- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-398-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- D. E. P., T. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. E. P. ir T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. E. P. ir T. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuras, valstybės įmonės „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. E. P. ir T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 28 d. dovanojimo sutartį (registro Nr. 413), kuria ieškovai padovanojo atsakovui D. P. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“); 4) priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2011 m. sausio 28 d. ieškovai padovanojo atsakovui (savo sūnui) 77,95 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), tikėdamiesi iš sūnaus rūpinimosi ir išlaikymo senatvėje. Atsakovas pažeidė dovanojimo sutarties sąlygas (4.3 punkto sąlygas), dėl to dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Paaiškino, kad atsakovas yra ieškovų vyresnysis sūnus, kuris nuo mažens buvo uždaro būdo, nelinkęs užmegzti artimų santykių, neiniciatyvus. Jis nepatenkintas darbu, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir bendrauti su priklausomybes turinčiais asmenimis. Po dovanojimo sandorio sudarymo ieškovai išsikėlė gyventi į sodo namelį, o atsakovas liko gyventi ginčo bute. Ieškovės dėka, atsakovas neturi priklausomybės alkoholiui, vėliau sukūrė šeimą. Ieškovų santykiai su marčia buvo prasti ir toliau blogėjo. Vėliau įvyko konfliktas su sūnumi, kuris ieškovo atžvilgiu buvo agresyvus, išvarė ieškovą iš buto ir jo išsižadėjo. Teigė, kad atsakovas jaučia tėvui didelę neapykantą ir jau ne pirmą kartą naudojo prieš jį fizinį smurtą, planuoja prieš tėvą nusikalstamą veiką, grasino, nors tam nebuvo priežasčių. Atsakovui praradus bet kokias moralines vertybes, nejaučiant dėkingumo, ieškovui buvo sukeltas stresas, nerimas ir baimė, sutriko širdies ritmas, dėl susirgtų somatinių ligų ieškovas buvo priverstas išeiti iš darbo. Dėl konfliktų su atsakovu pablogėjo ir ieškovės sveikata. Atsakovas nesirūpino nė vieno iš tėvų sveikata. Ieškovų manymu, tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė dovanojimo sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareikštas ieškinys yra netikėtas ir nesuprantamas, nes abu ieškovai turi aukštąjį išsilavinimą, yra inteligentiški žmonės. Nesutiko su ieškovų nurodytu dovanojimo tikslu, nes ieškovai perleido atsakovui butą ne dėl sąlygos juos išlaikyti iki gyvos galvos, o siekė išvengti nekilnojamojo turto mokesčio valstybei, nes tuo metu žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija apie galimą nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą. Teigė, kad ieškovų vardu tuo metu buvo registruoti keli nekilnojamojo turto objektai (butas (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); butas (duomenys neskelbtini); namas (duomenys neskelbtini)). Atsakovo įsitikinimu, priežastis, dėl kurios ieškovai kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, yra atsakovo santuoka su rusų tautybės moterimi. Atsakovui susidariusi situacija yra nemaloni, tačiau pažymėjo, kad pats ieškovas nerodė tinkamos pagarbos ieškovei (savo sutuoktinei), buvo neištikimas, be priežasties ją įžeidinėjo, siekė motiną išvaryti iš namų, pats nuolat vartojo alkoholį, dėl to ieškovė (atsakovo motina) sirgo depresija ir vartojo medikamentus. Pabrėžė, kad ieškovas yra kategoriškas asmuo ir neatsižvelgdavo į kitų nuomonę, dėl to atsakovo gyvenimo būdas buvo priklausomas nuo ieškovų valios ir noro. Atsakovas jautėsi ieškovo įžeidinėjamas ir spaudžiamas, dėl to 2004 m. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nuo šios ligos sėkmingai išsigydė, įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, sudarė santuoką su V. P., dirba odontologu. Teigė, kad santykiai su tėvais kardinaliai pasikeitė po jo vestuvių, tėvai neatvyko į atsakovo vestuves. 2017 m. tarp šalių įvyko bute didesnis konfliktas, kurio metu ieškovas įžeidinėjo, grasino atsakovui ir jo sutuoktinei. Pabrėžė, kad ieškovas šmeižia atsakovą dėl neva atsakovo planuojamos padaryti nusikalstamos veikos, kadangi atsakovas niekada gyvenime niekam nėra grasinęs. Atsakovas prašė ieškovų gyventi vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, laikytis geros moralės principų ir nesistengti be pagrindo neteisėtais būdais panaikinti dovanojimo sutartį. Atsakovo įsitikinimu, byloje neįrodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio sąlygos, dėl to pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašė atmesti kaip nepagrįstą įpareigojančio pobūdžio reikalavimą trečiajam asmeniui, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra kilusio ginčo materialinių santykių subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų atsakovui 1 220 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dovanojimo sandorio panaikinimo. Teismas vertino, kad byloje ištyrus pateiktą rašytinę medžiagą, išklausius šalių ir liudytojų paaiškinimus, konstatuotina, jog ieškovai, atsakovas ir liudytojai nurodo ir aiškina teismui faktines aplinkybes skirtingai, dėl to teismas vadovavosi įrodinėjimo taisyklėmis.
9. Teismas sprendė, kad nė vienas iš byloje esančių įrodymų (tame tarpe ir teismo posėdžio metu peržiūrėta vaizdine medžiaga) nepatvirtina ieškovo T. P. paaiškinimuose nurodytų aplinkybių dėl netinkamo atsakovo elgesio, ieškovui pasiimant daiktus iš atsakovo buto (duomenys neskelbtini), tokių įrodymų ieškovai nepateikė.
10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo nurodomo epizodo – atsakovo sutuoktinės grasinimo nužudyti, nustatė, kad dėl šio grasinimo ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kurie išnagrinėjo pareiškimą ir 2018 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo atmestas T. P. skundas. Teismas sprendė, kad pradėta ikiteisminio tyrimo medžiaga nepatvirtina ieškovo nurodomo grasinimo nužudyti fakto, kadangi medžiagoje yra tik šalių ir liudytojų paaiškinimai, tačiau nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, o įspėjimas skirtas tik prevenciniais tikslais, dėl to teismas atmetė ieškovų interpretacijas dėl nutarimuose nurodytų aplinkybių įrodomosios reikšmės.
11. Teismas pažymėjo, kad kaip pripažįsta ieškovas, pats atsakovas grasinimo ieškovui neišsakė, 2017 m. liepos 8 d. su tėvais nebendravo, neskambino, nevažiavo ir jų nelankė, o skambino tik liudytoja V. P., kuri paskambino tik vieną kartą ir iš karto po daiktų paėmimo. Pats ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus praėjus metams po jam, kaip pats nurodo, sūnaus T. P., perduoto atsakovo sutuoktinės grasinimo susidoroti, dėl to teismas padarė išvadą, kad daugiau skambučių iš atsakovo ar jo žmonos pusės po daiktų paėmimo nebuvo.
12. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas atliko veiksmus, kurie turi būti vertinami CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasme, siekiant panaikinti dovanojimo sandorį, dėl to ieškinys atmestas.
13. Teismas taip pat pažymėjo, kad atskirai nepasisako dėl abiejų šalių dėstytų aplinkybių dėl atsakovo elgesio, gyvenimo būdo, bendravimo ypatumų, tarpusavio ryšio buvimo (nebuvimo), kadangi tai nesusiję su byloje suformuluotu ieškinio dalyku ir pagrindu. Taip pat nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi ieškinys atmestas kaip neįrodytas, kas eliminavo būtinybę spręsti ieškinio senaties instituto taikymo būtinybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovai T. P. ir D. E. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas. Nurodo, kad teismas pažeidė procesines ir materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikė, netinkamai vertino įrodymus, nevertino atsakovo veiksmų, kurie smerktini moralės požiūriu, neaptarė ir teisminio nagrinėjimo metu netyrė aplinkybių dėl dovanojimo sutarties šalių tarpusavio raidos, bendravimo šeimoje praktikos, šalių elgesio kilus konfliktui, dėl to buvo neteisingai išspręsta byla ir neatskleista bylos esmė, neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus.
16. Ieškovų įsitikinimu, jie turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, nes atsakovas pažeidė ginčo dovanojimo sutarties sąlygas, elgėsi ieškovų atžvilgiu netinkamai, agresyviai ir grasindamas, dėl to buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės ieškovus sukrėtė, sukėlė didelį stresą, nerimą ir baimę dėl savo gyvybės, taip pat smarkiai pablogėjo ieškovų sveikata.
17. Ieškovų manymu, atsakovas D. P. ir jo sutuoktinė V. P. atliko nusikalstamus veiksmus, dėl to ieškovas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai ir liudytojai patvirtina atsakovo netinkamą elgesį, panaudotą psichologinį smurtą ir orumo žeminimą prieš ieškovą. Prašo teismo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
18. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino liudytojo R. P. paaiškinimus, nors teismas negali spėlioti ir interpretuoti, nes šis liudytojas patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes dėl įvykio ginčo bute, ieškovui pasiimant daiktus iš buto. Taip pat neteisingai vertintas liudytojo T. P. liudijimas.
19. Teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą šioje byloje apklausti teismo medicinos ekspertą-psichiatrą, nevertino ieškovų pateiktos viešosios įstaigos Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatro eksperto dr. K. D. 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvados, nes, ieškovų vertinimu, atsakovo psichologinis smurtas buvo naudojamas ne tik prieš ieškovus, tačiau ir prieš liudytojus R. P. ir jo tėvą T. P., o teismo psichiatro išvadoje teigiama, kad ieškovai dėl sūnaus įžeidžiančio elgesio ir marčios grasinimų patyrė didelį emocinį šoką, sukrėtimą, dvasinę skriaudą, vitalinį nerimą, pažeminimą, diskomfortą, didelę nuoskaudą ir reputacijos pablogėjimą.
20. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuotų, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jo orumą ir pan., tai tokie veiksmai turi būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Apeliantai prašo apeliacinio teismo vadovautis šia kasacinio teismo byla, nes tos bylos aplinkybės identiškos ginčo civilinės bylos aplinkybėms. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio praktika netinkama, nes šių bylų aplinkybės buvo priešingos, nei esamos bylos.
21. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas neigia grasinimų ir keiksmažodžių faktus, dar nereiškia, kad nebuvo netinkamo elgesio ieškovų atžvilgiu, ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo sutuoktinės V. P. parodymais, kuri realiai šioje situacijoje manipuliavo ir keršijo ieškovui, o atsakovas to iki galo nesuvokia.
22. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo, atsiimant ieškovui daiktus iš buto, įvyko 2017 m. liepos 8 d., nes tokių duomenų byloje nėra. Teigia, kad bylos liudytojai nurodė kitus laikotarpius, o prie bylos prijungtas 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-15(19) dėl vaizdo įrašo, kuriame nufilmuotas įvykis, patvirtina kitą laikotarpį, t. y. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Šis rašytinis įrodymas nenuginčytas, dėl to teismas nepagrįstai sprendime nurodė šią datą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantų atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų.
25. Teigia, kad apeliantai ne tik klaidingai vertina šioje byloje nagrinėjamus teisinius santykius, iš kurių kilo ginčas, bet ir nesąžiningai mėgina apjungti tarpusavyje nesusijusius skirtingus teisinius santykius.
26. Nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus ar netinkamai motyvavo sprendimą, kadangi teismas realiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir visų byloje apklaustų liudytojų parodymus. Pabrėžia, kad vien tai, jog apeliantams nepatinka teismo padarytos išvados ir jiems nenaudingi sprendimo motyvai, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti ar kad byla išspręsta neteisingai, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas pagrįstai netenkino ieškovų reiškiamų reikalavimų. Pažymi, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai.
27. Nesupranta apeliantų skunde išreikšto prašymo iškelti atsakovui ir jo sutuoktinei baudžiamąją bylą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo apskųstas ir paliktas nepakeistas. Nutarime buvo nurodyta, kad apeliantų skunde nurodomos aplinkybės dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, nepagrįstos objektyviais duomenimis. Be to, nusikalstami asmens veiksmai įrodinėjami baudžiamojo, o ne civilinio proceso tvarka. Pažymi, kad įspėjimas skirtas atsakovui ir jo sutuoktinei tik prevenciniais tikslais, ir jokios įrodomosios reikšmės neturi.
28. Teigia, kad nors apeliantai nurodo, jog ginčo dovanojimo siekė užsitikrinti iš atsakovo priežiūrą ir išlaikymą, bet šios sąlygos neįtvirtino notarinėje sutartyje, o dovanojimo sandoris, po jo sudarymo, tenkino apeliantų interesus iki tol, kol atsakovas oficialiai neįtvirtino santykių su savo drauge V., t. y. iki santuokos registracijos. Be to, pažymėjo, kad apeliantai galimai buvo įtakojami savo kito vaiko (liudytojo sūnaus – T. P.) ir jo turimų interesų.
29. Teigia, kad apeliantai nepagrįstai bando įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui, nors ginčo byloje būtent atsakovai privalėjo įrodyti faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką.
30. Pažymi, kad šiuo atveju apeliantai siekia paneigti teismo sprendimą, grįsdami savo poziciją prielaidomis ir ištraukomis iš psichologinės literatūros, neturėdami tam teisinių pagrindų ir mokslinių žinių. Atsakovo vertinimu, ieškovų ieškinys ir skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie atsakovo veiksmus, remiantis tik savo paaiškinimais, subjektyviais, nelogiškais ir neadekvačiais teiginiais, ir byloje nėra įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį, kuris būtų pagrindas panaikinti dovanojimo sutartį.
31. Teigia, kad apeliantų nurodyti atsakovo veiksmai (nepakankamas bendravimas, dėmesio trūkumas ir kt. panašios aplinkybės) negali būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiūriu.
32. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovų sveikata pablogėjo būtent dėl atsakovo veiksmų, dėl to teismas tinkamai įvertino ir pagrįstai atmetė apeliantų medicininius duomenis, kurie nepaneigė kitų byloje esančių įrodymų.
33. Teigia, kad byloje reikšmingas įrodymas yra įvykio bute metu (kai įvyko konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo) darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti reali įvykio situacija, reikšminga vertinant tiek šalių, tiek liudytojo R. P. elgesį ir parodymus teisme. Minėtame vaizdo įraše neužfiksuoti atsakovo grasinimai, priešingai – užfiksuotas netinkamas paties ieškovo elgesys. Pažymi, kad ir kiti byloje esantys atsakovo asmeniniai įrašai rodo, jog tarp šalių buvo susiklostę normalūs, šilti santykiai, šalys bendravo nuolatos be įžeidinėjimų, kartu sutikdavo visas šventes, kurias švęsdavo šeimos rate, dėl to, atsakovo manymu, šie įrodymai, patvirtina, kad atsakovas ir jo būsima žmona rūpinosi apeliantų gyvenimu, stengėsi įnešti kuo daugiau į jų gyvenimą džiaugsmo, malonių staigmenų, teigiamų emocijų, bet šių aplinkybių apeliantai nepastebėjo ir neatsiminė.
Žemesnės instancijos teismas
34. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti teismo medicinos ekspertą-psichiatrą Dr. K. D. šioje byloje, kadangi jo parodymai neturi įtakos bylos nagrinėjimui. Teigia, kad jo išvada ir jam pateikti klausimai, buvo daromi pagal apeliantų nurodytus jam neįrodytus faktus ir medicininius dokumentus, dėl to išklausyti šio eksperto nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
35. Atsakovui kelia abejonių aplinkybės, kad apeliantai negali prisiminti ir nurodyti tikslios datos, susijusius su daiktų išvežimu iš buto (duomenys neskelbtini), bet puikiai prisimena įvykius, kurie vyko prieš 20 metų. Atsakovų vertinimu, apeliantai nepagrįstai nurodė, kad minėtas įvykis buvo praėjus keliems mėnesiams po atsakovo vestuvių, t. y. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu atsakovas ir jo sutuoktinė nurodė tikslią šio įvykio datą. Pažymi, kad atsakovas iš karto po konflikto kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdijų seniūniją dėl apeliantų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenų panaikinimo, ir savivaldybės administracija 2017 m. liepos 21 d. išdavė pažymą, kas patvirtina, jog šis įvykis buvo 2017 m. liepos mėn. Be to, patys apeliantai 2019 m. kovo 29 d. prašyme buvo nurodę, kad šis įvykis įvyko 2017 m. liepos 8 d. Pabrėžia, kad apeliantų nurodoma 2018 m. rugpjūčio 18 d. data yra CD-R disko įrašymo data, kai atsakovas perrašė filmuotą medžiagą į diską savo advokatei. Atsakovas turi dar keletą tokių CD-R disku, bet su skirtingomis įrašymo datomis, dėl to, siekiant nustatyti tikslią įvykio datą pagal tokius duomenis, reikėtų ekspertams pateikti skaitmeninę vaizdo kamerą ir kompiuterį, kuriame buvo patalpintas minėtas vaizdo įrašas, o ne CD-R diskas, pagal kurį neįmanoma nustatyti pradinės įrašo datos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
37. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
38. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, sudarytas motinos, tėvo ir sūnaus.
39. Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. sausio 28 d. notarine dovanojimo sutartimi ieškovai D. E. P. ir T. P. padovanojo atsakovui D. P. nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 6–10). Dovanojimo sutarties 4.3 punkte numatyta, kad šalims žinoma, jog remiantis CK 6.472 straipsniu dovanotojai turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojų ar jų artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš Dovanotojus tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
40. Nagrinėjamu atveju ieškovai, remdamiesi CK 6.472 straipsnio pagrindu, prašė pripažinti ginčo buto dovanojimo sutartį negaliojančia, nurodydami, jog atsakovas nesilaikė dovanojimo sutarties sąlygų, jo elgesys ieškovų atžvilgiu buvo netinkamas ir smerktinas geros moralės požiūriu, atsakovas planavo atlikti ieškovo atžvilgiu nusikalstamą veiką, dėl šių aplinkybių pablogėjo ieškovų sveikata, psichologinė būsena ir buvo pažemintas orumas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
41. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
42. Ieškovai (atsakovo tėvai) byloje įrodinėjo abu alternatyvius dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindus, nurodytus CK 6.472 straipsnyje (t. y. dėl pasikėsinimo atlikti ieškovo atžvilgiu nusikalstamą veiką (nužudyti) ir netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu).
43. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).
44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais, pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Iš apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tyrė ir vertino ne tik civilinės bylos duomenis, liudytojų parodymus, teismo posėdžio metu šalių teiktus paaiškinimus, bet ir jų pateiktus dokumentus, bylos aplinkybių visumą. Teismas pagrįstai pripažino, kad tarp ieškovų ir atsakovo konfliktiniai santykiai, tarpusavio nesutarimai, nuomonių išsiskyrimas, nebendravimas, negali turėti esminės įtakos, siekiant pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu. Bylos duomenys tikėtinai patvirtina, kad ilgą laiką tarp šalių buvo normalūs, šilti santykiai, šalys susitikdavo, kartu švęsdavo šventes, tarp šalių buvo tarpusavio pagarba, šalys sveikindavo vienas kita gimtadienio progomis (t. 1, b. l. 61–62, 67–75), vėliau šalių santykiai pablogėjo, tačiau konfliktų priežastis šalys ir liudytojai aiškino skirtingai. Nors ieškovai įrodinėjo, kad konfliktai atsirado išimtinai dėl atsakovo, jog atsakovas atliko ieškovų atžvilgiu griežtai smerktinus geros moralės požiūrio veiksmus, tačiau šių aplinkybių neįrodė, nes visuma bylos įrodymų tikėtinai rodo abipusius šalių konfliktus (nesutarimus). Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie besąlygiškai patvirtintų tik atsakovo neteisėtus, sistemingus veiksmus, nukreiptus į ieškovų orumo žeminimą, psichologinio ar fizinio smurto naudojimą ir (ar) panašius veiksmus, kurie galėtų būti smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojos ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo faktu, kad tarp šalių pablogėjo tarpusavio santykiai arba dovanotojai pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo principo.
46. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad byloje įrodyta aplinkybė, jog atsakovas pasikėsino (ar planavo) pasikėsinti į ieškovo gyvybę ar sveikatą. Teisėjų kolegija pažymi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu. Vien tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė buvo oficialiai įspėti, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi šie įspėjimai padaryti prevenciškai, siekiant išvengti ateityje galimų konfliktų ar nusikalstamų veikų padarymo, o ne dėl to, kad buvo nustatyta nusikalstama veika. Taigi, byloje neįrodytas faktas, kad atsakovas siekė (planavo) nužudyti ar sužaloti savo tėvą ir buvo padaryta nusikalstama veika.
47. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų byloje apklaustų liudytojų parodymų (paaiškinimų), ar juos vertino netinkamai, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog byloje apklaustų liudytojų parodymai įvertinti visų bylos aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste. Teismas atkreipė dėmesį ir į ieškovo akcentuojamo liudytojo R. P. (ieškovų anūko) parodymų nepatikimumą (nenuoseklumą), ką patvirtina teismo posėdžio garso įrašas, kad šis liudytojas iš pradžių aiškino aplinkybes teismui analogiškai kaip ieškovas, o vėliau, teismui ir šalims siekiant patikslinti kai kurias aplinkybes dėl grasinimų, įžeidimų ar daiktų numetimo, liudytojas daug ko neprisiminė, arba paaiškino, kad įvykus ieškovo ir atsakovo konfliktui, nešiojo daiktus, dėl to negalėjo girdėti ar negirdėjo. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad tiek liudytojas R. P., tiek jo tėvas T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), yra ginčo šalių giminaičiai (ieškovų sūnus ir anūkas), kurie ieškovui nuginčijus dovanojimo sutartį, galėtų pretenduoti į šį turtą, dėl to gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovas atsiliepime į skundą taip pat atkreipė dėmesį, jog šioje situacijoje ieškovai galėjo būti įtakojami liudytojo T. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir jo turimų interesų. Nors byloje tokių įrodymų (jog minėtas liudytojas galėjo įtakoti ieškovus) nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sprendžiant dėl šių liudytojų (T. P. ir jo sūnaus R. P.) parodymų patikimumo, į tai turėjo būti atsižvelgta, t. y. šių liudytojų parodymai, nesant kitų patikimų įrodymų, negalėjo turėti lemiamos įtakos ieškovų ieškinio pagrįstumui patvirtinti. Toks pats vertinimas ir dėl atsakovo sutuoktinės V. P. liudijimo, kuri turi suinteresuotumą palaikyti atsakovą ir jo nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino visų bylos aplinkybių visumos kontekste ir padarė teisingas išvadas, kad vien tik šių liudytojų parodymai (kartu su ieškovų paaiškinimais), esant ieškovų ir atsakovo konfliktiškiems santykiams (aiškinant aplinkybes skirtingai), o liudytojams turint tam tikrą suinteresuotumą, negalėjo tikėtinai patvirtinti ieškovų įrodinėjamų aplinkybių ir lemti ieškinio patenkinimo, siekiant panaikinti prieš daugiau nei 7 metus sudarytą notarinį dovanojimo sandorį išimtine priemone dovanojimo sutartims nutraukti (t. y. CK 6.472 straipsnio pagrindu).
48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentais dėl ginčo dovanotame bute (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto aplinkybių, kai ieškovas T. P. kartu su anūku R. P. atvyko į ginčo butą pasiimti asmeninių daiktų, o tuo metu bute buvo atsakovas D. P. ir jo sutuoktinė V. P., vertinimo. Ieškovų teigimu, šio konflikto metu atsakovas su tėvu elgėsi agresyviai, naudojo psichologinį smurtą, demonstravo nepagarbą, mėtė ant žemės šeimos nuotraukas, tame tarpe ieškovo ir jo motinos, paveikslus, t. y. ieškovų manymu, konfliktas buvo išimtinai dėl atsakovo ir jo sutuoktinės kaltės. Apeliacinės teismas, nesutikdamas su šiais ieškovų argumentais, pažymi, kad byloje pateiktas šio įvykio vaizdo įrašas, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas. Vaizdo įraše matyti, kad minėtą dieną ieškovas kartu su anūku vykdė daiktų pasiėmimą iš ginčo buto: paveikslai buvo pastatyti ant grindų, atremti į sienas, prieš įleidžiant ieškovą ir sūnėną į butą, atsakovas įjungė filmavimo režimą, taip pat girdisi, jog kalba iš esmės tik ieškovas, kuris išeidamas iš buto pasako apgailestavimą dėl jo pavardės naudojimo, atsakovo kalbant nesigirdi, vaikštant ir renkant daiktus girdisi, kad kalba ieškovas, leidžiama muzika, atsakovo nesigirdi, jo sutuoktinė tik išeinant atsisveikina, tačiau įžeidimų įraše negirdėti, matyti, kaip liudytojas R. P. įeina ir išeina nešinas paveikslais. Kaip minėta, liudytojo R. P. parodymai dėl šio įvykio teisme buvo nenuoseklus, iš pradžių jis tvirtino ieškovo poziciją, tačiau vėliau pasitikslino, jog liudytojas arba neprisiminė esminių įvykio detalių, arba paaiškino, kad nešiojo daiktus, dėl kurių galėjo negirdėti ar negirdėjo, ką iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašas. Byloje taip pat pateikta specialisto išvada, kuria atlikta šio įvykio stenograma (t. 1, b. l. 95–99). Iš šios stenogramos matyti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė bendravo tarpusavyje gana konfliktiškai, negeranoriškai, trumpomis ir pašiepiančiomis vienas kitą frazėmis, tačiau atkreiptinas, kad toks bendravimas buvo abipusis, pats ieškovas nevengė vartoti atsakovo sutuoktinės atžvilgiu netinkamus žodžius ir ją įžeidinėjo (pvz., vadino „šliundra“, „šliurė“). Byloje nepateikta kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ieškovų nurodomas aplinkybes dėl šio įvykio metu jiems padarytos skriaudos (neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu), nes bylos įrodymai tikėtinai patvirtina abipusį konfliktą, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo dėl šio įvykio padarytomis išvadomis. Pabrėžtina, kad iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, jog po šio įvykio atsakovo sutuoktinė skambino atsakovo broliu T. P. (gim. 1972). Liudytojas T. P. teigė, kad šio skambučio metu buvo perduoti grasinimai tėvui (t. y. ieškovui), tuo tarpu atsakovo sutuoktinė šias aplinkybes neigė. Byloje nesant kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, išskyrus skirtingus suinteresuotų liudytojų paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovo sutuoktinė būtų grasinusi ieškovui. Pažymėtina, kad prokuroras šioje situacijoje taip pat konstatavo analogiškas aplinkybes, t. y. kad nepateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima įtarti, jog atsakovas ir jo sutuoktinė norėtų pakenkti ieškovui ar jo sutuoktinei, ar norėtų juos nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
49. Apeliaciniame skunde keliamas fakto klausimas, kada šis ginčo įvykis bute įvyko, nes apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, jog minimas ginčas įvyko 2017 m. liepos 8 d. Teigia, kad ieškovai tikslios datos nepamena, o liudytojai nurodė kitus galimus laikotarpius. Prie bylos prijungtas 2019 m. sausio 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-15(19) dėl vaizdo įrašo, kuriame nufilmuotas įvykis, patvirtina kitą laikotarpį, t. y. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Apeliantų vertinimu, minėtas rašytinis įrodymas nenuginčytas, dėl to teismas nepagrįstai sprendime nurodė 2017 m. liepos 8 d. datą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais, juos vertina kritiškai. Svarbu tai, jog ieškovas T. P. bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs ir pripažinęs pirmosios instancijos teismui, jog ginčo įvykis įvyko 2017 m. liepos 8 d. (t. 1 b. l. 69–71), tokia datą nurodė ir ieškovų prašymu išvadą parengęs specialistas (t. 2, b. l. 10), ir tik vėliau ieškovas savo poziciją dėl datos pakeitė. Apeliantai prašo remtis 2019 m. sausio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu dėl nurodytos vaizdo įrašymo dienos, kuriame konstatuota, jog prie bylos pateiktos CD-R disko įrašymo (sukūrimo) laikas yra 2018 m. rugpjūčio 18 d. 19 val. 47 sek., tačiau pažymėtina, kad ši data susijusi su vaizdo įrašo įrašymu į CD-R diską, kuris buvo pateiktas teismui (t. y. jau esant šiai bylai teisme), o ne su minėto įvykio data. Ekspertams nebuvo teikiama pati vaizdo kamera, kuria buvo įrašytas ginčo įvykio įrašas, nebuvo teikiamas prašymas atlikti teismo ekspertizę šiam faktui nustatyti. Tuo tarpu atsakovas ir jo sutuoktinė nuosekliai teigė, kad šio įvykio data buvo 2017 m. liepos 8 d., tai netiesiogiai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos 2017 m. liepos 21 d. pažyma dėl ieškovų išdeklaravimo iš ginčo buto, iš kurios matyti, jog 2017 m. liepos 10 d. atsakovas kreipėsi dėl ieškovų išdeklaravimo iš ginčo buto (t. 1, b. l. 53). Tikėtina, kad atsakovas galėjo imtis tokios iniciatyvos iš karto po konflikto su ieškovu. L. T. ir R. P. taip pat negalėjo konkretizuoti datos, o tik nurodė apytikslius laikotarpius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visų šių aplinkybių visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tikėtina ginčo įvykio data yra 2017 m. liepos 8 d.
50. Nesutiktina su apeliantų teigimu, kad jų skunde paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010 buvo išanalizuotos faktinės aplinkybės analogiškos nagrinėjamoms, o kasacinio teismo išaiškinimas itin aktualus nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos situacijos ir nėra identiškos, kadangi paminėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas naudojantis bendrąja daline nuosavybe teise priklausančiu turtu. Nagrinėjamai bylai aktuali vėlesnė kasacinio teismo jurisprudencija dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo aiškinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018), kuria pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
51. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).
52. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagal ieškovų pareikštus reikalavimus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 203–204). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (700 Eur), t. y. po 350 Eur iš kiekvieno ieškovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, t. y. po 350 Eur iš kiekvieno ieškovo.