Kauno apygardos teismo sprendimas

trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui M. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, akcinė bendrovė DNB bankas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo panaikinimo, trečiojo asmens pareiškiančio savarankišką reikalavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams S. J., akcinei bendrovei DNB bankas, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovo žemės sklypuose žemės ūkio veikla vykdoma nebuvo. Priešingai, pagal viešai VĮ Registrų centro portale vvvvw.regia.lt skelbiamą informaciją, dalis ieškovo žemės sklypų (tiek paimamų visuomenės poreikiams, tiek liekančių savininkui) nenaudojami net žemės ūkio paskirčiai ir todėl priskirti apleistai žemei. Pažymi, kad UAB „Inreal“ parengtose visuomenės poreikiams paimamos atsakovo S. J. žemės sklypų (dalių) įvertinimo ataskaitose ir jose esančiose turto vertės nustatymo pažymose nustatyta, kad visos (bendro 0,2664 ha dydžio) visuomenės poreikiams paimamos ieškovo žemės rinkos vertė buvo 8 746,52 Eur. Pažymi, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginama pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, t. y. paimamų žemės sklypų vertė nustatytina pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Dėl nurodytų priežasčių atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymą.

Pažymi, kad ieškovo žemės sklypai buvo įkeisti AB DNB NORD bankui hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinant skolininko S. J. prievolę. Nurodo, kad šiuo atveju visuomenės poreikiams paimami ne visi įkeisti žemės sklypai, o tik jų dalys: 0,2345 ha ir 0,0319 ha, todėl žemės savininkui ar kreditoriui galėtų būti atlyginta tik už visuomenės poreikiams paimtus S. J. žemės sklypus. Pažymi, kad AB DNB bankas 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo, jog neprieštarauja, kad visuomenės poreikiams būtų paimtos ieškovo žemės sklypų dalys ir nurodė sąlygas, kuriomis esant bus išregistruota jų hipoteka, t. y. sumokėjus su hipotekos sutarties/lakšto pakeitimu susijusius mokesčius. Nurodo, kad valstybinės reikšmės keliai ir/ar jiems priskirta žemė (išimtinė valstybės nuosavybė) negali būti įkeičiami, todėl teismas priimdamas sprendimą turėtų panaikinti AB DNB bankas įkeisto S. J. 0,2345 ha dydžio žemės sklypo ir 0,0319 ha dydžio žemės sklypo hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo S. J. ieškinys atmestinas, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas nustatė, kad ieškovas S. J. 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti atsakovės NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti (civilinės bylos Nr. e2-1261-773/2017, p. b. 1 t., b. l. 3–7).

Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija 2016 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo visuomenės poreikiams paimti savininko atsakovo S. J. žemę pagal NŽT priimtą sprendimą ir dėl atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo (civilinės bylos Nr. e2-1347-264/2017, p. b. 2 t., b. l. 3–15).

Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė leisti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožui nuo 28,154 iki 34,595 km (Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui) rekonstruoti) Jonavos rajono savivaldybėje“ iš atsakovo S. J. paimtus 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožui nuo 28,154 km iki 34,595 km (su Jonavos pietrytiniu aplinkkeliu) rekonstruoti (p. b. l. 16–20).

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi sujungė civilines bylas Nr. e2-1261-773/2017 ir Nr. e2-1347-264/2017 į vieną bylą, paliekant bylos Nr. e2-1261-773/2017 (p. b. l. 3 t., 46– 48). Nutartimi buvo nustatytinos šios šalių procesinės padėtys: 1) ieškovas S. J., atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, akcinė bendrovė DNB bankas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – dėl įsakymo panaikinimo; 2) tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, savarankiški reikalavimai reiškiami atsakovams pagal savarankiškus reikalavimus S. J. ir AB DNB bankas, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo paimti žemę visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę dydžio nustatymo.

Teismas konstatuoja, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymo teisėtumo ir dėl iš ieškovo S. J. visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo dydžio nustatymo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismas nustatė, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 113 „Dėl A6 Kauno–Zarasų–Daugpilio kelio 25,9 km – 34 km (Jonavos pietrytinis aplinkkelis) specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilio kelio 25,90 km – 34 km (Jonavos rytinis aplinkkelis) specialųjį planą (p. b. 1 t., b. l. 81).

Ieškovas S. J. 2006 m. rugpjūčio 18 d. nuosavybės teise įsigijo 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (p. b. 1 t., b. l. 100). Ieškovas S. J. 2007 m. gruodžio 18 d. nuosavybės teise įsigijo 0,8400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (p. b. 1 t., b. l. 99). Nurodyti žemės sklypai 2008 m. sausio 4 d. hipotekos lakštu buvo įkeisti trečiajam asmeniui AB DNB bankas (p. b. 1 t., b. l. 112–113).

Nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2009 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams – kelio rekonstrukcijai (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 28,154 km – 34,595 km ruožui rekonstruoti) projekto teritorijos ribų planą ir pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsakymo 1 priede buvo nurodyta, kad visuomenės poreikiams bus paimtos ieškovui priklausančių žemės sklypų dalys (p. b. 1 t., b. l. 82–84). Nustatyta ir tai, kad ieškovui priklausančių žemės sklypų dalys reikalingos apie 110 m ilgio Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui tiesti. Numatytas rekonstruoti kelio ruožas yra transeuropinio tinklo kelio E262 Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezeknė–Ostravas dalis, todėl turi atitikti visus tokios kategorijos ir reikšmės keliams nustatytus reikalavimus (p. b. 1 t., b. l. 39).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2508-722/2009 atmetė ieškovo S. J. ieškinį dėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 2 d. įsakymo panaikinimo dalyje, kuria pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra iš žemės savininko S. J.. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi ieškovo S. J. apeliacinį skundą atmetė, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėja UAB „Kelprojektas“ 2010 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. lapkričio 10 d., 2010 m. lapkričio 26 d. raštais kvietė S. J. aptarti galimo atlyginimo už visuomenės poreikiams būdą ir dydį, laiškai grįžo su žyma „neatsiėmė“ (p. b. l. 2 t., b. l. 20–24). UAB „Kelprojektas“ 2011 m. sausio 7 d. raštu informavo ieškovą S. J. apie UAB „Inreal“ turto vertintojo A. Š. ir turto vertintojo asistentės B. S. parengtas turto vertinimo ataskaitas ir pateikė sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus (p. b. 2 t., b. l. 25–30). Ieškovas S. J. 2011 m. sausio 26 d. raštu informavo, kad su nustatyta žemė sklypų verte nesutinka.

Ieškovo S. J. užsakymu UAB „Krivita“ parengė 1 ha ir 0,8400 ha žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad 0,2345 ha paimamos žemės sklypo dalies vertė 47 800 Lt (13 843,84 Eur), 0,0319 ha žemės sklypo vertė 6 400 Lt (1 853,60 Eur) (p. b. 1 t. b. l. 134–144).

UAB „Kelprojektas“ 2015 m. kovo 30 d. raštu pateikė naujas UAB „Inreal“ turto vertintojo R. M. ir turto vertintojos asistentės L. Ž. parengtas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas, kuriose nustatyta, kad iš S. J. visuomenės poreikiams paimamos 0,0319 ha žemės sklypo dalies rinkos vertė – 547,38 Eur, 0,2345 ha žemės sklypo dalies rinkos vertė 3 417,52 Eur, taip pat buvo pateikti sutarčių projektai (p. b. 2 t., b. l. 71–111).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriuje 2015 m. spalio 6 d. buvo surašytas aktas „Dėl S. J. nepasirašytų sutarčių dėl nuostolių atlyginimo paimant visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ruožui nuo 28,154 km iki 34,595 km (Jonavos pietrytinis aplinkkelis) rekonstruoti“ privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,0319 ha ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį 0,2345 ha“.

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjas 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (p. b. 2 t., b. l. 123).

Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 22 d. sprendimais žemės savininko S. J. žemės sklypai buvo padalinti taip: 1) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į liekantį savininkui 0,7655 ha ir 0,2345 ha paimamą visuomenės poreikiams; 2) žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į liekantį savininkui 0,8081 ha ir 0,0319 ha paimamą visuomenės poreikiams (p. b. 2 t., b. l. 124–129).

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius skundžiamu 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 28,154 km – 34,595 km ruožui (Jonavos pietrytiniam aplinkkeliui) rekonstruoti iš žemės savininko S. J. nuosavybės teise valdomą 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (1.1. papunktis) ir 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (1.2. papunktis), esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad nuostolių dėl įsakymo 1.1. papunktyje nurodyto žemės sklypo pagal 2015 m. sausio 27 d. turto vertinimo ataskaitą, parengtą UAB „Inreal” turto vertintojo R. M., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 547,38 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 547,38 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Nuostolių dėl žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.2. papunktyje pagal 2015 m. sausio 29 d. turto vertinimo ataskaitą, parengtą UAB „Inreal” turto vertintojo R. M., paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 3 417, 52 Eur, iš jų žemės sklypo vertė – 3 417,52 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur (p. b. 1 t., b. l. 8–9).

Dėl materialinės teisės reglamentavimo

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) VIII skyriuje.

Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų galėjo būti paimama tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga viešojo naudojimo keliams tiesti ir eksploatuoti.

Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir pasibaigia šio sprendimo apskundimo terminas, rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planas ir šio Įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atliekamas visuomenės poreikiams planuojamos paimti žemės ir kito turto vertinimas ir parengiama turto vertinimo ataskaita (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis).

Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kai atliekami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti veiksmai, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui šio Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka siūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai, apskaičiuoti šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų atlyginimo būdas.

Dėl atsakovės NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymo panaikinimo

Ieškovo S. J. teigimu, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes jame nustatytos paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų vertės neatitinka Žemės įstatymo reikalavimų, neįvertinti žemės sklypų savininkui atsirandantys nuostoliai, jis nebuvo suderintas su hipotekos kreditoriumi. Be to, 2015 metų sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektuose nėra įtraukta jokių papildomų žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, turto savininko ir kreditoriaus susitarimų (Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovas S. J. iš esmės nesutinka su skundžiamame įsakyme nurodyta žemės sklypų paimamų visuomenės poreikiams verte, taip pat nesutinka ir su 2015 metų sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektais.

Teismas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka ir jis turi būti pasirašytas jį priėmusio asmens. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta Kauno apskrities viršininko 2009 m. liepos 2 d. įsakymu, po kurio priėmimo atsakovė NŽT 2016 m. kovo 16 d. įsakymu patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas turi teisę priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir nesutarus su žemės savininku dėl atlyginimo būdo ir dydžio (Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalis). Įvertinus tai, kad ieškovas S. J. atsisakė sudaryti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, atsakovė NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą (įsakymą) paimti visuomenės poreikiams ieškovui priklausančius žemės sklypus pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą.

Teismas sprendžia, kad skundžiamas įsakymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje, t. y. įsakyme nurodytos visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertės ir su jų paėmimu susijusių nuostolių dydžiai (0 Eur), apskaičiuoti turto vertinimo ataskaitose, atlyginimo už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus būdas – pinigais. Pažymėtina, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu UAB „Inreal“ 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. sausio 29 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos buvo nuginčytos ir atsakovė negalėjo jų įtraukti į skundžiamą įsakymą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nurodytose ginčo žemės sklypų vertės nustatymo ataskaitose paimamų žemės sklypų vertės nustatytos naudojant lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybė, kad ieškovas S. J. nesutinka su skundžiame įsakyme nustatyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų verte, nesudaro pagrindo atsakovės NŽT įsakymą laikyti neteisėtu. Pažymėtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija, vadovaudamasi Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti ginčo žemės sklypus, todėl šie reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir nagrinėtini kartu šioje byloje.

Teismas atmeta ieškovo S. J. argumentus, kad skundžiamas įsakymas nebuvo suderintas su visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų hipotekos kreditoriumi AB DNB bankas. Nustatyta, kad AB DNB bankas 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodė, jog neprieštarauja, kad užtikrinant S. J. ir E. J. prievolių pagal 2008 m. sausio 4 d. kreditavimo sutartį įkeisto kredito gavėjams priklausančių žemės sklypų dalys, t. y. 0,0319 ha iš 0,8400 ha ir 0,2345 ha iš 1 ha bendro ploto būtų paimamos visuomenės poreikiams. Nurodė, kad bankas kreipsis į atitinkamas institucijas dėl nurodytų žemės sklypų dalių hipotekos išregistravimo tik po to, kai bus sumokėti visi su hipotekos pakeitimu susiję mokesčiai (p. b. 1 t., b. l. 86). Taigi, hipotekos kreditorius raštu išreiškė sutikimą dėl įkeistų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje sutartys dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ieškovui atsisakius jas sudaryti, nebuvo pasirašytos. Dėl nurodytų priežasčių į bylą pateikti 2015 metų sutarčių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai ieškovui S. J. nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Atmestini ieškovo atstovės argumentai dėl minėtų projektų neatitikimo Žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies reikalavimams, nes juose buvo nurodyta visi reikšmingi duomenys (p. b. 1 t., b. l. 13–16).

Teismas įvertina ieškovo S. J. argumentus, kad skundžiamas įsakymas naikintinas ir tuo pagrindu, kad jame nenurodytas įsakymo apskundimo terminas. Nustatyta, kad skundžiamame įsakyme buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad analogiška nuostata nurodyta Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalyje – ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Nustatyta, kad ieškovo atstovė advokatė A. K. 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į atsakovę NŽT, prašydama nurodyti terminą, per kurį gali būti skundžiamas NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymas, o 2016 m. spalio 6 d. pateikė teismui ieškinį dėl šio įsakymo panaikinimo (p. b. 1 t., b. l. 21). Taigi, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuriam buvo žinomi (turėjo būti žinomi) administracinio akto apskundimo teismui terminai ir tvarka. Teismas pažymi, kad apskundimo termino nenurodymas ginčijame įsakyme nesukliudė ieškovui S. J. laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, vien apskundimo termino nenurodymas nesudaro pagrindo naikinti administracinį aktą.

Pažymėtina, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu patvirtintas Jonavos pietrytinio aplinkkelio specialusis planas yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad visuomenės poreikis – rekonstruoti Jonavos pietrytinį aplinkkelį, gali būti įgyvendintas neapimant ieškovo valdomų žemės sklypų (CPK 178 straipsnis). Be to, įvertintina ir tai, kad sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams yra paskutinė žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kuri buvo pradėta dar 2009 metais, dalis. Teismo vertinimu, skundžiamo įsakymo panaikinimas vien formaliais pagrindais pažeistų visuomenės interesą rekonstruoti Jonavos pietrytinį aplinkkelį, kuris yra transeuropinio tinklo kelio E262 Kaunas–Utena–Daugpilis–Rezeknė–Ostravas dalis. Be to, kaip jau minėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendime nustatė, kad ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta teisėtai. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalis).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad atsakovės NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus, numatytus Žemės įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje, priimtas atsižvelgiant į patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, priimtas kompetentingo subjekto, todėl ieškovo S. J. ieškinys dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 46 straipsnis, 47 straipsnis).

Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertės ir atlyginimo už juos nustatymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 924 nutarimu patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 17 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą S. J. 0,0319 ha žemės sklypą ir už 0,2345 ha žemės sklypą bendrą 3 964,90 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymą, kuriame žemės sklypų kaina nustatyta pagal UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas.

Ieškovas S. J. Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį prašo atmesti visiškai. Ieškovas nesutinka su UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose nustatyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų verte. Pasak ieškovo, nurodytose ataskaitose nėra įvertintos sąlygos, kad ieškovui liekančiuose žemės sklypuose yra nustatytos kelio apsaugos ir elektros linijos apsaugos zonos, t. y. neįvertinti ieškovo patirti nuostoliai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Ieškovas S. J. į bylą pateikė jo užsakymu UAB „Krivita“ 2011 m. kovo 8 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad 0,2345 ha paimamos žemės sklypo dalies vertė 13 843,84 Eur (47 800 Lt), 0,0319 ha žemės sklypo vertė 1 853,60 Eur (6 400 Lt). Taip pat nustatyti nuostoliai atsiradę dėl kelių apsaugos zonos nustatymo (p. b. 1 t. b. l. 134–144).

Kauno apygardos teismas, ieškovo S. J. atstovės advokatės A. K. prašymu, 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę ginčo nekilnojamojo turto vertei nustatyti (p. b. 1 t., b. l. 78–82). Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 28 d. gautas teismo eksperto G. J. B. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teismo ekspertas nustatė, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,2345 ha ploto žemės sklypo vertė 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo 4 260 Eur, 0,0219 ha ploto žemės sklypo vertė – 603 Eur.

Teismas pažymi, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu, o pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017 ir kt.).

Nustatyta, kad UAB „Inreal“ visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertę nustatė 2014 m. gruodžio 29 d., UAB „Krivita“ – 2011 m. kovo 8 d. datai (p. b. 1 t., b. l. 45, 63, 136). Kaip jau minėta, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Nagrinėjamoje byloje sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl atlyginimo dydžio nustatymas pagal UAB „Inreal“ 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2011 m. kovo 8 d. UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitas prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis teismo ekspertizės aktu, kurį parengė teismo ekspertas G. J. B.. Ši ekspertizė buvo paskirta Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties pagrindu (CPK 212 straipsnio 1 dalis, p. b. 1 t., b. l. 78–82). Nustatyta, kad ekspertizės aktą sudaro įžanginė dalis, kurioje išsamiai nurodyti ekspertizės atlikimo informaciniai šaltiniai, ekspertizės metodo parinkimo pagrindimas. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aptarti vertinamo turto vietos ekonominiai, socialiniai rodikliai, tarp jų, vertinamo turto teisinis režimas, pateikiami atsakymai į teismo užduotus klausimus ir pateikiama ekspertizės akto išvada. Pažymėtina, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatyta lyginamuoju metodu, išsamiai nurodyti kriterijai, kuriais remiantis buvo parinkti lyginamieji objektai, ekspertas lygino 12 lyginamųjų objektų, aptarti lyginamojo metodo taikymo būdai. Paimamų žemės sklypų rinkos vertės įvertinus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad ekspertizės akto turinys neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos, visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertė nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (2016 m. rugsėjo 7 d.), turto vertė nustatyta taikant kriterijus nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“. Faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Teismo ekspertas G. J. B. 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai paaiškino ekspertizės akto išvadas, nurodydamas, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes nustatė žemės sklypų paėmimo momentu. Teismo ekspertas ginčo žemės sklypų vertę nustatė naudodamas lyginamąjį metodą. Lyginamieji objektai parinkti iš šalia Jonavos pietrytinio aplinkkelio esančių žemės sklypų, buvo atrinkti 17 sandorių, naudotas metodas – daugybinės regresijos būdas, t. y. vieno aro rinkos vertė nustatyta pagal kelis požymius (sudarytų sandorių laiką, bendrą plotą, naudmenų našumo balą) (2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 23 min. – 1 val. 31 min.). Dėl nurodytų priežasčių atmestini ieškovo atstovės advokatės A. K. argumentai, kad teismo ekspertas nebuvo susipažinęs su visa bylos medžiaga. Vien aplinkybė, kad ieškovo atstovė nesutinka su teismo eksperto išvadomis nesudaro pagrindo abejoti jų pagrįstumu.

Pažymėtina, kad ieškovo atstovė A. K. 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu iš esmės nesutiko su ekspertizės aktu, nes jame nenustatyti ieškovo patirti nuostoliai, tačiau neginčijo eksperto G. J. B. nustatytų visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų verčių. Nustatyta, kad ieškovas S. J. ir jo atstovė patirtus nuostolius, susijusius su ginčo žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, grindžia ne juose esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui verte, o specialiųjų sąlygų nustatymu ieškovui liekančiuose žemės sklypuose.

Teismas nustatė, kad ieškovui S. J. liekančiame 0,7655 ha žemės sklype elektros linijų apsaugos zona sudaro 0,2430 ha, kelio apsaugos zona – 0,3992 ha, 0,8081 ha žemės sklype elektros linijų apsaugos zona sudaro 0,2045 ha, kelio apsaugos zona – 0,2907 ha (p. b. 2 t., b. l. 125, 129). Pastebėtina, kad elektros apsaugos zonos jau buvo nustatytos ieškovo įsigytuose žemės sklypuose dar prieš žemės paėmimą visuomenės poreikiams (p. b. 1 t., b. l. 99, 112–113).

Pažymėtina, kad teismo ekspertas G. J. B. tiek ekspertizės akte, tiek 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog vertės pokytis, susijęs su kelio apsaugos zonų nustatymu, ieškovui paliekamuose žemės sklypuose nenustatytas. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertinamuose žemės sklypuose nebuvo žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų, teritorija neaptverta, apaugusi daugiamete žole, medynais. Abiejuose vertinamų žemės sklypų kelio apsaugos zonose yra natūraliai susiformavusios ištisinės želdinių juostos iki projekte numatyto Jonavos pietrytinio aplinkkelio, todėl ištisinėse želdinių juostose esančios žemės ūkio naudmenos gali būti naudojamos be apribojimų (ekspertizės akto 34–35 puslapiai). Teismo eksperto G. J. B. teigimu, nėra pateikta duomenų, kad dėl kelio apsaugos zonų nustatymo ieškovas patyrė nuostolių, nes nurodytuose žemės sklypuose nėra vykdoma jokia veikla, žemė apaugusi daugiamete žole ir kelio apsaugos zonų nustatymas žemės sklypų suformavimo metu 2016 m. liepos 22 d. neturėjo įtakos jų vertei (2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 57 min. – 2 val. 23 min.).

Kaip minėta, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės savininkui atlyginami nuostoliai patirti būtent dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Teismo vertinimu, ekspertas G. J. B. pagrįstai vertino galimus ieškovo nuostolius pagal faktinę situaciją, buvusią iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams jis patyrė nuostolių, t. y. neteko investuotų lėšų ar negalės vykdyti planuotos veiklos (CPK 178 straipsnis). Ieškovo atstovė advokatė A. K. 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti kaip kelio apsaugos zonų nustatymas apribos naudojimąsi žemės sklypu pagal jo tikslinę (žemės ūkio) paskirtį. Priešingai, nurodė, kad ieškovas ginčo žemės sklypų niekada nenaudojo pagal tikslinę jų paskirtį (2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašo 53 min.). Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta apribojimų verstis žemės ūkio veikla kelio apsaugos zonose (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu, patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 5, 6 punktai). Įvertintina ir tai, kad ieškovas S. J. nuostolių dėl kelio apsaugos zonų nustatymo dydį įrodinėjo tik UAB „Krivita“ 2011 m. kovo 8 d. turto vertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad UAB „Krivita“ turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis, ieškovo atstovė advokatė A. K. 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip ekspertas apskaičiavo nuostolių dydį, todėl teismas kaip nepatikima nesivadovauja minėta turto vertinimo ataskaita (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas S. J. ir jo atstovė advokatė A. K. neįrodė, jog paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė nei nustatyta teismo eksperto G. J. B. parengtame ekspertizės akte ir dėl kelio apsaugos zonų nustatymo jam liekančiuose žemė sklypuose jis patyrė specialių nuostolių (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad skundžiamame atsakovės NŽT įsakyme ir teismo eksperto G. J. B. parengtame ekspertizės akte nustatytos ginčų žemės sklypų vertės yra panašios, atitinkamai 547,38 Eur ir 603 Eur, 3 417,52 Eur ir 4 260 Eur, sustiprina teismo įsitikinimą, jog teismo eksperto G. J. B. nustatyta visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertė atitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad VĮ Registrų centre vidutinė rinkos vertė 0,0319 ha visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo nurodyta tik 106 Eur, 0,2345 ha žemės sklypo – 779 Eur, t. y. ženkliai mažesnė nei nustatyta teismo eksperto G. J. B. ekspertizės akte (p. b. 1 t., b. l. 98, 102).

Teismas, atlikęs nurodytų įrodymų vertinimą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, konstatuoja, kad už visuomenės poreikiams paimamą S. J. 0,0319 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 7 d. yra 603 Eur, už 0,2345 ha dydžio žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), rinkos vertė 2016 m. rugsėjo 7 d. – 4 260 Eur, viso 4 863 Eur (CK 1.5 straipsnis, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 216 straipsnio 1 dalis).

Dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų hipotekos panaikinimo

Teismas nustatė, kad ieškovas S. J. 2008 m. sausio 4 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB DNB bankas suteikė 36 492,12 Eur kreditą laikotarpiui iki 2032 m. lapkričio 30 d. Banko duomenimis, negrąžinto kredito likutis 2016 m. lapkričio 4 d. sudarė 11 889,74 Eur. Prievolių įvykdymui pagal minėtą kredito sutartį bankui buvo įkeisti ieškovui S. J. priklausantys 1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,8400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pertvarkius minėtus žemės sklypus hipoteka liko galioti ir paimamiems visuomenės poreikiams žemės sklypams (p. b. 1 t., b. l. 98, 102, 112–113).

CK 4.193 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Taigi, hipotekos kreditoriui AB DNB bankui turi būti atlyginta jam įkeisto ir paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nustatyta vertė.

Teismo vertinimu, ieškovo atstovės advokatės A. K. argumentai, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus turi būti pervestas ne hipotekos kreditoriui, bet savininkui, neatitinka nurodytų materialinių teisės normų, todėl toks reikalavimas yra neteisėtas (CK 4.193 straipsnio 7 dalis). Teismo įsitikinimu, lėšas už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus pervedus tiesiogiai savininkui, būtų pažeistos hipotekos kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, nes visuomenės poreikiams paėmus įkeistų žemės sklypų dalis sumažėtų įkeisto turto dalis ir tai neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas panaikina hipoteką visuomenės poreikiams paimamiems žemės sklypams: 0,0319 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2345 ha žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustato, kad už visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų atlyginimo dydį 4 863 Eur Lietuvos automobilių kelių direkcija turi pervesti hipotekos kreditoriui AB DNB bankas, kartu šia suma sumažinant ieškovo S. J. prievolę bankui pagal 2008 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.170 straipsnio 6 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo S. J. ieškinys dėl atsakovės NŽT 2016 m. rugsėjo 7 d. įsakymo panaikinimo atmestas visiškai, ieškovas S. J. nesutiko su trečiojo asmens, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcija ieškiniu teigdamas, jog ginčo žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta neteisėtai, laiko, jog ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovo S. J. (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo S. J. ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus Lietuvos automobilių kelių direkcijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą S. J. 0,0319 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir už 0,2345 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bendrą 4 863 Eur atlyginimo dydį.

Panaikinti visuomenės poreikiams paimto 0,0319 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2345 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini)., įkeistų AB DNB bankui, hipoteką (sutartinės hipotekos kodas (duomenys neskelbtini), su vėlesniais pakeitimais).

Nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus 0,0319 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2345 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiskaito su hipotekos kreditoriumi AB DNB bankas, sumokant jam 4 863 Eur sumą, kuria mažinami ieškovo S. J. kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankas pagal 2008 m. sausio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,36 Eur (devynis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.