Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu prašo atnaujinti praleistą 3 metų terminą kreiptis į teismą, priteisti iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 174 496,14 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. liepos 30 d.), kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti tiesioginę tikrąją žalą, padarytą dėl jo tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, kai institucija ar įstaiga teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą. Nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. B. (S.) L. darbo užmokesčio“ pateikė duomenis apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį, kuris atsakovei buvo mokamas veiksmų atlikimo metu (bendras (duomenys neskelbtini) vidutinis vienos dienos priskaičiuotas darbo užmokestis buvo 12,14 Eur (41,91 Lt)). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, L. B. (S.), T. S. patenkino ir pripažino negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 „Dėl Klaipėdos rajono Judrėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (B.) (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha; pripažino negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m, lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002 m. gruodžio 18 d. atsakovės ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę grąžinti T. S. 5 792,40 Eur (20 000 Lt), gautų pagal pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėjai N. S. ir T. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisti 175 506,43 Eur turtinei ir 43 443 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisė 150 841,87 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (1.81.)7R-3728 „Dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo“ Tarnybą informavo apie tai, kad vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį N. S. ir T. S. 2019 m. gegužės 8 d. pervedė 174 496,14 Eur žalos atlyginimo ir 639 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė spręsti klausimą dėl valstybės regreso teisės įgyvendinimo. Nacionalinė žemės tarnyba, 2019 m. birželio 17 d. sužinojusi apie žalos atlyginimo faktą, 2022 m. kovo 21 d. raštu ,,Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į atsakovę, prašydama atlyginti valstybei atsiradusią žalą, padarytą dėl jos neteisėtų veiksmų, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti 2022 m. balandžio 28 d. raštu. 2022 m. gegužės 31 d. buvo kreiptasi į teismą su pareiškimu, tačiau dėl trūkumų buvo nustatytas terminas jiems pašalinti. Nepašalinus nurodytų trūkumų, pareiškimas buvo grąžintas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. vėl pateiktas pareiškimas ir jis teismo priimtas. Ieškinio senaties terminas praleistas nedaug – šiek tiek daugiau nei du mėnesius, todėl prašė terminą atnaujinti.