Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. V., A. V., J. V., jų atstovei advokatei Zojai Kastėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, viduriniojo išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Z., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, būtent: 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 16.45 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, lengvąjį automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 114 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo atbuline eiga greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo, nedavė kelio pėsčiajam važiuodamas atbulas, ir dėl to partrenkė per važiuojamąją kelio dalį ėjusią pėsčiąją E. V., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio 2016 m. rugpjūčio 14 d. 13.10 val. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje E. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje keliamas klausimas dėl laiduotojo tinkamumo. Tinkamo laiduotojo kriterijai aptariami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo: [...] pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, pagal savo asmenines savybes ar veiklos pobūdį turintys galimybę daryti teigimą įtaką kaltininkui. Išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-86-895/2015).

Byloje yra laiduotojos R. Z. prašymas perduoti jos sutuoktinį kaltinamąjį T. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog R. Z. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra T. Z. sutuoktinė (2 t., 163 b. l.), gyvena kartu, augina bendrą vaiką (2 t., 164 b. l.), neteista (2 t., 178 b. l.), vieną kartą jai surašytas administracinis nurodymas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį (2 t., 180 b. l.). Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi ryšiai, ji turi 18 metų vairavimo stažą (2 t., 162 b. l.), dirba Valstybės socialinio draudimo fondo valdyboje vyriausiąja specialiste, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Aplinkybė, kad R. Z. per 18 metų vairavimo stažą yra padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra vertinama kaip esminė, kuri rodytų, kad ji neverta teismo pasitikėjimo ir negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Be to, T. Z. nėra kaltinamas leistino greičio viršijimu. Byloje daugiau kitos neigiamai R. Z. charakterizuojančios medžiagos nėra. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, taip pat pripažintina, kad R. Z. yra tinkama laiduotoja ir verta teismo pasitikėjimo pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl T. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-427/2011). Padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu: kaltinamasis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo itin neatidus ir važiuodamas atbuline eiga, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, važiavo nesaugiu greičio, neįsitikino, kad jo važiuojamojoje kelio dalyje eina pėsčioji, savalaikiai nestabdė automobilio, partrenkė pėsčiąją, dėl ko ji žuvo, t. y. kilo sunkūs, nepataisomi padariniai. Kartu pažymėtina, kad aplinkybė, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbe, teismų praktikoje nėra pakankamas pagrindas netaikyti BK 68 straipsnio nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-541-511/2015). Be to, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslas pataisyti nuteistąjį bei prevencinį pobūdį – apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atitinkamai siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti nuteistąjį, nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į ankstesnius kaltinamojo baustumus, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam laikotarpiui (BK 68 str.).

Nukentėjusieji E. V., J. V., A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo – 25000 eurų (atitinkamai kiekvienam po 8333,33 eurų) bei 5 % dydžių metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš kaltinamojo (2 t., 130-134 b. l.). Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo žuvo artimas žmogus (atitinkamai sutuoktinė, motina), dėl to jie patyrė didžiulį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo E. V. sveikata, savijauta, patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, sutriko miegas, kamuoja nemiga, negali būti vienas namuose, nes kiekvienas daiktas primena sutuoktinę, geria raminamuosius vaistus, o nusikaltimu padarytos pasekmės neatstatomos. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji patvirtino, kad draudimo bendrovė atlygino jiems bendrai 5000 eurų neturtinę žalą, taip pat dalį žalos (po 500 eurų) atlygino kaltinamasis, todėl ieškinio dydį mažina kaltinamojo atlyginta suma.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Dėl ieškovo teisės į pinigines sumas už neturtinę žalą turėtų būti nusprendžiama atsižvelgiant į faktinį ieškovą ir žuvusįjį siejusių santykių pobūdį. Priteisiamos sumos turi būti teisingos. Tai reiškia, kad jos turi būti priteisiamos paisant asmenų lygybės, proporcingumo ir protingumo principų ir piniginių sumų už neturtinę žalą paskirties. Iš to išplaukia, kad esminis priteisiamos neturtinės žalos dydžio kriterijus yra kilę padariniai, kurių sunkumas nustatomas pagal sunkaus sužalojimo sukeltus fizinio, psichinio ir socialinio pobūdžio padarinius ir jų švelnėjimo perspektyvą ar vertinant žuvusiojo ir ieškovo buvusio tarpusavio ryšio glaudumą. Gyvybės atėmimo bylose pagrindinis neturtinės žalos dydžio kriterijus yra žuvusiojo ir nukentėjusiojo asmens tarpusavio ryšys. Piniginių sumų už neturtinę žalą paskirtis yra teisingumo įvykdymas, pripažįstant nukentėjusiojo teisėto intereso pažeidimo faktą ir išreiškiant jam pagarbą bei užuojautą. Nesant įstatyme nustatytų orientacinių už neturtinę žalą priteistinų sumų dydžių, jų apskaičiavimo išeities taškas turi būti teismų praktikoje analogiškose bylose nusistovėjusi suma. Priteistinas neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienam ieškovui individualiai.

Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 eurų neturtinės žalos. Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusiesiems yra padaryta neturtinė žala, neabejoja ir jų nurodytais motyvais dėl prarasto artimo žmogaus (motinos, sutuoktinio); vienai dukrai - 27 m., o kitai - 30 m., jos yra suaugusios ir savarankiškos, duomenų, kad dukros ar sutuoktinis buvo mirusiosios išlaikomi ir dėl to neteko maitintojo, byloje nėra. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, pėsčioji buvo partrenkta gatvėje, kurioje nebuvo pėsčiųjų perėjos, kaltinamasis nebuvo pakankamai atidus važiuodama atbuline eiga, tačiau leistino greičio viršijimas nenustatytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atitinkamai neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinus aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, taip pat jau atlygintą sumą, gautą iš draudiko, taip pat iš kaltinamojo, konstatuotina, kad ieškinyje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiesiems remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, reikalavimas dėl neturtinės žalos vertintinas kaip pagrįstas, tačiau neturtinės žalos dydžiai yra mažintini: E. V. iki 7000 eurų neturtinės žalos; A. V. - iki 6000 eurų neturtinės žalos, J. V. - iki 6000 eurų neturtinės žalos.

Ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ši reikalavimas nepagrįstas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Ieškovės remiasi kasacine praktika, suformuluota nutartyje Nr. 3k-3-373/2006, tačiau ja remiasi fragmentiškai. Minėtoje nutartyje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.“ Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios vyko iki teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Be to, galutinis procesinis sprendimas pirmosios instancijos teisme nėra galutinis, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Atitinkamai ieškinio reikalavimas atmestinas.

Teisme gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2821 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad iš nukentėjusiųjų: E. V., A. V., J. V. valstybės naudai priteistinos 286,95 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios su advokato pagalba, jo užmokesčiu (2 t., 139-141 b. l.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.), todėl priteistinos iš kaltinamojo.

T. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str. 1 d.) (2 t., 54, 55 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti (2 t., 63 b. l.), paliktinas teisėto savininko nuosavybėn (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. Z., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 5 dalyje, padarymo, perduoti jį R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

T. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. V., A. V., J. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš T. Z. A. V. ir J. V. po 6000 eurų, E. V. 7000 eurų neturtinės žalos. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš T. Z. 286,95 eurų dydžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Kaltinamajam T. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko neribotai nuosavybei.

Išaiškinti T. Z., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.