- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1611-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17901-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „V.“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Braždienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui M. K. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“, uždaroji akcinė bendrovė „V.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. K. 28 000 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 19 d. šalys sudarė sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje (toliau ir - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas pervedė į atsakovo nurodytą sąskaitą 28 000 Eur. Sutartimi atsakovas įsipareigojo, esant Deponento (ieškovo) pareiškimui, per penkias darbo dienas pervesti į Deponento nurodytą sąskaitą visą nepanaudotą lėšų sumą. Pasak ieškovo, lėšos pagal jokį raštišką ieškovo nurodymą Sutartyje nustatyta tvarka nebuvo panaudotos, todėl jis 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareikalavo grąžinti nepanaudotas lėšas. Šio reikalavimo atsakovas neįvykdė, 2017 m. rugpjūčio 16 d. rašte nurodė, jog visos deponuotos lėšos buvo panaudotos ieškovo nurodymu, vykdant ieškovo pavedimus ir teikiant ieškovui teisines paslaugas. Ieškovo teigimu, vengimą vykdyti prievolę atsakovas grindė tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas, lėšos galėjo būti panaudotos tik esant ieškovo raštiškam nurodymui, tačiau tokio nurodymo ieškovas atsakovui nedavė, nes nekilo būtinumas. Ataskaitos apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą atsakovas nepateikė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su ieškovu pažįstami nuo 2011 metų, ieškovas tapo atsakovo šeimos draugu, investicinių projektų partneriu ir kolega bei klientu (atsakovui teko atstovauti ieškovą civiliniuose ginčuose, derybose bei teikti teisines konsultacijas įsigijimų sandoriuose, atstovavimo sutartis sudaryta buvo dar 2015 m. sausio 8 d.). Santykiai su ieškovu buvo grindžiami artimos draugystės, abipusio pasitikėjimo bei pagarbos principais, kurie leido šalims visus klausimus spręsti abipusio sutarimo ir žodinio pavedimo pagrindu. Pažymėjo, kad ieškovas iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. buvo vienintelis UAB „V.“ akcininkas, o iki 2015 m. balandžio 9 d. šios įmonės vadovas. UAB „V.“ buvo viena iš grupės įmonių, kurios de facto priklausė I. Š., ir kurio interesais ieškovas veikė. Pažymėjo, kad lėšos, neatsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su ieškovu, buvo skirtos grupės įmonių teisinių klausimų sprendimui ir sureguliavimui. Lėšos buvo gautos tikslinės iš grupės įmonių ir tikrojo naudos gavėjo (I. Š.), todėl negali būti laikomos asmeninėmis ieškovo lėšomis. Atsakovo teigimu, ieškovas 2015 m. sausio 19 d. sutartimi deponavo UAB „V.“ lėšas, kurios jam buvo pervestos, kaip atskaitingam asmeniui, t. y. lėšų savininkas buvo ir liko UAB „V.“. Visos UAB „V.“ deponuotos lėšos buvo grąžintos UAB „V.“; tiek tos, kurios buvo betarpiškai pervestos iš UAB „V.“ sąskaitos, tiek tos, kurios buvo sumokėtos atskaitingo asmens, t. y. ieškovo. Atkreipė dėmesį, jog UAB „V.“, atstovaujamos ieškovo, 2015 m. sausio 23 d. su atsakovu sudarytos sutarties tekstas yra visiškai identiškas 2015 m. sausio 19 d. sutarties tekstui. Nei viena sutartis neturi priedų (nors sutartyse nurodyta kitaip), iš kurių būtų galima matyti kokio konkretaus sandorio įvykdymo užtikrinimui buvo deponuotos lėšos. Abi sutartys nebuvo ir nėra apmokėtos, kas įrodo, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę ypač artimi santykiai ir ieškovo valia, sudarant šias sutartis nebuvo tokia, kokia nurodyta sutartyse. Tik tada, kai tarp šalių prasidėjo konfliktai, atsirado ir šis ginčas. Atsakovas teigė deponuotas lėšas grąžinęs teisėtam savininkui; jų nepanaudojo savo, savo šeimos narių ar Kontoros darbuotojų poreikiams tenkinti.
3. Tretieji asmenys UAB „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ir UAB „V.“ atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. K. 22 918 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 446,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. P.; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas kėlė keletą versijų dėl deponuotų lėšų panaudojimo ir/ ar grąžinimo, t. y. nurodė, kad tai yra įmonės „V.“ lėšos ir šios lėšos įmonei grąžintos; taip pat, kad šios lėšos panaudotos vykdant ieškovo pavedimus ir teikiant jam teisines paslaugas. Teismas nustatė, kad ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos pervedė atsakovui 28 000 Eur pagal Deponavimo sutartį, o šią sumą ieškovas gavo iš UAB „Versola“ 2014 m. vasario 28 d. už parduotas akcijas. UAB „V.“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodė, kad ji ieškovui piniginių lėšų, kurios būtų skirtos M. K. mokėjimui pagal 2015 m. sausio 19 d. Sutartį, neperdavė; ji nebuvo Sutarties šalis. Taip pat teismas nustatė, jog už suteiktas lėšų deponavimo paslaugas pagal Sutarties 3.1. ir 3.2 punktus atsakovas turi teisę gauti 5 082 Eur atlyginimą. Kadangi atsakovas neįrodė, kad gautą pinigų sumą, t. y. 28 000 Eur pagal 2015 m. sausio 19 d. Deponavimo sutartį jis panaudojo vykdydamas ieškovo nurodymus, bei neįrodė, kad šios lėšos yra/buvo ieškovui grąžintos, teismas ieškinį tenkino iš dalies, ir iš atsakovo ieškovui priteisė 22 918 Eur (28 000 – 5 082 = 22 918).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apelianto prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-473-653/2019 sprendimas, buvo atmestas neteisėtai ir neteisingai. Nurodytoje byloje pateikto M. K. priešieškinio dalykas yra šios bylos ginčo objektas. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 dalies reikalavimą.
6.2. Aplinkybė, kad ieškovas deponavimo sutarties pagrindu mokėtinas sumas sumokėjo iš UAB „V.“ lėšų yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas šių lėšų gavimo neginčijo, tačiau nurodė, kad pinigų šaltinis apmokėti deponavimo sutartį neva buvo kitas.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovui nebuvo sudaryta galimybė duoti betarpiškus paaiškinimus. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas savo faktinių aplinkybių versiją išdėstė tik 2018 m. gruodžio 3 d. Neišklausius apelianto pozicijos ir paaiškinimų apie siurpriziškai ieškovo pateiktas faktines aplinkybes, nebuvo užtikrintas rungtyniškumo principas, teisė į teisingą teismą. Pasak apelianto, nebuvo atskleista bylos esmė.
6.4. Tiek 2015 m. sausio 19 d. sutarties, tiek su UAB „V.“, atstovaujamos direktoriaus P. P., 2015 m. sausio 23 d. sutarties dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje pagrindu, Kontoros sąskaitoje buvo deponuota 57 000 Eur suma. Šios lėšos (tiek UAB „V.“, tiek ieškovo lėšos) buvo panaudotos vykdant ieškovo pavedimą, t. y. pervestos į M. K. asmeninę banko sąskaitą, po to į UAB „EM3“ banko sąskaitą, o iš UAB „EM3“ į UAB „Prime auto“ banko sąskaitą. Šios lėšos buvo skirtos sumokėti pradinį įnašą už automobilį Porsche 911 Turbo S. Ieškovas nurodė, kad pavedimus atlikti veiksmus duodavo žodžiu, kaip ir derino kitus tarpusavio veiksmus. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-473-653/2019 teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad dėl minėto automobilio įsigijimo lizingo tarėsi su apeliantu, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-74-918/2019 (ieškovė UAB „EM3“ - atsakovai UAB „Nill Nill“, P. P.), P. P., įrodinėja, kad už nurodytą automobilį 2015 m. sausio 23 d. (pinigų gavimo pagal deponavimo sutartį dieną) yra sumokėjęs 28 000 Eur.
6.5. Teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl padarytų procesinių pažeidimų ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota dalis faktinių aplinkybių, kurios buvo tirtos teismo posėdžiuose, tačiau nėra jokio šių aplinkybių teisinio vertinimo. Be to, teismas nevertino ieškovo pozicijų keitimosi.
7. Ieškovas P. P. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą; apelianto M. K. apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Jokių sąsajų tarp atsakovo nurodytų bylų nėra. Pasak ieškovo, tai ne ta pati suma; sumų dydžiai taip pat nesutampa: civilinėje byloje Nr. e2-794-868/2019 ieškovas pateikė įrodymus, jog deponavo 28 000 Eur (96 678,40 Lt) sumą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019 įvardija 28 999,94 Eur (100 131 Lt) sumą kaip paskolą. Apeliantas versijas nuolat keitė. Be to, apeliantas neįvardijo jokių faktų, kurių teismas negalėjo nustatyti nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019 atsakovas priešieškinį pareiškė dar 2018 metų sausio mėn., o prašymas dėl bylos stabdymo pareikštas tik 2018 m. lapkričio 30 d. Ieškovo teigimu, tai rodo atsakovo siekį vilkinti bylos nagrinėjimą.
7.2. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas byloje kėlė keletą versijų dėl deponuotos sumos, t. y. 28 000,00 Eur, panaudojimo ir/ar grąžinimo. Ataskaita dėl neva suteiktų paslaugų ieškovui nebuvo pateikta. Atsakovas yra profesionalus teisininkas (advokatas) ir jam žinomos/turi būti žinomos prievolių vykdymo taisyklės, įskaitant tai, kad prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui (CK 6.44 straipsnio 1 dalis).
7.3. Ryšio tarp 28 000 Eur pavedimo M. K., 2015 m. sausio 19 d. sutarties ir UAB „V.“ nėra. Tai patvirtina ir UAB „V.“ buhalteriniai dokumentai. Atsakovo minimi mokėjimai po 14 400 Eur buvo apskaityti kaip atsakovo grąžinimai UAB „V.“, o ne kaip atsakovo grąžinimai ieškovui. Atsakovas vykdė grąžinimus UAB „V.“, nes šiai bendrovei buvo skolingas. Pastebi, jog vadovaujantis atsakovo versija, jis grąžino daugiau, nei gavo pagal 2015 m. sausio 19 d. ir 2015 m. sausio 23 d. sutartis. Ieškovas pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog mokėjimui pagal 2015 m. sausio 19 d. sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje atlikti buvo panaudotos 2014 metais ieškovo iš UAB „Versola“ gautos lėšos.
7.4. Civilinėje byloje Nr. e2-5136-275/2017 atsakovas taip pat bandė UAB „N.“ deponuotas lėšas susieti su ieškovu – neva kito subjekto, t. y. UAB „N.“, deponuotos lėšos buvo perduotos ieškovui. Tokią versiją Vilniaus apygardos teismas atmetė ir pažymėjo, jog pinigų perdavimas asmeniui, kuris nebuvo įgaliotas bendrovės atsiimti pervestą atsakovui pinigų sumą, yra netinkamu prievolės pagal sutartį įvykdymu.
7.5. Versiją, kad Kontoros sąskaitoje deponuotos 57 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos vykdant ieškovo pavedimą, t. y. pervestos į M. K. asmeninę banko sąskaitą, po to į UAB „EM3“ banko sąskaitą, o iš UAB „EM3“ į UAB „Prime auto“ sąskaitą; ir buvo skirtos sumokėti pradinį įnašą už automobilį Porsche 911 Turbo S“, atsakovas pateikė tik apeliaciniame skunde. Apelianto įvardijamos įmokos už automobilį Porsche buvo civilinės bylos Nr. e2-74-918/2019, kuri buvo nutraukta UAB „EM3“ atsisakius ieškinio, dalykas. Nurodomoje byloje buvo nustatyta, kad jokios sąsajos tarp 28 000 Eur sumos, deponuotos pagal 2015 m. sausio 19 d. sutartį, ir įmokų už Porsche automobilį nėra. Apeliacinio skundo priedai neatitinka apeliacinio skundo argumentų, nes iš 57 000 Eur sumos UAB „Prime auto“ buvo pervesta tik 38 000 Eur.
7.6. 2018 m. spalio 22 d. posėdžio metu teismas nutarė į posėdį kviesti ieškovą ir atsakovą, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Jokių svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių atsakovo atstovas nenurodė nei 2018 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde. Atsakovui buvo sudarytos galimybės realizuoti savo teisę atskirsti į ieškovo reikalavimus, ir atsakovas šią savo teisę realizavo.
Šalies argumentai
7.7. Apelianto teiginiai dėl nepakankamų sprendimo motyvų nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
7.8. Deponuotos lėšos pagal jokį raštišką ieškovo nurodymą sutartyje nustatyta tvarka nebuvo panaudotos. Teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Apeliantas prašo priimti prie apeliacinio skundo pateikiamus įrodymus, t. y. banko sąskaitų išrašus. Nurodė, kad esant procesiniams pažeidimams, kuriuos padarė pirmosios instancijos teismas, ieškovui teikiant melagingus paaiškinimus paskutinio teismo posėdžio metu (parengiamojoje proceso stadijoje pats ieškovas nedalyvavo, procesiniuose dokumentuose jokių faktinių aplinkybių nenurodė, išskyrus tai, kad jam pinigai negrąžinti, ieškovas laikosi skirtingų pozicijų dėl tų pačių aplinkybių visose tarp šalių vykstančiose bylose), apeliantui buvo užkirstas kelias pateikti visus įrodymus, reikalingus objektyviam sprendimui priimti. Teigia, kad teikiami įrodymai leis priimti objektyvų sprendimą šioje byloje.
10. Ieškovas su prašymu priimti naujus įrodymus nesutinka, nurodė, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti savo atsikirtimus į ieškovo pareikštą reikalavimą.
11. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnis riboja galimybę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vienos iš nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde net nenurodoma, kokią ieškovo versiją, kuria vadovavosi teismas, naujai įrodymais siekiama paneigti. Iš esmės nenustačius priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėjo banko išrašų pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus ir jų nevertina.
12. Byloje nustatyta, jog 2015 m. sausio 19 d. šalys sudarė Sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje. Pagal Sutarties 1.1 punktą deponentas (ieškovas) perveda į kontoros depozitinę sąskaitą 28 000 Eur sumą, kurią kontora (atstovauja advokatas M. K.), Deponento (ieškovo) raštišku nurodymu, ir esant Sutartyje numatytoms sąlygoms, bei Sutartyje nustatytais terminais turės teisę naudoti Deponento (ieškovo) Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam ir savalaikiam įvykdymui užtikrinti. Deponentas įsipareigojo šioje Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka pervesti į Kontoros depozitinę sąskaitą lėšas, bei perduoti Kontorai Sutarties nuorašą, kuris pridedamas, kaip neatskiriamas šios Sutarties priedas Nr. 1 (Sutarties 2.1.1. punktas). Kontora (Atsakovas) įsipareigojo esant Deponento raštiškam reikalavimui, per penkias darbo dienas panaudoti raštiškame reikalavime nurodytą sumą siekiant užtikrinti Deponento tinkamą ir savalaikį prievolių pagal Sutartį vykdymą, raštiškame reikalavime nurodytu būdu (Sutarties 2.2.2. p.); esant Deponento pareiškimui per penkias darbo dienas pervesti į Deponento nurodytą sąskaitą visą nepanaudotą lėšų sumą (2.2.3. p.); likus vienam kalendoriniam mėnesiui iki sutarties termino pabaigos pateikti Deponentui ataskaitą apie lėšų panaudojimą pridedant visus Deponento raštiškus reikalavimus (Sutarties 2.2.4. p.). 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas advokato M. K. kontorai išsiuntė reikalavimą grąžinti (pervesti) pagal Sutartį iš Deponento gautas lėšas, t.y. 28 000 Eur. Kontora 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo ieškovą, kad reikalavimo įvykdyti negali, nes jis neatitinka 2015 m. sausio 19 d. Sutarties nuostatų; visa deponuota pinigų suma buvo panaudota, ieškovo nurodymu, vykdant jo pavedimus ir jam teikiant teisines paslaugas; ataskaita už lėšų panaudojimą ieškovui buvo pateikta ir akceptuota dar 2015 metais. Atsakovui atsisakius vykdyti ieškovo reikalavimą, ieškovas kreipėsi į teismą dėl 28 000 Eur sumos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas M. K. pateikė apeliacinį skundą.
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019, pažeidė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Pasak apelianto, minėtoje byloje pateikto priešieškinio dalykas yra šios bylos ginčo objektas.
14. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005).
15. Prašydamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, atsakovas pateikė priešieškinį, nagrinėjamą civilinėje byloje Nr. e2-473-653/2019. Šiuo priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti, kad tarp P. P. ir M. K. nebuvo sudaryta paskolos sutartis dėl 100 000 Eur piniginių lėšų skolinimo ir priteisti iš ieškovo P. P. atsakovo M. K. naudai 111 840,24 Eur dydžio skolą. Prašyme sustabdyti bylą atsakovas nurodė, jog priešieškinyje pateikta lentelė, sudaryta ir pildoma P. P., kurioje nurodyti duomenys apie P. P. ir M. K. tarpusavio įsiskolinimų dydį. Lentelės 7 punkte nurodyta 100 131 Lt suma, kurią P. P. traktuoja kaip paskolą, tačiau šią sumą P. P. deponavo pas M. K. (2015 m. sausio 19 d. deponavimo sutartis). Teigė, kad į šią sumą įeina ir 28 000 Eur suma, dėl kurios ginčas vyksta nagrinėjamoje byloje, todėl tuo atveju, jeigu teismas civilinėje byloje Nr. e2-826-653/2018 patenkins M. K. patikslintą priešieškinį, bus konstatuota, kad M. K. nėra skolingas 28 000 Eur piniginių lėšų, dėl kurio yra nagrinėjamas ginčas šioje byloje.
16. Iš šių argumentų galima spręsti, jog atsakovo manymu, kitoje byloje bus nustatyta, kad atsakovas yra grąžinęs (nėra skolingas) pagal ginčo sutartį gautą sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė šių bylų sąsajumo. Priešieškinyje nurodytoje lentelėje minima kita suma, nei nagrinėjamoje byloje; taip pat atsakovas neįrodinėja, jog kitoje byloje bus nustatytos pinigų panaudojimo ar grąžinimo aplinkybės būtent pagal 2015 m. sausio 19 d. Sutartį dėl piniginių lėšų deponavimo advokato kontoros depozitinėje sąskaitoje. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas nenurodė aplinkybių apie kitą dėl to paties dalyko nagrinėjamą bylą, teigė, kad pagal ginčo sutartį lėšos grąžintos UAB „V.“. Taigi, nenustatyta, kad bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, ir kad teismas šiai bylai reikšmingų aplinkybių negali nustatyti pats. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
17. Taip pat apeliantas nurodo, jog rašytiniais įrodymais pagrindė aplinkybę, kad ieškovas deponavimo sutarties pagrindu mokėtinas sumas sumokėjo iš UAB „V.“ lėšų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Skundžiamame sprendime teismas aiškiai nurodė, kokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais rėmėsi, nustatydamas reikšmingas aplinkybes, t. y. duomenimis, kad ieškovas 2015 m. sausio 23 d. pinigus atsakovui pervedė iš savo asmeninės sąskaitos, taip pat trečiojo asmens UAB „V.“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu, kuriame nurodyta, jog ši įmonė neperdavė ieškovui lėšų mokėjimui pagal ginčo sutartį. Konkrečių argumentų dėl šių įrodymų netinkamo vertinimo apeliantas nenurodė.
18. Kaip minėta, atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovas deponavo ne savo asmenines lėšas, o UAB „V.“ lėšas, ir visos lėšos grąžintos būtent UAB „V.“. Apeliaciniame skunde atsakovas iškėlė dar vieną versiją dėl lėšų panaudojimo. Apeliantas teigia, kad tiek ieškovo, tiek UAB „V.“ deponuotos lėšos buvo panaudotos vykdant ieškovo pavedimą ir pervestos į M. K. asmeninę, po to į UAB „EM3“, o vėliau iš UAB „EM3“ į UAB „Prime auto“ banko sąskaitą.
19. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apelianto deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių duoti betarpiškus paaiškinimus, atmestini kaip nepagrįsti.
20. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
21. Šiuo atveju ieškovas reikalavimą dėl 28 000 Eur sumos priteisimo grindė konkrečia tarp šalių sudaryta sutartimi, ir teigė, kad pagal jokį raštišką ieškovo reikalavimą lėšos nebuvo panaudotos. Taigi, pagal aukščiau paminėtas įrodinėjimo paskirstymo taisykles, būtent atsakovas turėjo įrodyti savo atsikirtimus, kad deponuotos lėšos buvo panaudotos pagal ieškovo pavedimą arba jam (jo nurodymu) grąžintos. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2018 m. spalio 22 d. posėdžio metu teismas nutarė kviesti į posėdį abi šalis, tačiau atsakovas į 2018 m. gruodžio 3 d. posėdį neatvyko, apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių neatvykimo priežasčių, be to, atsakovą teismo posėdžio metu atstovavo advokatas. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovui nebuvo sudarytos galimybės duoti paaiškinimus betarpiškai. Argumentai, kad ieškovas tik teismo posėdyje išdėstė savo faktinių aplinkybių versiją, neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas vadovavosi ieškovo paaiškinimais, jog deponavimo sutartis sudaryta planuojamam statybos objekto įnašui apmokėti, nors ši pozicija nepagrįsta ir nebuvo tirta teismo posėdžio metu. Kaip minėta, teismo motyvai paremti iš esmės byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o iš apeliacinio skundo nėra aišku, kokios būtent faktinės aplinkybės lėmė būtinybę kitaip aiškinti pinigų panaudojimo aplinkybes.
22. Sutartyje numatyta, kad ieškovas (deponentas) įsipareigojo pateikti Sutarties nuorašą, kuris turėjo būti pridėtas kaip neatskiriamas ginčo sutarties priedas (Sutarties 2.1.1.1 p.), o duomenų apie tokį priedą, konkrečią sutartį, kurios vykdymo užtikrinimui deponuotos lėšos, byloje nėra. Pažymėtina, kad atsakovas profesionalus teisininkas (advokatas), todėl žino (turi žinoti) rašytinės sutarties pasirašymo sukeliamas civilines teisines pasekmes, jos vykdymo principus, įrodinėjimo civiliniame procese taisykles ir kt. Taigi, pagal su fiziniu asmeniu sudarytą sutartį priėmęs deponuotas lėšas, turėjo galimybę pasirūpinti įrodymais, patvirtinančiais, jog juos panaudojo vykdydamas būtent ieškovo pagal deponavimo sutartį pateiktus pavedimus, arba, kad pinigus ieškovui (ieškovo nurodymu) grąžino. Kadangi byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra, teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas negrąžino deponuotų pinigų ieškovui.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
24. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovui priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. 544,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K. ieškovui P. P. 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.