- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- e2A-1033-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02203-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Marius Bartninkas, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- D. T., T. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-356-470/2024 pagal ieškovų D. T. ir T. T. ieškinį atsakovui E. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. T. ir T. T. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo E. S. po 15 000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį ieškovai grindė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2022 12 23 nuosprendžiu atsakovas E. S. be kitų padarytų nusikalstamų veikų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį už jų tėvo E. T. nužudymą. Jie dėl tėvo netekties, kilusios iš kaltų atsakovo veiksmų, patyrė neturtinę žalą. Minėtoje baudžiamojoje byloje jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau jų civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas, nes buvo pateiktas per vėlai. Abu jie neteko artimiausio žmogaus - savo tėvo ir, nors yra suaugę, tačiau su tėvu palaikė ryšį, susiskambindavo telefonu, bendravo socialiniais tinklais, dažnai susitikdavo, jų ryšys, nepaisant įvykusių skyrybų su jų motina, nebuvo nutrūkęs ilgesniam laikui, todėl netektį lėmusi nusikalstama atsakovo veika sukėlė jiems dvasinį skausmą. Jie abu labai išgyvena dėl tėvo netekties, jaučia ir tikriausiai dar labai ilgai jaus emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl objektyviai net nėra galimybių įvertinti ir nustatyti, kuris iš ieškovų pergyvena giliau ir labiau. Ieškovė D. T. nurodė dalyvavusi mirusio tėvo atpažinimo procedūroje, šis vaizdas jai įsirėžė atmintyje ir dėl nuolatinių, ilgalaikių minčių apie tėvą jo mirusio vaizdas atmintyje įtakojo ieškovės sveikatos pablogėjimą, ji dažnai jaučia dūrimą krūtinės srityje, kuo anksčiau niekada nesiskundė. Pagal ieškovų turimus duomenis iš baudžiamosios bylos, atsakovas yra nedirbantis, pastovių pajamų negauna, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti, be to, žala jiems realiai galėtų būti atlyginta ir iš nuketėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Ieškovų vertinimu, jų patiriami dvasiniai išgyvenimai dėl tėvo netekties lydės juos visą gyvenimą, jiems kilo negrįžtami, nepataisomi neigiami padariniai, t. y. nužudytas jiems itin artimas asmuo. Dėl tėvo, su kuriuo palaikė ryšį, dalinosi kasdieniniais rūpesčiais ir džiaugsmais, mirties jie patyrė neapsakomą stresą, netekties jausmą, dvasines kančias, dėl kurių visam laikui pasikeitė jų įprastas gyvenimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. S. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis nesiekė nužudyti ieškovų tėvo ir to nenorėjo. Dėl jo turimų psichikos sveikatos sutrikimų bei įvykio metu E. T. jam pasakytų žodžių jis buvo išprovokuotas nusikaltimui, jis girdėjo balsus, liepiančius jam atitinkamai elgtis. Jo elgesį nusikaltimo dieną nulėmė jo psichinė būsena, mano, kad konflikto su žuvusiuoju metu jį buvo ištikusi psichozė. Nužudymo dieną jis buvo vartojęs alkoholio, psichotropinių medžiagų, medikų rekomenduotų raminančių vaistų ir tai galėjo išprovokuoti jo psichinę būseną, nulėmusią nusikaltimą. Jis sprendžia, kad moralinės žalos dėl savo tėvo žūties nužudytojo E. T. vaikai nepatyrė, priešingai - tai jis, o ne ieškovai patyrė moralinę žalą, nes teismo nuosprendžiu jam nepagrįstai yra paskirta itin griežta bausmė, suvaržyta jo laisvė vienuolikai metų, jis nuo pilnametystės nuolatos yra kalinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovams D. T. ir T. T. po 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2023 10 30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nurodė: Kauno apygardos teismo 2022 12 23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2022 atsakovas E. S. be kitų padarytų nusikalstamų veikų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį už E. T. tyčinį nužudymą. Baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 05 11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-870/2023 pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovai D. T. ir T. T. yra nužudytojo E. T. vaikai. Jie dėl tėvo nužudymo patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovo E. S..
6. Iš Kauno apygardos teismo 2022 12 23 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2022, turinčio prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, matyti, kad E. T. gyvybės neteko dėl tyčinių kaltų atsakovo E. S. veiksmų. Jo tyčiniai veiksmai buvo tiesioginė žalos ieškovams atsiradimo priežastis.
7. Iš minėto Kauno apygardos nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas tenkino nužudytojo E. T. tėvo A. T., pripažinto byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš kalto asmens E. S. priteisė 7144,32 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sūnaus laidojimo, išlaidas, bei 15000,00 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą dėl sūnaus netekties.
8. Šioje civilinėje byloje reikalaujama atlyginti neturtinę (moralinę) žalą dėl tėvo netekimo tyčia jį nužudžius. Tėvo netekimas net nepaisant buvusio dvasinio ryšio su netektu asmeniu intensyvumo yra akivaizdi žala jo vaikų dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam gyvenimui bei jo visavertiškumo pajautimui, o taip pat pilnaverčio gyvenimo perspektyvoms įvairiais aspektais. Šiuo atveju tėvo netektis dėl įvykio, kai tėvo gyvybės netekimas buvo visiškai beprasmis, sąlygotas girto, žemos moralės asmens agresijos, kai be jokios rimtos priežasties asmuo nužudomas didelėse fizinėse kančiose, yra didžiulis dvasinis sukrėtimas jo vaikams. Nėra svarbu, jog žuvusysis nuo skyrybų su ieškovų motina momento savo vaikų neauklėjo ir neteikė jiems išlaikymo, kartu negyveno. Ieškovai patvirtino, kad jų dvasinis ryšys su tėvu nebuvo nutrūkęs, tėvą apibūdino kaip taikų ir ramų žmogų, mėgusį užsiimti fotografija, ilgą laiką užsiėmusį baldų gamybos verslu. Žuvusiojo sūnus T. T. nurodė turėjęs ketinimų ateityje įsijungti į tėvo baldų gamybos verslą. Abu ieškovai parodė, kad palaikė ryšius su seneliais iš tėvo pusės, per juos daugiausiai susižinodavo apie savo tėvą, su tėvu pasiskambindavo telefonu, tėvas buvo jiems draugiškas, nepaisant to, kad materialiai nerėmė, tačiau retkarčiais jie susitikdavę asmeniškai. Ieškovai patvirtino, kad jie žinojo savo tėvo svarbiausius gyvenimo įvykius, jo gyvenimo būdą, sekė jo gyvenimo įvykius, žinojo apie išsiskyrimą su moterimi, po ko sekė tėvo dvasinis lūžis ir nuosmukis asmeniniame gyvenime. Įvertinant žuvusiojo vaikų patirtą moralinę žalą svarbu tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės šiuo atveju yra neatstatomos, negrįžtamojo pobūdžio, veika prieš žuvusį padaryta tyčia ir be jokios apčiuopiamos priežasties. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir sprendė, kad atlygintini lygiaverčiai tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde (DOK-17214) atsakovas E. S. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas civilinės bylos aplinkybes ir netinkamai jas vertino, ignoravo jo atsiliepime išdėstytus argumentus ir duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, ko pasėkoje nepagrįstai ieškinį patenkino.
9.2. Teismas, visiškai patenkindamas ieškovų ieškinį, netinkamai išanalizavo reiškiamos neturtinės žalos dydžio pagrindimo klausimą. Atsakovas neneigia, kad dėl tėvo mirties ieškovai jaučia liūdesį, patyrė skausmo, tačiau nemano, kad ieškovų prašomas priteisti žalos dydis kiekvienam yra pagrįstas ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas turėjo atsižvelgti į faktą, kad ieškovų su jų tėvu nesiejo artimas ryšys. Net pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad „<...> Abu ieškovai parodė, kad palaikė ryšius su seneliais iš tėvo pusės, per juos daugiausiai susižinodavo apie savo tėvą, su tėvu pasiskambindavo telefonu, tėvas buvo jiems draugiškas, nepaisant to, kad materialiai nerėmė, tačiau retkarčiais jie susitikdavę asmeniškai <...>“. Visgi teismas nepagrįstai pažymi, kad „<...> Nėra svarbu, jog žuvusysis nuo skyrybų su ieškovų motina momento savo vaikų neauklėjo ir neteikė jiems išlaikymo, kartu negyveno. <...>“. Apelianto įsitikinimu ši aplinkybė yra labai svarbi ir daug ką pasakanti apie ieškovų ir jų tėvo santykius. Kyla pagrįstų abejonių, ar su tėvu, kuris niekada nesirūpino vaikais, neteikė jiems išlaikymo, vaikai galėtų išsaugoti artimą ir glaudų ryšį bei santykį. Ieškovai nurodė, kad jie susitikdavo retkarčiais, o apie tėvą sužinodavo iš senelių. Vertinant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti gilinamasi į ieškovų santykį su tėvu, į tai, ar tas santykis buvo artimas, nes nuo to priklauso ne tik žalos dydis, bet ir apskritai, ar ieškovai patyrė neturtinę žalą.
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino ir į aplinkybę, kad ieškovai nereiškė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, nespėjo jo pareikšti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. Kyla abejonių, ar ieškovai apskritai patyrė neturtinę žalą, įvertintą pinigais.
9.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovų su tėvu nesiejo artimas ryšys, be to, neatsižvelgė į atsakovo (apelianto) paaiškinimus, kad jis nesiekė nužudyti ieškovų tėvo ir to nenorėjo. Dėl jo turimų psichikos sveikatos sutrikimų bei įvykio metu E. T. jam pasakytų žodžių jis buvo išprovokuotas nusikaltimui, jis girdėjo balsus, liepiančius jam atitinkamai elgtis, mano, jog įvykio dieną jį buvo ištikusi psichozė.
9.5. Apeliantas jau nuteistas realia vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Jis dar labai jaunas, tačiau tokį ilgą laiko tarpą gyvens įkalinimo įstaigoje. Jo įsitikinimu, tai yra pakankama bausmė ir neturtinės žalos atlyginimas iš jo neturėtų būti priteisiamas.
9.6. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas abiem ieškovams po 15000,00 Eur, neatsižvelgė į jo socialinę padėtį, turtinę padėtį. Jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jo labai bloga finansinė padėtis. Būdamas įkalinimo įstaigoje, jis neturi galimybių dirbti tokio darbo, kad pajėgtų atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistus neturtinės žalos atlyginimus.
9.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir netinkamai įvertino individualias bylai svarbias aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant, ar ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai nepagrindė teismui, kodėl būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimų jie reikalauja.
Šalies argumentai
9.8. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „<...> vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo E. T. tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir atlygintini lygiaverčiai pastarajam tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui <...>“. Kaip ir pažymėta aukščiau, ieškovų, t.y. žuvusiojo vaikų, nesiejo artimas ryšys su tėvu, todėl teigti, kad jų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo E. T. tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams, nėra jokio pagrindo.
Atsiliepimas
10. Ieškovai D. T. ir T. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (DOK-23311,23320), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Alytaus apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas priimtame sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo.
10.2. Pažymi, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab, kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme.
10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-870/2023 atlikto ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautais duomenimis ir nuosprendyje išdėstytais argumentais. Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-870/2023, kurioje pažymėta, kad Kauno apygardos teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ne tik kvalifikuodamas veikas, bet ir paskirdamas nuteistajam bausmes, o taip pat išspręsdamas byloje pateiktus civilinius ieškinius.
10.4. Teismas priimtame sprendime taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo E. T. tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir atlygintini lygiaverčiai pastarajam tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui. Atsižvelgiant į nužudytojo ir jo vaikų ryšį, nusikaltimu jiems sukeltą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas - panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą - priteisti vaikams po 15 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti - yra visiškai nepagrįstas, vertinant ir šiandienos infliacijos rodiklius.
10.5. Teismų praktikoje aplinkybės, susijusios su kaltininko turtine ar šeimine padėtimi, negali būti lemiamas kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011) nustatant turtinės žalos dydį.
10.6. Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis labai jaunas, todėl laisvės atėmimo bausmė yra pakankama bausmė ir neturtinės žalos atlyginimas iš jo neturėtų būti priteisiamas.
10.7. Pažymi, kad E. S. padarė nusikaltimą, kuris įstatyme priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nužudymą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Padarytu nusikaltimu sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas yra teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
15. Ieškovai D. T. ir T. T. prašė iš atsakovo E. S., kuris nužudė jų tėvą E. T., priteisti po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Abu jie neteko artimiausio žmogaus - savo tėvo ir, nors yra suaugę, tačiau su tėvu palaikė ryšį, susiskambindavo telefonu, bendravo socialiniais tinklais, dažnai susitikdavo, jų ryšys, nepaisant įvykusių skyrybų su jų motina, nebuvo nutrūkęs ilgesniam laikui, todėl netektį lėmusi nusikalstama atsakovo veika sukėlė jiems dvasinį skausmą.
16. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, argumentuodamas tuo, kad nesiekė nužudyti ieškovų tėvo ir to nenorėjo. Dėl jo turimų psichikos sveikatos sutrikimų bei įvykio metu E. T. jam pasakytų žodžių jis buvo išprovokuotas nusikaltimui, jis girdėjo balsus, liepiančius jam atitinkamai elgtis. Jo elgesį nusikaltimo dieną nulėmė jo psichinė būsena, mano, kad konflikto su žuvusiuoju metu jį buvo ištikusi psichozė. Nužudymo dieną jis buvo vartojęs alkoholio, psichotropinių medžiagų, medikų rekomenduotų raminančių vaistų ir tai galėjo išprovokuoti jo psichinę būseną, nulėmusią nusikaltimą. Jis sprendžia, kad moralinės žalos dėl savo tėvo žūties nužudytojo E. T. vaikai nepatyrė, priešingai - tai jis, o ne ieškovai patyrė moralinę žalą, nes teismo nuosprendžiu jam nepagrįstai yra paskirta itin griežta bausmė, suvaržyta jo laisvė vienuolikai metų, jis nuo pilnametystės nuolatos yra kalinamas.
17. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino.
18. Atsakovas su sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti, ieškinį atmesti.
19. Kauno apygardos teismo 2022 12 23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2022 atsakovas E. S. be kitų padarytų nusikalstamų veikų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį už E. T. tyčinį nužudymą. Baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 05 11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-870/2023 pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovai D. T. ir T. T. yra nužudytojo E. T. vaikai.
20. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, o jos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis šiame straipsnyje nurodytais kriterijais. Nustatant teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujamasi įstatyme nurodytais kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnyje, o taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.
21. Apeliantas tvirtina, kad teismas, visiškai patenkindamas ieškovų ieškinį, netinkamai išanalizavo reiškiamos neturtinės žalos dydžio pagrindimo klausimą. Jis neneigia, kad dėl tėvo mirties ieškovai jaučia liūdesį, patyrė skausmo, tačiau nemano, kad ieškovų prašomas priteisti žalos dydis kiekvienam yra pagrįstas ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas turėjo atsižvelgti į faktą, kad ieškovų su jų tėvu nesiejo artimas ryšys. Net pirmosios instancijos teismo sprendime pažymėta, kad „<...> Abu ieškovai parodė, kad palaikė ryšius su seneliais iš tėvo pusės, per juos daugiausiai susižinodavo apie savo tėvą, su tėvu pasiskambindavo telefonu, tėvas buvo jiems draugiškas, nepaisant to, kad materialiai nerėmė, tačiau retkarčiais jie susitikdavę asmeniškai <...>“. Visgi teismas nepagrįstai pažymi, kad „<...> Nėra svarbu, jog žuvusysis nuo skyrybų su ieškovų motina momento savo vaikų neauklėjo ir neteikė jiems išlaikymo, kartu negyveno. <...>“. Apelianto įsitikinimu ši aplinkybė yra labai svarbi ir daug ką pasakanti apie ieškovų ir jų tėvo santykius. Jam kyla pagrįstų abejonių, ar su tėvu, kuris niekada nesirūpino vaikais, neteikė jiems išlaikymo, vaikai galėtų išsaugoti artimą ir glaudų ryšį bei santykį. Vertinant, ar buvo padaryta neturtinė žala, turėtų būti gilinamasi į ieškovų santykį su tėvu, į tai, ar tas santykis buvo artimas, nes nuo to priklauso ne tik žalos dydis, bet ir apskritai, ar ieškovai patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
22. Pirma, apeliantas cituoja sprendimo frazes atsietai nuo konteksto, kas iškreipia skundžiamo sprendimo esmę. Antra, ieškovai patvirtino, kad jų dvasinis ryšys su tėvu nebuvo nutrūkęs, tėvą apibūdino kaip taikų ir ramų žmogų, mėgusį užsiimti fotografija, ilgą laiką užsiėmusį baldų gamybos verslu. Žuvusiojo sūnus T. T. nurodė turėjęs ketinimų ateityje įsijungti į tėvo baldų gamybos verslą. Abu ieškovai parodė, kad palaikė ryšius su seneliais iš tėvo pusės, per juos daugiausiai susižinodavo apie savo tėvą, su tėvu pasiskambindavo telefonu, tėvas buvo jiems draugiškas, nepaisant to, kad materialiai nerėmė, tačiau retkarčiais jie susitikdavę asmeniškai. Ieškovai patvirtino, kad jie žinojo savo tėvo svarbiausius gyvenimo įvykius, jo gyvenimo būdą, sekė jo gyvenimo įvykius, žinojo apie išsiskyrimą su moterimi, po ko sekė tėvo dvasinis lūžis ir nuosmukis asmeniniame gyvenime. Be konteksto cituojama frazė, kad „<...> Nėra svarbu, jog žuvusysis nuo skyrybų su ieškovų motina momento savo vaikų neauklėjo ir neteikė jiems išlaikymo, kartu negyveno. <...>“ nieko nereiškia. Vertinat šią frazę kontekste, akivaizdu, jog teismas darė išvadą, jog, nepaisant to, kad žuvusysis vaikų atžvilgiu nesielgė tinkamai, tačiau jie jo neišsižadėjo, su juo palaikė ryšius, bendravo ne tik telefonu, tačiau ir susitikdavo asmeniškai. Pažymėtina, jog svarbi ta aplinkybė, kad juos siejo kraujo ryšys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovus su tėvu siejo artimas ryšys.
23. Apeliantas skunde taip pat nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad jis nesiekė nužudyti ieškovų tėvo ir to nenorėjo. Dėl jo turimų psichikos sveikatos sutrikimų bei įvykio metu E. T. jam pasakytų žodžių jis buvo išprovokuotas nusikaltimui, jis girdėjo balsus, liepiančius jam atitinkamai elgtis, mano, jog įvykio dieną jį buvo ištikusi psichozė. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko cinišku atsakovo požiūriu į jo padarytą veiką.
24. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad šiuo atveju ieškovai tėvo neteko dėl įvykio, kai tėvo gyvybės netekimas buvo visiškai beprasmis, sąlygotas girto, žemos moralės asmens agresijos, kai be jokios rimtos priežasties asmuo nužudomas, patiriant didelės fizinės kančias. Atsakovo įvykdytas nusikaltimas įstatyme priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nužudymą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Padarytu nusikaltimu sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė.
25. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jau nuteistas realia vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme, jis dar labai jaunas, tačiau tokį ilgą laiko tarpą gyvens įkalinimo įstaigoje. Jo įsitikinimu, tai yra pakankama bausmė ir neturtinės žalos atlyginimas iš jo neturėtų būti priteisiamas. Jis atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, jo labai bloga finansinė padėtis. Būdamas įkalinimo įstaigoje, jis neturi galimybių dirbti tokio darbo, kad pajėgtų atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistus neturtinės žalos atlyginimus. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina nepagrįstais.
26. Pirma, neturtinės žalos atlyginimas nėra siejamas su bausmės skyrimu ir atlikimu. Laisvės atėmimo bausmė paskirta už labai sunkų nusikaltimą – asmens nužudymą tiesiogine tyčia. Antra, asmens finansinė padėtis tėra vienas iš kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo ne tik finansinę atsakovo padėtį, bet ir kitas bylos aplinkybes ir pagrįstai priteisė po 15000 Eur, kas nėra nepagrįstai didelė suma ieškovams neturtinei žalai atlyginti.
27. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „<...> vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo E. T. tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir atlygintini lygiaverčiai pastarajam tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui <...>“. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
28. Pirma, žuvusįjį ir jo vaikus siejo artimas ryšys. Dėl to pasisakyta aukščiau, todėl kolegija nesikartoja. Tėvo patirtiems išgyvenimams atlyginti teismas priteisė 15 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir vaikų dėl tėvo netekties patirtiems ir patiriamiems išgyvenimams, kurie, tikėtina tęsis ilgesnį laiką, atlyginti pagrįstai pirmosios instancijos teismas, juos prilyginęs tėvo išgyvenimams, priteisė tą pačią sumą.
29. Įvertinant žuvusiojo vaikų patirtą moralinę žalą svarbu tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės šiuo atveju yra neatstatomos, negrįžtamojo pobūdžio, veika prieš žuvusį padaryta tyčia ir be jokios apčiuopiamos priežasties. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir sprendė, kad atlygintini lygiaverčiai tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai
33. Apeliacinio skundo netenkinus, antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.