Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-29-290/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-17
Bylos Nr.: 1A-29-290/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00443-2012-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 str. 1 punkte numatytais pagrindais

Teisėjai: Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis: K. I.
Advokatai: Rolandas Mištautas

Kategorijos

1.1.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-290/2016

Teisėja Laima Lubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00443-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.1.; 1.2.19.4.; 2.1.3.2; 2.4.6.2.1.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Rolandai Bučmienei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Simonavičiui, nuteistajai K. I. bei jos gynėjui advokatui Rolandui Mištautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios K. I. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-12 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-03-26 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008-05-23 veikos) ir nubausta 29 MGL (3770 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla K. I. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad K. I. nuteista pagal BK 228 str. 1 d. (trys veikos) už tai, kad ji būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G“, esančios (duomenys neskelbtini) inspektore ir 2008 m. kovo 12 d. nuo 10.14. iki 10.37 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Bendrojo administracinio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Deklaracijos) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis ,,BMW X5“, pilka, PGM/MT 2006/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 235 KW, 4398 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis daužtas ir jo vertė yra 6771 Lt (1961,02 Eur), kuomet automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 93 300 Lt (27 021,55 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 6, 8 punktuose įtvirtintus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, atsakomybės, pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių; Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nustatančius pareigą vykdyti Valstybės tarnybos įstatyme bei kiekvieno pareigūno pareigybės aprašyme numatytas pareigas; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1B-376 patvirtintų Muitinės postuose (išvykimo ir paskirties muitinės įstaigose) vykdomų prekių muitinės priežiūros procesų aprašymų metodinių rekomendacijų 19.1.1 punktą, kuriame nustatyta, kad atvykusių prekių, transporto priemonių identifikavimo ir muitinės priežiūros užtikrinimo etape muitinės pareigūnas, atsakingas už dokumentų priėmimą ir muitinį tikrinimą, įsitikina, ar transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito dokumente, taip pat pateikta muitinam tikrinimui, reikalavimus; Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos „Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos“ 25 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu importuotojo muitinio įforminimo metu pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą ar laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai importuotojas (deklarantas) (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju) surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą, ir importuotojas (deklarantas) pateikia garantiją, kurios dydžio, apskaičiuojamo pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, pakanka galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (įvertinus jau sumokėtus importo muitus ir mokesčius), reikalavimus, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 patvirtinto (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Krovinių „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) 34.5 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6 punktą, kuriame nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.8 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti sustiprintą prekių kilmės klasifikavimo bei muitinio vertinimo kontrolę, 34.11 punktą, kuriame nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, reikalavimus; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2007 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3B-175 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 12.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas šiose taisyklėse bei teisės aktuose reglamentuojančiuose atskirų procesų, kompiuterinių sistemų arba dokumentų įforminimą (ASYCUDA, NCTS, BDK ir pan.) muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, 13.14.3 punktą, kuriame nustatyta pareiga Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka patikrinti, ar pateiktas BAD rinkinys gali būti tikrinamas toliau, 13.14.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga nustačius, kad deklaranto pateikti dokumentai neatitinka šių taisyklių 13.14.3 punkto reikalavimų, apie tai informuoti deklarantą ir pareikalauti pateikti reikalavimus atitinkančius dokumentus, 13.33.4 punktą, kuriame nustatyta pareiga muitinės pareigūnui, tikrinančiam BAD rinkinius ir kartu su jais pateiktus dokumentus, kurie ASYCUDA sistemos arba vadovaujančio pareigūno buvo nukreipti į geltonąjį arba raudonąjį tikrinimo kanalus, patikrinti, ar teisingai nurodyta prekių vertė ir valiuta, kuria ši vertė deklaruojama, 13.33.7 punktą, kuriame nustatyta pareiga patikrinti, ar kartu su BAD rinkiniu pateikti dokumentai yra galiojantys, 15.18.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitiniam tikrinimui, būtent:

2008 m. kovo 12 d. 10.14 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno – inspektoriaus D. M. – jo priimtą Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis ,,BMW X5“, pilka, PGM/MT 2006/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 235 KW, 4398 CMQ, su Deklaracijos “J” langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jo įrašytus Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 96 „Dėl muitinio tikrinimo būdų, prekių siuntos deklaravimo būdų ir muitinio tikrinimo rezultatų klasifikatorių patvirtinimo“ patvirtinto Muitinio tikrinimo būdų klasifikatoriaus (toliau – Klasifikatoriaus) tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina”; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje inspektoriaus D. M. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P“ 2008 m. kovo 7 d. deklaruojamo automobilio ,,BMW X5“ vertinimo ataskaita Nr. 20080307-5-1, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 10102 Lt (2925,74 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančio muitiniam tikrinimui pareigūno jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio ,BMW X5“ muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardintus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu, toliau, išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (duomenys neskelbtini) ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812892 ir datą – 2008 m. kovo 12 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI), parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus nurodė muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 25 786 Lt (7468,14 Eur), iš kurių 8653 Lt (2506,08 Eur) sudaro importo muitas ir 17 133 Lt (4962,06 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, be to, ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Be to, K. I. pažeisdama tų pačių teisės aktų reikalavimus, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektore ir 2008 m. kovo 26 d. nuo 16.32 iki 17.05 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Toyota Camry“, juoda, PGM/MT 2007/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 123 KW, 2362 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas visas, jo vertė yra 6026 Lt (1745,25 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 44 000 Lt (12743,28 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (tokias pačias kaip ir dėl automobilio BMW X5 išmuitinimo) ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, būtent:

2008 m. kovo 26 d. apie 16.32 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. –jos priimtą Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „F“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis „Toyota Camry“, juoda, PGM/MT 2007/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 123 KW, 2362 CMQ, su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdų kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 114, kuris reiškia, kad „patikrintos licencijos, leidimai, lengvatas suteikiantys dokumentai, pan.“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“; 414, kuris reiškia, kad „patikrinti transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikavimo numeriai“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P“ 2008 m. kovo 21 d. deklaruojamo automobilio „Toyota Camry“, vertinimo ataskaita Nr. 20080321-5-6, kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 9871 Lt (2858,84 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi, ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu ir nepatikrinusi šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Toyota Camry“, muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) bei parašu, ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2812900D ir datą – 2008 m. kovo 26 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI), parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 11140 Lt (3226,37 Eur), iš kurių 3738 Lt (1082,60 Eur) sudaro importo muitas ir 7402 Lt (2143,77 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius; taip ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

Be to, K. I. būdama valstybės tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietos UAB „G“, esančios (duomenys neskelbtini), inspektore ir 2008 m. gegužės 23 d. nuo 16.41 iki 16.58 val. tarnybos metu šioje muitinio tikrinimo vietoje atlikdama muitinį tikrinimą pagal Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės “N.”, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis LEXUS LS460, balta, PGM/MT 2007/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 280 KW, 4608 CMQ, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad daužtas priekis ir jo statistinė vertė yra 12 423 Lt (3597,95 Eur), kai automobilio faktinė būklė neatitiko deklaruojamos būklės ir vertės, o faktinę jo būklę atitinkanti muitinė vertė buvo 10 2706 Lt (29 745,71 Eur), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi tuo, kad žemiau išvardytais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tokias kaip dėl prieš tai minėtų kaltinimų, bei (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3B-333 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini)“ krovinių posto vidaus darbo taisyklių (toliau – Vidaus darbo taisyklių) 11.4 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikti visas funkcijas, nurodytas muitinio tikrinimo etapų aprašymuose, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.14 punkto, kuriame nustatyta pareiga nuspręsti, priimti, ar atmesti pateiktą deklaraciją ir savo sprendimą įforminti Muitinio įforminimo instrukcijos nustatyta tvarka bei tvarkomis, reglamentuojančiomis duomenų įvedimą į ASYCUDA sistemą, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.2 punkto, kuriame nustatyta pareiga įsitikinti ar kartu su deklaracija yra pateiktos prekės, t. y. ar prekių buvimo vieta yra muitinei priimtina, ar transporto priemonė ir prekės yra pranešime nurodytoje vietoje, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.17.5.3 punkto, kuriame nustatyta pareiga patikrinti ir įsitikinti ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 12.18 punkto, kuriame nustatyta pareiga atlikus taisyklių 12.16 ir 12.17 punktuose nurodytus veiksmus ir radus nors į vieną klausimą neigimą atsakymą priimti sprendimą atmesti (nepriimti) BAD rinkinį ir tai įforminti nustatyta tvarka, reikalavimus; Vidaus darbo taisyklių 13.18.1 punktą, kuriame nustatyta pareiga Bendrijos bendrosios tranzito procedūros įformino paskirties įstaigoje metu įsitikinti, kad transporto priemonė su prekėmis, nurodyta tranzito deklaracijoje, pateikta muitinam tikrinimui, būtent:

2008 m. gegužės 23 d. apie 16.41 val. tolesnio muitinio tikrinimo atlikimui gavusi iš vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės – vyresniosios inspektorės I. B. jos priimtą Deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) importo rinkinį, kuriuo išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai buvo deklaruota UAB „P“, reg. (duomenys neskelbtini), vardu iš JAV įmonės „N“, reg. (duomenys neskelbtini), importuota prekė – lengvasis automobilis ,,LEXUS LS460“, balta, PGM/MT 2007/12/31, K/Nr. (duomenys neskelbtini), 280 KW, 4608 CMQ, su Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ įformintais nurodymais atlikti tikrinimą pagal jos įrašytus Klasifikatoriaus tikrinimo būdo kodus: 111, kuris reiškia, kad „patikrinta muitinės deklaracija“; 145, kuris reiškia, kad „automobilio muitinė vertė palyginta su naudotų automobilių kainų žinyne (kataloge) nurodyta kaina“; 227, kuris reiškia, kad „patikrinta apgadinta (sužalota) transporto priemonė: patikrintas transporto priemonės valstybinis registracijos numeris, transporto priemonės (numeruojamojo agregato) identifikaciniai numeriai, transporto priemonė vizualiai apžiūrėta, defektai sulyginti su turto vertintojų pažymoje (importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akte) nurodytais defektais“, privalėdama atlikti muitinės procedūrai įforminti ir atlikti reikalingos informacijos ir kartu su bendruoju dokumentu būtinų pateikti dokumentų, kurie ASYCUDA sistemoje vyresniosios inspektorės I. B. buvo nukreipti į raudonąjį tikrinimo kanalą, bei prekių vertės patikrą, ignoravo tai, kad kartu su Deklaracija pateikta juridinės galios neturinti ir teisės aktų nustatytų reikalavimų neatitinkanti turto vertintojo UAB „P“ 2008 m. gegužės 20 d. deklaruojamo automobilio „Lexus LS460“ vertinimo ataskaita Nr. 20080520-7-1 kurioje buvo nurodyta, kad automobilio vertė dėl apgadinimo (sužalojimo) yra 18 487 Lt (5354,21 Eur), kai tokia vertinimo ataskaita nebuvo pagrindo remtis apskaičiuojant muitą, kitus mokesčius bei rinkliavas, ir toliau muitinės procedūros įforminimo veiksmus atliko nepareikalavusi iš importuotojo (deklaranto) tokiu atveju privalomai surašytino importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir garantijos, kurios dydžio, apskaičiuojamo teisės aktuose nustatyta tvarka, pakaktų galinčios atsirasti muitinės prievolės įvykdymui užtikrinti; po to, nesant pateiktos muitinei Deklaracijoje nurodytos prekės bei nesant ir rašytinio leidimo šią prekę pateikti vėliau, nepatikrinusi ar deklaruojama prekė pateikta muitinei, o kartu nepatikrinusi ir šios prekės pagal vadovaujančios muitiniam tikrinimui pareigūnės jai nurodytus išvardytus tikrinimo būdų kodus, nepagrįstai atliko kitus veiksmus, kuriais įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą – Deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktą automobilio „Lexus LS460“ muitinį tikrinimą ir rezultatus pagal išvardytus Klasifikatoriaus nustatytus tikrinimo būdų kodus: Deklaracijos „J“ langelyje „Paskirties įstaigos tikrinimas“ nurodė Klasifikatoriaus nustatytą tikrinimo būdų kodą – 62, kuris reiškia, kad „atitinka“, šį įrašą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) bei parašu ir toliau išvardytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu padarė kitus įrašus, kurie būtini Deklaracijos baigtiniam įforminimui ir jos pagrindu išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros sėkmingam įforminimui, t. y. Deklaracijos 47 langelyje atliko deklaranto apskaičiuotų mokesčių sumos taisymą, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu; Deklaracijos „B“ langelyje įrašė kvito, patvirtinančio mokesčių sumokėjimą, numerį – 2814896D ir datą – 2008 m. gegužės 23 d., mokesčių apskaičiavimo teisingumą patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI) ir parašu; Deklaracijos „J“ langelyje uždėjo B grupės spaudą su įrašu „atitinka“, kurį patvirtino muitinės pareigūno spaudu (DUOMENYS NESKELBTINI), parašu ir muitinės įstaigos spaudu, savo darbo vietoje pateikė muitinei, o joje įrašytus patikrinimo teigiamus rezultatus atvaizdavo muitinės skaitmeninėje Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (RIKS), taip pat Deklaracijos įforminimo užbaigimą patvirtino muitinės skaitmeninėje sistemoje ASYCUDA. Šiais veiksmais K. I. sudarė sąlygas automobilį importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių – 26 879 Lt (7784,70 Eur), iš kurių 9022 Lt (2612,95 Eur) sudaro importo muitas ir 17857 Lt (5171,75 Eur) PVM, apskaičiavimo bei sumokėjimo į valstybės biudžetą; dėl šių jos veiksmų valstybė patyrė didelę žalą, nes nebuvo užtikrinta galimybė teisingai apskaičiuoti ir į valstybės biudžetą išieškoti papildomai priskaičiuotus mokesčius; taip ji savo veiksmais iškraipė valstybinės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijas ir veiklos principus, sulaužė muitinės tarnautojo priesaiką, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą.

K. I. atžvilgiu baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Nuteistoji K. I. skundžia šį Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti kaip neteisingą ir nepagrįstą, priimtą pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apylinkės teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai suvaržė nuteistosios teisę į gynybą. Nuteistosios teigimu, pirmos instancijos teismo išvados yra nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, dėl ko ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d., o dėl BK 300 str. 1 d. baudžiamasis procesas nutrauktas netinkamu pagrindu, todėl teigia, kad nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas.

K. I. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę nurodydama, kad jos veika neatitiko baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nurodo, kad pagal baudžiamąją teisę, nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas ir jeigu veikoje trūksta bent vieno įstatyme aprašyto nusikaltimo sudėties požymio, asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su teismo nuosprendžiu, kuriuo ji pripažinta kalta dėl BK 228 str. 1 d. nurodydama, kad jai negalėjo būti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo, savarankiškai veikiant, piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių. K. I. teigia, kad būtent motyvas ir tikslas atlieka svarbų vaidmenį siekiant atskleisti tikrąjį nusikaltimo mechanizmą, atriboti tyčinius nusikaltimus nuo neatsargių, leidžia nustatyti tyčią ir jos kryptingumą, apibūdina kaltininką ir veikos pavojingumo laipsnį, o kartu turi įtakos skiriant bausmę, todėl jie privalo būti įrodyti. Nuteistosios teigimu, būtent tokius nusikalstamus tikslus kaip siekis išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių bei atitinkamus motyvus, galėjo turėti tik faktiškai automobilius importuojantys asmenys, kurie apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami jos, kaip muitinės pareigūnės, pasitikėjimu, pateikė patys arba organizavo, kad muitiniam tikrinimui būtų pateikti kiti, nei buvo registruoti Lietuvoje automobiliai kartu su atitinkamais dokumentais. K. I. atkreipia dėmesį į tai, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tokie asmenys nustatyti nebuvo. Apeliaciniame skunde K. I. pažymi, kad iš byloje esančio baudžiamojo įsakymo dėl G. J. nusikalstamų veikų, matyti, kad šis asmuo pripažintas kaltu dėl automobilių, importuojamų iš JAV, kontrabandos organizavimo, todėl apeliantės teigimu, būtent G. J. turėtų būti atsakingas už papildomai priskaičiuotus mokesčius arba įvardinti asmenis, faktiškai importavusius automobilius. Tik asmenys, kurių naudai buvo išvengta mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių galėtų ir turėtų patvirtinti arba paneigti K. I. įtraukimą į nusikalstamų veikų darymą. Moters teigimu, nenustačius šių asmenų – nėra galimybės atsakyti į patį svarbiausią klausimą, ar būtent ji, veikdama iš vien su šiais asmenimis, atsakinga už mokesčių išvengimą, ar siekis išvengti šių mokesčių buvo inicijuotas visai kitų, nenustatytų, faktiškai šiuos automobilius importavusių asmenų, kurie realizavo šį savo nusikalstamą sumanymą apgaule arba tiesiog piktnaudžiaudami jos, kaip muitinės pareigūnės, pasitikėjimu. Nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, būtų teisingai išspręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo, jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir jų atsakomybės, o to nepadarius, nenustačius ir nepatraukus jų atsakomybėn už bendrininkavimą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padedant, kurstant ar organizuojant, negali būti vertinama K. I. savarankiškas siekis sudaryti tokias sąlygas ir noras taip veikti, t.y. tikslas, motyvas bei siekis naudos.

Žemesnės instancijos teismas

K. I. apeliaciniame skunde argumentas dėl suvaržytos teisės į gynybą grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą nustatyti ir apklausti muitinės pareigūnus, kurie įformino tranzitines deklaracijas, apklausti V. S., kuris pildė deklaraciją (duomenys neskelbtini). Apeliantės manymu, apklausus ir ištyrus šiuos duomenis, būtų įrodoma, kad transporto priemonės realiai buvo daužtos, jos buvo fiziškai patikrintos (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo kontekste ypač reikšmingas yra tranzito įforminimas. Muitinės pareigūnai užbaigia tranzito deklaracijas įformindami importo procedūras. K. I. teigimu, byloje svarbu ne priskaičiuotinų mokesčių atsiradimo momentas, bet tai, kad prekės (šiuo atveju automobilių) stovis (būklė), išlieka toks pats nuo tranzito įforminimo pradžios iki išleidimo laisvai cirkuliuoti. Muitiniam įforminimui buvo pateiktos Bendrijos (bendrosios) tranzito deklaracijos, kuriose buvo nurodyta, jog kaltinimuose įvardintos importuojamos transporto priemonės, yra po autoįvykio. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) jūrų uosto poste, kur buvo užpildytos deklaracijos, pareigūnai privalėjo atlikti ne tik dokumentinį, bet ir fizinį transporto priemonių patikrinimą, o nepateikus teismui duomenų apie tai, kad transporto priemonė nebuvo faktiškai daužta nuo pat muitinės procedūros pradžios – pareikšti kaltinimai tampa nelogiški ir nepagrįsti.

Šalies argumentai

Be to apeliaciniame skunde K. I. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t.y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad asmuo tyčia veikia priešingais tarnybai interesais. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad ji suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti (kaltinimai grįsti pagal BK 228 str. 1 d.), tačiau argumentuodamas nurodė objektyviuosius požymius, kurie yra įtvirtinti BK 229 straipsnyje, t.y. kad veikė netinkamai atlikdama savo pareigas. Nusikaltimo, numatyto BK 229 str. sudėtis yra materialioji, todėl apeliantės manymu, šios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta priešinga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai, kad dėl to atsirado pasekmės ir kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. K. I. nurodo, kad teismas neįvertino, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taip pat nurodydama, kad nėra aišku, ar ji buvo kaltinama ir nuteista už veiką padarytą tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t.y. ar nuteistoji numatė BK 228 str. 1 d. įvardintas pasekmes ir tokių veikos padarinių siekė ar sąmoningai leido jiems kilti. Apeliantė dar kartą akcentuoja, kad byloje nenustatyta, kad ji veikė susitarusi su asmenimis, siekiančiais išvengti mokesčių ar jų naudai, kad jos veika būtų vertinama kaip sąmoningas ir savarankiškas siekis sudaryti tokias sąlygas ir noras taip veikti. K. I. nurodo, kad galimai dėl didelio darbo krūvio, sveikatos būklės, nepakankamo atidumo, neturėdama jokio motyvo, nesiekdama jokių tikslų galimai neatkreipė dėmesio į tai, kad jai buvo pateiktos automobilių vertinimo ataskaitos be parašų, o ji jas priėmė kaip tinkamas, tačiau nurodo, kad tai niekaip neįrodo, kad dėl didelio darbo krūvio ji veikdama tyčia neapžiūrėjo transporto priemonių. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes K. I. teigia, kad teismo išvados dėl jos kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 228 str. 1 d. nepagrįstos išsamia ir nešališka įrodymų visumos analize, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

K. I. savo skunde taip pat nurodo, kad teismas neanalizavo jos nurodytų aplinkybių, kad automobiliai galėjo būti pristatyti su tokiais pažeidimais, kokie buvo aprašyti vertinimo ataskaitose, kad galėjo būti suklastoti ar pakeisti numeriai ir šiuos jos argumentus vertino tik kaip gynybinę poziciją. Apeliantė nurodo, kad muitinės pareigūnas neturi jokių techninių galimybių tikslai identifikuoti jam pateiktą vertinti transporto priemonę, jis ją tik apžiūri išoriškai, pasikliaudamas deklaravimui pateiktais dokumentais. Jos teigimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog muitiniam patikrinimui, kurį ji atliko, buvo pateikti tie patys automobiliai, kurie buvo parduoti tretiesiems asmenims arba automobiliai visiškai nebuvo pateikiami. Tokią galimybę patvirtina eilė dokumentų, kuriuose užfiksuota, kad parduoti tretiesiems asmenims, o vėliau registruoti VĮ R buvo mažai apgadinti, kartais net ne tos pačios spalvos automobiliai, o muitiniam tikrinimui buvo pateikti visai kiti su galimai pakeisti identifikaciniu automobilio numeriu automobiliai, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui. Atlikęs šių duomenų analizę, teismas padarė išvadą, kad automobilių ataskaitose atvaizduoti ne trečiųjų asmenų (liudytojų (A. S., N. N., E. L.) įsigyti automobiliai, tačiau apeliantės teigimu, byloje esantys duomenys nepaneigia versijos apie tai, kad muitiniam tikrinimui galėjo būti pateikti tos pačios markės ir modelio apgadinti automobiliai, kuriuose buvo pakeisti VIN numeriai. Skunde nurodoma, kad faktines bylos aplinkybes apie tai, kad kaltinimuose nurodyti automobiliai buvo pateikti muitiniam tikrinimui patvirtina ne tik kartu su kitais dokumentais pateikti pranešimai-talonai apie transporto priemonių ir prekių pristatymą į mutinęs įstaigą arba bet kurią kita muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, bet ir eilės liudytojų parodymai. K. I. taip pat nurodo, kad nelogiška vykdyti nusikalstamas veikas filmuotoje teritorijoje, taip pat neaišku, kodėl ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija nepasinaudojo vaizdo įrašais ir neišsklaidė abejonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantė, priešingai nei nurodė teismas, mano, kad eilė faktinių bylos aplinkybių patvirtina tai, jog K. I. atliko tokių automobilių, kokie buvo pateikti muitinio tikrinimo vietoje, t.y. – apgadintų apžiūrą.

Nuteistoji K. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui nuosprendyje konstatavus, kad ji, priimdama tokias ataskaitas, kaip muitinės pareigūnė privalėdama savo darbe vadovautis teisės aktais, turėjo minėtas vertinimo ataskaitas atmesti kaip netinkamas, nes jas priimdama suvokė, kad pagal jas bus nustatomi valstybei mokėtini mokesčiai – tokios išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir adekvataus teisinio vertinimo. Apeliantė pažymi, kad teismas galimai netinkamai vertino liudytojo A. Z. parodymus. Aplinkybės, kad automobiliai nebuvo apžiūrėti, o vertinimas buvo atliktas iš nuotraukų – K. I. teigia, kad buvo nežinomos. Taip pat skunde nurodoma, kad minėto liudytojo teiginiai apie ataskaitos netinkamumą dėl to, kad nėra padangų išmatavimo, yra nelogiški ir nepagrįsti, kadangi tuo metu galioję norminiai aktai, reglamentuojantys automobilių vertės nustatymą, to nenumatė kaip būtinosios sąlygos. Vertinimo ataskaitos, apeliantės teigimu, atitiko visus reikalavimus, o kad nebuvo atitinkamų parašų ji galimai nepastebėjo arba į tai neatkreipė dėmesio dėl galimai didelio krūvio ar nepakankamo atidumo. K. I. manymu, svarbiausia, kad defektavimo aktai, kurie yra pagrindinis dokumentas įforminimo metu, buvo pasirašyti ir tinkamai įforminti, jų turinys nesukėlė jokių abejonių.

Dar vienu svarbiu aspektu K. I. nurodo tą aplinkybę, kad apklausta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyriaus vyriausioji inspektorė S. P. parodė, kad svarbiausias yra vertinimo ataskaitos turinys, kuris yra aukščiau už formą. Tarifų ir muitinio vertinimo kontrolės skyrius nekontroliuoja ir neatlieka fizinio patikrinimo, o atlieka tik dokumentų, paimtų iš archyvo, patikrinimą. Vertinimo ataskaitas turi vertinti pareigūnas tiesiogiai atliekantis prekės patikrinimą, o nustačius, kad ataskaita neatitinka teisės aktų nuostatų – jos turi nepriimti. Apeliantė pažymi, kad atlikdami dokumentinius patikrinimus pareigūnai dar nebuvo panaikinę vertinimo ataskaitų dėl jų trūkumo ar neatitikimo teisės normų reikalavimams. Jos veiksmai, jos manymu, vertinant jai pateiktas automobilio vertinimo ataskaitas, buvo teisėti ir adekvatūs, kadangi pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes ji neturėjo realių galimybių įvertinti to, kad kartu su deklaracijomis buvo pateiktos juridinės galios neturinčios ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančios vertintojų kaltinimuose minėtų automobilių vertinimo ataskaitos.

K. I. atkreipia dėmesį į tai, jog pateiktos automobilių vertinimui fotonuotraukos buvo padarytos nufotografavus realius automobilius, todėl, jos manymu, byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, paneigiančių, jog muitinės tikrinimui buvo pateikti automobiliai galimai su pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais, kurių nuotraukos buvo pateiktos ir vertintojams.

Nesutikdama su pirmosios instancijos apkaltinamuoju nuosprendžiu K. I. ginčija ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. būtinojo požymio – padarytos didelės žalos buvimą. Jos manymu, įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jos veiksmų (ar neveikimo) būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Šią išvadą nuteistoji grindžia, tuo, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) šie jos veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes inkriminuotos veikos, susijusios tik su keleto automobilių muitiniu patikrinimu; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.

Nuteistoji nurodo, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo. Skunde teigiama, kad kaltinimuose nebuvo įvardinti nei faktiškai kilę padariniai, nei vertybės, kurios galimai buvo pažeistos tais veiksmais. Taip pat kaltinime nebuvo įvardyti teisės aktai, kuriuos ji pažeidė ir diskreditavo valstybės tarnautojos vardą. K. I. nurodo, kad ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Realiai žala įvertinama ne tik nustačius objektyvius jos padarinius, tačiau, būtina susieti juos su konkrečiomis sąlygomis ir konkretaus pareigūno galimybe suvokti bei įvertinti esamą situaciją bei jo veiksmais sukeltus padarinius. Nuteistoji teigia, kad iš byloje nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad ji ne tik, kad nesiekė sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilių būklei atitinkančių jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių, bet neturėjo realios galimybės suvokti, kad atlikusi tokių, kokie buvo pateikti, automobilių apžiūrą ir muitinį tikrinimą pagal pateiktus dokumentus, kurių turiniu abejoti neturėjo jokio pagrindo, ji į Bendruosius administracinius dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. K. I. nurodo, kad ne tik kad nesiekė sudaryti sąlygų automobilius importuojantiems asmenims išvengti mokesčių, bet net nesuvokė ir nenumatė, kad dėl tokių jos veiksmų (neveikimo) šios pasekmės gali kilti.

Dėl nuteistajai inkriminuoto BK 300 str. ji nurodo, kad nepakanka nustatyti, kad dokumente nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, tačiau būtina nustatyti, kad ji suprato, kad juose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė. Šiuo atveju, nuteistosios manymu, duomenų, pagrindžiančių jos tyčią suklastoti tikrus dokumentus nebuvo nustatyta. Nurodo, kad ne tik kad nesiekė suklastoti tikrų dokumentų, bet tuo metu net nesuprato, kad juose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis, nes pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, ji apžiūrėjo pateiktus automobilius ir vadovaudamasi pateiktais dokumentais, kurių turinio teisingumu abejoti neturėjo jokio pagrindo, atliko muitinį tikrinimą pagal Bendrųjų administracinių dokumentų rinkinius ir tai įformino.

Apeliantė pažymi, kad tiek įstatyminiu lygiu, tiek teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog privalo būti nustatyti (įrodyti) visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kad veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jos manymu, šiuo konkrečiu atveju nesant nei vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Atsižvelgiant į tai, K. I. nurodo, kad jos veiksmuose nesant nei pavojingos, nei teisei priešingos veikos, nei kaltės, nei padarinių, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d., padarytos nebuvo.

Nuteistoji savo skunde akcentuoja BPK 1 str., kuriame reglamentuotos nuostatos apie baudžiamojo proceso paskirtį. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nuteistosios manymu, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme turi būti vertinamos visos galimos versijos, susijusios su konkrečios nusikalstamos veikos padarymu; tiek tiriant, tiek ir nagrinėjant bylas teisme privalu nustatyti visas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmę siekiant teisingai išspręsti bylą. Šiuo atveju, nuteistosios teigimu, kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki muitinės pareigūnų veiksmų, atliekant muitinį tikrinimą, gavus tuos dokumentus, kurie buvo pateikti, ikiteisminio tyrimo atskyrimas muitinės pareigūnų atžvilgiu, sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo nustatyti ir įvardinti asmenys atsakingi už valstybei padaryta žalą – asmenys, kurie apgaule savo ar kitų naudai išvengė mokesčių, atitinkančių faktinę automobilio vertę, sumokėjimo į LR biudžetą. K. I. skunde tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo atskyrimas ne tik, kad neužtikrino jos teisės ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo, bet galimai dėl to tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo tiriama versija apie tai, kad faktiniai automobilių importuotojai, siekdami išvengti mokesčių, apgaule ar tiesiog piktnaudžiaudami muitinės pareigūnų pasitikėjimu, išmuitinimui pateikė sudaužytus automobilius su pakeistais (perklijuotais) identifikaciniais automobilių numeriais (VIN), byloje nėra nustatyti asmenys, kurie faktiškai organizavo automobilių importą, siekdami sumažinti su tuo susijusius mokėtinus mokesčius arba duomenys apie tokių asmenų atžvilgiu priimtus sprendimus teisminio nagrinėjimo metu pagarsinti nebuvo, o tai nenuginčijamai sutrukdė nustatyti tiesą ir nagrinėjamojoje byloje. Skunde tvirtinama, jog nustačius tokius asmenis ir patraukus juos baudžiamojon atsakomybėn, būtų teisingai išspręstas klausimas ir dėl kitų asmenų bendrininkavimo bei patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

K. I. savo skunde taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas galimai buvo šališkas, kadangi ignoravo jos gynėjo advokato prašymą apklausti liudytoją V. S., kuris pildė tranzito deklaraciją muitinės teritorijoje. Taip pat nuteistoji teigė, kad teismas šališkai vertino ir įrodymus, kadangi vertino neišsamiai ir išskirtinai kaltintojo naudai. Jos manymu, teismas nustatė ne visas reikšmingas bylai aplinkybes, nepagrįstai atmetė jos pateiktus įtarimus dėl galimai pakeistų (perklijuotų) VIN numerių, o šios aplinkybės yra ypatingai svarbios norint priimti teisingą sprendimą. K. I. teigimu, esant aukščiau nurodytoms pagrįstoms abejonėms dėl teismo šališkumo ir netinkamo įrodymų vertinimo, pažeistos teisės į sąžiningą teismo procesą, akivaizdu, jog teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio šioje byloje.

Atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistoji K. I. tvirtina, kad Prienų rajono apylinkės teismas priimdamas 2014-05-12 apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas, teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. sudėties požymių buvimo jos veiksmuose, taip pat dėl jos kaltės – nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistosios K. I. apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Šalies argumentai

K. I. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str., kadangi šių nusikalstamų veikų sudėties požymių jos veiksmuose nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja būtent jo ribose.

Dėl įrodymų vertinimo, BPK pažeidimų ir teismo šališkumo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės argumentai dėl netinkamo ir neišsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo, pirmos instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo nėra pagrįsti. Pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo tose ribose, kuriose K. I. buvo pareikštas kaltinimas, nagrinėdamas bylą apylinkės teismas nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo metu atliktų pažeidimų, ėmėsi visų priemonių nustatyti tiesą byloje, apklausė ir analizavo liudytojų, pačios nuteistosios parodymus, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir išsamiu bylos medžiagos išnagrinėjimu. Vien ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas K. I. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį – nėra pagrindas pripažinti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir buvo šališkas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais, kurie nurodyti K. I. apeliaciniame skunde (kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistoji skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei K. I. nesutinka su jai nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog Prienų rajono apylinkės teismas padarė BPK normų pažeidimus, dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė nepagrįstą nuosprendį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad teismo atmesti prašymai, t. y. papildomai apklausti liudytojus, ištirti nuteistosios keliamas įvykių versijas ir kt., negali būti traktuojama kaip aplinkybė, rodanti teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas bei svarstydamas proceso dalyvių prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, t. y. bylą nagrinėjusi teisėja išklausė proceso dalyvių nuomones dėl prašymų ir protokolinėmis nutartimis priėmė sprendimus, kuriomis vienus prašymus tenkino, kitus motyvuotai atmetė bei nurodė įrodymus, kuriais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį K. I. atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos surinkta bylos medžiaga arba nustatyti faktus, neturinčius reikšmės arba ryšio su byla. Be to, teismas nėra įstatymo įpareigotas tenkinti visus proceso dalyvių prašymus (Kasacinė nutartis Nr. 2K-271/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistajai, tiek gynėjui teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis), tačiau remiantis teismo posėdžio protokolais matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė. Todėl nuteistosios teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, suvaržė jai teises į gynybą yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. požymių vertinimo

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009).

Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Taigi, atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį, būtina nurodyti asmens psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais. Tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis, todėl nenustačius šio požymio, asmens veika pagal BK 228 str. 1 d. negali būti kvalifikuota.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistoji K. I. savo apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nenustatyta jos tyčia, tikslas ir motyvas piktnaudžiauti tarnyba bei neigia didelės žalos padarymą.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje veikos padarymo motyvas ir tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai nereikšmingi. Taigi BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti įvairūs, tačiau kaltininko interesų, motyvų analizė, išsiaiškinimas, ar iš tikrųjų kaltininko veikloje ar jos epizode dominavo ne viešas, bet asmeninis, savanaudiškas ar kitoks interesas, svarbus teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, jo psichinio santykio su veika atskleidimui. Iš tiesų, nerealios, negyvenimiškos ir neįtinamos tokios situacijos, kai be jokios priežasties vieną dieną valstybės tarnautojas nutaria pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi pradėti veikti priešingais tarnybai interesais.

Kaip minėta, pagal BK 228 str. 1 d. dispoziciją būtinas nusikalstamos veikos požymis – didelė žala, kurios buvimą nuteistoji taip pat ginčija savo apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje pripažįstama žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į kilusios žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. Taigi didelės žalos požymis, žymintis padidintą nusikaltimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014).

Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas konstatavo, kad K. I. savo neteisėtais veiksmais padarė didelės turtinės žalos, o būtent, kad sudarė sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jo muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių (dėl automobilio ,,BMW X5“ – 25786 Lt (7468 Eur), dėl automobilio ,,Toyota Camry“ – 11140 Lt ( 3226 Eur), dėl automobilio ,,Lexus LS460“ – 26879 Lt (7785 Eur), viso – 63805 Lt (18479 Eur)) sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl ko valstybė patyrė turtinę žalą.

Teismų praktikoje šios kategorijos bylose pažymima, kad kartu su turtine žala paprastai padaroma ir neturtinio pobūdžio žala – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Daug sunkiau nustatyti žalą ir įvertinti jos dydį tais atvejais, kai tarnybos pareigų neatlikimu padaroma ne turtinė ar fizinė, o moralinė, politinė, organizacinė žala. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti jos dydį, nepateikia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013; 2K-100/2014).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje išdėstytiems motyvams dėl būtinojo požymio – didelės žalos buvimo nuteistosios veikoje. Muitinė – valstybės institucija, dėl K. I. veiksmų, t.y. nustačius, kad nuteistoji ignoravo savo tiesiogine pareigas, veikė taip, jog buvo sudarytos sąlygos importo ir PVM mokesčiams išvengti – kitų asmenų nesąžiningai veiklai taip apsunkinant konkurencines sąlygas teisėtam verslui, buvo sumenkintas institucijos autoritetas sudarant vaizdą, kad ji nevykdo savo funkcijų, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.

Iš nagrinėjamoje byloje pateikto kaltinimo K. I. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad ji, muitinio tikrinimo vietoje atlikdama importuotų prekių – trijų lengvųjų automobilių muitinį tikrinimą („BMW X5“ – 2008 m. kovo 12 d., „Toyota Camry“ – 2008 m. kovo 26 d., „Lexus LS460“ – 2008 m. gegužės 23 d.), neapžiūrėjo automobilių, dokumentuose ir kompiuterinėse muitinės tikrinimo sistemose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad šie automobiliai daužti, jų vertė maža, nors faktinė automobilių būklę atitinkanti muitinė vertė buvo žymiai didesnė („BMW X5“ vertė ne 6771 Lt (1961,02 Eur), o 93300 Lt (27021,55 Eur), „Toyota Camry“ vertė ne 6026 Lt (1745,25 Eur), o 44000 Lt (12743,28 Eur), „Lexus LS460“ vertė ne 12423 Lt (3597,95 Eur), o 102 706 Lt (29745,71 Eur)).

Kaip matyti iš bylos, pirmos instancijos teismo posėdyje K. I. kalta neprisipažino (t. 4, b. l. 115, t. 5, b. l. 53-57) ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) muitinės (duomenys neskelbtini) poste, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip teigė, atlikdavo visų jai pateiktų automobilių ir dokumentų fizinį patikrinimą, mano, kad savo darbą atliko besąlygiškai gerai, viską padarė kaip parašyta instrukcijose. Tvirtino, kad patikrino visus tuos automobilius, kurie jai buvo pateikti, tuo metu visi dokumentai jai atrodė tinkami, dėl parašų ant ataskaitų nebuvimo – teigė, kad to nepamatė. Tuo metu mokėsi dirbti, pateiktos ataskaitos tiko, mokesčių skyriui taip pat tiko. Ataskaitos visos buvo vienodos pagal tą patį šabloną, o pagrindinis dėmesys buvo skiriamas į defektų aprašymą. Svarbiausias dokumentų teisingumas. Patvirtino, kad visi automobiliai iš JAV turėdavo būti patikrinti tiek fiziškai, tiek dokumentaliai. Negali pasakyti ar ko nesužiūrėdavo, stengėsi dirbti gerai, sužiūrėti VIN, galėjo ko nors ir nepastebėti, kadangi buvo daug automobilių, būdavo, kad vienu metu apžiūrimi iš karto penki automobiliai. Vadovas gaudavo dokumentus, sutikrindavo ar atvyko transporto priemonė, kuri atvežė į muitinę, o sutikrinęs dokumentus jai nurodydavo kokius veiksmus ir kokį patikrinimą atlikti. Taip būti, kad automobilis visiškai nebūtų patikrintas, negalėjo. Nors dėl darbo krūvio sau neleido daryti klaidų, tačiau galėjo praleisti parašus ant ataskaitų. Vertinimo atlikti tik pagal nuotraukas negalima. Teigė, kad darbuotojams nebuvo aišku kaip atlikti automobilių tikrinimą, nebuvo jokių kursų, todėl ne kartą yra kreipęsi į valdžią, kad būtų organizuojami kursai, išaiškinimai. Būdavo ne tik UAB „P“ automobiliai, būdavo ir kitų. Į dieną apie 100 automobilių, labai didelis darbo krūvis, dėl ko būdavo informuojami ir viršininkai, ir dėl ko buvo liepta nukreipti deklarantus į kitus postus. K. I. taip pat parodė, kad kartą atliekant realų patikrinimą buvo priėmusi dokumentus tikrinimui, tuomet išvyko pietauti, o grįžę jau nerado konteinerio. Dėl šio įvykio buvo atvykę kriminalistai, kadangi tas automobilis turėjo būti muitinėje, dokumentai buvo priimti, tačiau išmuitinimas nebuvo pradėtas. Po minėto patikrinimo ir toliau vykdė išmuitinimus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuteistosios apeliacinio skundo argumentams dėl tyčios jos veiksmuose nebuvimo bei kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nekonkretizavo K. I. tyčios veikti neteisėtai, kaip nurodo ir nuteistoji, teismo nurodomi požymiai labiau atitinka BK 229 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra nustatyta, kad K. I. veiktų tyčia (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine). Byloje nėra duomenų, kad K. I. būtų veikusi taip, kad analizuojamų trijų automobilių deklarantai UAB „P“ ar kiti asmenys galėtų išvengti valstybei sumokamų mokesčių, taip pat nenustatyta, kad pati K. I. už šiuos neteisėtus veiksmus būtų gavusi kažkokios naudos. Jos veiksmuose nenustatytas aiškus kryptingumas veikti priešingais tarnybai tikslais, kadangi K. I. kaltinama piktnaudžiavus tarnyba ne pastoviai, o konkrečiomis dienomis – 2008 m. kovo 12, 26 d. ir gegužės 23 d ir po vieną epizodą.

Kad nuteistoji K. I. netinkamai vykdė savo pareigas atlikdama trijų automobilių muitinį patikrinimą įrodo liudytojų parodymai. Byloje apklausti liudytojai, kurie deklaravo būtent minėtus automobilius „BMW X5“, „Toyota Camry“ ir „Lexus LS460“, tai G. J. ir V. J., dirbę UAB „P“. G. J. pirmos instancijos teismo posėdyje (t 4., b.l. 115-118) parodė, kad atlikdavo tik muitinimą. Apie automobilius nieko nežinodavo, gaudavo dokumentus, kurie reikalingi deklaravimui, pagal juos užpildydavo deklaracijas ir gavę žinią apie atvykusius į muitinę jų automobilius, pristatydavo ten dokumentus. Kartais automobiliai dar būdavo nepristatyti, tai dokumentus palikdavo sargui. Teigia, kad pas K. I. niekada nėra prašęs, kad ji įformintų dokumentus nemačiusi automobilių. Patvirtinti, kad automobiliai buvo muitinėje negali, kadangi jis pats jų nepristatė. Liudytojas V. J. (t. 4, b.l. 119-120) parodė, kad jis į mutinę pristatydavo dokumentus. Užpildžius deklaracijas jis jas atveždavo į muitinę ir išmuitindavo, sumokėdavo pinigus už muitus. Konkrečių aplinkybių dėl byloje minimų automobilių muitinimo pasakyti negali. Teigė, kad automobiliai visada būdavo atvežami konteineriuose, jam atrodo, kad visada būdavo, kad pirmiau atvažiuodavo konteineriai, kuriuose būdavo automobiliai ir tik tada jis atveždavo dokumentus jų išmuitinimui, pats nedalyvaudavo, tik palikdavo dokumentus. Tai, kad byloje aptariami automobiliai „BMW X5“, „Toyota Camry“ ir „Lexus LS460“, kurių dokumentai buvo pateikti muitinei nėra tie patys automobiliai, kurie realiai buvo pargabenti, patvirtina ir liudytojų N. N., E. L., A. S. teisme duoti parodymai (t. 4, b.l. 118-119, t. 5, b.l. 5-7), kad nuotraukose nėra automobiliai, kuriuos jie matė nuotraukose prieš pirkdami ir kuriuos realiai jie nusipirko. Nuteistosios versiją, kad į muitinę pristatyti automobiliai buvo su perdarytais VIN numeriais, paneigia ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistų į bylą pateiktos išvados (t. 1, b.l. 140-143, t.2, b.l. 59-62, 163-166), kuriose nurodoma, kad liudytojų pirktų automobilių VIN numeriai yra gamykliniai, neperdaryti, automobiliai prieš tai nebuvo taip sugadinti, kaip nurodoma muitinei pateiktose vertinimo nuotraukose, todėl neigia, kad tai tie patys automobiliai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta skunde pateiktus argumentus ir vertina kaip nuteistosios gynybinę versiją, kad muitinei buvo pateikti visai kiti, sugadinti automobiliai, kurių VIN numeriai atitiko dokumentuose nurodytus.

Sprendžiant nuteistosios K. I. tyčios buvimą jos veiksmuose svarbu paminėti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir išsireikalauti dokumentus, patvirtinančius K. I. darbo krūvį nusikalstamos veikos padarymo metu. Prašymas buvo patenkintas. Teisėjų kolegijai atnaujinus byloje įrodymų tyrimą ir pareikalavus duomenų, (duomenys neskelbtini) teritorinė muitinė pateikė informaciją apie tai, kad 2008-03-12 K. I. įformino 16 EK deklaracijų, 19 importo deklaracijų, 16 tranzito deklaracijų ir atliko 5 fizinius tikrinimus. 2008-03-26 įformino 18 EK deklaracijų, 7 importo ir 19 tranzito deklaracijų bei atliko 7 fizinius tikrinimus. 2008-05-23 įformino 3 EK deklaracijas, 12 importo ir 3 tranzito deklaracijas, atliko 9 fizinius tikrinimus. Kaip nurodyta gautame rašte, pateikti duomenys suformuoti iš Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazių, kadangi 2008 m. deklaracijų archyvas muitinėje jau nesaugomas (t.7, b.l. 11). Kaip nustatyta, minėtomis dienomis nuteistoji netinkamai savo pareigas atliko tikrindama tik po vieną automobilį, nors deklaracijų pildė nemažai, o duomenų, ar jų buvo daugiau – nėra, kadangi kaip nurodoma, ne visi to meto dokumentai yra vis dar saugomi.

Nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigta, kad K. I., atlikdama savo tiesiogines darbo funkcijas, nesuprato, kad elgiasi netinkamai, pažeidžia įstatymus. Nėra paneigta nuteistosios versija, kad ji stengėsi dirbti gerai, atlikti visas darbines funkcijas tinkamai, tuo metu nesuprato, kad daro kažką negerai, kadangi nebuvo nustatyta aiškių ir konkrečių veiksmų kaip viską atlikti, tą patvirtina ir apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas liudytojas R. L., kuris parodė, kad muitinis tikrinimas, išskiriant automobilių muitinę patikrą, nėra išsamiai detalizuotas (t. 7, b.l. 16-21). Visa tai rodo, kad K. I. psichinį santykį su nusikalstama veika. Ji elgėsi ne sąmoningai, o kaip ji teigia, dėl didelio darbo krūvio, dėl nesupratimo, dėl neapsižiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, kad K. I. bylos nagrinėjimo metu, po tiek metų vis dar dirba muitinėje, rodo atitinkamą darbovietės vertinimą ir požiūrį į ją, kaip darbuotoją.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios argumentais, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad K. I. atlikdama automobilių iš JAV muitinį patikrinimą ir netinkamai įvykdžiusi savo pareigas, dėl ko muitinis patikrinimas buvo atliekamas pažeidžiant muitinės procedūras, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Apygardos teismas taip remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, iš dalies suformuota analogiško pobūdžio bylose, kuriose teismas vertino, kad tyčia asmens, kaltinamo dėl analogiškos veikos kaip ir K. I., veikoje nėra įrodyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2012, 2K-370-677/2015, 2K-416-489/2015).

Nagrinėjamoje byloje K. I. buvo nuteista dėl trijų automobilių muitinio tikrinimo procedūrų pažeidimo, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip besąlygiškai įrodanti, kad ji veikė tyčia. Akivaizdu, kad dėl netinkamo savo pareigų atlikimo K. I. galėjo netinkamai įvykdyti kelias muitinės tikrinimo procedūras. Apygardos teismas pažymi, kad tyčinės kaltės buvimas asmens veikoje yra būtinas BK 228 str. 1 d. požymis. Nenustačius šio požymio, asmens veika pagal BK 228 str. 1 d. negali būti kvalifikuota. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad K. I. veiksmuose nėra tyčios, bei kartu nustatęs, kad nuteistoji netinkamai atliko trijų automobilių muitinės patikrinimą, vertina, kad K. I. veiksmuose yra požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 str. Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Minėto straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu numatė atsakomybę Valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos (BK 229 str. redakcija, galiojusi iki 2011-07-05).

Dėl baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstama veika, dėl kurios K. I. nuteista, buvo atlikta 2008 m. kovo, gegužės mėnesiais. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujinusi įrodymų tyrimą ir pranešusi, kad nuteistosios veika gali būti perkvalifikuojama iš BK 228 str. 1 d. į kitą. Prieš tai išdėstytais motyvais pažymėta, kad nuteistosios veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. požymių.

BK 95 str. 1 d. 1 p. b) pp. redakcijoje, galiojusioje K. I. inkriminuojamų veikų metu, buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 95 str. redakcija galiojusi nuo 2004-07-13 iki 2010-06-29). K. I. inkriminuojamas veikas ji padarė 2008 m. kovo 12 d., 2008 m. kovo 26 d. ir 2008 m. gegužės 23 d. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutinės inkriminuojamos veikos iki nuosprendžio priėmimo (2014 m. gegužės 23 d.) yra praėję daugiau nei penkeri metai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio K. I. atžvilgiu priėmimo senaties terminas būtų sustabdytas ar atsinaujinęs.

Esant pagrindams spręsti senaties taikymo klausimą dėl nusikalstamos veikos, turinčios požymių nusikaltimo, numatyto BK 229 str. teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 str. 4 d. reikalavimus, numatančius, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 str. 1 d. 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d., kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Taigi teismo sprendime dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus senaties terminui negali būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-10/2014, 2K-276/2014). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjimu atveju nėra pagrindo visiškai nevertinti K. I. kaltės įrodymų dėl jai inkriminuotų nusikaltimų, kadangi nutartyje teismui privalu pasisakyti, dėl kokios priežasties byloje nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje K. I. kaltės įrodymai turi būti įvertinti tuo aspektu, dėl kokios priežasties jos atžvilgiu nėra surašomas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, o yra surašoma nutartis nutraukti baudžiamąją bylą dėl senaties. Šioje nutartyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. I. kaltę padarius BK 228 str. 1 d. numatytą veiką, tačiau klausimas ar jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 229 str. požymių, negali būti vertinamas, kadangi dėl šios nusikalstamos veikos yra suėjęs senaties terminas. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamoji byla K. I. atžvilgiu užbaigiama surašant teismo nutartį remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., 254 str. 4 d., numatytais pagrindais.

Nutraukiant bylą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nesuformuluoja sprendimo išteisinti K. I. pagal BK 228 str. 1 d. (dėl 3 nusikalstamų veikų), kadangi šie jos veiksmai turi požymių kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., tačiau perkvalifikuoti jos veiksmus ir tirti kaltės įrodymų šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustačius, kad dėl šių nusikalstamų veiksmų yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Nuteistoji K. I. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos veikoje nėra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas, esant šios nusikalstamos veikos požymių K. I. veiksmuose, suėjus baudžiamosios atsakomybės dėl šios veikos senaties terminui, K. I. kaltės dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos nenagrinėjo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas taikydamas baudžiamosios atsakomybės senaties institutą baudžiamojo įstatymo nepažeidė, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo proceso nutraukimo pagal BK 300 str. 1 d. suėjus senaties terminui paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsniu,

nutarė:

nuteistosios K. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 dienos nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 228 str. 1 d. ir priimti nutartį:

baudžiamąją bylą K. I. atžvilgiu nutraukti suėjus LR BK 95 straipsnyje nurodytam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas