- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-423-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00130-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės Justinos Plėdės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria tenkintas J. A. skundas ir pakeistas VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1304-2025 dalyje dėl J. A. skirtos nuobaudos ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalį, paskirtas įspėjimas, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. VĮ „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1304-2025 J. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – ir JAR) 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyje. Nutarime nurodyta, kad vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui; pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (nuostatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.; CK 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas, Nuostatų 38.2 ir 41 punktas numato, kad už juridinio asmens dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas; pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu J. A. paskirta administracinė nuobauda – 615 EUR dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. A. skundas tenkintas ir pakeistas VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1304-2025 dalyje dėl jai skirtos nuobaudos ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirtas įspėjimas, likusią nutarimo dalį paliekant nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovė J. Plėdė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir palikti galioti VĮ „Registrų centras“ 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1304-2025.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, todėl laikytinas nepagrįstu skundžiamos nutarties teiginys, jog dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo nekilo jokia žala. Juo labiau, finansinių ataskaitų rinkiniai daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti tam tikrus ekonominius sprendimus, todėl jų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teisę susipažinti su šiais dokumentais. Šiuo pagrindu J. A. padarytas administracinis nusižengimas, atsižvelgiant ir į įstatymų leidėjo už šio nusižengimo padarymą numatytą pakankamai griežtą administracinę nuobaudą, nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, o švelnesnės nuobaudos paskyrimas – įspėjimas – aiškiai neatitinka administracinių nuobaudų paskirties bei teisingumo principo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybių visumą, nors ir akcentavo išskirtines (lengvinančias) aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį, tačiau padarė šiai išvadai prieštaraujančius sprendimus – nenustatė išskirtinių aplinkybių ir paskyrė įspėjimą.
3.2. Institucijos teigimu, pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas taip pat negali būti asmens administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė, kaip ir tai, jog administracinis nusižengimas yra padarytas pirmą kartą. Taip pat nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktika, kad sudėtingas įstatyminis reguliavimas, bendrovės likvidavimas, tretiesiems asmenims nekilusi žala sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes Bendrovė nėra likviduojama, jos veikla tik sustabdyta. Juo labiau, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos, o bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų ruošimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku bei nesudarytų kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Be to, būtent įmonės vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso tam, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju sudėtingo teisinio reguliavimo nenustatyta, J. A. neįrodinėjo, jog nesuprato savo, kaip vadovės, pareigos pateikti metinių finansinių ataskaitų dokumentus, ir nors neneigė padariusi nusižengimą, tačiau metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė dėl vienintelio Bendrovės akcininko išvykimo ir sveikatos problemų, dėl kurių neturėjo galimybės dirbti. Nepaisant to, akcentuojama, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog jei dėl tam tikrų objektyvių priežasčių vadovas laikinai negali atlikti savo funkcijų, yra skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo.
3.3. Akcentuojama, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog J. A. būtų buvusi nedarbingume iki 2024 m. birželio 1 d., t. y. termino, iki kurio turėjo būti pateiktos 2023 m. finansinės ataskaitos. Institucijos teigimu, tai patvirtina, jog ji turėjo galimybę jas pateikti laiku, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokių įrodymų, kad šiuo laikotarpiu J. A. būtų delegavusi kitą atsakingą asmenį, kuris laikinai atliktų Bendrovės vadovo pareigas, todėl ji privalo prisiimti atsakomybę už finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, pateikti įrodymai apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir nurodytos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties savaime nelaikytinos aplinkybe, šalinančia ar mažinančia atsakomybę už laiku nepateiktas finansines ataskaitas ar sudarančia pagrindą mažinti paskirtą baudą. Institucijos įsitikinimu, šie asmeniniai ir socialiniai aspektai laikytini tik gynybine pozicija. Todėl aptartos aplinkybės nėra laikomos pakankamu pagrindu šios atsakomybės išvengti, ypač kai nėra pateikta įrodymų, jog vadovas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas laikinai pavesti pareigas kitam asmeniui. Atitinkamai ir argumentai, kad finansinių ataskaitų pateikimas nebuvo galimas dėl to, jog Bendrovės akcininkas buvo išvykęs, vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. J. A. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad būtų pasikreipusi į akcininką dėl finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, kaip tai numatyta teisės aktuose, dėl ko vertinama, jog J. A. neatliko privalomų veiksmų, būtinų siekiant tinkamai įvykdyti savo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigas. Juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įmonės vadovo atsakomybė yra teikti finansines ataskaitas, nepaisant santykių su įmonės akcininkais, akcininkų neveikimas netvirtinant finansinių ataskaitų turi būti sprendžiamas paties vadovo iniciatyva.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Cituojant ANK 34 straipsnio 6 dalį bei dėl šios nuostatos formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokios aplinkybės kaip akcininko išvykimas ir sveikatos problemos galėjo pateisinti vėlavimą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus. Vis tik, vertinant bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu ne tik prieštaravo savo paties deklaruotam tikslui, bet ir nukrypo nuo teismų praktikoje aiškiai suformuluotų reikalavimų – sumažindamas paskirtą baudą iki įspėjimo, neįvertino, kad sprendimas švelninti sankciją turi būti grindžiamas aiškiai identifikuotu aplinkybių visumos išskirtinumu. Institucijos teigimu, skundžiamoje nutartyje pateiktos išvados rodo netinkamą teisės normų taikymą ir lemia administracinės atsakomybės esmės – nubaudimo bei prevencijos tikslų – neįgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei objektyvių, nei subjektyvių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą, jog įstatyme nustatytos baudos taikymas neatitiktų teisingumo ar proporcingumo principų, todėl sprendimas paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą – laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta J. A. prašo atmesti VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. Plėdės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pažeidimas padarytas dėl objektyvių, nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nepriklausančių, aplinkybių. Tai yra, bendrovė nevykdė veiklos, jos vienintelis akcininkas nuo 2024 m. kovo 24 d. buvo išvykęs į užsienį, o J. A. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo. Papildomai pažymima, kad J. A. sveikatos būklė šiuo metu yra vėl pablogėjusi, tęsiamas gydymas, be to, ji buvo gydoma ir ligoninėje. Šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi stabilių pajamų ir patiria sudėtingą finansinę padėtį, dėl ko vertinama, kad šios aplinkybės tik sustiprina išvadą, jog galimybės laiku atlikti veiksmus buvo objektyviai apribotos. Visgi, J. A. savo iniciatyva 2025 m. kovo 26 d. pateikė finansinių ataskaitų rinkinius.
4.2. Atsiliepime prašoma įvertinti aplinkybių visumą – pažeidimas padarytas ne dėl piktybiškumo, yra pašalintas; žala neatsirado; nėra sunkinančių aplinkybių; J. A. sveikatos ir finansinė padėtys yra itin sudėtingos; anksčiau nebuvo bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus. J. A. teigimu, nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo išimtiniais atvejais. Juo labiau, jog sveikatos būklė yra oficialiai dokumentuota ir daro tiesioginę įtaką darbingumui, o ilgalaikis nedarbingumas, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai patvirtina, kad administracinio nusižengimo situacija susiklostė ne dėl aplaidumo, o dėl objektyvių ribojimų. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad J. A. yra registruota Užimtumo tarnyboje ir neturi pajamų, dėl ko baudos skyrimas būtų neproporcingas, neatitiktų teisingumo principo. Todėl įvertinus medicininę ir finansinę situacijas, laikytina, kad įspėjimas yra adekvati ir pakankama priemonė, o pirmosios instancijos teismas, jį paskirdamas, tinkamai įvertino aptartas aplinkybes, teisingai taikė proporcingumo ir teisingumo principus bei priėmė pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu apeliaciniu skundu nepaneigiama nė viena nustatyta aplinkybė ir nepateikiami teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą keisti skundžiamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu administracinėn atsakomybėn patrauktai J. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti įspėjimą, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
6. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
7. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir jos rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).
9. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 600 EUR iki 1 450 EUR.
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, tačiau Institucija apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog švelnesnės nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas aiškiai atitiks administracinių nuobaudų paskirtį, teisingumo principą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas motyvavo tuo, jog J. A. administracinį nusižengimą padarė ne dėl piktybiškumo, o dėl žmogiškųjų aplinkybių, dėl kurių ji neturėjo galimybės dirbti, realios žalos niekam nesukėlė, inkriminuoto administracinio nusižengimo pasekmės buvo pašalintos. J. A. nebausta, pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos itin sunkią finansinę padėtį, vykdomą priverstinį skolos išieškojimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartyje pagrįstai buvo konstatuota, jog Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos – 615 EUR dydžio baudos – pakeitimas į įspėjimą padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo tikslus.
12. J. A. nurodymu, Bendrovė nuo 2020 m. nevykdė veiklos dėl COVID-19 pasekmių, banko sąskaita buvo uždaryta, negautos jokios pajamos, o metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikė, be kita ko, dėl vienintelio Bendrovės akcininko išvykimo bei jos sveikatos būklės. Taigi J. A. nurodo aplinkybes, kurios iš esmės patvirtina, jog padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kuriam įtaką darė pašalinės objektyvios aplinkybės. Šiuos J. A. paaiškinimus patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga. Iš 2025 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija yra matyti, kad J. A. vadovaujama įmonė nuolat teikdavo Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus, nors ir atitinkamais metais šiek tiek vėluodama, tačiau 2022 m. birželio 17 d. buvo registruotas Institucijos panešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį (b. l. 43–46). Viešai prieinama, tinklapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija, pagrindžia aplinkybę, jog bendrovė realiai jokios veiklos nevykdė jau kurį laiką, nuo 2021 m. jos pardavimo pajamos ir grynasis pelnas lygus nuliui.
13. J. A. papildomai pateikti dokumentai taip pat rodo, kad Bendrovės vienintelis akcininkas T. M. 2024 m. kovo 24 d. išvyko (b. l. 15). Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių vėlesnių duomenų, patvirtinančių akcininko sugrįžimą. Sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, jog net ir vieninteliam akcininkui esant išvykusiam J. A., būdama Bendrovės vadove, turėjo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų organizuojama tinkamai bei finansinės ataskaitos pateiktos laiku, o to nepadarius kyla administracinė atsakomybę. Visgi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliaciniame skunde J. A. situacija vertinama pernelyg formaliai. Nagrinėjamu atveju yra svarbu atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, rodančias mažesnį tiek paties nusižengimo, tiek ir jį padariusio asmens pavojingumą.
14. Institucijos administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu Nr. 00-ANR_P-78419-2025 už administracinio nusižengimo padarymą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, J. A. surašytas 2025 m. kovo 25 d., jau sekančią dieną (2025 m. kovo 26 d.) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ji pateikė 2023 metų UAB „B.“ finansinių ataskaitų rinkinį. Tai rodo, kad J. A. reagavo operatyviai ir padarytą pažeidimą ištaisė dar iki Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. priimto nutarimo, t. y. nėra linkusi elgtis nesuderinamai su įstatymuose numatytais imperatyvais. Tai patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad ji nėra bausta administracine tvarka ne tik už analogiško pobūdžio, bet ir kitus administracinius nusižengimus (b. l. 117–119). Nors, kaip pagrįstai nurodo Institucija, pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti atsakomybę švelninanti aplinkybė, vis tik, šie duomenys leidžia daryti tam tikras teigiamas išvadas apie J. A. asmenybę bei jos dėtas pastangas ištaisyti dėl jos neveikimo susidariusią situaciją, rodo mažesnį asmens pavojingumą.
15. Pažymėtina, kad pažeidėja neneigė nepateikusi reikalaujamų dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau tokį savo elgesį grindė objektyviomis aplinkybėmis, o ne formalaus pobūdžio pasiaiškinimais. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad nors J. A. pateikti jos sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai datuojami nuo 2024 m. birželio 1 d., t. y. po termino, iki kurio turėjo būti pateikti 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau jie vienareikšmiškai patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktai J. A. nustatytus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimus, kurie atsirado dar 2021 m. Per laikotarpį būklė tai paderėdavo tai pablogėdavo (pvz. 2023 m. buvo gydyta (duomenys neskelbtini)), šie sveikatos sutrikimai bei nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą(-o), lėmė J. A. ilgalaikį nedarbingumą (nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 8 d., nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 9 d., nuo 2025 m. vasario 3 d. iki 2025 m. liepos 18 d.) (b. l. 8–14, 16–23, 61–75). Apygardos teismo vertinumu, aptariama sveikatos būklė objektyviai galėjo pasunkinti pažeidėjai galimybes savalaikiai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintą juridinio asmens vadovo pareigą.
16. Pritartina Institucijos apeliaciniame skunde dėstomiems argumentams, jog ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra formalus ir nereikalauja pasekmių, tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nėra žinomi jokie tretieji asmenys, kurie būtų norėję, bet negalėję susipažinti su Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniu. Mažesnį nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, kad bendrovės veikla buvo sustabdyta ir, kaip aptarta, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę iš viešai prieinamų duomenų įsitikinti, kad bendrovė veiklos nevykdo nuo 2021 m.
17. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis, be kita ko, J. A., kaip Bendrovės vadovės pareiga, laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. A. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skundžiamoje nutartyje nėra paneigiama. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitus Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktai J. A. paskyrus įspėjimą, ji administracinės nuobaudos neišvengė ir bet kokiu atveju patirs neigiamas elgesio pasekmes, kurios privers ją ateityje laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir elgtis atidžiau.
18. Įvertinęs visų aplinkybių visumą apygardos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą negu skundžiamoje nutartyje padarė pirmosios instancijos teismas. Pritartina skundžiamos nutarties argumentams, kad šiuo atveju Institucijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu net ANK 223 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos beveik minimalaus dydžio baudos paskyrimas ne tik būtų neteisingas, tačiau neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimų. Šiuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad J. A. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 64), turi rimtų sveikatos sutrikimų, yra keturių vaikų mama, iš kurių du yra nepilnamečiai, be to, vienos iš dukrų atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl dalyvumo lygio (b. l. 128, 135–136). Taigi, finansinė padėtis šeimoje yra pakankamai sudėtinga. Atsižvelgęs į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad skundžiama nutartimi paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas, yra adekvati, teisinga, proporcinga bei pakankama priemonė pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus bei paskirtį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai ir pagrįstai individualizavo skiriamą nuobaudą konstatuodamas, jog nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinėn atsakomybėn patrauktai J. A. paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą ir VĮ „Registrų centras“ Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės Justinos Plėdės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.