Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15387-465/2018 pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-15387-465/2018 pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S1-10134 panaikinimo nutraukė.

Teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo skolininko J. K. atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. 0008/09/02387 dėl skolos išieškojimo pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 14-19-14439. 2016 m. vasario 4 d. antstolis Irmantas Gaidelis patvarkymu Nr. S1-10134 įpareigojo skolininką J. K. per 10 darbo dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pristatyti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos jam priklausančius patvarkyme paminėtus ginklus įvertinimui ir paskesniam šio turto realizavimui. Šis patvarkymas skolininkui tinkamai įteiktas. 2018 m. kovo 13 d. antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje gautas skolininko J. K. skundas dėl antstolio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S1-10134 panaikinimo, kuriam 2018 m. kovo 20 d. patvarkymu Nr. SA1-41221 nustatyti trūkumai.

Teismas padarė išvadą, kad skolininkas skundą dėl antstolio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S1-10134 panaikinimo pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui 2018 m. kovo 13 d., todėl praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytą 90 dienų naikinamąjį terminą apskųsti antstolio veiksmus, kuriam pasibaigus suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų ir šis terminas negali būti atnaujintas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008), kurioje pasisakyta, kad, kai skundas dėl antstolio veiksmų paduodamas praleidus naikinamąjį terminą, toks skundas nenagrinėtinas teisme ir skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl šių aplinkybių teismas civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas J. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15387-465/2018, prašydamas: 1) panaikinti šią teismo nutartį; 2) įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis – pareiškėjo sutuoktinę I. K., gim. 1980-09-19, ir J. K., gim. 1949-08-21; 3) išnagrinėti skundą dėl antstolio neveikimo žodinio proceso tvarka; 4) žodinio proceso tvarka panaikinti antstolio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S1-10134; 5) papildomai atlikti antstolio Irmanto Gaidelio procesinės veiklos kontrolę – patikrinti antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0008/09/02387.

Apeliantas nurodė, kad nė vienas iš antstolio vykdymo proceso dokumentų jam nebuvo įteiktas, o tik sužinojęs apie vykdymo veiksmus, nedelsiant kreipėsi su skundu. 2018 m. kovo 20 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1-41221, kuriuo nutarė įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, nors tokia įstatyminė teisė jam nėra suteikta, todėl minėtas patvarkymas prieštarauja CPK 510 straipsniui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinai Sprendimų vykdymo instrukcijai.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstolio jam siųsti dokumentai buvo įteikti tinkamai, kadangi byloje nėra jokių rašytinių šią aplinkybę pagrindžiančių dokumentų, o teismo prielaidos ar išvados privalo būti argumentuotos ir pagrįstos. Jei teismas būtų tinkamai ir kruopščiai patikrinęs bylos medžiagą, ką buvo galima padaryti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, būtų nustatęs, kas priėmė antstolio siųstus dokumentus (laišką) ir kas laišką grąžino siuntėjui. Šiuo atveju laiškas buvo grąžintas siuntėjui, nes laišką gavęs asmuo bijojo CPK 126 straipsnyje nustatytos atsakomybės, kadangi laiško adresatui negalėjo perduoti (pareiškėjas buvo išvykęs į užsienį). Teismas padarė nepagrįstas ir prieštaraujančias tikrovei išvadas dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo.

Apeliantas nurodė, kad susipažinęs su skundžiamoje nutartyje įvardintomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis dėl naikinamojo termino, sutinka, jog jis galėtų būti taikytas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į šias bylos aplinkybes: 1) skundžiamą antstolio 2016 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. S1-10134 pasirašė ne vykdomąją bylą vykdantis antstolis I. Gaidelis, o antstolio padėjėjas J. D., kurio įgaliojimo vykdomojoje byloje nėra, todėl toks patvarkymas iš esmės yra neteisėtas; 2) kartu su pareiškėju dirbantis giminaitis pasielgė teisingai nepriimdamas laiško, nes šis laiškas buvo skirtas kartu dirbančiam giminaičiui tuo metu išvykusiam ilgesniam laikui nei įstatymas yra numatęs terminą pateikti skundą dėl antstolio patvarkymo; 3) 98 procentai vykdomosios bylos procesinių veiksmų atlikti pažeidžiant įstatymus, kadangi pats antstolis beveik jokių veiksmų neatliko, o atlikinėjo asmenys, kurių veiksmų teisėtumą pagrindžiančių dokumentų vykdomojoje byloje, nėra; 4) skundžiamas antstolio patvarkymas nesukėlė pareiškėjui jokių akivaizdžių pasekmių, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti apie priimtą patvarkymą; 5) skundžiamame patvarkyme minimas turtas įgytas santuokos metu ir jam taikoma bendros jungtinės nuosavybės teise, o antstolis šį faktą ignoravo.

Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

Antstolis nurodė, kad nesutinka su apelianto skundo teiginiais ir mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skundą pateikė praėjus 90 dienų naikinamajam terminui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-15387-465/2018 yra teisėta ir pagrįsta.

Antstolis pažymėjo, jog apeliantas atskirajame skunde akcentuoja, jog antstolio padėjėjų surašyti turto arešto aktai yra neteisėti, nes turto arešto aktus priėmė neįgalioti asmenys. Su tokiais apelianto teiginiais antstolis nesutinka, nes Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme (toliau – Antstolių įstatymas) numatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, numatytus Antstolių įstatyme. Antstolių įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama įstatymų reikalavimus atitinkantį asmenį įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Antstolių padėjėjų sąrašai yra vieši ir prieinami tiek skolininkams, tiek išieškotojams. Nė viename teisės akte, reglamentuojančiame antstolio veiklą, nėra įtvirtina antstolio pareiga kiekvienoje vykdomojoje byloje pateikti antstolio pasirašytą įgaliojimą.

Areštuojant turtą, antstoliui nebuvo ir iki šiol nėra žinoma, kad areštuotas turtas apeliantui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes pareiškėjas tokių įrodymų antstoliui nepateikė. Antstoliui nepateikti ginklų įsigijimą patvirtinantys dokumentai.

Antstolis nesutinka su apelianto argumentais, kad 2016 m. vasario 4 d. antstolio patvarkymas Nr. S1-10134 skolininkui nebuvo tinkamai įteiktas, nes su tokiais teiginiais apeliantas kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1545-340/2018, kurioje nustatyta, kad antstolio siųstus dokumentus atsisakė priimti kartu su skolininku dirbantis skolininko šeimos narys ir jie sugrąžinti susipažinus su jų turiniu, todėl šie dokumentai įteikti tinkamai. Tokiu būdu apeliantas pakartotinai skundžia teismui tas pačias aplinkybes, taip rodydamas nepagarbą teismui.

Antstolis pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1545-340/2018 konstatavo, kad skolininkas nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, nesidomėjo vykdymo eiga. Be to, apeliantas pats atskirajame skunde nurodo, kad 2018 m. vasario 5 d. buvo išvykęs į Tailando Karalystę atostogų. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas, būdamas advokato padėjėju ir turėdamas piniginių lėšų, piktybiškai nė dalies šių lėšų neskiria savo įsiskolinimų dengimui, kas antstolio nuomone, yra nesuderinama su advokato padėjėjo veikla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15387-465/2018, kuria teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. Neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti 20, bet ne 90 dienų terminą. Suėjus 90 dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas skundą dėl 2016 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S1-10134 antstoliui pateikė tik 2018 m. kovo 13 d., t. y. praėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų pateikti. Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo prarado teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas.

Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

Apelianto nurodytos aplinkybės dėl skundžiamo patvarkymo negavimo galėtų būti reikšmingos tik nustačius, jog naikinamasis terminas dar nėra suėjęs, tačiau šiuo atveju naikinamasis 90 dienų terminas yra suėjęs. Pažymėtina ir tai, kad naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti skaičiuojamas ne nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą, o nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, šiuo atveju - 2016 m. vasario 4 d. patvarkymo Nr. S1-10134 priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, t.y. turėjo būti nepriimtas teismo žinion, dėl kitų atskirojo skundų argumentų bei prašymo įtraukti į procesą suinteresuotus asmenis nepasisako, nes jie neturi teisinės prasmės.

Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo. Skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.