Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019-11-27 Institucijos Juridinių asmenų registro departamento Klaipėdos skyriaus registratorė ekspertė D. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, jog, Juridinių asmenų registro duomenimis, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01. Remiantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. Ž. savo veiksmais 2019-07-09 14 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju D. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį D. Ž. nutraukė nepagrįstai ir padarė neteisingas išvadas dėl minėto administracinio nusižengimo požymių D. Ž. veikoje nebuvimo.

8. D. Ž. administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėtas finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui nebuvo pateiktas laiku (iki 2019-06-01), o buvo pateiktas pavėlavus – 2019-07-19.

9. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK numatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto atitinkamame ANK straipsnyje, požymiai (sudėtis), tai yra įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma.

10. Kaip teisės pažeidimo sudėtis suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

12. Taigi ginčas yra dėl nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektyviųjų požymių buvimo D. Ž. veiksmuose. Kaip jau minėta, ginčo dėl objektyviųjų nusižengimo požymių nėra. Analizuojamu atveju kilo ginčas, ar galima konstatuoti bendrovės vadovo kaltę (tyčią ar neatsargumą) padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, jei jis administracinio nusižengimo padarymo metu buvo įmonės direktoriaus pareigas perleidęs ir įmonės veiklos dokumentus pateikti įgaliojęs kitą asmenį (A. M.) ir būtent ji neįvykdė pareigos laiku pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ANK 223 straipsnio 2 dalies dispoziciją, byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką, konstatuoja, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla juridinio asmens vadovui. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta (dėl to nėra ginčo), jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (direktoriaus) pareigas nuo 1998-01-23 eina D. Ž.. Todėl būtent D. Ž. pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 10 punktus, taip pat CK 2.67 straipsnį ir Nuostatų 38, 41 punktus yra atsakingas už finansinės atskaitomybės sudarymą bei jos pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Nepateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų per įstatymų nustatytą terminą iki 2019-06-01, D. Ž. šios vadovo pareigos neatliko, tuo pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl atsakyti už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų neatlikimą turi būtent jis, o ne jo atostogų laikotarpiu laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjusi ir įgaliota įmonės veiklos dokumentus pateikti vyr. buhalterė A. M.. Toks situacijos teisinis vertinimas visiškai atitinka skunde minimą ir cituojamą Aukščiausiojo Teismo ir apygardų teismų praktiką. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog kai yra paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) negali eiti pareigų, jis išleidžia įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas darbuotojui ir išduoda jam įgaliojimą veikti vadovo vardu esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, tokia teisinė situacija kvalifikuotina kaip trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti, tačiau ji nereiškia naujo vadovo, kaip valdymo organo, paskyrimo (kasacinė nutartis Nr. ?3K-3-31-378/2017). Pažymėtina, jog ANK 223 straipsnio 2 dalies dispozicija taip pat suponuoja išvadą, kad asmuo atsakyti pagal šį straipsnį gali ir nustačius neatsargią kaltę.

14. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su apeliante, jog vien faktas, kad vadovas buvo laikinai įmonės direktoriaus pareigas perleidęs ir įgaliojęs įmonės veiklos dokumentus pateikti vyr. buhalterę A. M., savaime nepaneigia vadovo kaltės. Šiuo atveju faktas, kad tinkamai pareigų neatliko buhalterė, kuriai šios pareigos buvo pavestos, jokios reikšmės sprendžiant vadovo kaltės klausimą neturi.

15. Kaip jau minėta, už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų neatlikimą atsako bendrovės, kurios duomenys nebuvo pateikti, vadovas. Būtent bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, jis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad visi reikiami duomenys būtų pateikti laiku net ir tuo atveju, jei šią pareigą yra pavedęs atlikti kitam asmeniui. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas privalėjo užtikrinti, kad vyr. buhalterė A. M. laiku pateiktų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pavedęs jai laikinai eiti direktoriaus pareigas ir pateikti įmonės veiklos dokumentus, jis privalėjo įsitikinti, ar jo įgaliotas asmuo gali tinkamai atlikti savo pareigas, t. y. ar jis laiku pateiks metinių finansinių ataskaitų rinkinį VĮ Registrų centrui. Nors, jo teigimu, nagrinėjamu atveju D. Ž. atostogavo, darbo funkcijų nevykdė ir su A. M. buvo aptaręs dokumentų pateikimą institucijai, tačiau jis vis tiek privalėjo užtikrinti įgaliotos darbuotojos tinkamą darbą, todėl jos netinkamas pareigų atlikimas savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės. Dėl šios priežasties bendrovės direktoriaus veiksmai vertintini kaip neatitinkantys pakankamo atidumo ir rūpestingumo standartų.

16. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliante, jog įgaliotos darbuotojos darbo trūkumai nepašalina bendrovės, kurios metinių finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo pateiktas, vadovo kaltės. Šiuo atveju administracinį nusižengimą D. Ž. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas (ANK 7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad D. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nepateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio Registro tvarkytojui, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

17. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra D. Ž. kaltės. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė neatsargios kaltės formos D. Ž. veiksmuose. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-01-31 nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir klausimas išspręstinas iš esmės – priimtinas naujas nutarimas ir D. Ž. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

18. Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

19. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20. Teismas, skirdamas D. Ž. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas dėl neatsargumo), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (D. Ž. pasitikėjo darbuotoja, kurią buvo įgaliojęs laiku pateikti atskaitomybės dokumentus, finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti 2019-07-17, po santykinai neilgo laiko nustačius pažeidimą, t. y. pažeidimas ištaisytas), D. Ž. asmenybę (dirbantis, byloje nėra duomenų apie jam paskirtas administracines nuobaudas), taip pat į tai, jog atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, D. Ž. skirtina minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda. Pažymėtina, kad apygardos teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų D. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, numatančias galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti, ir konstatuoja, kad minimali sankcijoje numatyta bauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti D. Ž., kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas neskundžiamas.