- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-506-302/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01210-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. J., akcinei bendrovei Luminor Bank
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, akcinė bendrovė Luminor Bank, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys – Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, akcinė bendrovė Luminor Bank (anksčiau akcinė bendrovė DNB bankas), ir trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams S. J. ir akcinei bendrovei Luminor Bank dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. 1P-330-(1.3.) (toliau – ir Įsakymas) neteisėtu ir jį panaikinti.
2. Skundžiamame Įsakyme nurodyta, jog visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožui nuo 28,154 km iki 34,595 km (Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui rekonstruoti) yra paimami S. J. nuosavybės teise valdomi 0,0319 ha ir 0,2345 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir kad nuostolių dėl šių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams dydis – atitinkamai 547,38 Eur ir 3 417,52 Eur. Ieškovas nurodė, kad sutarčių dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams jis nepasirašė, nes jos nebuvo tinkamai parengtos – netinkamai atlikti žemės sklypo dalių įvertinimai, neįvertinti dėl projekto patirti žemės savininko nuostoliai, neįtraukti susitarimai dėl hipotekos. Pažymėjo, kad UAB „Inreal“ vertinimo ataskaitose, kurių pagrindu parengtas Įsakymas, nėra įvertinti nuostoliai, patiriami dėl to, jog ieškovui liekančiose žemės sklypų dalyse bus nustatomos kelio apsaugos zonos, o žemės savininkas yra banko paskolos, kurios pagrindu buvo įsigytas žemės sklypas, gavėjas. Ieškovas trečiajam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) yra pateikęs UAB „Krivita” 2011 m. kovo 8 d. parengtą turto vertės pažymą, tačiau priimdama Įsakymą NŽT į ją neatsižvelgė. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. NŽT raštas Nr. 5SD-1934-(14.5.104.) ir skundžiamas Įsakymas neatitinka minimalių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamų reikalavimų individualiam administraciniam teisės aktui, Įsakyme nėra nurodytas terminas per kurį jis gali būti skundžiamas teismui.
Šalies argumentai
3. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Direkcija taip pat pateikė ieškinį teismui, prašydama: 1) išspręsti klausimą, ar leidžiama Įsakymu iš atsakovo S. J. paimtus 0,0319 ha ir 0,2345 ha dydžio žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km (su Jonavos pietrytiniu aplinkkeliu) rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtus S. J. žemės sklypus bendrą 3 964,90 Eur atlyginimo dydį pagal Įsakymą; 3) panaikinti visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų, įkeistų AB DNB bankui, hipoteką ir nustatyti atsakovo S. J. ar Direkcijos atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi AB DNB banku sąlygas.
4. Direkcija nurodė, kad sklypai Įsakymu buvo paimti iš ieškovo, kai jis savanoriškai nesutiko pasirašyti sutarčių dėl nuostolių, susijusių su privačios žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams. Dabar šie sklypai turi būti įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti sprendime nurodytais tikslais. Pažymėjo, kad Įsakyme nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydis buvo nustatytas pagal UAB „Inreal“ parengtas ataskaitas, kuriose atsižvelgta į žemės sklypų paskirtį (žemės ūkio paskirtis), jų naudojimo būdą (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), bei įvertinus, kad ieškovas jokios žemės veiklos juose realiai nevykdė. Pagal viešai VĮ Registrų centro portale skelbiamą informaciją, dalis jų nenaudojami net žemės ūkio paskirčiai ir todėl priskirti apleistai žemei. Ieškovo žemės sklypai yra įkeisti AB DNB bankui, tačiau visuomenės poreikiams paimant ne visus sklypus, o tik jų dalis, savininkui ar kreditoriui galėtų būti atlyginta tik už šią dalį. Be to, valstybinės reikšmės keliai ir/ar jiems priskirta žemė (išimtinė valstybės nuosavybė) negali būti įkeičiami, todėl teismas, priimdamas sprendimą turėtų panaikinti paimamų žemės sklypų hipoteką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo S. J. ieškinį atmetė; trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį tenkino iš dalies; nustatė už visuomenės poreikiams paimtą S. J. 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bendrą 4 863 Eur atlyginimo dydį; panaikino visuomenės poreikiams paimto 0,0319 ha ir 0,2345 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeistų AB DNB bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas 2120080000692, su vėlesniais pakeitimais); nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimamus 0,0319 ha ir 0,2345 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Direkcija atsiskaito su hipotekos kreditoriumi AB DNB banku, sumokant jam 4 863 Eur sumą, kuria mažinami ieškovo S. J. kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2008 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. K-2407-2008-01; priteisė iš ieškovo valstybės naudai 9,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Spręsdamas dėl ieškovo S. J. ieškinio reikalavimo pagrįstumo teismas pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 46 straipsnio 8 dalyje, t. y. įsakyme nurodytos visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės ir su jų paėmimu susijusių nuostolių dydžiai, apskaičiuoti turto vertinimo ataskaitose, atlyginimo už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus būdas – pinigais. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Inreal“ parengtos nekilnojamojo turto rinkos vertės ataskaitos, kuriomis remiamasi Įsakyme, jo priėmimo metu buvo nuginčytos ar atsakovė negalėjo jomis remtis. Atskaitose sklypų vertės nustatytos naudojant lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Nepagrįstu teismas laikė ieškovo argumentą, kad Įsakymas nebuvo suderintas su hipotekos kreditoriumi, kadangi 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte AB DNB bakas išreiškė sutikimą dėl įkeistų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams ir nurodė, kad dėl paimamų žemės sklypų dalių hipotekos išregistravimo kreipsis į atitinkamas institucijas po to, kai bus sumokėti visi su hipotekos pakeitimu susiję mokesčiai. Teismas nustatė, kad Įsakyme yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Nors ieškovas nurodo, kad jam tokia apskundimo tvarka nebuvo aiški, jis buvo atstovaujamas profesionalaus teisinink,o kuriam buvo žinomi arba turėjo būti žinomi administracinio akto apskundimo teismui terminai ir tvarka. Apskundimo termino nenurodymas Įsakyme nesukliudė ieškovui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.
7. Pasisakydamas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams sutarčių projektų teismas pažymėjo, kad ieškovui atsisakius jas sudaryti, jos iš esmės nesukėlė jam jokių pasekmių. Nepaisant to teismas atmetė ieškovo argumentus dėl sutarčių projektų neatitikimo Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nes juose buvo nurodyta visi reikalingi duomenys.
8. Spręsdamas dėl Direkcijos ieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nustatė, kad ieškovas su šiais reikalavimais nesutinka dėl nustatyto atlyginimo dydžio už paimamus žemės sklypus. Ieškovas į bylą pateikė jo užsakymu UAB „Krivita“ 2011 m. kovo 8 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 0,2345 ha paimamos žemės sklypo dalies vertė 13 843,84 Eur, 0,0319 ha žemės sklypo vertė 1 853,60 Eur, taip pat nurodyti nuostoliai atsiradę dėl kelių apsaugos zonos nustatymo. UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta sklypų vertė 2014 m. gruodžio 29 d. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nustatė, kad ieškovo 0,2345 ha ploto žemės sklypo vertė 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo 4 260 Eur, 0,0219 ha ploto žemės sklypo vertė – 603 Eur. Atsižvelgęs į tai, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, o teismo ekspertizės aktas, kuriame nustatytos vertės būtent šiai dienai, atitinka jam keliamus reikalavimus, yra neprieštaringas, jo išvados išplaukia iš tyrimo eigos, teismas sprendė, kad būtent jame nurodyta sklypų vertė šiuo atveju yra pagrįsta bei teisinga.
9. Nors ieškovas iš esmės neginčijo ekspertizės akte nustatytų sklypų vertės, jo nuomone, nepagrįstai liko neįvertinti jo patirti nuostoliai dėl nustatytų specialiųjų sąlygų – kelio apsaugos ir elektros linijų zonų. Įvertinęs šiuos ieškovo argumentus teismas pažymėjo, kad elektros apsaugos zonos ieškovo įsigytuose žemės sklypuose buvo nustatytos dar prieš žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Tuo tarpu, ekspertizės akte nustatyta, kad jokių sklypų vertės pokyčių dėl kelio apsaugos zonų nėra. Ieškovas tokių nuostolių buvimo neįrodė, nepaaiškino, kodėl jie buvo nustatyti jo pateiktoje UAB „Krivita“ ataskaitoje, be to, teisės aktuose nėra numatyta apribojimų verstis žemės ūkio veikla kelio apsaugos zonose. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas deklaruojamų nuostolių egzistavimo neįrodė, o ekspertizės akte nurodyta sklypų vertė yra pagrįsta bei atitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą.
10. Teismas pažymėjo, kad lėšas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus pervedus tiesiogiai savininkui, būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, nes visuomenės poreikiams paėmus įkeistų žemės sklypų dalis sumažėtų įkeisto turto dalis. Todėl, panaikindamas hipoteką visuomenės poreikiams paimamiems žemės sklypams, teismas nusprendė pavesti Direkcijai jų atlyginimo dydį (4 863 Eur) pervesti hipotekos kreditoriui AB DNB bankui, kartu šia suma sumažinant ieškovo S. J. prievolę pagal kredito sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovas S. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o trečiojo asmens ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:
11.1. Vertindamas už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatytą atlyginimą teismas nevertino vienos iš esminių aplinkybių – šios žemės įsigijimo kainos, kuri Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma vienu iš esminių kriterijų nustatant teisingą atlyginimą.
11.2. Priimdama ginčo Įsakymą NŽT nepagrįstai išsamiai nevertino jo priėmimui būtinos turto vertinimo ataskaitos turinio, apsiribodama tik jos formos įvertinimu. Be to, skundžiamame Įsakyme, teismo posėdžio metu ir vėliau ieškovui nebuvo nurodytos Įsakymo apskundimo sąlygos bei terminai, o aplinkybė, jog ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, nepanaikina viešojo administravimo institucijos pareigos teikti asmeniui tokio pobūdžio informaciją.
11.3. Teismas neįvertino ieškovo patirtų nuostolių dėl labai ilgo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų termino (nuo 2009 m. iki 2016 m.) ir kad šiuo metu ieškovo teisės disponuoti žeme buvo apribotos, bet tuo pat metu jis turėjo vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui.
11.4. Ieškovui pateiktose sutartyse dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams buvo nustatytos sumos už paimamą žemę, tačiau nebuvo nurodytas joks nuostolių atlyginimas, dėl ko ieškovas ir nesutiko pasirašyti šių sutarčių.
11.5. Teismo sprendimas už visuomenes poreikiams paimamus sklypus mokėtiną atlyginimą pervesti hipotekos kreditoriui yra nepagrįstas. Ieškovui siūlytose pasirašyti sutartyse tokių sąlygų nebuvo, tokio reikalavimo nekėlė nei Direkcija, nei bankas. Šis sprendimas pažeidžia ieškovo teises, kadangi kredito dalis už visuomenės poreikiams paimtą žemę turėtų būti laikoma ieškovo nuostoliais ir papildomai jam priteisiama.
11.6. Teismo ekspertas neįrodė kodėl, jo nuomone, kelio apsaugos zonų nustatymas ieškovui paliekamuose sklypuose nesumažina jų vertės. Ieškovo vertinimu, kelių apsaugos zonose nustatyti veiklos apribojimai akivaizdžiai sumažina sklypų vertę ir šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai yra byloje (UAB „Krivita“ turto vertės pažyma). Aplinkybė, kad ieškovas nenaudoja šių žemės sklypų nereiškia, jog jis nepatiria jokių nuostolių – įpareigojimai ir apribojimai šiose zonose kyla tiek žemės ūkio veiklą vykdančiam, tiek ir jos nevykdančiam savininkui.
11.7. Teismas neprivalo vadovautis teismo ekspertizės išvadomis, kadangi jos gali būti paneigiamos kitų byloje surinktų įrodymų visuma.
Atsiliepimas
12. Atsakovė NŽT atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. Priimdama Įsakymą atsakovė vadovavosi UAB „Kelprojektas“ parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu ir 2015 m. sausio 27 d. bei 29 d. UAB „Inreal“ parengtomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitomis. Pagal Turto vertinimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju tokios aplinkybės nustatytos nebuvo.
12.2. Aplinkybė, jog skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta jo apskundimo galimybė ir tvarka gali būti reikšminga tik sprendžiant dėl praleisto termino apskųsti šį sprendimą atnaujinimo, tačiau nėra priežastis pripažinti šį aktą neteisėtu ar negaliojančiu. Šiuo atveju ieškovas nepraleido įstatyme numatyto termino apskųsti Įsakymą, todėl jokio pažeidimo čia nėra.
13. Trečiasis asmuo Direkcija atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
13.1. Įsigydamas aptariamus žemės sklypus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, apie Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą specialųjį planą dėl kelio rekonstrukcijos ir numatomus kelio rekonstrukcijos darbus. Be to, S. J. įkeitė žemę bankui dar iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, o šios procedūros metu jam nebuvo apribotos galimybės naudoti žemę pagal paskirtį. Ieškovas neįrodė, jog vėliau ketino turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į šį turtą, todėl nėra jokio pagrindo atsižvelgti į nekilnojamojo turto rinkos svyravimus, vertinti kainų pokytį ar nustatyti kitą turto vertinimo momentą, nei sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams data.
13.2. Apelianto žemės sklypuose nebuvo vykdoma jokia žemės ūkio veikla, dalis šių sklypų iš viso priskirti apleistai, nenaudojamai žemei, tačiau jų rinkos vertė vis tiek buvo nustatoma pagal kitų žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę. Nuostoliai dėl kelio apsaugos zonų nustatymo apeliantui nebuvo priskaičiuoti, nes šiose zonose nėra apribojimų verstis žemės ūkio veikla. Realybėje aplink magistralinius kelius esantys žemės sklypai kaip tik yra žymiai vertingesni.
13.3. Ieškovo argumentai dėl hipotekos panaikinimo yra nepagrįsti, kadangi hipotekos kreditorius sutiko, kad sumokėjus hipotekos sutarties/lakšto pakeitimo mokesčius hipoteka visuomenės poreikiams paimtai žemei gali būti išregistruota.
13.4. Žemės sklypų vertinimo ataskaitų ir teismo ekspertizės akto teisingumo ieškovas bylos nagrinėjimo metu jokiais tinkamais įrodymais nepaneigė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Teismas nustatė, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 113 „Dėl A6 Kauno–Zarasų–Daugpilio kelio 25,9 km – 34 km (Jonavos pietrytinis aplinkkelis) specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilio kelio 25,90 km – 34 km (Jonavos rytinis aplinkkelis) specialųjį planą.
16. Ieškovas S. J. 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosavybės teise įsigijo 1 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. gruodžio 18 d. 0,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodyti žemės sklypai 2008 m. sausio 4 d. hipotekos lakštu buvo įkeisti trečiajam asmeniui AB DNB bankui.
17. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 02-03-7022 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams – kelio rekonstrukcijai (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 28,154 km – 34,595 km ruožui rekonstruoti) projekto teritorijos ribų planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsakymo 1 priede nurodyta, kad visuomenės poreikiams bus paimtos ieškovui priklausančių žemės sklypų dalys. Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2508-722/2009 atmetė ieškovo S. J. ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 2 d. įsakymo panaikinimo dalyje, kuria pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra iš S. J.. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2010 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2010 m. lapkričio 26 d. raštais kvietė S. J. aptarti galimo atlyginimo už visuomenės poreikiams būdą ir dydį, laiškai grįžo su žyma „neatsiėmė“. UAB „Kelprojektas“ 2011 m. sausio 7 d. raštu informavo ieškovą S. J. apie UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas ir pateikė sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus. Ieškovas S. J. 2011 m. sausio 26 d. raštu informavo, kad su nustatyta žemė sklypų verte nesutinka.
19. Ieškovo S. J. užsakymu UAB „Krivita“ parengė 1 ha ir 0,8400 ha žemės sklypų vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad 0,2345 ha paimamos žemės sklypo dalies vertė 47 800 Lt (13 843,84 Eur), 0,0319 ha žemės sklypo vertė 6 400 Lt (1 853,60 Eur).
20. UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 30 d. raštu pateikė naujas UAB „Inreal“ turto vertintojų parengtas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas.
21. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriuje 2015 m. spalio 6 d. buvo surašytas aktas „Dėl S. J. nepasirašytų sutarčių dėl nuostolių atlyginimo paimant visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožui nuo 28,154 km iki 34,595 km (Jonavos pietrytinis aplinkkelis) rekonstruoti privatų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0319 ha ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį 0,2345 ha“.
22. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 5VĮ- 164-(14.5.2.) patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 22 d. sprendimais žemės savininko S. J. žemės sklypai buvo padalinti taip: 1) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į liekantį savininkui 0,7655 ha ir 0,2345 ha paimamą visuomenės poreikiams; 2) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į liekantį savininkui 0,8081 ha ir 0,0319 ha paimamą visuomenės poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
23. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius skundžiamu 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P- 330-(1.3.) paėmė visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 28,154 km – 34,595 km ruožui (Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui) rekonstruoti iš žemės savininko S. J. nuosavybės teise valdomą 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (1.1. papunktis) ir 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (1.2. papunktis), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad nuostolių dėl įsakymo 1.1. papunktyje nurodyto žemės sklypo pagal 2015 m. sausio 27 d. turto vertinimo ataskaitą, parengtą UAB „Inreal” turto vertintojo R. M., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 547,38 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 547,38 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Nuostolių dėl žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.2. papunktyje pagal 2015 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaitą, parengtą UAB „Inreal” turto vertintojo R. M., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 3 417, 52 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 3 417,52 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.
Dėl ginčo esmės
24. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas minėtą NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymą. Taip pat į teismą kreipėsi ir Direkcija, prašydama leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Įsakymu paimtus žemės sklypus valstybės vardu ir pradėti juos naudoti pagal numatomus tikslus, taip pat nustatyti S. J. mokėtino atlyginimo už paimamus sklypus dydį, panaikinti sklypų hipoteką bei nustatyti atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi sąlygas.
25. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, o trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo sprendimu tiek jo atmestų reikalavimų, tiek Direkcijos iš dalies patenkintų reikalavimų apimtyje.
Dėl Įsakymo (ne)teisėtumo
26. Apeliaciniame skunde ieškovas S. J. prašo teismo tenkinti jo reikalavimą dėl Įsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo. Apelianto vertinimu, pasisakydamas dėl Įsakymo teisėtumo pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pasisakė tik dėl Įsakymo formos atitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau nevertino jo turinio. Įsakymu nustatytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimo dydis, sklypų vertė bei nuostolių atlyginimo žemės savininkui sąlygos jame nėra pagrįsti. Be to, įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimo, jog jame turi būti nurodyta jo apskundimo tvarka. Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto argumentai nėra pagrįsti.
27. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) VIII skyrius. Šio įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas.
28. Nagrinėjamu atveju sutartis dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę su ieškovu sudaryta nebuvo, todėl sprendimas paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams (Įsakymas) pagrįstai buvo priimtas vadovaujantis 2016 m. kovo 16 d. patvirtintu UAB „Kelprojektas“ parengtu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu ir jo dalimi esančiomis UAB „Inreal“ turto vertinimo ataskaitomis. Būtent minėtame projekte bei vertinimo ataskaitose ir yra pateiktas išsamus apelianto nurodytų aplinkybių – žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams atlyginimo dydžio, sklypų vertės bei nuostolių atlyginimo žemės savininkui sąlygų, pagrindimas. Tuo tarpu Įsakyme šios aplinkybės neturėjo būti nurodytos. Kaip jau minėta, jame, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, turi būti nurodyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, kas ir buvo padaryta.
29. Apelianto argumentai, jog NŽT priimdama Įsakymą nevertino minėto projekto bei vertinimo ataskaitų turinio yra niekuo nepagrįsti. Kaip matyti, Įsakymą priėmusiam subjektui nekilo abejonių dėl projekto ir ataskaitų teisingumo ir pagrįstumo, dėl to jis jais ir vadovavosi. Be to, remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga) nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju Įsakymo priėmimo metu UAB „Inreal“ parengtos turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos nebuvo nuginčytos minėtais būdais.
30. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog aplinkybė, kad Įsakyme nebuvo nurodytas konkretus jo apskundimo terminas, nesudaro pagrindo Įsakymo panaikinti. Vertindamas šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Įsakyme buvo nurodyta nuostata, atitinkanti Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalyje esančios nuostatos turinį, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui CPK nustatyta tvarka. Konkretaus apskundimo termino nenurodymas šiuo atveju nelaikytinas tokio masto pažeidimu, kuris vienas pats savaime sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą. Kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovą byloje atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, kuri iš karto po Įsakymo gavimo kreipėsi į NŽT su paklausimu dėl Įsakymo apskundimo tvarkos, be to ieškinį teismui pateikė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino. Dėl to, tik formalus apskundimo tvarkos nenurodymas, realiai nesutrukdęs asmeniui kreiptis į teismą, nelaikytinas pakankamu pagrindu panaikinti Įsakymą.
Dėl sprendimu nustatytų žemės sklypų vertės bei teismo ekspertizės išvados objektyvumo
31. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus. Nurodo, jog atlygintinas sumas teismas nepagrįstai nustatė remdamasis išimtinai tik teismo ekspertizės išvada, kurioje nebuvo numatyti nuostoliai dėl apeliantui paliekamuose žemės sklypuose nustatytų kelio apsaugos zonų, nors įstatymai draudžia tam tikrų veikų vykdymą tokiose zonose. Jo teigimu, šių nuostolių buvimą byloje patvirtinto UAB „Krivita“ turto vertės pažyma. Be to, apelianto vertinimu, nustatydamas žemės sklypų vertę Įsakymo priėmimo dienai, teismas neatsižvelgė į žemės sklypų vertės pasikeitimą per pakankamai ilgą laikotarpį nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pradžios iki Įsakymo priėmimo, neįvertino sklypų įsigijimo kainos. Visą šį laiką ieškovo galimybė naudotis žemės sklypais buvo apribota, taip pat visą šį laiką jis turėjo vykdyti įsipareigojimus kreditoriui. Įvertinusi byloje esančius duomenis bei šiuo klausimu aktualią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
32. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).
34. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo dydį, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma – UAB „Inreal“ parengta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaita, UAB „Krivita“ turto vertės pažyma ir teismo eksperto G. J. B. parengtu teismo ekspertizės aktu. Aplinkybė, jog teismas laikė, kad būtent bylos nagrinėjimo metu atlikta teismo ekspertizė tiksliausiai atspindi šių objektų rinkos vertę bei savininko nuostolius, nereiškia, jog buvo remtasi išimtinai tik ekspertizės aktu.
35. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-20-241/2018). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, kaip iš esmės teisingai nurodė apeliantas, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Aptariamu atveju teisėjų kolegija nenustatė egzistuojant aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis.
36. Vienu iš motyvų, kodėl buvo remiamasi būtent ekspertizės išvadoje nurodytomis sumomis, yra aplinkybė, jog joje nustatyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė Įsakymo priėmimo dienai. Tuo tarpu tiek UAB „Inreal“ ataskaitoje, tiek ir UAB „Krivita“ pažymose turto vertė nustatyta vėlesnėms datoms, nors pagal jau minėtą teismų praktiką, aktuali vertė yra būtent sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Be to, tiek ekspertizės akte, tiek ir UAB „Inreal“ vertinimo ataskaitoje nurodytos žemės sklypų vertės yra pakankamai panašios, kai tuo tarpu UAB „Krivita“ pažymose nurodytos vertės yra net keletą kartų didesnės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esančios UAB „Krivita“ pažymos nelaikytinos patikimais įrodymais, kadangi jose nurodytos vidutinės žemės sklypų rinkos vertės nėra niekaip motyvuotos, nėra aišku iš kur turto vertintojas padarė atitinkamas išvadas bei nustatė nuostolius, kurių kituose dokumentuose nustatyta nebuvo.
37. Kritikuodamas ekspertizės išvadą apeliantas nurodo, kad joje visiškai nepagrįstai nebuvo numatyti nuostoliai dėl apeliantui paliekamuose žemės sklypuose nustatytų kelio apsaugos zonų. Pažymi, jog kelio apsaugos zonose yra draudžiama tam tikra veikla, dėl ko jam liekantys žemės sklypai nebėra tokie vertingi.
38. Vertindama šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog nei ieškovo nurodomuose Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 12 ir 13 straipsniuose, nei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 3-7 p. nėra nustatyta jokių apribojimų verstis žemės ūkio veikla, kuria ieškovas galėtų verstis pagal jo turimų žemės sklypų paskirtį. Tuo tarpu aplinkybės, jog draudimai kelio apsaugos zonose be kelio savininko leidimo dirbti įvairius darbus, vykdyti statybos darbus, rengti vandens telkinius, išorinę reklamą ir kt. lemtų apeliantui realius nuostolius, byloje nėra. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad apeliantas realiai ketino ar ketina atlikti tokius veiksmus jam po padalinimo likusiuose žemės sklypuose, tuo tarpu teismas turi pareigą ginti realiai, o ne teoriškai pažeidžiamas asmenų teises.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat išsamiai aptarė ekspertizės akto turinį, jame panaudotus tyrimo metodus, vertinimo kriterijus, eksperto kvalifikaciją ir kitą informaciją, kuri jam leido ekspertizės aktą laikyti neprieštaringu ir juo remtis priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria bei iš naujo jų nekartoja. Apeliantas juos paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).
40. Skunde ieškovas taip pat nurodo, kad nustatydamas atlyginimo dydį teismas neatsižvelgė į labai ilgą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laiką bei aplinkybę, kad visą šį laiką buvo apribotos jo teisės disponuoti šiuo turtu, taip pat jis turėjo mokėti kredito įmokas bankui.
41. Minėtus argumentus teisėjų kolegija taip pat vertina kritiškai. Ginčo žemės sklypus ieškovas įkeitė bankui dar iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, o šios procedūros metu jam nebuvo apribotos galimybės naudoti žemės sklypą pagal jo tikslinę paskirtį, taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų ketinęs šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį ar jį pertvarkyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo rinkos žemės sklypų rinkos vertę vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas.
42. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų, jei toks vilkinimas būtų įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).
43. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žemės sklypų vertę, todėl jo apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat laikomas nepagrįstu.
Dėl hipotekos panaikinimo
44. Nesutikdamas su teismo sprendimu nustatytą žemės sklypų atlyginimo dydį pervesti ne ieškovui, o sklypų hipotekos turėtojui – bankui, apeliantas nurodo, jog tokio reikalavimo Direkcija ieškinyje nekėlė, dėl to nepasisakė ir bankas. Toks teismo sprendimas prieštarauja šio instituto principams, kadangi hipotekos kreditoriaus interesus turėjo tenkinti naujoji turto savininkė – valstybė, o ne ieškovas. Teisėjų kolegija ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
45. CK 4.193 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Tokiu būdu, vadovaujantis ieškovo logika, paimdama visuomenės poreikiams ieškovui priklausančių žemės sklypų dalis valstybė turėtų ne tik sumokėti jam kompensaciją, lygią vidutinei žemės sklypų rinkos vertei, tačiau ir padengti ieškovo hipotekos kreditoriaus nuostolius dėl sumažėjusio įkeitimo vertės (kadangi paimamiems žemės sklypams hipoteka panaikinama). Tačiau su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti, nes būtent ji, o ne pirmosios instancijos teismo pasirinktas sprendimo būdas pažeistų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), kadangi ieškovas iš to neteisėtai pasipelnytų. Tuo tarpu pasipelnymas tokioje situacijoje nėra galimas. Nors ieškovas nurodo, kad dabartinėje situacijoje jis negauna jokio atlyginimo už prarastą žemę, akivaizdu, kad šia suma sumažinus jo mokėtiną skolos dalį kreditoriui, jis gauna akivaizdžią naudą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
46. Apeliantas skunde daug kur pamini bei kritikuoja jam siūlytas pasirašyti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad sutartims nebuvus pasirašytoms, jos apeliantui jokių teisinių padarinių nesukėlė, todėl nėra pagrindo dėl jų plačiau pasisakyti.
47. Taip pat nereikšmingais bei kitokio teismo sprendimo nesąlygojančiais argumentais laikytini kiti, aukščiau šioje nutartyje nepaminėti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teismas taip pat plačiau nepasisakys.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
50. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas netenkinamas), ieškovo S. J. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė bei trečiasis asmuo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.