų su tuo susijusių išlaidų, todėl papildomai jos iš atsakovo nepriteisiamos.
57. Nepagrįstai didelėmis išlaidomis laikomos ieškovės nurodytos išlaidos buities prekėms, kaukėms ir dezinfekciniams skysčiams. Teismo vertinimu šioms išlaidoms pakankama skirti 10 Eur per mėnesį suma. 125 Eur per mėnesį dienpinigiams taip pat mažintina, kadangi mokykla lankoma apie 20 dienų per mėnesį, kitomis dienomis papildomų lėšų pietums nereikia.
58. Ieškovė prie vaiko poreikių nurodo ir vienkartines išlaidas, tokias kaip kompiuteris, kambario interjeras, įvairūs baldai, vairuotojo teisės. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti įtraukiamos skaičiuojant reikalingą išlaikymą, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad šiuo metu reikalingas vaiko kambario remontas, baldai, kompiuteris. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio pateikimo teismui metu šalių nepilnametė dukra jau buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų, iki pilnametystės jai buvo likę tik vieneri metai, todėl, nesant duomenų, kad iki šiol vaikas atitinkamų daiktų neturėjo, jų įsigijimo poreikis abejotinas. Kita vertus, toks poreikis kaip vairuotojo teisės iki pilnametystės išvis negali būti laikomas būtinuoju.
Žemesnės instancijos teismas
59. Be kita ko, ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametei dukrai priklauso nekilnojamasis turtas, kurį remontui, renovacijai, avarijų šalinimui reikalingos lėšos. Kita vertus, ieškovė patikslina, kad renovavimas yra numatomos, todėl neaišku ar jis bus atliktas iki vaiko pilnametystės. Akivaizdu, kad jis negali būti priskiriamas vaiko poreikiams sprendimo priėmimo metu. Tas pats pasakytina apie hipotetines išlaidas avarijų šalinimui, kurių nei dydis, nei poreikis priimant teismo sprendimą nėra aiškūs. Byloje taip pat nėra duomenų apie buto remonto būtinybę, jis negalėtų būti laikomas būtinuoju vaiko poreikiu, o atsakovas neprivalo prisidėti prie tokio poreikio tenkinimo.
60. Vadovaudamasis nustatytų su vaiko poreikiais susijusių aplinkybių visuma, atlikęs vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų skaičiavimus, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 800 Eur per mėnesį suma.
61. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
62. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukters poreikiai dėl patiriamų papildomų išlaidų yra labai dideli, todėl valstybės mokama išmoka skirtina jiems tenkinti, o šalys vaikui išlaikyti turėtų skirti apie 730 Eur per mėnesį.
63. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.
64. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų ir nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties kopijos nustatyta, jog kiekviena iš šalių turi po ½ dalį namo ūkio pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). A. R. registruota šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti negyvenamojo patalpa – 1/11 dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 5630 Eur vertės. Nors ieškovė neatskleidė, tačiau iš jos sąskaitų išrašų matyti, kad už žemės sklypo nuomą ji kasmet gauna 365 Eur nuomos mokestį. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių nėra. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio padalijimo klausimas sprendžiamas šioje byloje. Iš į bylą pateiktų rašytinių duomenų apie ieškovės gaunamas darbines pajamas bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog jos siekia 1400 Eur per mėnesį. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, ieškovės sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kiekvieną mėnesį moka savo motinai už būsto nuomą, kadangi bylos duomenimis ieškovė kartu su dukra gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, kaip finansinę paramą pensinio amžiaus motinai perveda 200-300 Eur per mėnesį. Nuomos sutartis į bylą nepateikta. Liudytoja apklausta ieškovės motina teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė ją finansiškai remia, šią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikti sąskaitos išrašai. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė visų pirma turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, o jos prisidėjimas prie motinos išlaikymo neturi įtakoti atsakovo finansinės naštos išlaikyti vaiką.
65. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių neregistruota. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios padalijimo klausimas sprendžiamas šioje byloje. Iš atsakovo į bylą pateiktų duomenų apie gaunamas darbines pajamas ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog jo mėnesio pajamos svyruoja nuo 2 000 iki 2 500 Eur. Duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, sveikatos sutrikimus, kurie turėtų įtakos jo darbingumo lygiui, turimus kitus išlaikytinius, byloje nėra.
66. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus apie patiriamas išlaidas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, į tai, jog visuotinai žinoma, kad pragyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, todėl atsakovas, nors uždirba daugiau, atitinkamai daugiau išleidžia pragyvenimui, turi nuomotis būstą, į tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto, sprendžia, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog šalys prie nepilnametės dukters išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Nustačius, jog šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 730 Eur per mėnesį suma, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiama po 365 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodo, jog, atskaičius išlaidas pragyvenimui, jam kas mėnesį lieka 400-600 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pajėgus teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Pareiga tinkamai išlaikyti vaiką yra absoliuti ir jos negali paneigti noras taupyti būstui ar pan., juolab, kad.
67. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.).
68. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
69. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės.
70. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti jos asmenine nuosavybe santuokos metu įgytą 1/11 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta 2020-08-04 ieškovės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad turtas įgytas už 8000 Eur, sutarties IX dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto įgijėjas yra S. K., tačiau daiktinės teisės forma – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas taip pat registruotas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Ieškovė nurodytą ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybe, jog minėtą automobilių stovėjimo aikštelės dalį įsigijo už jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusias lėšas, kurias gavo pardavusi paveldėtą turtą. Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi 3,55 ha miško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2018-02-27 pirkimo-pardavimo sutartimi. CK 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo. Iš ieškovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo matyti, kad žemės sklypo pirkėjas 2018-02-26 jai pervedė 13000 Eur už 3,55 ha miško. Kadangi parduotas žemės sklypas ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, už jį gautos lėšos taip pat laikytinos jos asmenine nuosavybe. Dar 9000 Eur ieškovei pervesti už mišką (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie tai kam priklausė nurodytas žemės sklypas, kad tai buvo ieškovės asmeninė nuosavybė į bylą nepateikta.
72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. E. S., bylos Nr. 3K-3-365/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).
73. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus apie asmeninės nuosavybės teise turėtų lėšų panaudojimą ginčo turtui įsigyti pažymėtina, kad, siekdama įrodyti aplinkybę, jog automobilių stovėjimo aikštelės dalį įsigijo iš asmeninių lėšų, ieškovė turėjo pateikti teismui ne tik įrodymus, kad tokių lėšų turėjo, bet ir duomenis apie tai, kad būtent jomis atsiskaitė už įsigytą turtą. Teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė pakankamų šios aplinkybės įrodymų. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktame banko sąskaitos, į kurią pervesta 13000 Eur už ieškovės parduotą asmeninės nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, išraše už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 matyti tik įplaukos į sąskaitą. Iš vėliau pateikto atitinkamos sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 akivaizdu, kad ieškovė minėtu laikotarpiu patyrė ir išlaidų. Taigi ieškovės sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-12-31 yra neinformatyvūs, pateikti išfiltravus tik įplaukas, kas riboja galimybę nustatyti ar už parduotą žemės sklypą gautos lėšos nebuvo išleistos kitiems tikslams. Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 įplaukos į ieškovės sąskaitą sudarė 39018,59 Eur, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 - 24163,39 Eur, laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2020-08-04, kuomet ieškovė sumokėjo už automobilių stovėjimo aikštelės dalį, įplaukos į jos sąskaitą sudarė 13464,17 Eur. Nuo 2020 m. pradžios iki 2020-08-04 vien ieškovės periodiškai po 550 Eur išgrynintos ir neaišku kur panaudotos lėšos, jos mamai pervestos lėšos sudarė virš 4600 Eur.
74. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, nėra galimybės daryti išvadą, kad ieškovės 2018-02-26 už asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą gauta suma iki 2020-08-04 nebuvo išleista, kad automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimui nebuvo panaudotos kitos ieškovės į nurodytą sąskaitą nuo 2018-02-26 iki 2020-08-04 gautos lėšos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021). Teismas daro išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovės gautos asmeninės lėšos buvo panaudotos būtent ginčo turtui įsigyti, ir nėra pakankami tam, kad paneigtų oficialiame įrodyme – notariškai patvirtintoje sutartyje – įtvirtintą faktą, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
75. Kita vertus, santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose. Taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
76. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas atsisakė kartu pirkti ginčo turtą, kad ji sakė notarei, jog nori, kad turtas būtų įregistruotas jos asmenine nuosavybe, šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra. Priešingai, turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas įgyjamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, kas patvirtina, kad 2017 metais, kuomet šalys, kaip nurodė pati ieškovė, laimingai gyveno santuokinį gyvenimą, ieškovės valią atitiko turto įgijimas kartu su atsakovu.
77. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė neįrodė, jog įgijo 1/11 dalį automobilių stovėjimo aikštelės iš asmeninių lėšų ir aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl reikalavimas pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovės nuosavybe atmetamas.
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.
78. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
79. Nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti padalijamas natūra, priteisiant šalims po jo dalį arba priteisiant turtą vienai šaliai, o kitai priteisiant kompensaciją už jai priklausančią turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Dalindamas turtą teismas pasirenka turto dalinimo būdą - natūra arba priteisiant kompensaciją, atsižvelgdamas į dalinamo turto savybes. CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, jei galima taip padalyti. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.
80. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti santuokos metu įgytą 1/11 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas, todėl turtas turi būti padalintas. Alternatyvaus reikalavimo dėl turto padalinimo ieškovė nepareiškė. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad turtas nuosavybės teise atitektų ieškovei, priteisiant jam kompensaciją už tačiau ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė nurodė, kad neturi galimybės mokėti atsakovui kompensacijos.
81. Teismas, spręsdamas dėl šio turto padalinimo, įvertina tai, kad, remiantis šalių paaiškinimais, turtas įgytas ieškovės iniciatyva, šiuo metu būtent ji naudojasi minėtu turtu. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovės motinai. Automobilių stovėjimo aikštelė yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad ši stovėjimo aikštelė pagal paskirtį yra labiau reikalinga tam iš sutuoktinių, kuris gyvena nurodytame bute. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kitokių reikalavimų dėl turto padalinimo būdo pareikšta nebuvo, teismas sprendžia, kad automobilių stovėjimo aikštelės dalis priteistina ieškovei, išmokant atsakovui kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
82. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šio turto vertės. Ieškinyje šio turto vertė nurodyta 8000 Eur, atsakovas kitokios turto vertės neįrodinėjo, prašė priteisti iš ieškovės 4000 Eur kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės mokėtina kompensacija už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį sudaro 4000 Eur.
83. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu 2015-11-17 registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmoji registracijos data 2011 m.), atsakovo vardu 2017-10-16 registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmoji registracijos data 2001 m.). Minėtos transporto priemonės šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytos santuokos metu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl nutraukiant tarp šalių sudarytą santuoką, teismo sprendimu turi būti išspręstas šių transporto priemonių padalijimo klausimas.
84. Ieškiniu ieškovė prašė padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, priteisiant kiekvienai iš šalių jos vardu registruotą automobilį. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra apie 4 200 Eur, o automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė - apie 4 500 Eur. Ieškovė automobilių vertes įrodinėja tekstais iš neaiškių šaltinių, nurodydama, kad jie atspausdinti iš Autoplius ir Autoringas puslapių. Pažymėtina, kad siekdama pagrįsti automobilio vertę Autoplius portalo duomenimis, ieškovė turėjo pateikti skelbimų ekrano nuotraukas. Tuo tarpu UAB „Autoringas“ yra įmonė, užsiimanti ne automobilių, o jų dalių ir įrangos prekyba, o jos internetiniame puslapyje nėra jokių duomenų apie automobilių rinkos kainas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovės pateiktais duomenimis apie automobilių rinkos kainas nesivadovauja.
85. Ieškovė taip pat pateikė duomenis iš VšĮ „Emprekis“ duomenų sistemos apie autotransporto kainas Lietuvoje, kuriais remiantis teigia, jog analogiško automobilio rinkos vertė yra 18620 Eur. Tačiau pastebėtina, kad pateiktoje vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymoje nurodomi 2003 metų rugpjūčio mėnesio archyvo duomenys, kas reiškia, kad tokia automobilio kaina buvo tuo metu, bet ne bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.
86. Atsakovas į bylą pateikė 2017-09-14 sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog atsakovas šį automobilį nusipirko už 1 000 Eur. Sutartyje pažymėta, kad automobilis pirktas be trūkumų. Ieškovė neįrodinėjo, kad automobilis buvo pagerintas, ko pasekmėje jo vertė galėjo kilti, neįrodė kitų priežasčių, dėl kurių per keturis automobilio naudojimo metus jis ne tik nenuvertėjo, bet tapo vertingesnis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovo vardu registruoto automobilio rinkos vertė santuokos nutraukimo metu yra 1000 Eur.
87. Kilus ginčui dėl automobilio vertės, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti jai atsakovo vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ji nenori didinti bylinėjimosi išlaidų atliekant turto vertės nustatymo ekspertizę ir neturi galimybės mokėti atsakovo naudai piniginės kompensacijos. Tačiau ieškovės nenoras įrodinėti jos nurodomą transporto priemonės vertę ekspertizės pagalba negali būti pagrindu dalinti turtą tokiu būdu, kuris neatitinka susiklosčiusios realios šalių naudojimosi transporto priemonėmis situacijos. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini) nuo jos įsigijimo iki šiol naudojosi atsakovas, tuo tarpu ieškovė naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai transporto priemonės šalių vardais įregistruotos VšĮ Regitra. Sutiktina su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad kiekviena iš šalių įsigijo jos poreikius atitinkantį automobilį, todėl nėra pagrindo, dalinant transporto priemones ieškovei priteisti atsakovo naudojamą automobilį, o atsakovui – ieškovės naudojamą transporto priemonę.
88. Tarp šalių nekilo ginčo dėl ieškovei priteistinos transporto priemonės Toyota Verso vertės, kuri nurodyta ieškinyje - 4200 Eur. Nors pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovę jos vertę nurodė 4500 Eur, nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių ją padidino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašomos priteisti iš ieškovės kompensacijos dydį skaičiuoja nuo mažesnės - 4200 Eur – automobilio vertės, teismas vadovaujasi šia suma. Priteisiant ieškovei šią transporto priemonę, nustačius, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 1000 Eur, ieškovei tenka 3200 Eur didesnės vertės kilnojamasis turtas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1600 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.).
89. Nustačius, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 4000 Eur kompensaciją už jai tenkantį nekilnojamąjį turtą ir 1600 Eur kompensaciją padalinant santuokoje įgytus automobilius, bendra mokėtinos kompensacijos suma sudaro 5600 Eur. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – kompensaciją pinigais už jam tenkančią dalį, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).
90. Nors ieškovė nurodė neturinti galimybės išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, teismo vertinimu, kompensacija, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, turimo turto vertę nėra didelė. Ieškovė gauna apie 1400 Eur darbo užmokestį, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 5630 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypas, už kurio nuomą ji gauna papildomas pajamas, į bylą pateiktais ieškovės mokėjimo kortelės duomenimis, jos disponuojamas likutis bylos nagrinėjimo metu buvo 2809,32 Eur, be to, jai priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Be to, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė turės galimybę išmokėti atsakovui 5600 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
91. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
92. Ieškovė reikšdama ieškinį sumokėjo 372 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pateikė duomenis apie patirtas 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 350 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2021-04-15 teismo posėdyje, 150 Eur už papildomų dokumentų teismui paruošimą (vaiko poreikių pagrindimą, ieškinio dalyko papildymą), 150 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2021-06-15 teismo posėdyje, 2020-11-16 sumokėtas 50 Eur avansas (atstovavimo sutartis sudaryta 2020-11-16), 150 Eur - už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2021-06-14 teismo posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2021-06-14 teismo posėdis šioje byloje nevyko, tačiau vykdo 2021-09-14 ir dėl dalyvavimo šiame posėdyje ieškovės atstovė nėra pateikusi kitų išlaidas patvirtinančių įrodymų, vertina, jog 2021-09-12 ataskaitoje Nr. 5 dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų padaryta klaida. Taigi ieškovė iš viso patyrė 1372 Eur bylinėjimosi išlaidų.
93. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 780 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 80 Eur už (1 val.) susipažinimą su bylos medžiaga, 320 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (4 val.), 220 Eur už atsakovo atstovavimą 2021-04-15 teismo posėdyje, 120 Eur už atsiliepimo į ieškovės prašymą padalinti turtą (automobilius) parengimą, 220 Eur už atstovavimą 2021-06-15 teismo posėdyje, 80 Eur (1 val.) už pasirengimą 2021-09-14 teismo posėdžiui, 220 Eur už atstovavimą 2021-09-14 teismo posėdyje, 220 Eur už atstovavimą 2021-09-24 teismo posėdyje, 80 Eur už pasirengimą 2021-09-27 teismo posėdžiui ir 220 Eur už atstovavimą 2021-09-27 teismo posėdyje.
94. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
95. Remiantis Rekomendacijomis nustatyta, kad abiejų šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.
96. Ieškovės ieškinys tenkintas apie 60 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 823,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 712 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 111,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
97. Byloje susidarė 6,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2,03 Eur, o iš atsakovo 4,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priteistinos sumos neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 Nr. 1R-261/1K-355 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo K. E. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes K. ir E..
Priteisti iš atsakovo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nustatyti nepilnamečio vaiko P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina - ieškove S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovas K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus su nepilnamete dukra P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendru ieškovės S. K. ir atsakovo K. E. sutarimu.
Priteisti iš atsakovo K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1/11 dalį negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui K. E. (K. E.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui K. E. (K. E.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5600 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų eurų) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti iš atsakovo K. E. (K. E.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 111,20 Eur (vieną šimtą vienuoliką eurų dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.