Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės – motinos J. G., ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui A. T. G. dėl 44 428,71 Eur skolos ir palūkanų, taip pat 5 procentų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsipareigojimo įvykdymo ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 42 500 Eur skolą;

2. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 11,65 procentų metines pelno palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (2 500 Eur) nuo paskolos sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 21 d.) – 1 265,27 Eur;

3. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 11,65 procentų metines pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsipareigojimo įvykdymo;

4. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (2 500 Eur) nuo termino praleidimo dienos (2017 m. gruodžio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 21 d.) – 663,44 Eur;

5. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsipareigojimo įvykdymo;

6. atleisti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo pareigos mokėti žyminį mokestį arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos atidėti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 892 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą;

7. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Palikimą po jo mirties pagal turto apyrašą teismo leidimu (duomenys neskelbtini) priėmė nepilnametė dukra V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą taip pat (duomenys neskelbtini) pareiškimu priėmė įstatyminis sūnus – A. T. G., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarė V. J. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, jog ieškovė paveldi 1/2 (vieną antrąją) dalį palikėjo turto. Jau po paveldėjimo teisės liudijimo į ieškovės paveldimą ½ dalį turto išdavimo, ieškovės motina tarp palikėjo dokumentų rado atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytų skolos raštelių originalus, kas reiškia, jog atsakovė palikėjui nėra grąžinusi minėtų skolų: 30 000 Eur pagal 2015 m. sausio 30 d. skolos raštelį, kuriuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 15 d.; 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 1 d. skolos raštelį, kuriuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.; 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 7 d. skolos raštelį, kuriuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 25 d.; 2 500 Eur pagal 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelį, kuriuo skolą įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Taigi, atsakovė iš viso palikėjui yra skolinga ir negrąžinusi 42 500 Eur skolos, kurios reikalavimo teisės ½ dalis priklauso ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipiasi į teismą dėl šios skolos priteisimo palikėjui, kurio teises atstovauja įstatyminė įpėdinė. Kaip buvo nurodyta anksčiau, atsakovė surašė keturis paskolos raštelius, t. y. atsakovė skolinosi ne vieną konkrečią pinigų sumą, o kiekvienu atskiru susitarimu šalys nustatydavo konkrečią paskolos sumą, kurią ieškovas perduodavo atsakovei jos konkrečių poreikių tenkinimui. Trys skolos rašteliai surašyti nesilaikant privalomos notarinės formos, o vienas – 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelis dėl 2 500 Eur paskolos suteikimo – surašytas laikantis privalomos rašytinės formos. Šiuo atveju yra praėjęs nemažas laiko tarpas, atsakovė per visą nurodytą laikotarpį neįvykdė net dalies skolinių įsipareigojimų. Tai yra nesąžiningas, neteisingas ir tikrosios šalių valios, sudarant paskolos sutartis, neatitinkantis elgesys. Šiuo atveju palikėjas, kaskart sulaukęs prašymo iš atsakovės paskolinti tam tikrą pinigų sumą, ir ją perduodamas grynaisiais atsakovei, tikėjosi perduotus pinigus atgauti, pati atsakovė visada nurodydavo, kad vos tik pagerės jos ekonominė padėtis, visus pinigus grąžins, tačiau iki pat šios dienos nėra įvykdžiusi net dalies savo įsipareigojimų, dėl ko yra pažeidžiami palikėjo ir atitinkamai ieškovės bei trečiojo asmens interesai. Kaip nurodoma anksčiau, palikėjas atsakovei pinigus perduodavo grynaisiais pinigais, ši žadėdavo grąžinti artimiausiu metu, tačiau iki šios dienos susidariusios skolos nėra grąžinusi. Kaip jau buvo minėta, atsakovė laisva valia sudarė rašytinius susitarimus dėl paskolų ir jų sumų, tikroji jos valia buvo pasiskolinti pinigų ir juos naudoti savo interesams tenkinti. Šiuo atveju palikėjas, skolindamas pinigus atsakovei, turėjo ketinimą padėti atsakovei, kuri teigė, jog tuo metu jai buvo finansiškai sunku, tačiau, kaip ir kiekvienas protingas, sąžiningas, teisingas žmogus susitarė, jog paskolintos piniginės sumos bus grąžintos be jokių kliūčių per protingą terminą, nurodytą paskolos rašteliuose Kaip nurodyta anksčiau, 30 000 Eur pagal 2015 m. sausio 30 d. skolos raštelį, 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 1 d. skolos raštelį, ir 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 7 d. skolos raštelį atsakovė privalo grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje pagrindu (restitucija). Tuo tarpu 2 500 Eur, kurie buvo paskolinti pagal 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelį, kuriuo skolą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d., privalo būti grąžinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. taikant paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias normas. 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelio surašymo dieną galiojo 11,65 procentų metinė palūkanų norma už naudojimąsi paskolintomis lėšomis (Pinigų finansų įstaigų paskolos euro zonos ne finansų bendrovėms – naujų susitarimų palūkanų normos – https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos), t. y. vienerius metus pasinaudojus paskolintomis lėšomis atsakovei kilo pareiga mokėti 291,25 Eur pelno palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paskolintomis lėšomis naudojasi jau šešerius metus, 4 mėnesius ir 4 dienas, jai tenka pareiga mokėti 1 265,27 Eur pelno palūkanas ((4* 291,25)+(291,25/12*4)+(291,25/365*4). Atsakovė buvo įsipareigojusi bendrą 2 500 Eur skolą grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d. d., tačiau iki šiol, t. y. 5 metus, 3 mėnesius ir 21 dieną, jos nėra grąžinusi. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės palikėjui priteistinos 663,44 Eur (2 500 Eur/100*5= 125 Eur; (125*5)+ (125/12*3)+(125/365*21) = 663,44 Eur) kompensuojamosios palūkanos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savanoriškai negrąžina paskolų ir dėl to ieškovė yra priversta kreiptis į teismą bei teismine tvarka šią pinigų sumą iš atsakovės prisiteisti, iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą pinigų sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė D. V. ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais pilna apimtimi, faktiškai ieškinį įrodinėja keturiais surašytais paskolos rašteliais, kurių pagrindu negrąžinta 42 500 Eur suma, nors trys paskolos rašteliai sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos, tačiau tai nepaneigia rašytinės paskolos sutarties sudarymo fakto ir ieškinio pagrįstumo dėl pareigos grąžinti perduotus atsakovei ir jos savalaikiai negrąžinus K. G. pinigus. Perduodamas grynuosius pinigus paskolos davėjas tikėjosi juos atgauti. Dėl laiku negrąžintos 2 500 Eur skolos 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelio pagrindu prašoma priteisti palūkanas, kurių detalus paaiškinimas yra ieškinio 23 ir 27 punktuose. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė pati pripažino nedavusi skolos davėjui dviejuose paskolos rašteliuose nurodomo užstato, ji pilnai disponavusi nuosavu turtu ir negrąžinusi savalaikiai paskolos. Taip pat ieškovė yra pateikusi papildomus rašytinius paaiškinimus dėl nurodomo atsakovės su šia byla visiškai nesusijusio anksčiau buvusio jos įkeisto buto, o vėliau pačios parduoto buto. Ginčo situacijoje ieškovė įrodė, kad ieškovės tėvas K. G. paskolino pingines lėšas atsakovei, tačiau atsakovė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog skola yra grąžinta, todėl ieškinį prašo tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime atsakovė nurodė, jog nesutinka su visomis ieškinio sumomis, kadangi buvo likę sumokėti 7 600 Eur. Atsakovė skolą veždavo dalimis, kadangi gyvena ūkiškai, augina daržoves ir gyvulius, todėl su pinigais veždavo ir maisto produktų. Veždavo į darbovietę, prie namo, kuriame paskolos davėjas gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini) mieste. K. G. išeidavo į lauką prie namo ir atsakovė tenai su juo atsiskaitydavo. Jokių dokumentų iš jo nereikalavo, nepagalvojo, kad taip atsitiks. Paskutinį kartą vežė, nepamena datos, bet žino, kad tuo metu buvo Covid epidemija. Atsakovė nežinojo, kad K. G. miręs. Paskolą buvo grąžinus anksčiau, čia buvo kaip palūkanos. K. G. buvo įkeitusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kai grąžino paskolą įkeitimą nuėmė ir minėtą butą ji pardavė.

Teismo posėdyje atsakovė ieškinio nepripažįsta, žino, kad velionis baigęs mokslą, dirbo sporto dekanu (duomenys neskelbtini) kolegijoje, gyveno vienas (duomenys neskelbtini) penktame aukšte, ji žinojo tik apie sūnų, su žmona buvo išsiskyręs, jiedu palaikė draugiškus santykius, bendravo tarpusavyje galimai nuo 2008 - 2010 metų, juo pasitikėjo. Vežė jam grynaisiais pinigais, maistu, tačiau įrodymų, patvirtinančių tai, neturi. Atsakovė paaiškino, kad su K. G. susipažino per agentūrą – paskolų teikimo įmonę, paskola buvo imta ūkio tikslais, kadangi nuo 2006 m. ji ūkininkauja, dar bankui paskolą mokėjo. Nurodė, kad K. G. visą skolą ji grąžino 2018 m. spalio – lapkričio mėnesiais, kiek tiksliai paskutinį kartą atidavė, nežino, o 2019 metais atidavė ir palūkanas. Su paskolos davėju palaikė ryšius iki mirties, jis pretenzijų jai nereiškė. Šiuo metu yra pensijoje ir ūkininkauja.

Atsakovės atstovė – advokatė Rasa Malinauskienė nurodė, kad skolos rašteliai sudaryti nesilaikant įstatyme numatytos formos. Atstovaujamoji neneigia gavusi 30 000 Eur, tą faktą pripažįsta, tačiau derėtų vadovautis interesų pusiausvyra, siejo artimo, draugiški santykiai, atsakovė grąžino viską, bet nežinojo, kad reikia raštiško patvirtinimo. Kadangi kiti skolos rašteliai surašyti po 30 000 Eur gavimo, tai liudija, jog paskesni buvo palūkanos. (duomenys neskelbtini) mirė kreditorius, jis pats iki tol pažeistų savo teisių negynė, kas duoda pagrindą išvadai, kad atsakovė su juo visiškai atsiskaičiusi, jis nebuvo linkęs nuolaidžiauti, išrašydavo vis naujus skolos raštelius. Mano, kad, mirus palikėjui, skolos rašteliai turėjo būti rasti iš karto, o ne praėjus tokiam laiko tarpui. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo T. G. prašo ieškinį atmesti. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal minėto straipsnio 3 dalį rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, jog V. G., gimusios (duomenys neskelbtini), motina ir įstatyminė atstovė yra J. G., o tėvas – K. G.. (duomenys neskelbtini) medicinos mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog K. G. mirė (duomenys neskelbtini). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi J. G. leista nepilnametės dukros V. G. vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo K. G. mirties (duomenys neskelbtini) mirties, pagal apyrašą. 2023 m. vasario 17 d. testamentų registro išrašas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) K. G. palikimą priėmė V. G. ir A. T. G.. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, jog V. G. paveldi ½ dalį turto, kurio savininkas palikėjas K. G., paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro: butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Toyota Land Cruser“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas – (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data: 1998 m. liepos 3 d., vidutinė rinkos vertė – 4 500 Eur, pagrindas (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) išduotas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skola 12 0000 Lt/34 754,40 Eur (skolos likutis) ir delspinigiai K. G. pagal Kauno m. 8-ojo notarų biuro notarės L. T. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas – (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 15000 Lt/4344,30 Eur (skolos likutis) ir delspinigiai K. G. pagal Kauno m. 8-ojo notarų biuro notarės L. T. (duomenys neskelbtini) patvirtintą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas – (duomenys neskelbtini) antstolės R. V. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 7 000 Eur (skolos likutis) ir delspinigiai K. G. pagal Kauno r. l-ojo notaro biuro notaro M. L. (duomenys neskelbtini) patvirtintą paskolos sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 9 600 Eur (skolos likutis) ir delspinigiai K. G. pagal Kauno m. 4-ojo notaro biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 12 000 Eur (skolos likutis), palūkanos ir delspinigiai K. G. pagal Kauno m. 4-ojo notaru biuro notarės V. J. (duomenys neskelbtini) patvirtintą sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), K. D.. asmens kodas (duomenys neskelbtini) negrąžinta skola (kreditas) 7 920 E. K. G. pagal Kauno m. 5-ojo notaro biuro notaro R. P. (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudalytas tuno apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 5 000 litų/1 448,10 Eur (skolos likutis) K. G. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos raštą (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 17 204,22 Eur, 0,99 proc. priteistų palūkanų, kurių dydis šiai dienai sudaro 1 576,63 Eur. viso: 18 780,85 E. K. G. pagal Kauno apylinkes teismo 2013 m. balandžio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindas antstolio R. B. (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skola 5 000 Eur (skolos likutis) K. G. pagal 2017 m. rugpjūčio 12 d. raštelį (pagrindas: (duomenys neskelbtini) antstolės R. S. sudarytas turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skolos raštelis patvirtina, jog I. L. 2015 m. sausio 30 d. pasiskolino iš K. G. 30 000 Eur, kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 15 d. 2016 m. lapkričio 1 d. pasirašytas skolos raštelis patvirtina, jog I. L. 2016 m. lapkričio 1 d. iš K. G. pasiskolino 5 000 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. 2016 m. lapkričio 7 d. pasirašytas skolos raštelis patvirtina, jog I. L. 2016 m. lapkričio 7 d. iš K. G. pasiskolino 5 000 Eur pinigų sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 25 d. Skolos raštelyje parašyta, kad užstatas traktorius New Molland T5060, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekaba AL 2420, priekaba LS 3022. 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašytas skolos raštelis patvirtina, jog I. L. 2016 m. lapkričio 17 d. iš K. G. skolinosi 2 500 Eur, pinigų sumą, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Šiame skolos raštelyje parašyta, kad užstatas 6 vnt. karvių. 2023 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I - 1374, I. L. nuosavybės teise priklausė nuo 1992 m. balandžio 22 d. iki 2006 m. gruodžio 12 d. Nuo 2003 m. lapkričio 7 d. iki (duomenys neskelbtini) minėtas butas buvo įkeistas hipoteka, įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos išregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nėra ginčo, dėl to, kad I. L. buvo surašyti keturi skolos rašteliai, kurių vieno pagrindu K. G. atsakovei buvo suteikta 30 000 Eur skola, tuo tarpu kitos, atitinkamai skolos rašteliuose nurodomos: 5 000 Eur, 5 000 Eur ir 2 500 Eur pinigų sumos atsakovės nurodomos kaip palūkanos pagal pirmąją sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. G. ir I. L. visais keturiais aptariamais atvejais sudarė rašytines sutartis (rašytinius skolos raštelius), bet nei vienos paskolos sutarties notarine tvarka neįformino. Atsakovė sutinka, kad 2015 m. sausio 30 d. pasirašė su K. G. paskolos sutartį dėl 30 000 Eur sumos, kurią gavo iš paskolos davėjo grynaisiais pinigais, visą šią skolą ji įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui iki 2018 m. gruodžio 15 d. Pasak jos, suprastėjus finansiniai padėčiai, ji negalėjo savalaikiai grąžinti žodžiu pagal minėtą sutartį sulygtų mokėti kas mėnesį 5 procentų palūkanų, todėl su K. G. pasirašė ir paskesnes skolos sutartis (skolos raštelius), būtent: 2016 m. lapkričio 1 d. dėl 5 000 Eur, grąžinimo terminas – 2017 m. rugsėjo 1 d., 2016 m. lapkričio 7 d. 5 000 Eur sumai, grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. 2 500 Eur sumai, grąžinimo terminas – 2017 m. gruodžio 1 d., kurias įvardija palūkanomis pagal pirmąją paskolos sutartį, kuria gavo 30 000 Eur ir žodiniu susitarimu sulygo su paskolos davėju mokėti jam 5 procentų dydžio palūkanas kas mėnesį nuo paskolintos sumos. Kadangi dėl prastos finansinės padėties tuo metu, kai buvo sudaryta 2015 m. sausio 30 d. paskolos sutartis, atsakovė palūkanų pagal tarpusavio žodinį susitarimą nemokėjo, todėl buvo surašytos trys paskesnės paskolos sutartys. Ginčo dėl to, kad skolos raštelių atsakovė nepasirašė, nėra, ji neginčijo skolos raštelių surašymo ir pasirašymo fakto, grynųjų pinigų 30 000 Eur sumai perdavimo – priėmimo fakto, parašo tikrumo, surašymo datos bei aplinkybių, kurioms esant jai buvo reikalingos piniginės lėšos, kokiu būdu surado K. G., kaip asmenį, skolinantį pinigus ir pan., atsakovė aiškiai nurodė aplinkybes, dėl kurių skolinosi pinigines lėšas iš K. G.. Kad skolos rašteliai atsakovės surašyti liudija skolos rašteliuose esantys paskolos davėjo ir paskolos gavėjo padaryti įrašai, kad „pinigus daviau“ ir „pinigus gavau“. Ir nors atsakovė aiškina paskesnių trijų skolos raštelių sudarymo aplinkybes neva tai skolinusis iš K. G. ne pinigines lėšas, o tokiais skolos rašteliais įforminusi pagal pirmąją sutartį K. G. nesumokėtas palūkanas, tačiau tokius jos paaiškinimus vienareikšmiškai paneigia jos ranka skolos rašteliuose padaryti įrašai, patvirtinantys grynųjų pinigų perdavimo/gavimo faktą. Atsakovė teigia pilnai pagal didžiausią skolos sumą atsiskaičiusi su paskolos davėju 2018 m. spalio - lapkričio mėnesį, o palūkanas jam sumokėjusi 2019 m., dėl ko visiškai neskolinga, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtų grąžinusi kreditoriui skolos rašteliais iš jo pasiskolintas sumas. Be paminėto atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, kad turėjo duotuoju laikotarpiu pajamų, jeigu taip, iš kokių šaltinių, kad būtų turėjusi galimybę finansiškai grynaisiais pinigais atsiskaityti su kreditorium, ji nepateikė ir bankinių pavedimų, patvirtinančių skolos rašteliuose nurodytų sumų pervedimą į skolos davėjo sąskaitą, kas rodo priešingai, kad pareigos savalaikiai atsiskaityti su kreditoriumi atsakovė neįvykdė. Teismo vertinimu, tikėti atsakovės paaiškinimais, nesant jos nurodomas aplinkybes tiek dėl skolos, tiek dėl interpretuojamų palūkanomis sumų grąžinimo, patvirtinančių jokių įrodymų, pagrindo nėra. Bylos duomenimis spręstina, kad atsakovė pinigus iš kreditoriaus gavo, tačiau savalaikiai su juo neatsiskaitė (CK 6.38 straipsnis). Ir nors atsakovė teigė, kad jos kelios draugės žinojo, kad ji K. G. iš ūkio vežė maisto produktus ir kaskart dalimis tam tikras pinigų sumas, tačiau nurodyti konkrečių liudytojų, kurie galėtų patvirtinti šias aplinkybes, negalėjo, teigusi, kad iš esmės nei pats pinigų perdavimo faktas, nei sumos be jos pačios niekam kitam nėra žinomas, o pati nurodyti kada, kiek, kokiomis sumomis grąžino pasiskolintų iš K. G. piniginių lėšų ji apskritai negalėjo, apsiribodama vien tik abstrakčiais teiginiais teisminio nagrinėjimo metu. Esant paminėtoms aplinkybėms spręsti, kad, esant laisva valia surašytiems skolos rašteliams, atsakovei pinigus gavus bei tvirtinus, kad, trūkus lėšų jos veiklai vystyti, tarp jos ir K. G. iš anksčiau susiklosčius tarpusavio pasitikėjimu bei draugyste grindžiamais santykiais, paskesnės sutartys buvo surašytos kaip nemokėtos palūkanos pagal pirmąją sutartį pagrindo nėra, nepatvirtinus tokių deklaratyvių paaiškinimų nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais. Atsakovės teigimu visa 30 000 Eur paskola buvo grąžinta K. G. 2018 m. pabaigoje, tikslios datos ir paskiausio grąžinto paskolos likučio nurodyti negali, nes nežino, todėl ir šiuo pagrindu daryti išvados dėl kitų sumų, įvardijamų palūkanomis, pagrindo nėra, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad minėta sutartimi atsakovė 30 000 Eur įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 15 d., tuo tarpu paskesni trys skolos rašteliai buvo surašyti beveik po dvejų metų po pirmosios sutarties sudarymo. Atsakovės teiginiai, kad visiškai atsiskaičius paskolos rašteliai jai K. G. grąžinti nebuvo dėl to, kad besąlygiškai juo pasitikėjo, buvus draugiškiems tarpusavio santykiams, nedrįso prašyti pakvitavimų dėl atitinkamai grąžintų sumų, o galiausiai grąžinti jai ir skolos raštelių, neduoda pagrindo tokius niekuo nepagrįstus argumentus vertinti kaip tinkamai įvykdytą prievolę kreditoriui. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip patvirtino atsakovė, jos padėtis tuo metu buvo prasta, ji ūkininkavo, turėjo daugiau skolinių įsipareigojimų bankui, dėl ko imti domėn jos nurodytas aplinkybes ir šiuo aspektu pagrindo nėra.

Dėl atsakovės argumento trūkus žinių, neturint išsilavinimo, tokie jos teiginiai atmestini, priešingai, ji turinti aukštesnįjį išsislavinimą, baigusi technikumą, pasak jos pačios, įgijusi ekonomikos specialybę, eilę metų ūkininkavusi, tvarkiusi reikalus dėl finansinės paramos su Nacionaline žemės mokėjimo agentūra ir pan., kas rodo priešingai, kad atsakovė turėjusi pakankamai gyvenimiškos ir profesinės patirties, ji pirko žemės sklypus, techniką, fermas, kitus statinius, įrangą, kas bylos duomenimis tik patvirtina, jog skolinimasis jos veikloje buvo ne atsitiktinis, o normalus reiškinys.

Dėl 2016 m. lapkričio 17 d. paskolos raštelyje nurodomo kaip užstato 6 vienetų karvių atsakovė pripažino, kad jos faktiškai nebuvo perduotos paskolos davėjui K. G., dėl skolos raštelyje 2016 m. lapkričio 7 d. įvardijamo užstato – traktoriaus su priekaba atsakovė taip pat sutiko, kad šie daiktai paskolos davėjui perduoti taip pat nebuvo, jais disponavo ir iki šiol dalimi disponuoja ji pati, o dalį jų jau pardavė. Dėl atsakovės atstovė nurodomo teisinio išprusimo stokos pažymėtina, jog atsakovė yra, ką pripažino pati, ūkininkė, užsiimanti žemės ūkio veikla, ji įgijusi aukštesnįjį išsilavinimą, baigusi ekonomikos specialybę, todėl teigti, kad dėl neišprusimo, išsilavinimo stokos buvo suklaidinta, pagrindo nėra, nes tiek gyvenimiška, tiek darbinė patirtis bylos duomenimis liudija priešingai.

Dėl kito atsakovės nurodomo argumento, jog atsakovė už jai suteiktas paskolas mirusiajam K. G. buvo įkeitusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), o tai, kad hipoteka buvo išregistruota ir atsakovė butą pardavė rodo, kad skola buvo grąžinta, sutiktina su ieškovės atstovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kad patikrinus atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą su istorija, iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog atsakovės vardu buvo registruotas tik vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis teikiamais dokumentais, atsakovė butą įgijo (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o nuosavybės išregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka butui buvo registruota laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (pagrindas pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Hipoteka butui buvo įregistruota laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (pagrindas – pranešimas apie hipotekos įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini) (pagrindas – hipotekos registro pranešimas apie hipotekos išregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo situacijoje akivaizdu, jos ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą pagal 2015 m. sausio 30 d., 2016 m. lapkričio 1 d., 2016 m. lapkričio 7 d., ir 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelius, t. y. piniginės lėšos atsakovei buvo paskolintos jau po to, kai hipoteka butui buvo išregistruota ir butas buvo parduotas, kas rodo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės yra visiškai nesusijusios su skola, kurios ieškiniu reikalauja ieškovė.

Dėl kitų argumentų dėl to, kad nebuvo kreiptasi į teismą anksčiau buvus gyvam K. G. ir pan., kurie iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013; kt.). Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Byloje nustatyta, jog ieškovė susiklosčiusių teisinių santykių buvimą įrodinėja ranka surašytais keturiais skolos rašteliais, patvirtinančiais, kad atsakovei ieškovės tėvo K. G. iki šio mirties buvo paskolinta iš viso 42 500 Eur suma, kurių trys pagal skolinamų grynųjų pinigų sumą nepatvirtinti notarine tvarka (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Kad pinigines lėšas K. G. atsakovei perdavė, o atsakovė jas gavo dėl to, kaip minėta, byloje ginčo nėra. Pinigių lėšų gavimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikosi pozicijos, kad pagal paskesnius tris skolos raštelius ji tesulygo mokėti palūkanas, kurias, kaip ir pagrindinę skolą, ji jau yra grąžinusi kreditoriui, ko beje nepatvirtino jokie faktiniai bylos duomenys. Nagrinėjamu atveju K. G. valią skolinti lėšas patvirtina visuose keturiuose skolos rašteliuose nurodyta skolinama suma ir jos perdavimas, o atsakovės – šių pinigų priėmimas. Kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip skola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių buvimą. Byloje esant duomenims, kuriuose užfiksuotas būtent sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, sulygus atsakovei ir supratus, jog tai „skola“ su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, atsakovei neneigus piniginių lėšų gavimo tikslo, neginčijant pinigų gavimo bei neįrodžius pinigų grąžinimo fakto, yra pagrindas konstatuoti, kad įrodytas esminių sutarties sąlygų egzistavimas. Sutinkamai su CK 1.93 straipsnio 5 dalimi, kaip nurodoma ieškinyje, jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertinant tai, kad pas palikėją buvo likę skolos raštelių originalai, duoda pagrindą išvadai, kad atsakovė skolos negrąžino. Įvertinus bylos duomenis bei paminėtą teisinį reguliavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės trijų skolos raštelių (pagal 2015 m. sausio 30 d. skolos raštelį 30 000 Eur, 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 1 d. skolos raštelį ir 5 000 Eur pagal 2016 m. lapkričio 7 d. skolos raštelį) pagrindu kildinamą 40 000 Eur sumą tenkintinas pagal tikruosius buvusius šalių ketinimus, kurių vienos pasiskolinti pinigų ir juos naudoti savo poreikiams užtikrinti, kitos – padėti turinčiai finansinių sunkumų atsakovei (CK 6.38 straipsnis), pagrįstas ir tenkintinas ir reikalavimas priteisti pagal 2016 m. lapkričio 17 d. skolos raštelį 2 500 Eur (CK 6.870, 6.871, 6.873 straipsniai), iš viso 42 500 Eur negrąžintos skolos.

Ieškovė prašo iš atsakovės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 11,65 procentų metines pelno palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (2500 Eur) nuo paskolos sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 21 d.) – 1 265,27 Eur. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11,65 procentų metines pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško įsipareigojimo įvykdymo.

Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė arba pareiga jas mokėti nėra nustatyta įstatyme. Palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus pinigais dydis CK įtvirtintas tik kai kuriuose teisiniuose santykiuose. Pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Jeigu pelno (mokėjimo) palūkanų dydis neaptartas banko indėlio sutartyje, banko ar kita kredito įstaiga moka vidutinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo dieną sutarties sudarymo vietoje (CK 6.896 straipsnio 3 dalis). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, tai yra, sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

Iš pateikto skolos raštelio nustatyta, kad šalys nesusitarė nei dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, nei dėl sutarties nevykdymo teisinių pasekmių. Ieškovė 11,65 procentų dydžio metines pelno palūkanas grindžia tuo, jog toks palūkanų dydis galiojo skolos raštelio sudarymo dienai už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nurodyto dydžio palūkanos galiojo Pinigų finansų įstaigų paskolos euro zonos ne finansų bendrovėms – naujų susitarimų palūkanų normoms, t. y. kai paskolos davėjas yra pinigų finansų įstaiga, o ne fiziniai asmenys, todėl 11,65 procentų dydžio pelno palūkanos negali būti taikomos nagrinėjamu atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė skaičiuoja pelno palūkanas nuo skolos raštelio pasirašymo iki kreipimosi į teismą dienos, kuris apima prašomas 5 procentų kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo skolos raštelio įvykdymo termino iki kreipimosi į teismą dienos. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 11,65 procentų pelno palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos įvykdymo. Šis laikotarpis apima prašomų procesinių palūkanų laikotarpį. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, jog K. G., surašant skolos raštelį ir kaip fizinis asmuo skolindamas pinigines lėšas kitam fiziniam asmeniui, neturėjo pagrindo tikėtis tokio dydžio pelno palūkanų, nes tai nebuvo aptarta skolos raštelyje jo surašymo metu, tokių duomenų byloje nėra, be to, priteisus pelno palūkanas ir prašomas kompensuojamąsias palūkanas už tokį patį laiką, reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei. Atsižvelgiant į tai, jog K. G. ir I. L. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nesusitarė dėl pelno palūkanų ir dėl savalaikio skolos nevykdymo teisinių padarinių, tuo tarpu priteisus ieškovės prašomas palūkanas atsakovei būtų taikoma dviguba atsakomybė, ieškinio reikalavimai dėl 11,65 procentų pelno palūkanų atmestini.

Ieškovė taip pat ieškiniu prašo priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (2 500 Eur) nuo termino praleidimo dienos (2017 m. gruodžio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 21 d.) – 663,44 Eur.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė buvo įsipareigojęs 2 500 Eur skolą grąžinti iki 2017 m. gruodžio 1 d., tačiau iki kreipimosi į teismą dienos jos nėra grąžinusi. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteistinos 663,44 Eur Eur kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi paskolos suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Kai abi piniginės prievolės šalys yra fiziniai asmenys, taikomas 5 procentų procesinių palūkanų dydis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėta CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teismas, priteisdamas šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat turi atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės išlaidas už advokato teisines paslaugas sudaro 2000,00 Eur. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti bendrą 2000,00 Eur sumą. Teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė bendrą 42 500,00 Eur, t. y. patenkino 95,66 procentus pareikštų reikalavimų (42 500,00 Eur x 100 / 44 428,71 Eur). Atsižvelgus į tai, iš atsakovės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškovei buvo atidėtas – 592,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas, todėl ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovės valstybei. Ieškovė už ieškinio reikalavimus teismui sumokėjusi 300,00 Eur žyminio mokesčio, todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistina ieškovei 286,98 Eur (300,00 Eur x 95,66 proc.). Ieškinį tenkinus iš dalies (2000,00 Eur x 95,66 proc.) už advokato suteiktas teisines paslaugas priteistina 1 913,20 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Valstybės patirtos 49,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 8,00 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės priteistinos 46,93 Eur (49,06 x 95,66 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 42 500 Eur skolą;

Priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų metines kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos (2 500 Eur) nuo termino praleidimo dienos (2017 m. gruodžio 1 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 21 d.) – 663,44 Eur;

5. priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. balandžio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įsipareigojimo įvykdymo;

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 592,00 Eur žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, bylinėjimosi išlaidas – 286,98 Eur žyminį mokestį ir 1 913,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.