Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-04-02 · Civilinė byla Nr. e2-356-470/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-04-02Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-08-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-02
Bylos Nr.
e2-356-470/2024
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02203-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Ieškovas
D. T., T. T.
Atsakovas
E. S.
Civilinė byla Nr.e2-356-470/2024Proceso Nr.2-13-3-02203-2023-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4.2; 44.5.2.5; 3.2.6.1.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,dalyvaujant ieškovams D. T., T. T.,atsakovui E. S., jo atstovui advokatui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. T. ir T. T. ieškinį atsakovui E. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti jiems iš atsakovo po 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo ieškinio reikalavimus, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė, ieškovai grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismo 2022-12-32 nuosprendžiu atsakovas E. S. be kitų padarytų nusikalstamų veikų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. už jų tėvo E. T. nužudymą. Jie dėl tėvo netekties, kilusios iš kaltų atsakovo veiksmų, patyrė neturtinę žalą. Minėtoje baudžiamojoje byloje jie buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, tačiau pateiktas jų civilinis ieškinys nebuvo nagrinėjamas, nes buvo pateiktas per vėlai. Abu jie neteko artimiausio žmogaus - savo tėvo ir nors yra suaugę, tačiau su tėvu palaikė ryšį, susiskambindavo telefonu, bendravo socialiniais tinklais, dažnai susitikdavo, jų ryšys nepaisant įvykusių skyrybų su jų motina nebuvo nutrūkęs ilgesniam laikui, todėl netektį lėmusi nusikalstama atsakovo veika sukėlė jiems dvasinį skausmą. Jie abu labai išgyvena dėl tėvo netekties, jaučia ir tikriausiai dar labai ilgai jaus emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl objektyviai net nėra galimybių įvertinti ir nustatyti, kuris iš ieškovų pergyvena giliau ir labiau. Ieškovė D. T. nurodė dalyvavusi mirusio tėvo atpažinimo procedūroje, šis vaizdas jai įsirėžė atmintyje ir dėl nuolatinių, ilgalaikių minčių apie tėvą jo mirusio vaizdas atmintyje įtakojo ieškovės sveikatos pablogėjimą, ji dažnai jaučia dūrimą krūtinės srityje, kuo anksčiau niekada nesiskundė. Pagal ieškovų turimus duomenis iš baudžiamosios bylos, atsakovas yra nedirbantis, pastovių pajamų negauna, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti, be to, žala jiems realiai galėtų būti atlyginta ir iš nuketėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. Ieškovų vertinimu, jų patiriami dvasiniai išgyvenimai dėl tėvo netekties lydės juos visą gyvenimą, jiems kilo negrįžtami, nepataisomi neigiami padariniai, t. y. nužudytas jiems itin artimas asmuo. Dėl tėvo, su kuriuo palaikė ryšį, dalinosi kasdieniniais rūpesčiais ir džiaugsmais, mirties jie patyrė neapsakomą stresą, netekties jausmą, dvasines kančias, dėl kurių visam laikui pasikeitė jų įprastas gyvenimas.

Atsiliepimas

Atsakovas E. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jis nesiekė nužudyti ieškovų tėvo ir to nenorėjo. Dėl jo turimų psichikos sveikatos sutrikimų bei įvykio metu E. T. jam pasakytų žodžių jis buvo išprovokuotas nusikaltimui, jis girdėjo balsus, liepiančius jam atitinkamai elgtis. Jo elgesį nusikaltimo dieną nulėmė jo psichinė būsena, mano, kad konflikto su žuvusiuoju metu jį buvo ištikusi psichozė. Nužudymo dieną jis buvo vartojęs alkoholio, psichotropinių medžiagų, medikų rekomenduotų raminančių vaistų ir tai galėjo išprovokuoti jo psichinę būseną, nulėmusią nusikaltimą. Jis sprendžia, kad moralinės žalos dėl savo tėvo žūties nužudytojo E. T. vaikai nepatyrė, priešingai - tai jis, o ne ieškovai patyrė moralinę žalą, nes teismo nuosprendžiu jam nepagrįstai yra paskirta itin griežta bausmė, suvaržyta jo laisvė vienuolikai metų, jis nuo pilnametytės suėjimo nuolatos yra kalinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2022-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2022 atsakovas E. S. be kitų padarytų nusikalstamų veikų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį už E. T. tyčinį nužudymą. Baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2023-05-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-870/2023 pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovai D. T. ir T. T. yra nužudytojo E. T. vaikai. Jie dėl tėvo nužudymo patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimo reikalauja iš atsakovo E. S.. Atsakovas E. S. su ieškiniu nesutinka.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, o jos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis šiame straipsnyje nurodytais kriterijais. Tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nustatant teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujamasi įstatyme nurodytais kriterijais, numatytais CK 6.250 straipsnyje, o taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Iš Kauno apygardos teismo 2022-12-23 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-493/2022, turinčio prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, matyti, kad E. T. gyvybės neteko dėl tyčinių kaltų atsakovo E. S. veiksmų. E. S. 2021-12-01 laikotarpyje nuo 20.00 valandos iki 22.00 valandos negyvenamame pastate (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nekentėjusiuoju E. T. metu tyčia smūgiavo pastarajam rankomis ir įspyrė mažiausiai keturiolika smūgių į galvą ir rankas, dėl ko E. T. buvo padarytos kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkinių raumenyse, veido minkštuosiuose audiniuose, jis patyrė nosies skeveldrinius lūžimus, padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, kiauryminė muštinė viršutinės lūpos žaizda, kraujosruvos abiejų akių junginėse, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejuose skruostuose, kaktos vidurinėje dalyje, pakaušio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimas kairės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, smakro, pakaušio srityse, poodines kraujosruvos abiejų plaštakų srityse, kairiajame žaste, ir kairėje alkūnėje. Visa tai sukėlė E. T. galvos smegenų pabrinkimą ir kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kas sąlygojo jo mirtį įvykio vietoje. Tokiais veiksmais E. S. tyčia nužudė E. T.. Jo tyčiniai veiksmai buvo tiesioginė žalos ieškovams atsiradimo priežastis.

Iš minėto Kauno apygardos nuosprendžio taip pat matyti, kad teismas tenkino nužudytojo E. T. tėvo A. T., pripažinto byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš kalto asmens E. S. priteisė 7144,32 Eur turtinės žalos, patirtos dėl sūnaus laidojimo išlaidų, bei 15000,00 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo dėl sūnaus netekties.

Šioje civilinėje byloje reikalaujama atlyginti neturtinę (moralinę) žalą dėl tėvo netekimo tyčia jį nužudžius. Tėvo netekimas net nepaisant buvusio dvasinio ryšio su netektu asmeniu intensyvumo yra akivaizdi žala jo vaikų dvasiniam, intelektiniam ir socialiniam gyvenimui bei jo visavertiškumo pajautimui, o taip pat pilnaverčio gyvenimo perspektyvoms įvairiais aspektais. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu ir be papildomų įrodymų, kad tėvo netektis dėl įvykio, kai tėvo gyvybės netekimas buvo visiškai beprasmis, sąlygotas girto, žemos moralės asmens agresijos, kai be jokios rimtos priežasties asmuo nužudomas didelėse fizinėse kančiose, yra didžiulis dvasinis sukrėtimas jo vaikams. Nėra svarbu, jog žuvusysis nuo skyrybų su ieškovų motina momento savo vaikų neauklėjo ir neteikė jiems išlaikymo, kartu negyveno. Ieškovai patvirtino, kad jų dvasinis ryšys su tėvu nebuvo nutrūkęs, tėvą apibūdino kaip taikų ir ramų žmogų, mėgusį užsiimti fotografija, ilgą laiką užsiėmusį baldų gamybos verslu. Žuvusiojo sūnus T. T. nurodė turėjęs ketinimų ateityje įsijungti į tėvo baldų gamybos verslą. Abu ieškovai parodė, kad palaikė ryšius su seneliais iš tėvo pusės, per juos daugiausiai susižinodavo apie savo tėvą, su tėvu pasiskambindavo telefonu, tėvas buvo jiems draugiškas, nepaisant to, kad materialiai nerėmė, tačiau retkarčiais jie susitikdavę asmeniškai. Ieškovai patvirtino, kad jie žinojo savo tėvo svarbiausius gyvenimo įvykius, jo gyvenimo būdą, sekė jo gyvenimo įvykius, žinojo apie išsiskyrimą su moterimi, po ko sekė tėvo dvasinis lūžis ir nuosmukis asmeniniame gyvenime. Įvertinant žuvusiojo vaikų patirtą moralinę žalą svarbu tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės šiuo atveju yra neatstatomos, negrįžtamojo pobūdžio, veika prieš žuvusį padaryta tyčia ir be jokios apčiuopiamos priežasties, t. y. žuvusiojo mirtis yra visiški beprasmė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikų dvasiniai išgyvenimai prilygsta žuvusiojo E. T. tėvo A. T. patirtiems išgyvenimams ir atlygintini lygiaverčiai pastarajam tokia apimtimi, kaip teismas yra nustatęs nuosprendžiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškovų seneliui.

Nustatydamas ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl 15000,00 Eur atlyginimo kiekvienam iš ieškovų tenkintinas visiškai (CK 6.250 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai byloje neteikė rodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nuo žyminio mokesčio jie yra atleisti įstatymu. Atsakovui byloje yra suteikta valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba. Bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 15 000,00 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė