Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-20-241/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-09
Bylos Nr.: 2A-20-241/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02636-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: M. P., akcinės bendrovės SEB banko, J. P.
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų M, Vilniaus miesto savivaldybės

Civilinė byla Nr. 2A-20-241/2018Proceso Nr. 2-55-3-02636-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,dalyvaujant ieškovės atstovei L. N.,atsakovui M. P.,atsakovės akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei K. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų M. P. bei J. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1958-590/2016 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. P., J. P. ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl hipotekos žemės sklypui panaikinimo, leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams bei atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – G. K., antstoliai R. V., B. P., A. N. ir I. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime – 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-386 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams;panaikinti hipoteką (hipotekos lakšto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), ir pripažinti hipotekos kreditorei AB SEB bankui nuosavybės teisę į depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas (ar atitinkamą jų dalį, neviršijančią hipoteka užtikrinto reikalavimo sumos), pervestas kaip atlyginimą už paimamą žemės sklypą;panaikinti žemės sklypui taikytus turto areštus, kurie registruoti Nekilnojamojo turto registre;nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-386 nustatytą vertę (remiantis 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaita) – 683 503,24 Eur (2 360 000 Lt);teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė – išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Ieškovė nurodė, kad atsakovams M. P. ir J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1,18 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2006 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3410 ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7114. Šis žemės sklypas yra įkeistas, hipoteka įregistruota 2006 m. gegužės 18 d. hipotekos registro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, hipotekos kreditorė – AB SEB bankas. Taip pat šiam sklypui yra įregistruoti areštai.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2007 m. gruodžio 21 d. raštu „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“ informavo atsakovus, kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į numatomų paimti žemės sklypų sąrašą. Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“ buvo pradėta atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1772 patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai, projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypo įvertinimu. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 7 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-386 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 1,18 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantį (duomenys neskelbtini). Nustatyta žemės sklypo vertė – 683 503,24 Eur (2 360 000 Lt). Žemės sklypo įvertinimo ataskaita buvo parengta 2010 m. vasario 10 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L., pagal kurią žemės sklypas vertintas naudojant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodą.Sklypo savininkai, hipotekos kreditorė ir Vilniaus miesto savivaldybė nesutaria dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams sklypą dydžio, todėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, o teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovų nekilnojamąjį turtą dydį įstatymu pavesta nustatyti teismui (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).Ieškovės į notaro depozitinę sąskaitą pervestos lėšos – 683 503,24 Eur (2 360 000 Lt) – pripažintinos ne žemės sklypo savininkų, o hipotekos kreditorės AB SEB banko nuosavybe. Teismui nustačius didesnę visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę, nei nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos įsakyme ir ieškovės prašoma nustatyti, susidariusio skirtumo dalis priteistina atsakovei hipotekos kreditorei AB SEB bankas.Teismui nusprendus, kad paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, reikės gauti papildomų lėšų vertės skirtumui sumokėti, todėl vertės skirtumo sumokėjimas išdėstytinas vienerių metų terminui.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi:leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime – 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-386 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams bei panaikino hipoteką (hipotekos registro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini);panaikino visus žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytus areštus, registruotus Nekilnojamojo turto registre;įsiteisėjus nutarčiai nustatė, kad hipotekos kreditorė AB SEB bankas yra 683 503,24 Eur, kurie pagal 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1637 yra pervesti į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, savininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį patenkino ir nustatė 683 503,24 Eur atlyginimo dydį už iš atsakovų M. P. ir J. P. visuomenės poreikiams paimtą 1,18 ha sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Teismas konstatavo, kad atsakovai žemės sklypo savininkai M. P. ir J. P. bei hipotekos kreditorė AB SEB bankas neprieštaravo dėl jiems priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir dėl teismo nutarties leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre šį žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą visuomenės poreikiams. Teismas pažymėjo, kad atsakovai M. P. ir J. P. nesutinka su atlyginimo dydžiu už iš jų visuomenės poreikiams paimtą sklypą, todėl byloje sprendžiamas klausimas tik dėl atlyginimo už paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sprendimą dėl 1,18 ha žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams 2014 m. spalio 7 d. priėmė Nacionalinė žemės tarnyba, kuri tos pačios dienos įsakymu nustatė sklypo vertę – 683 503,24 Eur (2 360 000 Lt). Nors atsakovai su nurodyta sklypo verte nesutiko, tačiau jų argumentus, kad sklypo vertė yra didesnė nei buvo nustatyta minėtu įsakymu, paneigė teismo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog 1,18 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė 2014 m. spalio 7 d. yra 292 000 Eur.Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atmetė atsakovų argumentus, kad ginčo žemės sklypas yra ne žemės ūkio paskirties, o kitos, susijusios su komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo sklypo įsigijimo dieną jau galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį atsakovams priklausęs žemės sklypas yra priskirtas inžinierinės infrastruktūros teritorijai, o Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane teritorija, į kurią patenka ginčo sklypas, yra numatyta infrastruktūros plėtrai (greito eismo gatvei statyti), padarė išvadą, jog atsakovams įsigyjant žemės sklypą, turėjo būti žinoma, kad žemės sklypas patenka į numatomą tiesti aplinkkelio teritoriją ir žemės sklypo žemės ūkio paskirties keitimas į kitą paskirtį, nei numatyta plane, nėra galimas. Teismo nuomone, atsakovų teisėti lūkesčiai galėjo būti siejami tik su žemės sklypo naudojimu pagal žemės ūkio, o ne pagal kitą paskirtį. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nuo sklypo įsigijimo iki jo paėmimo visuomenės poreikiams negalėjo turėti teisėtų ir pagrįstų lūkesčių pakeisti sklypo žemės ūkio paskirtį į kitą, todėl nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės ūkio paskirties sklypą, teismo vertinimu, negali būti atsižvelgta į tokią sklypo paskirtį, kurios nėra ir negali būti. Šių motyvų pagrindu teismas laikė nepagrįstomis teismo ekspertizės išvadas dėl 1 516 000 Eur ginčo sklypo vertės nustatymo 2014 m. spalio 7 d., nes tokia vertė nustatyta atsižvelgiant ne į žemės ūkio paskirties, bet į kitos paskirties sklypų pardavimo kainą.Teismas vertino kaip nepagrįstą ieškovės prašymą teismo iniciatyva nustatyti 292 000 Eur atlyginimo dydį, t. y. mažesnį dydį, nei ieškovė prašė nustatyti ieškinyje. Tokią išvadą teismas grindė Žemės įstatymo normomis. Teismas pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo teisme procedūra yra skirta ne tam, kad būtų sudaryta galimybė žemės paėmimu suinteresuotai institucijai sumažinti atlyginimo dydį, bet tam, jog paimamo žemės sklypo savininkas, kurio netenkina pasiūlytas atlyginimo dydis, turėtų galimybę teisme įrodyti didesnį atlyginimą už paimamą žemę ir tokiu būdu galėtų apginti savo teises į teisingą atlyginimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės siūlymas teismo sprendimu sumažinti atsakovams pasiūlytą 683 503,24 Eur atlyginimo dydį iki 292 000 Eur prieštarauja Žemės įstatymui. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju teismas negali savo iniciatyva viršyti ieškinio reikalavimų ir sumažinti ieškovės pasiūlyto atlyginimo dydžio, nepaisant aplinkybės, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydis yra viešas interesas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovams pasiūlytas 683 503,24 Eur atlyginimas už ginčo žemės sklypą atitinka kitiems panašių sklypų savininkams sumokėto atlyginimo dydį. Teismas konstatavo, kad atlyginimo dydis už iš atsakovų paimtą žemės sklypą nustatytinas toks, koks nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 7 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-386, t. y. 683 503,24 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, vadovaujantis ekspertizės akto išvada 2014 m. spalio 7 d. – 292 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Teismas nepagrįstai nustatė atlyginimo dydį, nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakyme, pagal 2010 m. vasario 10 d. turto vertinimo ataskaitą. Teismas nepagrįstai nesirėmė byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės išvadoje nurodyta žemės sklypo verte (292 000 Eur) sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams datai – 2014 m. spalio 7 d.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatymai nesudaro galimybės sumažinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytą atlyginimo dydį. Toks įstatymų aiškinimas prieštarauja bendriesiems teisės principams, sudaro atsakovams pagrindą nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, pažeidžia viešą interesą. Pagal įstatymus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį pavesta nustatyti teismui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai rėmėsi ieškinio ribų peržengimo negalimumu.Atsakovė AB SEB bankas prašo atmesti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Žemės sklypas jo įkeitimo metu turėjo didelę paklausą rinkoje dėl galimybės keisti paskirtį į sklypą, skirtą daugiabučių gyvenamųjų namų statybai. Tai užtikrino, kad sklypo rinkos vertė turi perspektyvą didėti. Todėl bankas tikėjosi prievolės neįvykdymo atveju gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą iš hipoteka užtikrinto turto vertės. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o vėliau ir pats paėmimas sutrukdė kredito gavėjams įvykdyti savo prievolę bankui iš įkeisto turto, o bankas neteko galimybės iš šio turto gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.Ieškovė prašė nustatyti atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. spalio 7 d. įsakyme nurodytą vertę. Ieškovė šio įsakymo neginčijo, juo rėmėsi. Ieškovei buvo priimtinas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. vasario 10 d. atliktas turto vertės nustatymas. Sumą, nurodytą 2010 m. vasario 10 d. turto vertės ataskaitoje, ieškovė nukreipė hipotekos kreditorei kaip atlyginimą už įkeistą žemės sklypą.Ieškinyje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydžio sumažinimo iki 292 000 Eur. Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų. Ieškovė tik baigiamosiose kalbose pateikė abstraktų prašymą sumažinti atlyginimo išmoką. Ieškovei tinkamai patikslinus ieškinio reikalavimą, atsakovai būtų turėję galimybę pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį.Atsakovas M. P. prašo atmesti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė neargumentavo, kodėl 292 000 Eur žemės sklypo vertė, nustatyta ekspertizės aktu, yra teisinga. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia vertė prieštarauja įstatymams.Nėra teisinio pagrindo nustatyti mažesnę atlyginimo sumą nei reikalavo ieškovė. Ieškovė neprašė keisti ieškinio dalyko.Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad už 292 000 Eur galima įsigyti analogišką žemės sklypą. Analogiško žemės sklypo vertė 2014 m. spalio 7 d. buvo 1 516 000 Eur.Atsakovai M. P. ir J. P. apeliaciniame skunde prašo nustatyti 1 986 000 Eur atlyginimo dydį už iš atsakovų visuomenės poreikiams paimtą 1,18 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovai, sudarydami 2006 m. gegužės 12 d. sutartį dėl ½ dalies žemės sklypo įsigijimo, nežinojo, kad žemės sklypas bus nusavintas. Atsakovai tuo metu rengėsi žemės sklype statyti viešbutį ar benzino kolonėlę. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtintas teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės detalusis planas, pagal kurį 1,1693 ha ploto atsakovų sklypo dalis patenka į vakarinio aplinkkelio ribas, t. y. infrastruktūros teritorija, o 0,0107 ha – į komercinę teritoriją. Infrastruktūros teritorija įgalina statyti infrastruktūrai reikalingus statinius, taip pat ir benzino kolonėles bei viešbučius. Ginčo žemės sklypas yra pirmas žemės sklypas nuo Ukmergės g. ir jame yra numatytas kelių susikirtimas, kuris išdėstytas taip, kad tarp numatytų statyti kelių yra apie 0,5 ha laisvas plotas, kuris ribojamas numatytų kelių, tačiau jis yra pakankamas, kad jame būtų pastatyta benzino kolonėlė. Nors atsakovų sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pakeista nuo 2005 m. birželio 22 d., tačiau ieškovė šio pakeitimo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre.Atliekant žemės sklypo vertinimą turėjo būti atsižvelgta į jau galiojančius detalaus plano sprendinius, atsakovų žemės sklypas turėjo būti vertinamas kaip infrastruktūros-komercinė teritorija. Ekspertė, įvertinusi tai, kad sklypo paskirties keitimas faktiškai buvo numatytas bendruosiuose planuose ir sklypo paskirtis de jure buvo pakeista 2005 m. birželio 22 d. detaliuoju planu, tačiau de facto paskirties keitimas neįregistruotas registre, pateikė vertinimą su sąlyga, kad ekspertizės objekto paskirtis būtų „kitos paskirties žemės sklypas“. Ekspertė nustatė tokias sklypo vertes – 2008 m. balandžio 1 d. (paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžia) 1 986 000 Eur, 2010 m. vasario 10 d. (savivaldybės atlikto vertinimo momentas) 1 490 000 Eur, 2014 m. spalio 7 d. (sprendimo paimti visuomenės poreikiams momentas) – 1 516 000 Eur. Tai reali sklypo rinkos vertė, kuria ir turėjo vadovautis teismas.Teismas, priteisdamas sumą, kuri buvo nustatyta savivaldybės pasirinkto turto vertintojo 2010 m. vasario 10 d., priėmė sprendimą, prieštaraujantį kasacinio teismo praktikai, pagal kurią sklypo vertė turi būti nustatyta sprendimo paimti visuomenės poreikiams momentu, t. y. nagrinėjamu atveju – 2014 m. spalio 7 d.Ieškovė vilkino žemės sklypo nusavinimo visuomenės poreikiams procedūrų laiką, elgėsi neapdairiai, pažeidė gero administravimo ir atsakingo valdymo principus. Atsakovai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį žemės sklypą naudoti komerciniais tikslais, tačiau žemės paskirties keitimas buvo negalimas, nes ieškovė neapsisprendė dėl žemės sklypo paėmimo. Procedūros vilkinimas užtruko daugiau kaip 7 metus. Nustatant kompensaciją už nusavintą žemės sklypą būtina atsižvelgti į ieškovės procedūrų vilkinimą.Teismas nustatė neteisingą atlyginimą už paimtą žemę. Ieškovė pateikė teismui melagingus duomenis dėl gretimų žemės sklypų įvertinimo. Nustatinėjant žemės vertę, kuri paimama visuomenės poreikiams iš teisėto savininko, būtina nustatyti teisingą atlyginimą, kuris reiškia, kad nusavintos žemės sklypo savininkas už gautą atlyginimą galėtų įsigyti analogišką žemės sklypą.Teismas, nustatydamas 683 503,24 Eur atlyginimo dydį, nepagrįstai atsižvelgė tik į ieškovės pateiktą 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje žemės sklypo vertė apskaičiuota neteisingai, taikyti netinkami vertinimo metodai, neanalizuotos sklypo ypatybės. Taip pat ataskaitoje nepagrįstai remtasi kitų žemės sklypų, kurių paskirtis – žemės ūkio, vertėmis. Ataskaitoje pateikti tarpiniai skaičiavimai, nurodytos lokacijos pataisos, tikslinės žemės paskirties pakeitimo pataisos nepagrįstos, nepateikti išaiškinimai.2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaita parengta vertintojo J. L., kuriam 2013 m. sausio 29 d. buvo skirta nuobauda – papeikimas, be to, šiuo metu jis nėra nurodomas kaip turto vertintojas. Ši vertinimo ataskaita yra negaliojanti, nes ji neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, ji nelaikytina įrodymu šioje byloje.Atsakovė AB SEB bankas prašo patenkinti atsakovų M. P. ir J. P. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški išdėstytiems atsakovės AB SEB banko atsiliepime į ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą.Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo atmesti atsakovų M. P. ir J. P. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovai nepagrįstai teigia, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą turi būti nustatomas vadovaujantis ne registre įregistruota žemės sklypui nustatyta žemės ūkio paskirtimi, o kita, susijusia su komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Atsakovai įsigijo būtent žemės ūkio paskirties žemės sklypą.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad įgydami žemės sklypą jie nežinojo, jog jis bus nusavintas. Atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių argumentus dėl rengimosi statyti viešbutį ar benzino kolonėlę žemės sklype. Patys atsakovai pripažįsta, kad įsigyjant žemės sklypą jiems buvo žinomi teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose buvo numatyta vakarinio aplinkkelio statyba. Atsakovų lūkestis, kad žemės sklypas galėtų būti nepaimtas visuomenės poreikiams, negalėjo formuotis.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad 2005 m. detaliuoju planu yra pakeista jų sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir šį pakeitimą ieškovė turėjo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties priėmimo žemės sklypo nevaldė, todėl negalėjo pakeisti jo paskirties. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atlyginimo dydis nustatytinas vadovaujantis esama ir realia žemės ūkio žemės sklypo paskirtimi.Nėra pagrindo svarstyti prieš pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykusių derybų protokolų ar ankstesnėmis datomis rengtų žemės sklypo vertinimų, nes žemės sklypas nebuvo išpirktas, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, dokumentai, susiję su išpirkimo projekto svarstymu nėra susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsakovai žemės sklypo išpirkimo procedūros nutraukimo neginčijo.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė vilkino procedūrų laiką, elgėsi neapdairiai. Atsakovai neįvardina konkrečių pažeidimų faktų, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra sudėtingas ir kompleksinis procesas, jame dalyvauja kelios valstybės institucijos. Ieškovė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pateikė melagingus duomenis dėl gretimų žemės sklypų įvertinimo. Atsakovai, teigdami, kad dalis šių sklypų buvo įvertinti 40 000 Eur už arą, nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Be to, šie duomenys neturi esminės reikšmės nustatant konkrečią ginčo žemės sklypo vertę ir atlyginimo dydį, nes aktualus individualus turto vertinimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas žemės sklypo individualias savybes. Šie duomenys laikytini tik papildomais įrodymais.Nepaisant to, kad atsakovai nepagrįstai kritikuoja 2010 m. vasario 10 d. turto vertinimo ataskaitą, tačiau teismas ja nepagrįstai vadovavosi nagrinėjamoje byloje, nes turėjo būti remiamasi žemės sklypo verte sprendimo dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2014 m. spalio 7 d. Pagal byloje esančią ekspertizės išvadą nurodytą dieną žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 292 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo kriterijų ir dydžio

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams paimtą 1,18 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija, kad žemės sklypas galėjo būti paimtas visuomenės poreikiams. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. spalio 7 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-386 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“, kuriuo nutarta paimti 1,18 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), kurį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo M. P. ir J. P., kreditorė – AB SEB bankas. Remiantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. 2010 m. vasario 10 d. turto vertinimo ataskaita nustatyta žemės sklypo vertė – 683 503,24 Eur (2 360 000 Lt).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs tokias ir nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71243/01 § 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), pareiškimo Nr. 36813/97, § 93). Atvejai, kai eksproprijuojamo turto vertė ir ieškovams paskirta kompensacija yra „išimtinai neproporcingi", gali būti pateisinti tik esant išimtinėms aplinkybėms (žr. 2017 m. liepos 11 d. sprendimą byloje Šidlauskas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 51755/10, § 43). EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), pareiškimo Nr. 25701/94, § 78; mutatis mutandis, 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Papachelas prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 31423/96, § 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, no. 55794/00, § 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.Byloje nustatyta, kad pagal 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L., nuostolių už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis sudaro 683 503,24 Eur. Būtent šiuo dydžiu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.Kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad nagrinėjamai bylai aktualus laiko momentas – sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data, t. y. 2014 m. spalio 7 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. vasario 10 d. vertinimo ataskaitoje nurodytais vertinimo duomenimis nėra pagrindo vadovautis, nes jie nepatvirtina ginčo sklypo vertės sprendimo paimti žemę priėmimo momentu ar bent artimu šiam momentui laikotarpiu.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą vertę, nesivadovavo 2015 m. lapkričio 9 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 2015/10-04EK (teismo ekspertė J. B.) nustatyta ginčo žemės sklypo verte 2014 m. spalio 7 d. – 292 000 Eur. Ši ekspertizė buvo paskirta pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi, atsakovų prašymu, byloje paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui K. K.. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypo vertė 2014 m. spalio 7 d. buvo 713 000 Eur.Taigi sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemę nustatymo bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose iš viso buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Ieškovė savo reikalavimus ir argumentus dėl atlygintinos kompensacijos dydžio grindžia remdamasi ekspertės J. B. atliktos teismo ekspertizės išvadomis dėl sklypo vertės ir prašo jomis vadovautis priimant teismo procesinį sprendimą, o atsakovas M. P. iš dalies remiasi eksperto K. K. atliktos pakartotinės ekspertizės duomenimis, tačiau sprendžiant ginčą dėl kompensacijos priteisimo šio eksperto galutinėmis išvadomis prašo nesivadovauti.Byloje pateiktos dvi teismo ekspertų išvados dėl ginčo sklypo vertės 2014 m. spalio 7 d., kurios turi būti vertinamos pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet tą pačią faktinę aplinkybę (dėl sklypo vertės) pagrindžia iš esmės vienodos galios, tačiau savo turiniu (išvadomis) skirtingi įrodymai. Todėl akivaizdu, kad tos pačios aplinkybės nustatymo tikslu būtina išspręsti šių įrodymų (ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės išvadų) konkurencijos klausimą. Sprendžiant dėl ekspertizės išvados (pirminės) patikimumo, būtinas išvados vertinimas su visa kita bylos medžiaga. Tuo atveju, jei po tokio tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo, jos (abejonės) gali būti pašalinamos eksperto apklausos metu. Ekspertizės išvados vienu iš patikrinimo būdų gali būti ir pakartotinė ekspertizė (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Teisinę išvadą apie eksperto pateiktos išvados (išvadų) nepagrįstumą ar neišsamumą galima daryti tik ją įvertinus. Kita vertus, vienas iš pakartotinės ekspertizės tikslų yra atliktos ekspertizės akto (pirminio ekspertinio tyrimo) patikrinimas. Nors galutinis įvertinimas pateikiamas teismo sprendime dėl ginčo esmės, visgi priimdamas nutartį dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo teismas preliminariai pateikia pirminio ekspertinio tyrimo įvertinimą.Teisėjų kolegija, susipažinusi su VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. parengta vertinimo ataskaita ir ekspertės J. B. atlikto ekspertinio tyrimo išvada, atliko šių įrodymų preliminarų vertinimą, kurio metu atsirado abejonių dėl jų patikimumo. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo konstatuota, kad ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje ir teismo ekspertizės išvadoje nustatyta ginčo žemės sklypo vertė skiriasi itin ženkliai, t. y. daugiau kaip du kartus. Labai didelis sklypo verčių skirtumas negali būti paaiškinamas vien galimais įprastais verčių (kainų) pokyčiais rinkoje per tam tikrą laikotarpį. Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, jos išvada dėl ginčo sklypo vertės irgi esmingai skiriasi nuo ekspertės J. B. pateiktos išvados. Taigi pirminės ekspertizės akto išvados kelia pagrįstų abejonių dėl šių duomenų patikimumo. Pakartotinės ekspertizės išvados, taip pat pakartotinį ekspertinį tyrimą aplikusio eksperto K. K. pateiktas pirminės ekspertizės išvadų vertinimas (pasisakant dėl priežasčių, galėjusių lemti kitiems įrodymams prieštaraujančią ekspertės J. B. išvadą dėl sklypo vertės) įrodymų vertinimo procese suformavo įsitikinimą, kad šiuo atveju ekspertės J. B. ekspertinio tyrimo išvadomis nustatant ginčo sklypo vertę remtis negalima. Vien ta aplinkybė, kad ekspertės J. B. išvada dėl sklypo vertės yra palanki ieškovei (ekspertės nustatyta sklypo vertė yra daug mažesnė už vertę, kuri buvo nustatyta pagal ieškovės pavedimą atlikus vertinimą ne teismo tvarka ir kuri jau atlyginta atsakovų hipotekos kreditorei), bet nepašalinus 2017 m. gegužės 30 d. nutartyje išdėstytų abejonių bei nepaneigus pakartotinės ekspertizės akto duomenų patikimumo, nesukuria pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, jog sklypo vertės nustatymo tikslu reiktų vadovautis ekspertės J. B. pirminės ekspertizės išvadomis.Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, buvo pateiktas ekspertizės aktas, kurio išvados patvirtina, kad ginčo sklypo vertė 2014 m. spalio 7 d. buvo 713 000 Eur. Ieškovė, nesutikdama su eksperto K. K. atliktos pakartotinės ekspertizės išvadomis, raštu suformulavo klausimus ekspertui. 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu ekspertas išsamiai paaiškino pakartotinės ekspertizės metu padarytas išvadas, ekspertinio tyrimo eigą, naudotus vertinimo metodus, argumentavo palyginamųjų vertinimo objektų pasirinkimą, atlikto tyrimo eigos ir objektų atitiktį teisiniam reguliavimui, taip pat išdėstė aplinkybes, lėmusias susidariusią situaciją, kai ekspertės J. B. ekspertinio tyrimo išvados esmingai skiriasi ne tik nuo pakartotinės ekspertizės išvadų, bet ir nuo ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos. Teisėjų kolegijos vertinimu, į ieškovės klausimus dėl pakartotinės ekspertizės akto turinio ir išvadų eksperto apklausos metu buvo išsamiai ir argumentuotai atsakyta, o ieškovės išsakytos abejonės dėl ekspertinio tyrimo turinio – pašalintos. Ieškovės pateikti argumentai nepagrindžia pakartotinės ekspertizės akto trūkumų, kurie neleistų šio įrodymo laikyti patikimu. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų eksperto turimos diskrecijos ribų peržengimą pasirenkant palyginamuosius vertinimo objektus, bei duomenų, kurie patvirtintų, kad ekspertas lygino nepanašius (nepakankamai panašius) tyrimo objektus. Ekspertas apklausos teisme metu paaiškino, kad dėl tapataus ar esmingai panašaus turinio sandorių vertinimui aktualiu laikotarpiu rinkoje stokos tyrimo metu buvo naudotos atitinkamos vertinimo pataisos. Toks ekspertinio tyrimo metodų ir būdų pasirinkimo tinkamumas byloje nepaneigtas (CPK 185 straipsnis).Atsakovas M. P. 2018 m. kovo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomos (pakartotinės) ekspertizės skyrimo. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu šio savo prašymo atsakovas M. P. atsisakė. Taip pat šio teismo posėdžio metu atsakovas M. P. kritikavo teismo eksperto K. K. pasirinkimą nustatant ginčo žemės sklypo rinkos vertę lyginti skirtingų žemės verčių zonų žemės sklypus. 2018 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu teismo ekspertas K. K. paaiškino, kad ginčo žemės sklypo žemės verčių zonoje nebuvo daugiau lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų, nei nurodyta ekspertizės akte (t. y. vienas žemės sklypas), todėl, be kita ko, buvo pasirinkti ir objektai (penki žemės sklypai) iš su ginčo žemės sklypo žemės verčių zona besiribojančių žemės verčių zonų.Atsakovas M. P. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ginčo žemės sklypo vertė turėtų būti nustatoma tik pagal ginčo žemės sklypo žemės verčių zonoje esančio objekto duomenis (kainą), kurie atsakovui yra palankiausi, t. y. šio žemės sklypo įsigijimo kaina yra didžiausia iš visų eksperto pasirinktų palyginamųjų objektų. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad žemės, paimamos visuomenės poreikiams, savininkui, atlyginama pagal žemės rinkos vertę, o ne pagal savininkui palankiausią, didžiausios kainos kriterijų. Antra, Turto ir verslo vertinimo metodikoje yra įtvirtintas reikalavimas nustatant turto rinkos vertę taikant lyginamąjį metodą surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (metodikos 58.1 punktas). Taigi nėra jokio pagrindo eksperto K. K. išvadas vertinti selektyviai, atrenkant vienintelį, atsakovui M. P. palankiausią sandorį ir juo remtis kaip ginčo žemės sklypo rinkos verte.Be to, atsakovas M. P. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje rėmėsi internetiniais skelbimais apie parduodamus kitus žemės sklypus, į kuriuos, atsakovo nuomone, turi būti atsižvelgiama vertinant atsakovo galimybes įsigyti žemės sklypą, o kartu ir nustatant ginčo žemės sklypo rinkos vertę. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, pateikti žemės sklypų skelbimai rodo sklypų pardavėjų pageidaujamą už juos gauti kainą, o ne realius duomenis apie įvykusius pirkimo–pardavimo sandorius, todėl skelbimuose nurodytos kitų sklypų kainos nereiškia šių sklypų rinkos vertės. Antra, skelbimuose nurodomos dabartinio laikotarpio kainos, nors kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nagrinėjamai bylai reikšminga žymiai ankstesnės datos (2014 m. spalio 7 d.) rinkos kaina. Būtent iš šio laiko momento perspektyvos ir turi būti vertinamos atsakovų galimybės įsigyti analogišką visuomenės poreikiams paimtajam žemės sklypą.Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. L. parengta vertinimo ataskaita, kurioje pateikti duomenys apie ginčo žemės sklypo vertę 2010 m. vasario 10 d., o ne 2014 m. spalio 7 d., tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, tinkamai įvertino kitus byloje esančius duomenis bei pagrįstai atsižvelgė į kitas nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas analizavo ginčo teritorijoje galiojantį detalųjį planą ir nustatė, kad atsakovams priklausęs žemės sklypas pagal minėtą planą priskirtas inžinerinės infrastruktūros teritorijai ir kitokia veikla, nei numatyta detaliajame plane, šiame žemės sklype nėra galima vystyti, o po paėmimo visuomenės poreikiams gali būti naudojama tik greito eismo gatvei tiesti. Būtent dėl galiojusio teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl žemės paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą, tokiu būdu padidinant įsigytos žemės vertę. Teismas pagrįstai akcentavo, kad atsakovai žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 2006 m. gegužės 12 d. ir 2007 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. jau po to, kai buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, todėl įsigyjant žemės sklypą atsakovams turėjo būti žinoma, jog žemės sklypas patenka į numatomą tiesti aplinkkelio teritoriją.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčo žemės sklypo vertės, konstatuoja pagrindo remtis eksperto K. K. pakartotinės ekspertizės akte suformuluota išvada, jog šio sklypo vertė 2014 m. spalio 7 d. (sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo momentu) buvo 713 000 Eur, egzistavimą, todėl kompensacinio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą nustatymui turi būti vadovaujamasi būtent tokia sklypo verte.

Dėl atsakovo M. P. reikalavimų, pareikštų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas M. P. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu pirmą kartą suformulavo ir pareiškė prašymą priteisti 68 proc. dydžio turto nuvertėjimo kompensaciją už žemės sklypo kainos sumažėjimą laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2014 m., 5 proc. metines palūkanas (kompensaciją) už visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. spalio 7 d., ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams M. P. ir J. P. nustatytas kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra pagrįstas ir pripažintinas teisingu atlyginimu, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovo M. P. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad turi būti priteisiama papildoma piniginė kompensacija – 68 proc. dydžio žemės sklypo nuvertėjimas nuo 2008 m. iki 2014 m., taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos už visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį.Reikalavimą dėl 68 proc. dydžio turto nuvertėjimo kompensacijos atsakovas M. P. grindžia žemės kainų pokyčiu. Ginčo žemės sklypo vertė eksperto K. K. išvadoje 2014 m. spalio 7 d. nustatyta didesnė, nei buvo nustatyta 2010 m. turto vertinimo ataskaitoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atspindi kainų pokytį skirtingu laiku. Taip pat akcentuotina tai, kad atsakovai M. P. ir J. P. žemės sklypą įsigijo po to, kai buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai ir tapo aiškus visuomenės poreikis bei galimas žemės paėmimas konkrečioje vietoje. Taigi atsakovai M. P. ir J. P., jau įsigydami žemės sklypą, galėjo tikėtis būsimo žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir su tuo susijusių suvaržymų.Paimamos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir įgijo savo reikmėms tenkinti ir kurios suteikė jam teisę žemės sklype įgyvendinti numatytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Nors atsakovų M. P. ir J. P. žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, tačiau per visą tą laikotarpį atsakovai galėjo sklypą naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl papildomų nuostolių dėl pajamų negavimo iš žemės ūkio veiklos neatsirado.Pagal ieškovės ieškinio reikalavimą skundžiamu teismo sprendimu nustatyta atsakovams M. P. ir J. P. priklausanti kompensacija (683 503,24 Eur) už paimamą žemę po sprendimo paimti žemės sklypą 2014 m. lapkričio 26 d. pervesta į notarų biuro depozitinę sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi nuspręsta, kad, įsiteisėjus šiai nutarčiai, hipotekos kreditorė AB SEB bankas tampa šios pinigų sumos savininke ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 12 d. Taigi atsakovų hipotekos kreditorė įgijo teisę disponuoti nurodyta pinigų suma be nepagrįsto delsimo, po to, kai atsakovai nebeteko galimybės naudotis žemės sklypu. Tik nedidelė (4 proc.) kompensacijos dalis – 29 496,76 Eur (713 000 Eur – 683 503,24 Eur) – paskirta vėliau šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu.Atsakovo M. P. reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas (kompensaciją) už visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį nepagrįstas įrodymais. Atsakovas neįvardino ir įrodymais nepagrindė konkrečių nuostolių, kilusių pradėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Iki Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties šioje byloje priėmimo, kurios pagrindu ginčo žemės sklypas buvo įregistruotas valstybės vardu, atsakovai turėjo teisę naudotis žemės sklypu pagal tikslinę jo paskirtį ir gauti iš to naudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas M. P. neįrodė patyręs turtinius praradimus dėl, atsakovo nuomone, ieškovės nepagrįsto delsimo, vykdant žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.Reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų (kompensacijos) atsakovas M. P. grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Šiuo kasacinio teismo procesiniu sprendimu teisė į papildomą 5 proc. metinių palūkanų kompensaciją pripažinta susiklosčius išskirtinėms faktinėms aplinkybėms dėl pernelyg ilgai užsitęsusio teismo proceso, kurio trukmę didžiąja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl atsakovo M. P. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu cituota kasacinio teismo nutartis nurodytoje byloje nelaikytina precedentine.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad aukščiau išvardinti atsakovo M. P. reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti jokia forma. Tokių reikalavimų atsakovas M. P. nesuformulavo net ir savo apeliaciniame skunde. Šiuos reikalavimus atsakovas M. P. pareiškė žodžiu apeliacinės instancijos teisme paskutinio teismo posėdžio metu. Jeigu reikalavimai dėl 68 proc. dydžio kompensacijos ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo gali būti laikomi teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sudėtine dalimi, kuriuos teismas, be kita ko, vadovaudamasis viešojo intereso egzistavimu tokio pobūdžio bylose, gali svarstyti savo iniciatyva, tai reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šių reikalavimų, susijusių su prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo pareiškimu, nesilaikymas, ypač įvertinus tai, kad atsakovas M. P. verčiasi advokato praktika, todėl civilinio proceso nuostatos dėl materialiųjų reikalavimų reiškimo teisme savalaikiškumo jam yra žinomos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą iš esmės nesvarstyti atsakovo M. P. prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės nustatymą, neįvertino aplinkybių, reikšmingų nustatant teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, todėl ši teismo sprendimo dalis dėl atlyginimo atsakovams M. P. ir J. P. už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo pakeistina, nustatant, kad atlyginimo atsakovams M. P. ir J. P. už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 713 000 Eur, priteisiant iš ieškovės atsakovų M. P. ir J. P. hipotekos kreditorei AB SEB bankui (CK 4.193 straipsnio 7 dalis) 29 496,76 Eur kompensaciją pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atliktinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų perskirstymas.CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Atsakovas M. P. pirmosios instancijos teisme patyrė 605 Eur išlaidų ekspertizei (2 t., b. l. 81-82, 84-85). Ieškovės reikalavimas dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo iš esmės yra tenkinamas. Ieškovė reikalavo nustatyti 683 503,24 Eur atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Atlikus pakartotinę žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, atlygintina suma padidėjo iki 713 000 Eur, t. y. 4 proc. Taigi atsakovas M. P. turi teisę į 4 proc. dėl ekspertizės atlikimo patirtų išlaidų atlyginimą. Dėl to iš ieškovės atsakovui M. P. priteistina 24,20 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas M. P. sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą – 31 Eur (3 t., b. l. 96-97), taip pat 534 Eur ekspertizės išlaidų (3 t., b. l. 195), viso – 565 Eur. Atsakovui M. P. prašant atidėti dalies ekspertizės išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. rašytine rezoliucija Lietuvos apeliacinio teismo Finansų skyrius įpareigotas pervesti teismo ekspertui K. K. dalį sumos iš teismo biudžeto lėšų (4 t., b. l. 43). Vykdydamas šį įpareigojimą Lietuvos apeliacinio teismo Finansų skyrius pervedė teismo ekspertui K. K. 264 Eur iš teismo biudžeto lėšų (4 t., b. l. 47).Ieškovė sumokėjo ekspertizės išlaidų atlyginimą: 534 Eur (3 t., b. l. 189-190), 267 Eur (4 t., b. l. 11-12), viso – 801 Eur. Atsakovė AB SEB bankas sumokėjo ekspertizės išlaidų atlyginimą: 534 Eur (3 t., b. l. 193-194), 267 Eur (4 t., b. l. 13-14), viso – 801 Eur.Įvertinus aplinkybę, kad po apeliacinės instancijos teisme atliktos pakartotinės žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizės atlygintina suma padidėjo 4 proc., darytina išvada, jog atsakovams M. P. ir AB SEB bankui iš ieškovės priteistinos 4 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidos (analogiškai – ieškovei iš atsakovų nepriteistinos 4 proc. dydžio bylinėjimosi išlaidos). Atsakovui M. P. iš ieškovės priteistina 22,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (565 Eur x 4 %). Atsakovei AB SEB bankui iš ieškovės priteistina 32,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (801 Eur x 4 %). Ieškovei atlygintinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 768,96 Eur (801 Eur – 4 %): iš atsakovų M. P., J. P. ir AB SEB banko lygiomis dalimis, t. y. po 256,32 Eur iš kiekvieno atsakovo.Sprendžiant dėl 264 Eur ekspertizės išlaidų, atlygintų iš teismo biudžeto lėšų, įvertinus atsakovo M. P. prašymą atidėti dalies ekspertizės išlaidų sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, darytina išvada, kad jos priteistinos valstybei iš atsakovų M. P. ir J. P. lygiomis dalimis, t. y. po 132 Eur iš kiekvieno atsakovo.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 63,16 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių atlyginimo klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismas patyrė 31,50 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (3 t., b. l. 121). Šios išlaidos (iš viso – 94,66 Eur), priteistinos valstybei iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš ieškovės – 23,66 Eur, iš atsakovo M. P. – 23,67 Eur, iš atsakovės J. P. – 23,67 Eur, iš atsakovės AB SEB banko – 23,66 Eur. Bendra valstybei iš ieškovės priteistina suma – 23,66 Eur, iš atsakovo M. P. – 155,67 Eur (132 Eur + 23,67 Eur), iš atsakovės J. P. – 155,67 Eur (132 Eur + 23,67 Eur), iš atsakovės AB SEB banko – 23,66 Eur.Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei priteistina iš atsakovo M. P. 233,72 Eur (256,32 Eur – 22,60 Eur) suma, o iš atsakovės AB SEB banko 224,28 Eur (256,32 Eur – 32,04 Eur) suma. Ieškovei iš atsakovo J. P. priteistina suma lieka nepakitusi – 256,32 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 713 000 Eur (septyni šimtai trylika tūkstančių Eur).

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 29 496,76 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis Eur 76 ct) kompensaciją pinigais už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, atsakovui M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,20 Eur (dvidešimt keturis Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,72 Eur (du šimtus trisdešimt tris Eur 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 256,32 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 224,28 Eur (du šimtus dvidešimt keturis Eur 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 23,66 Eur (dvidešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,67 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,67 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės akcinės bendrovės SEB banko, juridinio asmens kodas 112021238, 23,66 Eur (dvidešimt tris Eur 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas