- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-180-870/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42164-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas:
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (Norvegijos kronų vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (žiedo, telefono, sagės vagystė) – laisvės atėmimu vieneriems metams;
– pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir E. S. paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta aštuoniasdešimties parų arešto bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.
Iš E. S. nukentėjusiajam A. T. priteista 7 144,32 Eur (septyni tūkstančiai vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai 32 ct) turtinei ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Iš E. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista 319,73 Eur (trys šimtai devyniolika eurų 73 ct) žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d., laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 13.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, negyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), iš ant grindų gulėjusios nukentėjusiajam E. T. priklausančios striukės, tyčia pagrobė svetimą E. T. priklausantį turtą – 5 000 Norvegijos kronų, kurių vertė 480 Eur. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., negyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. T. priklausantį turtą – 224 Eur vertės auksinį žiedą, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A41“ su pinigine išraiška nevertinama „Tele 2“ pokalbių kortele bei pinigine išraiška nevertinamą moterišką drabužių sagę. Šiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.00 val., negyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiuoju E. T. metu, tyčia sudavė rankomis bei įspyrė mažiausiai keturiolika smūgių pastarajam į galvą ir rankas, tokiu būdu padarė E. T. kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų skeveldrinius lūžimus, muštinę žaizdą nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kiauryminę muštinę viršutinės lūpos žaizdą, kraujosruvas abiejų akių junginėse, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, kaktos vidurinėje dalyje, pakaušio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimus kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, smakre, pakaušio srityje, poodines kraujosruvas abiejų plaštakų srityse, kairiame žaste ir kairėje alkūnėje, po ko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų pabrinkimu ir kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nukentėjusysis E. T. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais E. S. tyčia nužudė E. T., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendį: perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur.
2.1. Nuteistasis E. S. skunde nurodo, kad savo kaltę yra pripažinęs, tačiau pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad neketino nužudyti E. T.. Pastarasis pradėjo negražiai vadinti nuteistąjį, dėl ko šis stipriai susijaudino ir prasidėjus konfliktui jis buvo apimtas klinikinės psichozės. Dėl sutrikusios atminties nuteistasis negali pasakyti, kiek smūgių nukentėjusiajam jis sudavė rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas, tačiau jo veiksmai nebuvo tyčiniai – nuteistasis tiesiog negalėjo jų suvaldyti ir suprasti.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo išvada, kad nuteistasis E. S. padarė BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir teisingos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ne tik kvalifikuodamas veikas, bet ir paskirdamas nuteistajam bausmes, o taip pat išspręsdamas byloje pateiktus civilinius ieškinius.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, E. S. neneigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tačiau nurodo, kad nesiekė nukentėjusiojo mirties, o konfliktas prasidėjo dėl pastarojo išsakytų negražių žodžių, po ko jis (E. S.) stipriai susijaudino. E. S. buvo apimtas klinikinės psichozės, todėl neatsimena kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis sudavė nukentėjusiajam. Būtent dėl nurodytų aplinkybių, nuteistojo teigimu, jo nusikalstami veikai perkvalifikuotini iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 132 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto prašymas nepagrįstas.
6. Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia ir kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016, 2K-20-648/2021).
7. E. S. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį patvirtina jo paties paaiškinimai bei byloje apklaustų liudytojų parodymai:
7.1. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. kaltę pripažino ir nurodė, kad po to, kai begirtaujant apleistame name iš E. T. striukės kišenės paėmė pinigus (norvegiškas kronas), iškeitė keitykloje, nusipirko degtinės toliau gėrė, kažkuriuo metu vėl grįžo į apleistą namą kur miegojo nukentėjusysis. Jis, pasišvietęs mobiliojo telefono žibintuvėliu, pamatė, kad netoli nukentėjusiojo, ant čiužinio, buvo jo mobiliojo ryšio telefonas, geltono metalo žiedas ir geltono metalo sagė, kuriuos nutarė pasiimti sau. Kažkuriuo metu prabudo E. T. ir kažką pasakė, atrodo, kad paklausė kur jo telefonas ir tada jis pradėjo E. mušti. Kojomis ir rankomis sudavė apie 15 smūgių į veido ir galvos sritį. Prisimena, kad A. (S.) jį ramino, prašė liautis mušti ir tikriausiai pats išsigandęs pabėgo. Kai liovėsi mušti, E. veidas buvo stipriai kruvinas, jis drebėjo, todėl jį užklojo dvejomis antklodėmis ir paliko ant čiužinio gulintį, o pats iš įvykio vietos pasišalino ir atėjo į miesto centre esantį viešbutį. E. sumušė apie 22.00 val. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį nuėjo į (duomenys neskelbtini) pastatą pasižiūrėti ar gyvas E. ir rado jį negyvą, truputį kitoje tos pačios patalpos vietoje, jis gulėjo ant betono, maždaug trijų metrų atstumu nuo čiužinio. Suprato, kad jis negyvas (t. 4, b. l. 41–45). Vėliau, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistasis nurodė, kad konfliktas su E. T. kilo po to, kai šis jį pradėjo visaip negražiai vadinti. Konflikto metu E. S. sudavė E. smūgius, sumušęs ir užklojęs čiužiniu paliko gulėti. Kiek smūgių sudavė rankomis ir kojomis į galvą negali pasakyti, buvo apimtas psichozės. E. mušė norėdamas jo atsikratyti, nes galvoje skambantys balsai liepė tai padaryti. (t. 4, b. l. 49–51). E. T. jis nužudė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, nes jei būtų buvęs blaivus, nebūtų jo mušęs rankomis ir spardęs kojomis dėl mažareikšmio konflikto, kadangi E. T. apkaltino jį, kad pasisavino jo telefoną (t. 4, b. l. 56–59) Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. S. parodė, kad konflikto detalių nepamena, nes buvo vartojęs alkoholio, psichotropinių medžiagų, medikų rekomenduotų raminančių vaistų. E. mušė, nes balsai galvoje jam liepė jo atsikratyti. Jis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau keturiolika smūgių į galvą rankomis bei kojomis (t. 4, b. l. 165–168).
7.2. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad maždaug gruodžio mėnesio pradžioje kažkur mieste susitiko su kažkokiu už save jaunesniu ir aukštesniu vaikinu, kurio veido bruožų neatsimena ir jo atpažinti negalėtų. Abu vartojo alkoholinius gėrimus, po to nuėjo į kažkokį apleistą pastatą. Pastate buvo tamsu ir tas vaikinas pradėjo mušti ten buvusį žmogų. Mušė rankomis ir spardė kojomis. Liudytojas nurodė, kad bandė jį sulaikyti, tačiau jis neklausė, dėl ko jis (liudytojas) išsigando ir pabėgo (t. 1, b. l. 134–137). Apklausti liudytoją pirmosios instancijos teisme nebuvo galimybės (t. 5, b. l. 41).
7.3. Liudytojas M. M. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio mėnesio pradžioje per socialinio tinklo programėlėje „Facebook“ esančią pokalbių susirašinėjimo programėlę paskambino E. S. iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, siūlė susitikti ir išgerti. Jie bendravo įsijungę vaizdo kameras. Tuomet E. jam pasakė, kad turi kitą „ragelį“, t. y. mobiliojo ryšio telefoną ir jį parodė. Telefonas buvo su lietimui jautriu ekranu, tačiau jo modelio neatsimena. Paklausus E. iš kur jis gavo telefoną, E. parodė savo kažkurios rankos krumplius, kurie buvo apdaužyti ir kruvini bei pasakė, kad „vieną supisau“. E. paklausus gal turi džinsus, nes jo kruvini ir suplyšę, norėtų pasikeisti, atsakė, kad gali atiduot vienus prastesnius. (t. 1, b. l. 128–131). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad E. S. jam papasakojo, jog sumušė kažkokį žmogų, kad spardė kojomis, todėl jo džinsai kruvini. Vaizdo pokalbio metu liudytojas ne kartą matė kruviną E. S. ranką (t. 5, b. l. 56–57).
7.4. Liudytoja G. O. (viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja) nurodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d., po 22.00 val. į viešbutį atvyko jaunuolis ir pateikęs E. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, užsiregistravo kaip svečias. Atmintyje išliko nubrozdintų ir pakraujavusių kažkurios rankos krumplių vaizdas (t. 1, b. l. 140–143). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad E. S. atėjus į viešbutį matė, jog ant jo krumplių kažkas yra, tačiau neįsidėmėjo (t. 5, b. l. 58).
8. Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų nuteistojo parodymų, pirmosios apklausos metu E. S. tiksliai nurodė konflikto kilimo aplinkybes, kokį skaičių smūgių jis galėjo suduoti nukentėjusiajam. Vėlesnių apklausų metu E. S. iškėlė versiją, kad tai padarė dėl savo psichinės sveikatos būklės, teigdamas, kad konflikto metu jį buvo apėmusi psichozė, o galvoje esantys balsai liepė atsikratyti nukentėjusiuoju E. T.. Jo gebėjimą suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti patvirtina byloje esantis 2022 m. kovo 14 – 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. 83TPK-167/2022 (toliau – ir Ekspertizės aktas) (t. 4, b. l. 22–25) bei pirmosios instancijos teisme apklaustų eksperčių L. A. ir V. J. paaiškinimai.
9. Ekspertizės aktu nustatyta, kad E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.2). Laikinas psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu nėra konstatuojamo sutrikimo, kuris galėtų būti pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 straipsnyje). Šiuo metu konstatuojamas Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.2) ir Simuliacija (sąmoninga simuliacija)(Z76.5). Šiuo metu E. S. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje, jam nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. 2022 m. spalio 19 d. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė L. A. patvirtino eksperto išvadą ir papildomai paaiškino (t. 5, b. l. 58–59), kad 2021 m. gruodžio 1 d., kai E. S. įvykdė žmogžudystę jis buvo pakaltinamas. Ekspertė nurodė, kad, kai žmogus pavartoja psichotropinių medikamentų, alkoholio ar narkotinių medžiagų, tai nereiškia, jog jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai tiesiog sunkinanti aplinkybė. Tuo metu nebuvo konstatuota jokio sutrikimo. Pagal turimus duomenis E. S. antidepresinis gydymas niekada skirtas nebuvo. Ekspertė sutiko, kad jei E. S. niekur nesikreipė dėl depresijos, tai dar nereiškia, jog ja nesirgo, tačiau paaiškino, kad depresija su agresija yra itin nebūdingas elgesys, o tokiu atveju agresija būna nukreipta į save, o ne į kitus. Ekspertė nurodė, kad E. S. konstatuojama simuliacija. Nors jis ir išsakė, kad girdi balsus, tačiau jo išsakytas simptomas niekaip neatspindėjo būsenos, kaip iš tiesų elgiasi žmogus, kuris tuos simptomus išsako. Šio posėdžio metu taip pat buvo apklausta ekspertė V. J., kuri paaiškino (t. 5, b. l. 59–60), kad E. S. konstatuota simuliacija. Ekspertizės metu E. S. teigė, kad nieko nepamena, nors pradžioje viską pasakojo, nurodė motyvą. Psichiatrui skundėsi balsais, o atėjęs pas psichologą skundėsi atmintimi, kad jis nepajėgus, kad nieko nepamena, o paklausus apie psichikos sveikatą, jis konkrečių nusiskundimų neformulavo, kalbėjo apie įvairius medikamentus, reiškė pretenzijas, bet paprašytas neįvardino kam jam reikia vaistų ir kas jam yra. E. S. nurodė, kad pats įsigydavo ir vartodavo psichotropinius vaistus, tačiau nepasakojo, kad kreipiasi į specialistus, kad jam išrašo vaistų, medicininės dokumentacijoje to taip pat nėra.
10. Iš byloje esančios 2021 m. gruodžio 18 d. VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. M 352/2021 (06) matyti (t. 2, b. l. 192–194), kad E. T. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio galvos smegenų pabrinkimu ir kraujo išsiliejimu po minkštais galvos smegenų dangalais. Jo lavone rasta kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, veido minkštuosiuose audiniuose, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, muštinė žaizda nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, kiauryminė muštinė viršutinės lūpos žaizda, kraujosruvos abiejų akių junginėse, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, kaktos vidurinėje dalyje, pakaušio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimai kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, smakre, pakaušio srityje padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, daugiausia veikiant galvos sritį kietais bukais žalojančiais daiktais. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.
11. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. S. nužudė nukentėjusįjį E. T. veikdamas netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nesiekė nukentėjusiojo mirties, nesudaro pagrindo jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargius.
12. Nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnyje ir 132 straipsnyje, atribojimo kriterijus yra kaltininko kaltės forma. Už nužudymą pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaromas tada, kai asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus BK numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo – jeigu asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinys yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, tačiau vertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir pan.
13. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad E. S. būtų siekęs nužudyti E. T., tačiau nustatytos bylos faktinės aplinkybės – mažareikšmė konflikto priežastis, jo pradžia ir eiga, nukentėjusiajam suduoti smūgiai ir jų lokalizacija, nuteistojo elgesys po smurtinių veiksmų rodo, kad E. S. veikė netiesiogine tyčia. Konfliktas kilo po to, kai nukentėjusysis pasigedo savo telefono. Nors vėlesnių apklausų metu bei apeliaciniame skunde E. S. iškėlė versiją, kad nukentėjusysis jį pradėjo visaip negražiai vadinti, dėl ko šis smarkiai susijaudino, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau aptartus bylos duomenis, tokią nuteistojo poziciją laiko kaip siekį pateisinti savo neteisėtus veiksmus.
14. Kilusio konflikto metu E. S. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau keturiolika smūgių į gyvybiškai pavojingą kūno vietą – galvą, taip padarydamas jam sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė. Byloje aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad E. S. atliko sąmoningus veiksmus ir, nors nesiekė E. T. mirties, buvo abejingas galimoms pasekmėms – sužalojęs nukentėjusįjį jį apklojo ir paliko gulėti apleistame name bei nieko nedarė, kad išvengtų padarinių – nukentėjusiojo mirties. Akivaizdu, kad apleistame name gulinčio asmens negalėjo pastebėti praeiviai, kurie, galbūt būtų galėję apie asmens sužalojimus pranešti medicinos įstaigai ir jam laiku būtų suteikta medicininė pagalba. Nuteistasis, nors ir buvo neblaivus, tačiau suprato, kad jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo gyvybei. Be to, liudytojui M. M. jis gyrėsi sumušęs nukentėjusįjį, taip pat nurodė, kad jo džinsai kruvini, todėl reikėtų juos pasikeisti. Šios anksčiau išvardintos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog E. S., būdamas suaugęs, sąmoningas žmogus, galėjo nesuprasti savo veiksmų pavojingumo bei numatyti pavojingų padarinių atsiradimo galimybės. Be to, E. S. versiją dėl jį apėmusios psichozės, galvoje girdimų balsų paneigė pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertės L. A. ir V. J., kurios patvirtino ekspertizės akto išvadas bei nurodė, jog E. S. konstatuojama simuliacija. Kolegija pastebi, kad pagal bylos duomenis E. S. smurtauti baigė dar esant E. T. gyvam, užklojo apklotu ir paliko.
15. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis E. S. nužudė nukentėjusįjį E. T., veikdamas netiesiogine tyčia, todėl teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nėra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
16. Baudžiamojoje byloje nenustačius esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis pagrobė iš nukentėjusiojo 5000 Norvegijos kronas, o vėliau 224 Eur vertės auksinį žiedą, 100 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A41“. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad neprisimena kaip atsidūrė žiedas, sagė ir telefonas pas jį, tačiau ne tik jo parodymai, bet ir liudytojo M. M. paaiškinimai apie tai, kad jam nuteistasis gyrėsi, jog turi kitą „ragelį“ (telefoną), kurį bylos duomenimis nuteistasis perdavė liudytojui I. L. už sportinį kostiumą „Puma“, tačiau 2021 m. gruodžio 5 d. atvykęs su draugais paėmė iš jo telefoną. Nuteistasis dėl įvykdytų vagysčių apeliacinio skundo nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako.
Dėl bausmės
17. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jo nuomone, Kauno apygardos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti E. S. paskirtą galutinę vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.
19. Teismas skiria BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę E. S. buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui. Nors E. S. labai sunkų nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tačiau apygardos teismas, įvertinęs tai, kad jis yra jauno amžiaus, taip pat, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pavojingu recidyvistu E. S. nepripažino. Teismas taip pat įvertino tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir, veikdamas netiesiogine tyčia įvykdė vieną – labai sunkų nusikaltimą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad E. S. yra jauno amžiaus, iki sulaikymo nedirbo, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas įvykdė praėjus kiek daugiau nei pusei metų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, taip pat į tai, kad jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėja, į veikų padarymo aplinkybes bei pasekmes – viena nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį ir vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi, 61 straipsniu, sprendė, jog E. S. skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Už nesunkių nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės švelnesnės, negu sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
20. Įvertinus anksčiau nurodytus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus darytina išvada, kad apygardos teismas, spręsdamas bausmės E. S. skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes – jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo veiksmus, asmenybę, elgesį po įvykdyto nusikaltimo, nepalikdamas neįvertintų jokių nuteistųjų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad E. S. buvo paskirta neproporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir per griežta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių bei 61 straipsnio reikalavimus, jos yra tinkamai individualizuotos, todėl pagrindo švelninti galutinę bausmę nėra.
Dėl A. T. priteisto 15 000 Eur neturtinės žalos dydžio
21. Nuteistasis savo skunde taip pat nesutinka su A. T. priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo jį sumažinti iki 5 000 Eur.
22. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Kasacinėje praktikoje taip pat pažymima, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį ir priteisė jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. A. T. yra nužudytojo E. T. tėvas. A. T. nurodė (t. 4, b. l. 168–169), kad bendravo su sūnumi E., padėdavo jam kuo galėdavo, prašydavo, kad šis mažiau vartotų alkoholinių gėrimų. Paskutinį kartą su E. telefonu bendravo likus keturioms dienoms iki jo mirties. Žinia apie tai, kad sūnus buvo nužudytas, jį labai stipriai sukrėtė, jis patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos teisme E. S. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, tėvams priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į jų skausmą bei išgyvenimus netekus vaiko, negali būti laikomas per dideliu. Pastebėtina, kad dar 2017 – 2018 metais nužudytų vaikų tėvams buvo priteisiamos tokio dydžio sumos – 15 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267-942/2017, 2K-57-697/2018), retesniais atvejais buvo priteisiamos tėvams sumos siekiančios ir 50 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-174-788/2017). Nagrinėjamu atveju E. T. tėvui priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Atsižvelgiant į nužudytojo ir jo tėvo ryšį, nusikaltimu jam sukeltą skausmą, sumažinti A. T. pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo vertinant ir šiandienos infliacijos rodiklius.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 24 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ADP-2023-07134 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. S. apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 163,33 Eur dydžio išlaidos ir šios išlaidos priteistinos valstybei.
26. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistajam E. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja advokatė L. Ulbienė (t. 5, b. l. 150). Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
27. Nuteistojo gynėja prašė iš jos ginamojo nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prokuroras, priešingai, prašė priteisti, pats E. S. neprieštaravo atlyginti prašomą sumą. Sprendžiant klausimą dėl antrinės teisinės pagalvos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. S., atsižvelgiama į tai, kad apeliacinis procesas vyko išimtinai pagal nuteistojo skundą ir nors apeliacinis skundas atmetamas, tačiau svarbu įvertinti tai, kad nuteistajam E. S. paskirta reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, iki nusikaltimo padarymo buvo bedarbis (pajamų neturi), kas apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 163,33 Eur išlaidas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš E. S. neišieškoti.