Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu R. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – R. I. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir piktnaudžiavo tarnyba. R. I. buvo inkriminuojama tai, kad jis, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektorius, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad automobilis „Volvo S40“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra daužtas, 2007 m. liepos 25 d., Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste, esančiame Klaipėdoje, Perkėlos g. 1c, surašė prekių tikrinimo aktą Nr. PTA A 136015, kuriame tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad vizualiai automobilis „Volvo S40“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo toks, koks nurodytas deklaracijoje IM A - bendrajame administraciniame dokumente Nr. 7LU96405609, t. y. daužtas, ir šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, bendrajame administraciniame dokumente Nr. 7LU96405609 grafoje „J Paskirties įstaigos tikrinimas“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad patikrinta deklaracijoje nurodyta prekė ir nustatyta šioje deklaracijoje nurodytos prekės klasifikacija, pažeidimų nenustatyta; šį suklastotą dokumentą patvirtino savo vardiniu muitininko spaudu ,,KL0685 R. I.“ ir parašu. Šiais veiksmais R. I. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, Muitinės įstatymo, Administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos, Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektoriaus pareigybės aprašymo reikalavimus, akivaizdžiai pademonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje ir muitinėje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės prestižą, diskreditavo Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, taip padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos valstybei ir jos interesams.

Anot prokuroro, išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų įrodyta liudytojų T. M., E. N., A. R., J. Č., A. A., A. S., R. P., A. Š. parodymais, 2007 m. liepos 25 d. prekių tikrinimo aktu Nr. PTA A 136015, 2008 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. 140-(7136)-IS 1-9593 bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino R. I. parodymus ir jį išteisino, nors iš byloje esančios deklaracijos ir prekių tikrinimo akto matyti, jog automobilio „Volvo S40“ patikrinimą atliko kaltinamasis R. I., kuris minėtuose dokumentuose ir pasirašė bei uždėjo savo vardinį muitininko spaudą. R. I. parodymai yra nelogiški, nes net ir aplaidžiai atliekant automobilio fizinį patikrinimą neįmanoma ant nedaužto automobilio pastebėti daužimo žymes ten, kur jų nėra. Tokie kaltinamojo parodymai paneigia jo versiją, kad jis tik galbūt aplaidžiai atliko automobilio „Volvo S40” fizinį patikrinimą. Prokuroras nurodo, kad netinkamas tikrinimas turėtų būti prilyginamas tyčiniam netikrinimui.

Prokuroro teigimu, visiškai nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog po automobilio remonto kai kurie sužalojimai ir defektai dar buvo matomi, todėl R. I. kai kuriuos defektus ant automobilio galėjo matyti. Pats kaltinamasis parodė, kad automobilį apžiūrėjo ir jis buvo toks, kaip ir nurodytas A. Z. turto vertinimo ataskaitoje, t. y. smarkiai sudaužytas. Prokuroras kritikuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas, jog bylos aplinkybės nepatvirtina, kad R. I. turėjo kokią nors tyčią veikti priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir kad kaltinimai dėl didelės žalos valstybei ar jos institucijai padarymo, valstybės tarnautojo vardo diskreditavimo nepagrįsti neginčytinais įrodymais. Anot prokuroro, nors kaltinamasis R. I. dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino, tačiau faktas, kad jis, privalėdamas atlikti fizinį automobilio tikrinimą ir jį atlikęs (ką, beje, jis pats ir patvirtina), kaip tik ir parodo jo tyčią veikti priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Anot prokuroro, akivaizdu, kad R. I., patikrinimo metu matydamas, jog automobilis „Volvo S40“ yra nedaužtas, bet patvirtindamas, jog automobilis yra daužtas, tyčia klastojo dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl išteisinimo pagal 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

Bylos medžiaga rodo, kad kaltinimas R. I. dėl dokumento suklastojimo ir piktnaudžiavimo grindžiamas įrodymais, rodančiais, jog jis, būdamas Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto posto inspektorius, patvirtino dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad vizualiai automobilis „Volvo S40“ buvo toks, koks nurodytas muitinei pateiktuose dokumentuose, t. y. daužtas, nors iš tikrųjų automobilis nebuvo daužtas. Anot kaltinimo, R. I. tai padarė sąmoningai, taigi tyčia suklastojo tarnybinius dokumentus ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Savo ruožtu R. I., iš esmės pripažindamas neteisingų duomenų įrašymo į dokumentus faktą, teigė, kad tai atsitiko dėl aplaidumo, nulemto didelio darbo krūvio, kad jis suklydo pasitikėdamas vertintojais, kurie daro nuotraukas, surašo defektacijos aktus, kad jokios naudos jis iš to neturėjo ir niekas jo tai daryti neprašė. Tai, kad inspektoriams tenka labai didelis darbo krūvis ir dėl to įmanoma supainioti automobilius ir padaryti klaidą, patvirtino liudytojai R. P., A. Š., Ž. M..

Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltinamojo versiją nelogiška ir laikė, kad jo kaltumas įrodytas. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, laikė, kad aplaidaus darbo versija byloje nepaneigta, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. RŽ22–536 posto inspektoriui R. I. už netinkamą pareigų atlikimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog R. I. netinkamai atliko automobilio „Volvo S40“, fizinį tikrinimą: nepatikrino deklaruojamo automobilio kėbulo numerio, neužfiksavo akivaizdžių pažeidimų, taigi aplaidžiai atlikdamas tarnybines pareigas padarė tarnybinį nusižengimą (T. 1, b. l. 114).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui. Nusikalstamos veikos, kuriomis buvo kaltinamas R. I., padaromos tyčia. Kaltinamojo versija, kad jis dėl didelio darbo krūvio aplaidžiai atliko tarnybines pareigas, taigi pažeidimus padarė netyčia, byloje nepaneigta. Byloje yra duomenų, kad dėl didelio darbo krūvio ir fizinio automobilių tikrinimo specifikos tokio pobūdžio klaidos įmanomos. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplaidaus R. I. tarnybinių pareigų atlikimo faktas, už tai jam paskirta drausminė nuobauda. Kita vertus, byloje nesurinkta jokių duomenų, bent netiesiogiai patvirtinančių, kad R. I. būtų suinteresuotas užfiksuoti tarnybiniuose dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad veiktų trečiųjų asmenų interesais, bendrininkautų su jais. Asmenims, kurie neteisingai deklaravo gabenamo automobilio „Volvo S40“ vertę ir būklę, kaltinimai nepareikšti. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad kaltinimo versija dėl to, jog R. I. veikė tyčia, iš esmės pagrįsta ne įrodymais, bet prielaida. Toks įrodinėjimo būdas baudžiamajame procese neleistinas. Kasaciniame skunde prokuroras, pagrįsdamas savo teiginius apie R. I. neteisėtų veiksmų tyčinį pobūdį, remiasi „akivaizdumo“ argumentu, taip pat nurodo, kad netinkamas tikrinimas turėtų būti prilyginamas tyčiniam netikrinimui, tačiau toks argumentavimas yra ne kas kita kaip vadovavimasis prielaida.

Neįrodžius tyčinio padaryto pažeidimo pobūdžio, galėtų būti keliamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už netinkamą tarnybos pareigų atlikimą pagal BK 229 straipsnį. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo, tačiau nerado pagrindo ir šiam kaltinimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienu atveju netinkamai vykdant pareigas yra padaroma nusikalstama veika, numatyta BK 229 straipsnyje. Didelė žala yra būtinas BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismas jokių panašių faktų nenustatė. Turint galvoje, kad nenustatytas tyčinis neteisėtų veiksmų pobūdis, tokiam teismo vertinimui ir pateiktiems argumentams pritartina.

Konstatuotina, kad pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. J. kasacinį skundą atmesti.