Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Rusijos Federacijoje registruoto juridinio asmens ,,OOO Baltiyskaya transportnaya kompaniya“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Aukštos technologijos logistika“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Rusijos Federacijoje (toliau – ir Rusija) registruoto juridinio asmens ,,OOO Baltiyskaya transportnaya kompaniya“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo turinio, UAB „Aukštos technologijos logistika“ laiko, kad prašomi pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos arbitražo teismo sprendimas ir nutartis yra priimtas užsienio valstybės arbitražo, todėl atsiliepimą grindžia 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Niujorko konvencija) nuostatomis. Pagrindo sutikti su šia suinteresuoto asmens pozicija nėra, nes Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismas nėra arbitražo institucija.

6. Pagal Rusijos 1996 m. gruodžio 31 d. federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Rusijos Federacijos teismų sistemos“ 4 straipsnio 3 dalį, apskričių arbitražiniai teismai, arbitražiniai apeliaciniai teismai, Rusijos subjektų arbitražiniai teismai ir specializuotieji arbitražiniai teismai yra federaliniai teismai. Todėl šie Rusijoje veikiantys teismai, nepaisant jų pavadinime esančio žodžio „arbitražinis“, nėra arbitražai (trečiųjų teismai), kaip tai yra suprantama pagal Niujorko konvenciją ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, o yra minėtos valstybės teismų sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-73-421/2017). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne arbitražo, o užsienio valstybės (Rusijos) teismo sprendimus, todėl Niujorko konvencijos nuostatos šiuo atveju netaikomos.

7. Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 810 straipsnio 4 dalis).

8. Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente ir kita) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

9. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 2 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Dvišalė sutartis) 50 straipsnio 1 dalį susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Dvišalės sutarties 52 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

10. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai. Šiame Dvišalės sutarties straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

11. Pareiškėjas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, ir jų vertimus į lietuvių kalbą. Pateiktas Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimas pažymėtas antspaudu ir teisėjo parašu, kad sprendimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 29 d., o 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. Iš Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo UAB „Aukštos technologijos logistika“ byloje buvo atstovaujamas atstovo Feer J. P., veikiančio pagal 2023 m. sausio 23 d. įgaliojimą, o iš Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo buvo atstovaujamas atstovo Ždanov O. V. pagal 2022 m. spalio 20 d. įgaliojimą. Be to, suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime nenurodo argumentų, susijusių su UAB „Aukštos technologijos logistika“ netinkamu informavimu apie Rusijoje vykusį teisminį procesą. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo UAB „Aukštos technologijos logistika“ apie Rusijoje vykusį teisminį procesą žinojo ir jame dalyvavo.

12. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius duomenis, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje anksčiau nebuvo priimtas sprendimas, taip pat nebuvo pradėtas procesas byloje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių. Be to, Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo sprendimu išspręstas ginčas ir nutartimi paskirstytų bylinėjimosi išlaidų klausimas nepriklauso CPK 784–786 straipsniuose nustatytai išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Aukštos technologijos logistika“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad prašomas pripažinti Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, suinteresuotas asmuo šių argumentų nenurodo).

14. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).

15. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo prašomo pripažinti ir leisti vykdyti sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai grindžia tuo, kad ginčo santykius reglamentuoja CMR konvencija, tačiau ginčas išspręstas (netesybos už pavėluotą krovinio pristatymą priteistos), vadovaujantis Rusijos nacionaliniais teisės aktais, bet ne CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, kuri prašomame pripažinti teismo sprendime nepaminėta. Su tokiais suinteresuoto asmens argumentais teismas nesutinka. Iš Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti netesybas, nurodė, jog atsižvelgia į CMR konvencijos nuostatas. Nors sprendime konkrečiai nenurodoma, kad, spręsdamas dėl vežėjo (suinteresuoto asmens) atsakomybės už krovinio pristatymo vėlavimą, teismas remiasi CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, tai nesudaro pagrindo teismui, sprendžiančiam dėl sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, vertinti, kad teismas CMR konvencija nesivadovavo, taip pat to, ar teismas konkrečiu atveju teisingai apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną netesybų sumą. Priešingas aiškinimas neatitiktų draudimo teismui, sprendžiančiam dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, peržiūrėti teismo sprendimą iš esmės, t. y. vertinti, ar teismas tinkamai nustatė konkrečios bylos faktines aplinkybes ir teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus. Taigi, remiantis nurodyta viešosios tvarkos samprata, suinteresuoto asmens argumentai dėl CMR konvencijos taikymo, priteistų netesybų nepatvirtina šios tvarkos pažeidimo.

16. Be kita ko, kaip buvo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartyje, Rusijos atžvilgiu dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos neišprovokuotos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius ES ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į Dvišalės sutarties 18 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės sutarties straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nėra įtrauktas į konsoliduotą asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, sąrašą. Taip pat pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis, kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kas yra įmonės savininkai, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jos pelnas. Patikrinus pareiškėjo pateiktus duomenis, teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų susijęs su asmenimis, grupėmis ir subjektais, kuriems taikomos ES finansinės sankcijos, todėl nenustatytas pagrindas atsisakyti teikti teisinę pagalbą. Taigi, Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsniuose nurodyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai nenustatyti.

17. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Rusijos teismo procesinių sprendimų dėl Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nurodytų priežasčių. Teismas Dvišalės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos susitariančiosios valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų ir Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų nenustatė, todėl yra teisinis pagrindas Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Patenkinus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 126,9 Eur išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas (809 Eur) ir procesinių dokumentų vertimus (317,90 Eur). Pareiškėjo patirtos išlaidos vertimams yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl jos priteisiamos pareiškėjui iš suinteresuoto asmens. Pareiškėjo išlaidos advokato teisinėms paslaugoms neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti tokių išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio (Rekomendacijų 8.2 punktas), tačiau, kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos faktūros, į ją yra įtrauktas 109 Eur žyminis mokestis, kurį pareiškėjos atstovas sumokėjo už prašymo pateikimą. Pagal CPK 811 straipsnio 4 dalį, prašymas dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteisiama 700 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis, o sumokėtas 109 Eur grąžinamas pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad mokesčio mokėtoju yra asmuo, turintis procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį, o ne jos atstovas, todėl bendra taisyklė, jog žyminis mokestis grąžinamas šaliai, o ne jos vardu sumokėjusiam šalies atstovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-361-585/2021, 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-7-450/2023).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809–812 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities arbitražo teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį byloje Nr. A56-123783/2022.

Priteisti pareiškėjui Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui ,,OOO Baltiyskaya transportnaya kompaniya“, juridinio asmens registracijos Rusijos Federacijoje kodas (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aukštos technologijos logistika“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 017,90 Eur (vieną tūkstantį septyniolika eurų ir 90 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Grąžinti pareiškėjui Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui ,,OOO Baltiyskaya transportnaya kompaniya“, juridinio asmens registracijos Rusijos Federacijoje kodas (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2T-72-881/2023.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.