- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- 1-637-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40214-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- T. S.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S. 2021 m. lapkričio 17 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.
T. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog įvykio diena buvo sudėtinga dėl konflikto su žmona – žmona nurodė norinti skirtis; ši žinia jam buvo visiškai netikėta. Su ja bendravo telefonu ir susirašinėjimo programėlėmis. Šiuo metu su sutuoktine nebegyvena, gyvena su tėvais. Tai buvo išskirtinis atvejis, nes su žmona gyveno virš 20 m. Jis baigė anksčiau darbą (16 val.) ir nusipirko butelį, atsisėdo automobilyje ir norėjo viską apgalvoti. Alkoholį įsigijo sąmoningai. Automobilyje vartojo alkoholį, išgėrė nepilną butelį trauktinės. Tada spontaniškai ir impulsyviai užsivedė automobilį ir važiavo pas tėvus. Vairuoti išgėręs neplanavo, savo elgesio paaiškinti negali, buvo paveiktas emocijų. Automobilis yra jo. Vairuodamas automobilį padarė avariją, įvažiavo į stovintį automobilį. Policija nuvežė jį pas tėvus, todėl pirmiausia sužinojo tėvai, kurie pasakė broliui. Visi kartu apie tai kalbėjo ir diskutavo. Su broliu (V. S.) nemažai bendrauja darbe, nes turi bendrų interesų. Brolis užsiima muzikos leidyba ir koncertų organizavimu, o jis yra grafikos dizaineris. Jis yra autoritetas, jaučia jam didelę pagarbą, todėl mano, jog jis tikrai turės didelę įtaką jam. Brolio V. S. požiūris į įvykį buvo neigiamas, kadangi jis nepalaiko tokių dalykų. Mano, kad esamoje situacijoje palaikys dar didesnį ryšį. Visas administracines baudas yra sumokėjęs. Savo veiksmus vertina neigiamai, nes yra linkęs būti pavyzdiniu vairuotoju. Dėl šio įvykio padarė išvadas, pradėjo sveikai maitintis, sportuoti, lanko jogos ir ajurvedos kursus. Šeima jį labai palaiko.
Liudytojas V. S., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad brolis T. S. ilgą laiką buvo svarbiausias žmogus jo gyvenime. Kartu švenčia šventes bei tikisi, jog dabar jų bendravimas dar labiau suintensyvės. Bendrauja kelis kartus į savaitę, susirašo arba susiskambina, kartais juos suveda darbo reikalai. Apie įvykį sužinojo iš mamos. Brolio poelgį vertina neigiamai. Jis su šeima pasiruošęs jam padėti. Jis pasistengs padėti jam suprasti savo poelgį ir pasistengs, kad tai daugiau nebepasikartotų. Brolį pažįsta kaip gerą ir patikimą žmogų.
Kadangi kaltinamasis T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), vyriausiosios patrulės pareigose. Paaiškina, kad šių metų lapkričio 17 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. T. Apie 17.00 val. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis ,,Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ,,Mercedez Benz“ (valst Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Ford“ yra atsitrenkęs į automobilio ,,Mercedez Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Šalia automobilio ,,Mercedez Benz“ stovėjo vyras, kuris atrodė visiškai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. S., automobilio ,,Ford“ vairuotojas. Priėjus prie T. S., pajuto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Pasiteiravo T. S., ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartojo prieš 3 minutes, todėl T. S. blaivumą patikrino maždaug po 15 minučių. Patikrinus T. S. blaivumą, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, apie 3 promilės, tiksliai neatsimena kiek. Bendraujant su T. S. pastebėjo, kad jo kalba nerišli, reakcija sulėtėjusi. T. S. savo kaltę dėl eismo įvykio bei vairavimo esant neblaiviam pripažino, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apsk. VPK OVS, o automobilis ,,Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į Eišiškių pl. 127. Taip pat įvykio vietoje buvo ,,Mercedez Benz“ vairuotojas V. I., kuris jiems paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini), sustojo iki (duomenys neskelbtini) sankryžos likus apie 50 metrų dėl susidariusios spūsties ir tuomet pajuto labai stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Po eismo įvykio V. I. bendravo su T. S. ir jam jis paaiškino, kad jis gali būti neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu (b. l. 83-84). Iš 2020 m. lapkričio 17 d. tarnybinio pranešimo nustatytos analogiškos įvykio aplinkybės (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad 2021 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. vairavo automobilį ,,Mercedez Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Jam važiuojant, pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) susidarė eismo spūstis, todėl jis pristabdė ir sustojo. Po akimirkos pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis ,,Ford Mondeo“. Priėjo prie šio automobilio vairuotojo ir pamatė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausė vairuotojo, ar jis yra neblaivus ir jis jam atsakė, kad taip, bei pasiūlė susitarti. Po šių vyro žodžių jis (V. I.) paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo (b. l. 91).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. lapkričio 17 d. 16.55 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), važiuojant iš miškelio, netoli (duomenys neskelbtini), susidūrė automobiliai, vienas vairuotojas neblaivus (b. l. 7).
Iš 2021 m. lapkričio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ar apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas T. S.. Nustatyta, kad po eismo įvykio apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, radiatoriaus grotelės (b. l. 9-18).
Iš 2021 m. lapkričio 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę (Minsko p. 21, Vilnius) (b. l. 20).
VĮ Regitra duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra T. S. (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Ford Mondeo“ (2008 m., 103 kW, dyzelis) kaina Lietuvoje 2021 m. lapkričio mėn. su PVM yra 3450 Eur (b. l. 22).
Iš 2021 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti ,,body“ kamerų vaizdo įrašai: 1) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_170746_029“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad prie automobilio ,,Ford Mondeo“ stovi vyras, iš išvaizdos matyti, kad tai V. I.. Vaizdo įraše matyti, kad automobilis ,,Ford“ atsitrenkęs į mikroautobuso ,,Mercedez Benz“ galinę dalį. Pareigūnams pasiteiravus, ar įtariamasis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodo, kad vartojo prieš 3 minutes (vaizdo įraše fiksuojamas laikas 17 val. 08 min.). Pareigūnai nurodo, kad blaivumas bus tikrinamas už 12 minučių. Vaizdo įraše matyti, kad įtariamasis visiškai nesiorientuoja aplinkoje, judesiai nekoordinuoti. Daugiau reikšmingos informacijos nėra; 2) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_171247_030“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Pareigūnai reguliuoja eismą, reikšmingos informacijos nėra; 3) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_171746_031“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Pareigūnai tikrina įtariamojo blaivumą (vaizdo įraše fiksuojamas laikas 17 val. 22 min.). Vaizdo įrašas pasibaigia; 4) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_172245_032“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Įtariamajam nustatomas 2,99 promilių girtumas. Nurodoma, kad po 15 minučių bus atliekamas antras neblaivumo patikrinimas (vaizdo įraše fiksuojamas laikas 17 val. 23 min.). Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra; 5) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_172744_033“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra; 6) vaizdo įrašas, pavadinimu ,,2021_1117_173908_034“. Vaizdo įrašo apatiniame kairiame kampe matyti užrašas ,,VLN_PR_60F686 2021/11/17“. Atliekamas antras neblaivumo patikrinimas (vaizdo įraše fiksuojamas laikas 17 val. 39 min.). Užfiksuotas 2,79 promilių girtumas. Daugiau reikšmingos informacijos nėra (b. l. 78-80).
Iš 2021 m. gruodžio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu ,,2021_11_17_16-48-13_37063731313“. Garso įrašas apžiūrimas programa ,,Widows Media Player“. Paleidus garso įrašą, atsidariusio lango viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas ,,2021/11/17_16:48:13“. Pranešėjas, prisistatęs V. I., praneša, kad (duomenys neskelbtini) (kairėje pusėje yra plovykla ,,Švaros broliai“) į jo vairuojamo automobilio ,,Mercedes Sprinter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį ką tik atsitrenkė automobilis ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas girtas (b. l. 100-102).
Iš 2021 m. lapkričio 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. S. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmo tikrinimo metu 17.25 val. nustatyta 2,99 promilės, antro 17.43 val. – 2,79 promilės (b. l. 123).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 17 d. 17.25 val. T. S. nustatytas 2,99 prom. girtumo laipsnis, o 17.43 val. 2,79 prom. girtumo laipsnis (b. l. 124, 125). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1540422 kopiją šio alkotesterio patikra galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. (b. l. 126).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu T. S. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to vairavo automobilį. Tai, jog T. S. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų S. Ž. ir V. I. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad T. S. 2021 m. lapkričio 17 d. apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. T. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo T. S.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis T. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotojas V. S. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl T. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė T. S. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką T. S. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, eismo įvykio metu padaryta žala atlyginta.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, jog T. S. sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles – vienerių metų laikotarpyje padarė penkis KET pažeidimus, todėl mano, jog T. S. turi polinkį pažeisti įstatymus ir nesilaikyti priimtų teisės normų. Prokurorės nuomone, kaltinamasis yra emocijų nevaldantis asmuo, nes esant stresinei situacijai vartojo alkoholį ir vairavo neblaivus, žinia apie skyrybas jam nebuvo netikėta. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamasis stresinėje situacijoje gali pasielgti taip pat ir vėl, t. y. vairuoti neblaivus. Pasak prokurorės, minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. S. nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.
BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, t. y. pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat ir kitomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę bei jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-301-788/2019, 2K-46-495/2021). Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015 ir kt.).
Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. S. yra padaręs šiuos administracinius nusižengimus, dėl kurių nutarimai yra įsiteisėję: 2021 m. rugsėjo 25 d. ANK 416 straipsnio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 13 d. ANK 417 straipsnio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 9 d. ANK 446 straipsnio 4 d., 2021 m. balandžio 8 d. ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 2020 m. spalio 31 d. 415 straipsnio 2 dalyje, 2020 m. spalio 18 d. ANK 446 straipsnio 4 dalyje, 2020 m. liepos 15 d. ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. vasario 11 d. ANK 417 straipsnio 2 dalyje, 2018 m. rugpjūčio 30 d. ANK 416 straipsnio 3 dalyje (b. l. 111-118). Teismo vertinimu, nors iš T. S. padarytų administracinių nusižengimų matyti, kad jis nėra labai pavyzdingas besilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis yra asmenybė su susiformavusiomis antivisuomeninėmis nuostatomis. Nors dauguma jo padarytų administracinių nusižengimų susiję su KET pažeidimais, tačiau jie nėra itin šiurkštūs, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos savanoriškai bei dalis pažeidimų jau yra nebegaliojantys. Nors nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje galėtų būti vertintinas kaip šiurkštus KET pažeidimas, tačiau paskirta nuobauda nebegalioja. Pažymėtina ir tai, jog T. S. buvo inkriminuotas nusižengimas, kuris numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, kas reiškia, jog jo padarytų apgadinimų žala nebuvo itin didelė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis anksčiau būtų padaręs kokių nors pažeidimų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors prokurorė nurodo, kad T. S. sistemingai daro KET pažeidimus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad T. S. nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui padarė pirmą kartą, anksčiau už tokio pobūdžio veiką teistas nebuvo, o padaryti administraciniai nusižengimai, nors ir yra susiję su KET pažeidimais, savo esme, išskyrus jau minėtą nusižengimą dėl to, jog jis pasišalino iš eismo įvykio (ANK 426 straipsnio 1 dalyje), nėra itin šiurkštūs ar pavojingi, o padarytų administracinių nusižengimų skaičius per penkerius metus – nelaikytinas ypatingai dideliu ar tokiu, kuris rodytų neabejotiną asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nereikalauja, jog asmuo apskritai nebūtų baustas už ANK numatytus pažeidimus (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-560-806/2021).
Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamasis yra emocijų nevaldantis asmuo. Nors jo padaryta nusikalstama veika yra nepateisinama, tačiau žinia apie skyrybas yra nekasdienė, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ši žinia jam buvo netikėta, labai sukrečianti; vien dėl šios aplinkybės ir tolimesnio jo poelgio tvirtinti, jog jis yra asmuo, nevaldantis emocijų – negalima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamasis turi emocijų valdymo problemų. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad T. S. yra jauno darbingo amžiaus, dirba, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 109-110). Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, T. S. yra išklausęs 4 akad. val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jis padarė atitinkamas išvadas bei stengiasi keistis, jo pozicija dėl kaltės viso proceso metu buvo nuosekli. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kadangi laidavimo metu padarius naujas nusikalstamas veikas, bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).
Taigi, teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, ir šiuo konkrečiu atveju padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, T. S. asmenybę ir jo požiūrį į padarytą veiką, ankstesnių teistumų už tokio pobūdžio veikas nebuvimą, jo poziciją viso proceso metu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo brolis V. S.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. S. anksčiau neteistas, per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas vieną kartą, 6 Eur bauda sumokėta, dirbantis, aukštojo išsilavinimo, 2019 m. gavęs Lietuvos Respublikos Prezidentės padėką už bendradarbiavimą ir darbus, skirtus Lietuvai. Teismo posėdžio metu pats T. S. parodė, jog jo brolis yra jam autoritetas, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką. Teigia, kad jo klauso ir dažnai bendrauja. Taip pat V. S. paaiškino, jog brolio poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną. Šiuo metu kaltinamąjį palaiko ir jų tėvai – mama ir tėtis, kurie yra taip pat pasirengę padėti savo sūnui T. S., kad minėtas poelgis nepasikartotų. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų V. S. paaiškinimų, jis rūpinasi kaltinamojo ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų.
Teismas sprendžia, kad V. S. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, taip pat teismui nekyla abejonių, jog V. S. galimybė daryti įtaką savo broliui yra akivaizdi.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad V. S. yra dirbantis, su kaltinamuoju nors kartu ir negyvena, tačiau dažnai bendrauja ir susitinka, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už brolį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra išskirtinai teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. S. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo T. S.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, T. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. S. vairavo, kai jam nustatyta 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, vairavo gatvėje bei sukėlė eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam T. S., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog T. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis T. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 3450 Eur (b. l. 22), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą, nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, tai padarė gatvėje. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats T. S. (b. l. 21).
Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad T. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu T. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. vasario 18 d.; apribojimo būdas ir mastas – dalinis, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Turto saugotojas – T. S. (b. l. 65-66). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam T. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 153-154) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.
Iš Vilniaus apskrities VPK 2021 m. gruodžio 8 d. pranešimo VĮ Regitra matyti, kad T. S. vairuotojo pažymėjimo į policijos įstaigą nepristatė, teigdamas, kad jo nesuranda, todėl prašo T. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu (b. l. 158).
Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD, saugomi byloje (b. l. 77, 99), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą T. S. nutraukti.
Paskirti T. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2021 m. lapkričio 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu T. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. vasario 18 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 2 CD, saugomus byloje, palikti saugoti byloje.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.