- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- II-1173-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01370-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kategorijos
- 10.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 18 d. nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-12014-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12017-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-11893-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12015-2024, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12014-2024, ROIK: 24245085667, L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. gegužės 15 d. 19.48 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. L. J. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur.
Institucijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12017-2024, ROIK: 24245085733, L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. birželio 8 d. 18.37 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. L. J. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur.
Institucijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-11893-2024, ROIK: 24245085691, L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. gegužės 28 d. 21.21 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. L. J. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur.
Institucijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12015-2024, ROIK: 24245085717, L. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2024 m. gegužės 26 d. 20.27 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti. L. J. paskirta administracinė nuobauda – 23 Eur.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtais nutarimais L. J. teismui pateikė skundą dėl Institucijos nutarimų Nr. SAVAD-13-ANR_N-12014-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12017-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-11893-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12015-2024, kuriuo prašo panaikinti skundžiamus nutarimus. Skunde nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pastatė objektą (duomenys neskelbtini) suderinus tiek su Vilniaus miesto savivaldybe, tiek su VšĮ (duomenys neskelbtini). Todėl konstatavimas, kad neteisėtai pastatytas objektas nebuvo pašalintas, yra nepagrįsti. Objektas stovi teisėtai, jo pastatymas buvo suderintas su visomis įstaigomis. Viešosios tvarkos pareigūnai niekada nesikreipė į jį, kaip vadovą, o darbuotojai V. K. pasiūlius susisiekti, pastarieji darė spaudimą jai, grasino darbuotojams baudomis, elgėsi nepagarbiai, be to nurodė, kad neskambins jam kaip vadovui, nes su juo nesutaria. Nėra bendravęs su tais pareigūnais, todėl akivaizdu, kad jie buvo nusitiekę piktavališkai ir tiesiog siekė kenkti, nieko jam nežinant iš esmės, forminti nepagrįstus nutarimus. Iš esmės nutarimais yra siekiama daryti spaudimą galimai L. B. prašymu, neoficialiu susitarimu spaudimo būdu spausti įmonę ir jį. 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė nurodymą, kuriuo pareikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini): „Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta reikalaujame iki 2024 metų birželio 9 dienos demontuoti lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pašalinti iš valstybinės žemės ir apie tai pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)“. Su tokiu individualiu skundžiamo viešojo administravimo subjekto sprendimu įmonė nesutiko dėl šių motyvų:
1) įmonė lauko kavinę ir šalia jos esančius įrenginius pastatė pagal suderintą projektą ir planą su VšĮ (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybe. Atsakovo kraštovaizdžio skyrius pritarė objektui, kuri suderino parkai;
2) iki šiol objektą įmonė prižiūri pagal projektą, gauna sąskaitas už elektrą, jas apmoka, turi ilgalaikius santykius su parkais, kurie tęsiasi kelis metus iš eilės;
3) VšĮ (duomenys neskelbtini) yra pritarę objektui, kurį suderino savivaldybe prieš pastatant, todėl savivaldybės sprendimo motyvas, kad neva tai „Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad lauko kavinė įrengta valstybinėje žemėje be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško sutikimo, t. y. nesilaikant Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 16.13 papunkčio reikalavimų“ yra tikrovės neatitinkantis ir juo remiantis priimtas sprendimas ir reikalavimas pašalinti objektą yra neteisėtas. Sutikimai seniai buvo duoti ir jų pagrindu objektas ten yra;
4) UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą teisėtai. Objektas yra pastatytas teisėtai. Už veiklą buvo sumokėta penkerius metus į priekį ir VšĮ (duomenys neskelbtini) visada žinojo, kad jie yra čia teisėtai. Todėl dalyje dėl nelegaliai vykdomos veiklos sprendimas taip pat yra nepagrįstas, nes jie kaip ir įprasta visada jau kelerius metus vykdo veiklą pagrįstai, o savivaldybė įmokas, t. y. rinkliavą yra gavusi ir negrąžinusi;
5) 2024 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad UAB (duomenys neskelbtini) iki 2024 metų birželio 9 dienos demontuotų lauko kavine ir šalia jos esančius įrenginius bei pašalintų juos iš valstybinės žemės. UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su šiuo sprendimu, nes objektas buvo pastatytas ir prižiūrimas teisėtai, turint visus reikalingus sutikimus ir leidimus iš Vilniaus miesto parkų ir savivaldybės administracijos. Veikla vykdoma teisėtai, sumokėtos rinkliavos, o ilgalaikiai santykiai su trečiuoju asmeniu patvirtina teisėta veiklos vykdymą, įmonės nuomone, savivaldybės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra apskųstas;
6) UAB (duomenys neskelbtini) lauko kavinė ir šalia jos esantys įrenginiai buvo pastatyti pagal suderintą projektą su Vilniaus miesto parkų ir savivaldybės administracijos pritarimu, todėl sprendime reikalavimas dėl jų pašalinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas;
7) UAB (duomenys neskelbtini) veikia teisėtai pagal gautus leidimus ir sutikimus. Teisingumas reikalauja, kad sprendimai būtų priimami remiantis teisiniais pagrindais ir esamais susitarimais. Kadangi įmonė turi ilgalaikius ir patvirtintus susitarimus su atsakingomis institucijomis, reikalavimas pašalinti objektą be pagrįsto teisinio pagrindo būtų neteisingas ir pažeistų teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principus.
8) nuo 2022 metų UAB (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, jos vykdyti niekada nenustojo, nuolat gauna sąskaitas iš VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo kovo mėnesio pradėjo aktyvią veiklą, jokių pretenzijų negavo, L. B. buvo nurodęs, kad galima veiklą vykdyti dar kovo mėn. 2024 m.
Seniūnas Vilkpėdės seniūnijoje nurodė, kad veiklos vykdymas sprendžia ne jis, o VšĮ (duomenys neskelbtini), tad turint jų pritarimus, pateikus prašymus dėl veiklos sėkmingai vykdė veiklą ir 3 mėnesius nuo 2024 kovo niekam neužkliuvo. Konkliudentiniai veiksmai rodo, kad faktiškai leidimas yra ir dirba legaliai, o valdžios pareigūnų neteisėti veiksmai ar pareigu neatlikimas neturi jokių ryšio su UAB (duomenys neskelbtini). Be to, vertinant visą situaciją, kad visais nutarimais tą pačią dieną buvau už tą patį nubaustas net keturis kartus, rodo. kad nutarimai negali būti teisėti. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nutarimo priėmimo dieną vertindamas situaciją negalėjo vienos veiklos už pažeidimą išskaidyti dalimis ir už tą patį nubausti net keturis kartus. 2024 m. liepos 18 d. nutarimais ROIK24245085717, ROIK24245085733, ROIK24245085667, ROIK2424508569I yra baudžiamas už tą patį 4 kartus. 2024 m. liepos 18 d. nutarimą priimant administracinio pažeidimu byloje RO1K24245085717 pareigūnas galėjo vertinti ROIK24245085733, ROIK24245085667, ROIK24245085691. Pažymėtina ir tai, kad nei vienas pareigūnas nesusisiekė su juo dėl prekybos, nebendravo, anksčiau už tai nebuvo baustas. Be to, tarp visų nutarimuose minimų veikų yra mažas laiko tarpas, iš esmes tai yra viena ir ta pati veika. Teisingumo sistema, siekdama išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti teisingą bei objektyvų sprendimų priėmimą, privalo atsižvelgti į asmenų individualias aplinkybes. Administracinė atsakomybė, grindžiama griežtu teisės normų laikymusi, nepakankamai atspindi žmogiškumo, protingumo bei individualaus vertinimo principus. Šių principų svarba ypač ryškėja L. J. atveju, kur objektyvios aplinkybės, tokios kaip pareigūnų visiškas aplaidus aplinkybių vertinimas, atsisakymas skambinti jam, pasakymas darbuotojai, kad nesusisieks su juo, nes yra priešiškai nusiteikę, o pats savivaldybės sprendimas yra apskųstas VAAT. L. J. byla turėtų būti peržiūrėta su atitinkama dėmesio ir atidumo doze, atsižvelgiant į visas pateiktas objektyvias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad sprendimas būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė I. M. nurodė, kad nesutinka su skundu dėl visų nutarimų, palaiko poziciją išdėstytą jų atsiliepime. Leidimą jis kaip vadovas turėjo 2023 metais, baigė galioti 2023 gruodį ir vėliau nebuvo kreiptasi dėl leidimo pratęsimo. Jis žinojo visas tas aplinkybes, žinojo, kad leidimai automatiškai nepratęsiami, į Vilkpėdės seniūniją kreipėsi, kai buvo užfiksuota neteisėta prekyba. Leidimai išduodami konkrečiai toje vietoje, nuo vienos dienos iki vienų metų, apibrėžtas darbo laikas, kaip turi būti tvarkoma prekybvietė pasibaigus prekybai. Jis (L. J.) kalba ne apie statybos leidimus, o apie patį įrenginį, jog buvo derintas įrenginys. Jis baudžiamas ne už tai, kad neteisėtai pasistatė tą įrenginį, o už tai, kad negalėjo prekiauti. Leidimo prekiauti jis neturėjo, nes ta vieta buvo užimta kitų ir Vilkpėdės seniūnija pasiderinusi su (duomenys neskelbtini) administracija, leidimo neišdavė. Prekybos taisyklių 7 punktas rašo, jei prekiauji iš laikino įrenginio, automobilio arba kiosko, turi turėti leidimą su adresu, konkrečia data ir vieta. Skirtingi pareigūnai priėminėjo nutarimus, prie to protokolo, iš kurio vėliau gimė nutarimas, gali būti vėliau buvo pridėta medžiaga, kur buvo surašyti kiti protokolai. Tyrimą atlikęs pareigūnas, gal nedaugino tos medžiagos, J. neatvyko į savivaldybę, paaiškinimų nepateikė, todėl rašytine tvarka išnagrinėjo pagal turimą medžiagą. Prašo palikti savivaldybės nutarimus galioti ir J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucija atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., 19.48 val., 2024 m. gegužės 26 d., 20.27 val., 2024 m. gegužės 28 d., 21.21 val. ir 2024 m. birželio 8 d., 18.37 val., (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vykdė prekybą, tą patvirtina bylose esančios nuotraukos. Patikrinus viešai prieinamus duomenis nurodytoje svetainėje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) leidimų prekybai 2024 m. gegužės 15 d., 2024 m. gegužės 26 d., 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. birželio 8 d. neturėjo. Šį faktą patvirtino ir Vilkpėdės seniūnija, nurodydami, kad leidimas prekybai (duomenys neskelbtini) L. J. paskutinį kartą buvo išduotas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus prekybos leidimo laikui, prekybos vieta nebuvo sutvarkyta ir atlaisvinta, nes liko stovėti prekybinė priekaba. Kai minimas asmuo dėl naujo leidimo išdavimo 2024 m. kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją, jo prašymas nebuvo tenkintas, nebuvo laisvos vietos ir nebuvo gautas suderinimas iš (duomenys neskelbtini) administracijos (pridedami Vilkpėdės seniūnijos elektroniniai laiškai). Pareiškėjo teiginiai, kad objektas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe ir VšĮ (duomenys neskelbtini) šiuo atveju atsakomybei pagal ANK 154 straipsnį reikšmės neturi, kadangi L. J. skundžiamais nutarimais patrauktas administracinėn atsakomybėn už vykdomą veiklą, t. y. prekybą viešoje vietoje neturint leidimo, o ne už neteisėtą objekto įrengimą. Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde, nei viename iš skundžiamų nutarimų ROIK 24245085733, 24245085717, 24245085667, 24245085691 bylose nėra teigiama, kad prekybos objektas pastatytas neteisėtai ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nesutiktina su Pareiškėjo teiginiais, jog kažkokie konkliudentiniai veiksmai rodo, kad leidimas vykdomai veiklai yra. Pažymėtina, kad leidimas konkliudentiniais veiksmais nėra išduodamas. Teisės aktai nustato konkrečią leidimo prekybai viešosiose vietose išdavimo tvarką. Pats leidimas yra išduodamas konkrečiam terminuotam laikui. Kaip nurodyta Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte, leidimai išduodami laikotarpiui nuo vienos dienos iki vienų metų. Konkrečioje nustatytoje vietoje gali būti nurodytos tik tam tikros dienos, kuriomis šioje prekybos vietoje galima prekiauti. Taigi leidimas yra išduodamas terminuotam laikui ir kaip jau minėta, jis nėra pratęsiamas, visais atvejais leidimo galiojimui pasibaigus turi būti kreipiamasi dėl naujo leidimo išdavimo. Atitinkamai prekybos viešojoje vietoje vykdymas neturint galiojančio leidimo laikytinas neteisėtu ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 154 straipsnį. Skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas mokėjo Vilniaus miesto savivaldybei įmokas jokios reikšmės jo atsakomybei pagal ANK 154 straipsnio l dalį neturi. Šiuo atveju taikytina analogija, kaip ir bylose dėl neteisėto reklamos skleidimo, kur teismai ne kartą yra išaiškinę, kad įmokų mokėjimo faktas pats savaime nereiškia leidimo suteikimo ar anksčiau išduoto leidimo galiojimo pratęsimo. Verslo subjektas, sutikdamas gauti terminuotą leidimą su konkrečia jo galiojimo pabaigos data, žino, jog pasibaigus leidimo galiojimo terminui, turės vykdomą veiklą nutraukti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-10-873/2024, AN2-62-817/2024). Be to, aplinkybė, jog buvo mokėtos kažkokios rinkliavos ar mokesčiai, byloje nėra niekaip patvirtinta, tai yra tik Pareiškėjo teiginiai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jokie leidimai prekybai viešoje vietoje ilgiau kaip vieneriems metams nėra suteikiami, todėl priešingai nei teigia Pareiškėjas, už pačios veiklos vykdymą jis negalėjo būti sumokėjęs penkerius metus į priekį. Šiuo atveju L. J. buvo akivaizdžiai žinoma jam išduoto leidimo galiojimo data. Taip pat jam neabejotinai buvo žinomas faktas, kad pagal naujus jo prašymus dėl leidimo prekybai (duomenys neskelbtini), išdavimo, leidimai nebuvo išduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo ne kartą kreipęsis dėl leidimo prekybai išdavimo šiuo atveju jokios reikšmės neturi, kadangi, kaip nurodė Vilkpėdės seniūnija leidimas jam nebuvo išduotas nei vienai iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų datų, kada buvo fiksuoti pažeidimai. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikimo yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, kadangi skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas dėl individualaus teisės akto, o būtent dėl pareigūno nurodymo teisėtumo. Šiuo gi atveju L. J. skundžiamais nutarimais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, o už prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Atskirai paminėtina, kad priimant skundžiamus nutarimus nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareigūnas atlikęs tyrimą ir surašęs administracinių nusižengimų protokolus būtų priešiškai nusiteikęs, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti Pareiškėją ar daryti jam kokį nors spaudimą. Pažymėtina, kad ANK 154 straipsnyje numatytam nusižengimui konstatuoti pakanka nustatyti prekybos viešoje vietoje faktą bei, kad tokia prekyba yra vykdoma pažeidžiant prekybos viešosiose vietose taisykles (šiuo konkrečiu atveju - neturint galiojančio leidimo). Susisiekti atskirai ir išaiškinti asmeniui, jog prekyba gali būti vykdoma tik turint leidimą joks pareigūnas neprivalo, tą pareiškėjas būdamas verslo subjektu privalo žinoti pats. Visa informacija, susijusi su leidimų prekybai viešosiose vietose išdavimo tvarka yra skelbiama viešai Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje ir matoma asmeniui teikiant prašymus dėl leidimo išdavimo. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad jis yra nubaustas 4 kartus už tą patį. Pažymėtina, kad, nors tarp veikų ir yra mažas laiko tarpas, visi pažeidimai yra fiksuoti skirtingu laiku, atitinkamai 2024 m. gegužės 15 d. 19.48 val., 2024 m. gegužės 26 d. 20.27 val., gegužės 28 d. 21.21 val. ir 2024 m. birželio 8 d. 18.37 val. Kiekvieną iš nutarimuose nurodytą pažeidimo dieną pradedant prekybą iš naujo L. J. tyčia atsinaujindavo, kadangi nei vienai iš skundžiamuose nutarimų nurodytų datų asmuo leidimo prekybai taip ir nebuvo gavęs, todėl jo veiksmai nesudaro vieno tęstinio nusižengimo. Atskirai dėl skundžiamo nutarimo ROIK 24245085733 byloje pastebėtina, kad kaip nustatyta iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ bei Vilkpėdės seniūnijos elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių, pareiškėjas dėl leidimo prekybai (duomenys neskelbtini), išdavimo buvo kreipęsis 2024 m. gegužės 29 d., savo prašyme nurodydamas laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Kaip matyti, pateiktas prašymas ne tik patvirtina, jog asmeniui buvo žinoma, jog galiojančio leidimo prekybai (duomenys neskelbtini), jis neturėjo, bet ir prašymas dėl leidimo išdavimo šiuo atveju paduotas jau po 2024 m. gegužės 15 d. 19.48 val., 2024 m. gegužės 26 d. 20.27 val., gegužės 28 d. 21.21 val. pažeidimų fiksavimo ir neapima ankstesnių laikotarpių. Kas be aukščiau nurodytų aplinkybių papildomai patvirtina tai, kad 2024 m. birželio 8 d. fiksuotas pažeidimas niekaip negalėtų sudaryti tęstinės veikos su anksčiau fiksuotais pažeidimais. Įvertinus visas bylos aplinkybes manoma, kad L. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už 4 atskirus administracinius nusižengimus, jo nusižengimai kvalifikuoti tinkamai, administracinių nusižengimų protokolai - teisėti, nusižengimų esmė bei sudėtis įrodyta protokolais ir surinkta medžiaga, nuobaudos paskirtos sankcijos už padarytus administracinius nusižengimus ribose. Institucijos nutarimai - teisėti ir pagrįsti, o Pareiškėjo skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus nutarimus.
Į teismo posėdį neatvyko skundą padavęs asmuo L. J. (pranešimas siųstas el. paštu), todėl skundas išnagrinėtas Pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš skundo turinio matyti, kad L. J. nesutinka su administracinio nusižengimo bylas nagrinėjusių pareigūnų nutarimais, mano, kad administracinių nusižengimų nepadarė.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
L. J. institucijos nutarimais yra nubaustas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti.
ANK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.
Prekybos viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1312 (toliau – ir Prekybos viešosiose vietose taisyklės), 7 punkte nurodyta, kad asmenys prekiauti viešosiose vietose gali tik turėdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose (toliau – leidimas), jeigu Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu nenustatyta kitaip. Ši nuostata netaikoma prekybai / paslaugų teikimui, vykdomai privačios nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose žemės sklypuose.
Skunde L. J. teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė teisėtai, objektą (duomenys neskelbtini) pastatė suderinus tiek su Vilniaus miesto savivaldybe, tiek su (duomenys neskelbtini). Leidimą gavo konkliudentiniais veiksmais. Šie Pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas kilo ne dėl prekybos objekto pastatymo teisėtumo (duomenys neskelbtini), bet dėl organizuotos ir vykdytos prekybos, neturint tam atitinkamai išduoto leidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad prekybos objektas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas bei atitinkamą laikotarpį veikė teisėtai, kadangi L. J. buvo išduoti leidimai prekiauti (teikti paslaugas) iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos (t. I-1174-113/2024, b. l. 19; t. I-1173-1057/2024, b. l. 35-36).
Antra, iš bylos duomenų matyti, kad L. J. leidimas prekiauti iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos paskutinį kartą buvo suteiktas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (t. I-1173-1057/2024, b. l. 35-36). L. J. paaiškino, kad tolesnis leidimas jam buvo išduotas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau iš Prekybos viešosiose vietose taisyklių 7 punkto matyti, kad asmenys prekiauti viešosiose vietose gali tik turėdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam minėtas leidimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būtų pratęstas, ar išduotas naujas leidimas, todėl šie Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sutinka su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad teisės aktai nustato konkrečią leidimo prekybai viešosiose vietose išdavimo tvarką. Pats leidimas yra išduodamas konkrečiam terminuotam laikui. Kaip nurodyta Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte, leidimai išduodami laikotarpiui nuo vienos dienos iki vienų metų.
Skunde nurodyta, kad skundžiamus nutarimus priėmę pareigūnai Pareiškėjo atžvilgiu buvo nusitiekę piktavališkai, siekė kenkti, forminti nepagrįstus nutarimus. Viešosios tvarkos pareigūnai niekada nesikreipė į jį, kaip į vadovą, o darbuotojai V. K. pasiūlius susisiekti, darė spaudimą, grasino baudomis, elgėsi nepagarbiai. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Pareiškėjo teiginius, apie pareigūnų, priėmusių skundžiamus nutarimus, išankstinį neigiamą nusistatymą Pareiškėjo atžvilgiu. Juolab Pareiškėjas nurodė, kad su minėtais pareigūnais nėra net bendravęs.
Pareiškėjas taip pat ginčija jo padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimą, nurodo, kad už tą patį administracinį nusižengimą negali būti baudžiamas net keturis kartus.
Nagrinėjamoje byloje Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J. 2024 m. birželio 12 d. surašė keturis administracinio nusižengimo protokolus, kuriuose L. J. veiką kvalifikavo pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, kaip administracinių nusižengimų daugetą, ir 2024 m. liepos 18 d. keturiais nutarimais Pareiškėjui paskyrė po 23 Eur baudas, t. y. iš viso 92 Eur. Tačiau teismas nesutinka su skundžiamose nutarimuose ir Institucijos atsiliepime į skundą išdėstytomis pozicijomis, kad L. J. padarė keturis atskirus administracinius nusižengimus.
Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Šiuo gi atveju, administracinis nusižengimas buvo nutrauktas surašius tą pačią dieną 4 administracinio nusižengimo protokolus.
L. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už keturias veikas pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį dėl iš esmės visiškai analogiškų veikų. Visi keturi administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti tą pačią dieną. Nusižengimai padaryti tomis pačiomis aplinkybėmis – L. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, organizavo ir vykdė prekybą viešoje vietoje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti, per trumpesnį nei 1 mėnesio laikotarpį (2024 m. gegužės 15 d. – 2024 m. birželio 8 d.), atskiri veiksmai nenutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito. Taigi, Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas susidėjo iš daug tapačių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jas visas jungė vienas sumanymas ir tikslas (bendra tyčia) – ignoruoti pareigą nustatyta tvarka gauti leidimą, organizuojant ir vykdant prekybą viešoje vietoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-658/2021).
Nesutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentais, kad kiekvieną iš nutarimuose nurodytą pažeidimo dieną pradedant prekybą iš naujo L. J. tyčia atsinaujindavo, kadangi nei vienai iš skundžiamuose nutarimų nurodytų datų asmuo leidimo prekybai taip ir nebuvo gavęs, todėl jo veiksmai nesudaro vieno tęstinio nusižengimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje administracinio nusižengimo bylose yra nurodęs, kad administracinių nusižengimų bylose mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini kasacinio teismo išaiškinimai dėl tęstinės nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-64-689/2019, Nr. 2AT-36-719/2020). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, Nr. 2K-307/2007, Nr. 2K-743/2007, Nr. 2K-232/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-650/2010 ir kt.). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, Nr. 2K-501/2012, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-497/2014, Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-658/2021).
Pačios Institucijos atsiliepime nurodyta, kad ROIK 24245085733 byloje iš dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ bei Vilkpėdės seniūnijos elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas dėl leidimo prekybai (duomenys neskelbtini), išdavimo buvo kreipęsis 2024 m. gegužės 29 d., savo prašyme nurodydamas laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. spalio 31 d. (2 t .Nr. II-1173-1057/2024, b. l. 20). Taigi, akivaizdu, jog pateiktas prašymas patvirtina, jog asmeniui buvo žinoma, jog galiojančio leidimo prekybai (duomenys neskelbtini), jis neturėjo, prašymas dėl leidimo išdavimo paduotas jau po 2024 m. gegužės 15 d. 19.48 val., 2024 m. gegužės 26 d. 20.27 val., gegužės 28 d. 21.21 val. pažeidimų fiksavimo, be to paskutinį kartą pažeidimas fiksuotas 2024 m. birželio 8 d., t.y. po 10 dienų po prašymo pateikimo, taigi, akivaizdu, jog L. J. veiksmai buvo tęstiniai, esant vieningai tyčiai.
Atsižvelgiant į aptartą, teismas konstatuoja, kad L. J. veiksmai vertintini ne kaip keturi atskiri administraciniai nusižengimai, o kaip vienas tęstinis nusižengimas ir kvalifikuotini kaip viena priešinga teisei veika pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad nenustatyta L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, buvo padarytas tyčinis administracinis nusižengimas susidedantis iš keturių veikų bei Pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuobaudos dydis nustatomas ne didesnis, nei savo nutarimais skyrė pareigūnas už vieno nusižengimo padarymą, t. y. skiriama administracinė nuobauda – 23 Eur.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, jog dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo L. J. savo kaltę neigė visos administracinių nusižengimų teisenos metu, nesigaili dėl šio nusižengimo padarymo. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teigti, jog paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui, yra per griežta, Pareiškėjas nenurodė, todėl konstatuotina, kad nuobauda yra adekvati, individualizuota tinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo L. J. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimus Nr. SAVAD-13-ANR_N-12014-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12017-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-11893-2024, Nr. SAVAD-13-ANR_N-12015-2024, pakeisti.
Pripažinti, kad L. J. administracinio nusižengimo bylose ROIK: 24245085667, ROIK: 24245085733, ROIK: 24245085691, ROIK: 24245085717, padarė vieną tęstinį administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt tris eurus).
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.