Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Y. teismo posėdžio metu pripažino, kad nemokėjo teismo priteistos sumos išlaikymui, paaiškino, kad žinojo, kad jam reikia mokėti alimentus P. M., bet neturėjo iš ko mokėti, nes reikėjo išlaikyti kitus du vaikus, kuriems šiuo metu 26 ir 30 metai ir kurie gimė iki P. M.; išlaikyti butą. Turėjo skolų, reikėjo jas atiduoti – iki 2009 m. užliejo butą, reikėjo kompensuoti ir apmokėti viską. Jam antstolis pasakė, kad yra 17 000 Eur skola P. M. Jis neuždirbdavo pakankamai viskam. Kaltinamasis neatsimena tiksliai, kiek sumokėjo po teismo sprendimo – yra davęs grynais, kai dukra buvo maža. Paskutinį kartą mokėjo P. seniai. Nurodė, jog dirbdavo apdailininku statybose pagal darbo sutartį ir individualiai – klijuodavo plyteles, tinkavo ir darė užbaigiamuosius statybos darbus. Negali pasakyti, kiek gaudavo atlyginimo, neatsimena rinkos kainų. Nemokėjo VMI, nes neturėjo pajamų iš šios veiklos, nurodė, jog deklaruodavo pajamas VMI kažkuriais metais. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pridūrė, jog sąskaitas turėjo „Vilniaus“ banke, „Swedbank“ ir „DNB“, nes prašydavo darbovietės, tačiau jam įmonė mokėdavo grynais. Nurodė, jog butą, kuriame gyveno Vilniuje, nuomojo. Kaime, Kėdainių raj. turi butą (51 kv. m., dviejų kambarių). Ten retai gyvena. Bute nėra nei elektros, nei vandens. Mano, jog niekas nepirks to buto, nes jis yra apleistas. Turėjo automobilį Opel Zafira, kurį įsigijo prieš 5 metus už 3 400 Eur. Pinigus pasiskolino iš motinos ir brolio, dar turėjo savo. Dabar Opel Zafiros nebeturi, nes baigėsi techninė apžiūra, o jis mašina daugiau nesirūpino. Pripažino, jog nebendravo su P. M. Bandė skambinti, bet niekas neatsiliepė. Žinojo, kur ji gyveno. Patikino, jog neturėjo pinigų kreiptis į teismą dėl įmokų sumažinimo – niekas neklausė, ar jis sutinka su suma.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji P. M. paaiškino, kad, kiek mama jai sakė, žino, kad nieko nebuvo mokėta. Vieną kartą nukentėjusioji A. Y. skambino. Kaltinamasis klausė, kur ji mokosi. Ji pasakė, kur mokėsi. Labai daug nebendravo, po to išvis daugiau nebendravo su kaltinamuoju. Nepamena, ar jis kalbėjo apie išlaikymą. Žinojo, kad buvo išieškomi pinigai iš tėvo. Jis turėjo jai mokėti 400 Lt. Nurodė, jog yra gavusi iš antstolės įmokas. Iš A. Y. tiesiogiai nieko nėra gavusi. Jis niekada nėra jai skambinęs. Apie jo darbingumą nieko nežino. Žinojo, kad jis dar turi 2 dukras. Yra su viena iš jų susisiekusi. Jos bendravo, bet kai sužinojo, kad bus teismai, pasikeitė bendravimas.

Kaltinamasis A. Y. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. M. jis susituokęs nebuvo. 1999 m. vasarą jis susipažino su R. ir kartu pragyveno apie pusę metų. Jis išėjo, nes neteko darbo. Žinojo, kad R. laukiasi, kai gimė dukra, ją porą kartų lankė, o po to jų santykiai nutrūko, jis net nežinojo, kur ji gyvena su jo dukra. 2009 m. gegužės mėn. buvo teismas ir jam priteisė dukros P. išlaikymui mokėti po 400 Lt. Kadangi jis neturėjo pastovaus darbo, tai alimentų negalėjo mokėti, o kai dirbdavo, tai mokėdavo. Pas jį nėra nei vieno banko mokėjimo kortelės. Kai dirba, jam moka grynais pinigais. Nuo 2018 m. spalio mėn. jam pradėjo mokėti invalidumo pensiją (darbingas yra tik 50 procentų). Pensija yra nedidelė ir dar jam kažką iš jos išskaičiuoja, bet už ką – jis nežino. Invalidumo pensiją jis gauna pašte, grynais apie 87 Eur. Jis tikrai P. nevengė mokėti alimentų, kai turėdavo pinigų, nežinojo, ką jam daryti, nes jis visai neturi pajamų, tik tą mažą pensiją. Kėdainių r. turi 2 kambarių butą, kuris yra visai apleistas, labai daug reikia investicijų, kad sutvarkytų, o jis neturi pinigų (elektros, vandens nėra). Pridūrė, jog 2015 m. rudenį jis pirko automobilį „Opel Zafira“. Turėjo truputėlį savo pinigų – apie 1 000 Eur, kažkiek paskolino brolis, motina. Broliui pinigų negrąžino, nes jis jau miręs, o mama pasakė, kad ją palaidos kai mirs, pinigų neims. Jis neatsimena prieš kiek laiko, gali būti gal prieš kokius 3 metus, antstoliai ant jo automobilio uždėjo turto areštą ir kai baigėsi techninė apžiūra jis automobiliu nesinaudojo. Panevėžyje Nemuno g. jis tą automobilį paliko ir daugiau juo nesidomėjo, nes jam įdomu nebuvo. Kur šiuo metu yra šis automobilis, jis nežino. Namuose kažkur tai gal ir dokumentus turi. 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2019 m. jis buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Išsiėmė tam, kad jei kas pasiūlys darbą, tai galėtų užsidirbti. Kažkokius remontus darė pas privačius žmones, bet jų nei vardų, nei pavardžių, nei adresų dabar jau nepamena, praėjo daug laiko. Darė smulkius remontus, už kuriuos jam ne visi atsiskaitė, gavo visai nedaug pinigų. Skelbimų jis jokių įdėjęs internete nebuvo. Jis nevykdė jokios veiklos, todėl jokių žurnalų, kvitų, kasos aparato jis neturi, išsiėmęs net nebuvo. Kiekvienų metų pradžioje jis eidavo į mokesčių inspekciją ir pateikdavo deklaraciją, darbuotojai jam užpildydavo, nes jis neturėjo jokių pajamų iš savo veiklos. Jis ankščiau turėjo mokėjimo korteles ir darbovietės jam į jas pervesdavo atlyginimą, bet ten būdavo nedidelės sumos, o jis turėjo skolų. Gaudavo pinigus, nusiimdavo, atiduodavo skolas ir jam nieko nelikdavo, todėl vaiko išlaikymui jam jokių pinigų ir nelikdavo. Jis tikrai nevengė mokėti alimentus vaiko išlaikymui, bet jis jų (pinigų) tiesiog neturi. Šiuo metu jam yra pratęstas invalidumas, turi pažymą, kurią nori pridėti prie savo apklausos (t. 2, b. l. 106, 113).

Nukentėjusiosioji P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvas yra A. Y. Jį matė tik vieną kartą, jokių ryšių jis nepalaiko, nenori bendrauti. Jos tėvas jai nei vieno karto nėra paskambinęs. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Ji iš jo nei vieno karto nėra gavusi jokių pinigų, dovanų, kad savanoriškai būtų davęs, pervedęs jai pinigus. Gal tik porą kartų antstolė nuo tėvo mokėjimo kortelės buvo nuskaičiusi pinigus – apie 330 Eur ir viskas. Daugiau jokių pinigų ji iš tėvo negavo. Kiek ji žino, tėvas jai yra skolingas apie 17 000 Eur, bet tikslią sumą gali pasakyti antstolė. Praeitais metais jai sukako 18 metų (yra pilnametė) ir alimentai jai jau nepriklauso. Visą laiką viena mama ją augino ir išlaikė. Daugiau ji nieko apie savo tėvą A. Y. pasakyti negali, tik tiek, kad norėtų, kad jai sumokėtų visą įsiskolinimą, ruošiasi stoti į aukštąją mokytis ir jai reikalingi pinigai, mamai vienai labai sunku ją išlaikyti (t. 1, b. l. 66).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 1999 m. vasarą susipažino su A. Y., kartu gyveno (duomenys neskelbtini), jos nuomojamame bute. Kartu gyveno apie pusę metų. 1999 m. gruodžio mėn. ji pastojo. Apie tai, kad laukiasi vaiko ji pasakė A., jis siūlė susituokti, tačiau ji atsisakė. 2000-08-17 jai gimė dukra P. M. Maždaug po savaitės ji telefonu informavo A. apie tai, kad jie turi dukrą. Kažkur po pusantro mėnesio atvažiavo A., siūlė gyventi kartu, tačiau jo pažadai ir pasiūlymai liko pažadais. Skambindavo jai tik, kai būdavo girtas. Pokalbių metu jis žadėdavo padėti finansiškai auginti vaiką, tačiau jokios realios pagalbos iš jo pusės niekada nebuvo. 2008 m. rudenį ji kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu priteisti iš A. Y. vaiko išlaikymą. 2009-05-04 teismas pripažino A. Y. P. M. tėvu ir priteisė iš jo 400 Lt (115, 84 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir priteisė 9 000 Lt (2 606 Eur) už tris metus iki 2008-08-20. Iki šios dienos iš A. Y., antstoliai dukros išlaikymui ir įsiskolinimo dengimui yra išskaičiavę 331,68 Eur. Iš vaikų išlaikymo fondo P. naudai buvo išmokėta 1 143,31 Eur. Dėl dukros išlaikymo su A. Y. yra kalbėjusi kelis kartus – 2017 m. jis eilinį kartą pažadėjo padėti išlaikyti vaiką, tačiau tai liko tik pažadai. Daugiau su A. Y. ji nebendravo. Kadangi A. Y. piktybiškai vengė mokėti pinigus dukros išlaikymui bei įsiskolinimo dengimui ji išduotą teismo vykdomąjį raštą pateikė antstolei V. Meškauskienei, kuri iki dabar vykdo išieškojimą, tačiau kol kas jokių išskaičiavimų iš A. Y. nėra. Ji įtaria, kad A. Y. būdamas darbingas, stiprios sveikatos nurodo, kad niekur nedirba, neturi jokio turto ir tyčia sudaro tokią situaciją, kad apsunkintų bet kokią galimybę civiline tvarka iš jo išieškoti dukros išlaikymui skirtus pinigus bei padengti teismo priteistus įsiskolinimus (t.1, b. l. 62).

R. M. 2019-05-20 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 str., kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-649-643/2009 buvo nuspręsta: „Nustatyti, kad A. Y. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. <...> Priteisti iš A. Y. dukters P. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 400 Lt pradedant mokėti nuo 2008‑08-20 iki P. M. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. <...> Priteisti iš A. Y. R. M. naudai 9 000 Lt dukters P. M. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki 2008-08-20.“ Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nepaisant to, kad iš A. Y. yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimas, jis, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir su juo sutikdamas (jo neskųsdamas), o taip pat ir žinodamas apie savo pareigą teikti išlaikymą dukrai, šios savo pareigos nevykdo ir pats savarankiškai nemoka teismo sprendimu priteistų sumų. Esant tokiai situacijai R. M. buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio iki šiol gauna išmokas (po 68,40 Eur/mėn). Taip pat buvo priversta kreiptis į antstolę V. Meškauskienę, kurios kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/16/01926, kuri šiuo metu yra perduota vykdyti kitam antstoliui – A. Sčiukinui. Remiantis pridedamu 2019-05-17 antstolės V. Meškauskienės patvarkymu ir antstolės žyma vykdomajame dokumente, iš A. Y. 2019‑05-10 dienai neišieškota išlaikymo įsiskolinimo suma yra ne mažesnė kaip 17 701,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog antstoliams teisinėmis priemonėmis pakankamų ir reguliarių lėšų, būtinų vaiko išlaikymui, iš A. Y. išieškoti jau ilgą laiką nepavyksta ir dėl šios priežasties yra susidaręs labai didelis įsiskolinimas, tikėtina, jog A. Y. galimai slepia savo gaunamas pajamas ar/ir turtą. Prie pareiškimo pridedama 2019-03-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma, patvirtinanti, kad 2017-02-01 – 2018-08-17 skyrius išmokėjo 1 143,31 Eur lėšų sumą vaiko išlaikymui, taip pat pridedama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma, patvirtinanti, kad iš A. Y. per laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-02-27 buvo išskaitytos ir pervestos išieškotojui 317 Eur suma, bei pridedama antstolės V. Meškauskienės išieškotų lėšų išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2019-05-31 iš A. Y. buvo išieškota ne daugiau kaip 411,26 Eur. Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – BK 164 str. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K‑291/2008). Pareiškėjos žiniomis A. Y. kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, turintis pakankamos darbo patirties, todėl turi visas objektyvias galimybes pasirūpinti savo pajamomis, kad jos būtų tokios, kurių užtektų tiek jo paties, tiek ir jo vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad A. Y. pinigų dukters išlaikymui iš esmės nemokėjo ir jokios būtinos materialinės paramos neteikė, tokiais savo veiksmais (neveikimu) vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko A. Y. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 164 str. (t. 1, b. l. 3–5)

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimas, iš kurio matyti, kad A. Y. dukters P. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki P. M. pilnametystės turi mokėti po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 9–12).

Antstolės padėjėjos M. Čurkinos 2019-08-16 raštas Nr. S1-49823, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-08-20 iki vaiko pilnametystės yra 17 071,63 Eur. Antstolė išieškojo ir pervedė išieškotojai 12,89 Eur. Iš skolininko gaunamų išmokų išieškota ir pervesta išieškotojai 178,80 Eur, 155,04 Eur, 148,14 Eur (t. 2, b. l. 7).

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento Konsultavimo telefonu skyriaus 2019-09-19 pažyma, iš kurios matyti, kad A. Y. nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 15) .

Pažyma dėl duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose, iš kurios matyti, kad A. Y. laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2010-12-30 ir nuo 2011-05-03 iki 2016-07-13 turėjo sąskaitą AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2004-01-16 iki 2015-07-28 banke „Swedbank“ AB, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2017-07-18 banke „Luminor Bank AS” (t. 2, b. l. 18–19).