- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- 1-1243-1011/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- A. Y.
- Nukentėjusysis
- P. M., R. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A. Y., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
žinodamas, kad pagal 2009-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-649-643/2009, privalo mokėti lėšas vaiko – P. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį, pradedant nuo 2008-08-20 iki P. M. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2018-08-17 nemokėdamas lėšų vaikui išlaikyti, t. y. sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Kaltinamasis A. Y. teismo posėdžio metu pripažino, kad nemokėjo teismo priteistos sumos išlaikymui, paaiškino, kad žinojo, kad jam reikia mokėti alimentus P. M., bet neturėjo iš ko mokėti, nes reikėjo išlaikyti kitus du vaikus, kuriems šiuo metu 26 ir 30 metai ir kurie gimė iki P. M.; išlaikyti butą. Turėjo skolų, reikėjo jas atiduoti – iki 2009 m. užliejo butą, reikėjo kompensuoti ir apmokėti viską. Jam antstolis pasakė, kad yra 17 000 Eur skola P. M. Jis neuždirbdavo pakankamai viskam. Kaltinamasis neatsimena tiksliai, kiek sumokėjo po teismo sprendimo – yra davęs grynais, kai dukra buvo maža. Paskutinį kartą mokėjo P. seniai. Nurodė, jog dirbdavo apdailininku statybose pagal darbo sutartį ir individualiai – klijuodavo plyteles, tinkavo ir darė užbaigiamuosius statybos darbus. Negali pasakyti, kiek gaudavo atlyginimo, neatsimena rinkos kainų. Nemokėjo VMI, nes neturėjo pajamų iš šios veiklos, nurodė, jog deklaruodavo pajamas VMI kažkuriais metais. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Pridūrė, jog sąskaitas turėjo „Vilniaus“ banke, „Swedbank“ ir „DNB“, nes prašydavo darbovietės, tačiau jam įmonė mokėdavo grynais. Nurodė, jog butą, kuriame gyveno Vilniuje, nuomojo. Kaime, Kėdainių raj. turi butą (51 kv. m., dviejų kambarių). Ten retai gyvena. Bute nėra nei elektros, nei vandens. Mano, jog niekas nepirks to buto, nes jis yra apleistas. Turėjo automobilį Opel Zafira, kurį įsigijo prieš 5 metus už 3 400 Eur. Pinigus pasiskolino iš motinos ir brolio, dar turėjo savo. Dabar Opel Zafiros nebeturi, nes baigėsi techninė apžiūra, o jis mašina daugiau nesirūpino. Pripažino, jog nebendravo su P. M. Bandė skambinti, bet niekas neatsiliepė. Žinojo, kur ji gyveno. Patikino, jog neturėjo pinigų kreiptis į teismą dėl įmokų sumažinimo – niekas neklausė, ar jis sutinka su suma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad per antstolius iš pradžių buvo išieškota 300 Eur, po to jos dukrai mokėjo Vaikų išlaikymo fondas po 50 Eur, o vėliau 68 Eur. A. T. pats nieko nėra sumokėjęs. Prieš 3–4 mėn. antstolė pradėjo pervedinėti po 46 Eur iš jo pensijos į dukros sąskaitą. Kai nukentėjusioji kreipėsi į antstolę, buvo išieškota apie 200 Eur. Patikino, jog autobusuose susitikdavo su kaltinamuoju, jis žadėdavo, kad sumokės, dirba statybose. Ji žinojo apie butą, esantį Kėdainių raj., nežinojo jo vertės, tačiau jos nuomone, jis yra tinkamas gyventi, kaltinamasis pats gali sutvarkyti tą butą. Apie automobilį jai nebuvo žinoma. Apie jo darbą atsiliepimų nėra girdėjusi. Jis su jomis nebendravo, tačiau žinojo, kur jos gyvena, kur dukra mokosi.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji P. M. paaiškino, kad, kiek mama jai sakė, žino, kad nieko nebuvo mokėta. Vieną kartą nukentėjusioji A. Y. skambino. Kaltinamasis klausė, kur ji mokosi. Ji pasakė, kur mokėsi. Labai daug nebendravo, po to išvis daugiau nebendravo su kaltinamuoju. Nepamena, ar jis kalbėjo apie išlaikymą. Žinojo, kad buvo išieškomi pinigai iš tėvo. Jis turėjo jai mokėti 400 Lt. Nurodė, jog yra gavusi iš antstolės įmokas. Iš A. Y. tiesiogiai nieko nėra gavusi. Jis niekada nėra jai skambinęs. Apie jo darbingumą nieko nežino. Žinojo, kad jis dar turi 2 dukras. Yra su viena iš jų susisiekusi. Jos bendravo, bet kai sužinojo, kad bus teismai, pasikeitė bendravimas.
Kaltinamasis A. Y. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. M. jis susituokęs nebuvo. 1999 m. vasarą jis susipažino su R. ir kartu pragyveno apie pusę metų. Jis išėjo, nes neteko darbo. Žinojo, kad R. laukiasi, kai gimė dukra, ją porą kartų lankė, o po to jų santykiai nutrūko, jis net nežinojo, kur ji gyvena su jo dukra. 2009 m. gegužės mėn. buvo teismas ir jam priteisė dukros P. išlaikymui mokėti po 400 Lt. Kadangi jis neturėjo pastovaus darbo, tai alimentų negalėjo mokėti, o kai dirbdavo, tai mokėdavo. Pas jį nėra nei vieno banko mokėjimo kortelės. Kai dirba, jam moka grynais pinigais. Nuo 2018 m. spalio mėn. jam pradėjo mokėti invalidumo pensiją (darbingas yra tik 50 procentų). Pensija yra nedidelė ir dar jam kažką iš jos išskaičiuoja, bet už ką – jis nežino. Invalidumo pensiją jis gauna pašte, grynais apie 87 Eur. Jis tikrai P. nevengė mokėti alimentų, kai turėdavo pinigų, nežinojo, ką jam daryti, nes jis visai neturi pajamų, tik tą mažą pensiją. Kėdainių r. turi 2 kambarių butą, kuris yra visai apleistas, labai daug reikia investicijų, kad sutvarkytų, o jis neturi pinigų (elektros, vandens nėra). Pridūrė, jog 2015 m. rudenį jis pirko automobilį „Opel Zafira“. Turėjo truputėlį savo pinigų – apie 1 000 Eur, kažkiek paskolino brolis, motina. Broliui pinigų negrąžino, nes jis jau miręs, o mama pasakė, kad ją palaidos kai mirs, pinigų neims. Jis neatsimena prieš kiek laiko, gali būti gal prieš kokius 3 metus, antstoliai ant jo automobilio uždėjo turto areštą ir kai baigėsi techninė apžiūra jis automobiliu nesinaudojo. Panevėžyje Nemuno g. jis tą automobilį paliko ir daugiau juo nesidomėjo, nes jam įdomu nebuvo. Kur šiuo metu yra šis automobilis, jis nežino. Namuose kažkur tai gal ir dokumentus turi. 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2019 m. jis buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymą. Išsiėmė tam, kad jei kas pasiūlys darbą, tai galėtų užsidirbti. Kažkokius remontus darė pas privačius žmones, bet jų nei vardų, nei pavardžių, nei adresų dabar jau nepamena, praėjo daug laiko. Darė smulkius remontus, už kuriuos jam ne visi atsiskaitė, gavo visai nedaug pinigų. Skelbimų jis jokių įdėjęs internete nebuvo. Jis nevykdė jokios veiklos, todėl jokių žurnalų, kvitų, kasos aparato jis neturi, išsiėmęs net nebuvo. Kiekvienų metų pradžioje jis eidavo į mokesčių inspekciją ir pateikdavo deklaraciją, darbuotojai jam užpildydavo, nes jis neturėjo jokių pajamų iš savo veiklos. Jis ankščiau turėjo mokėjimo korteles ir darbovietės jam į jas pervesdavo atlyginimą, bet ten būdavo nedidelės sumos, o jis turėjo skolų. Gaudavo pinigus, nusiimdavo, atiduodavo skolas ir jam nieko nelikdavo, todėl vaiko išlaikymui jam jokių pinigų ir nelikdavo. Jis tikrai nevengė mokėti alimentus vaiko išlaikymui, bet jis jų (pinigų) tiesiog neturi. Šiuo metu jam yra pratęstas invalidumas, turi pažymą, kurią nori pridėti prie savo apklausos (t. 2, b. l. 106, 113).
Nukentėjusiosioji P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos tėvas yra A. Y. Jį matė tik vieną kartą, jokių ryšių jis nepalaiko, nenori bendrauti. Jos tėvas jai nei vieno karto nėra paskambinęs. Kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Ji iš jo nei vieno karto nėra gavusi jokių pinigų, dovanų, kad savanoriškai būtų davęs, pervedęs jai pinigus. Gal tik porą kartų antstolė nuo tėvo mokėjimo kortelės buvo nuskaičiusi pinigus – apie 330 Eur ir viskas. Daugiau jokių pinigų ji iš tėvo negavo. Kiek ji žino, tėvas jai yra skolingas apie 17 000 Eur, bet tikslią sumą gali pasakyti antstolė. Praeitais metais jai sukako 18 metų (yra pilnametė) ir alimentai jai jau nepriklauso. Visą laiką viena mama ją augino ir išlaikė. Daugiau ji nieko apie savo tėvą A. Y. pasakyti negali, tik tiek, kad norėtų, kad jai sumokėtų visą įsiskolinimą, ruošiasi stoti į aukštąją mokytis ir jai reikalingi pinigai, mamai vienai labai sunku ją išlaikyti (t. 1, b. l. 66).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 1999 m. vasarą susipažino su A. Y., kartu gyveno (duomenys neskelbtini), jos nuomojamame bute. Kartu gyveno apie pusę metų. 1999 m. gruodžio mėn. ji pastojo. Apie tai, kad laukiasi vaiko ji pasakė A., jis siūlė susituokti, tačiau ji atsisakė. 2000-08-17 jai gimė dukra P. M. Maždaug po savaitės ji telefonu informavo A. apie tai, kad jie turi dukrą. Kažkur po pusantro mėnesio atvažiavo A., siūlė gyventi kartu, tačiau jo pažadai ir pasiūlymai liko pažadais. Skambindavo jai tik, kai būdavo girtas. Pokalbių metu jis žadėdavo padėti finansiškai auginti vaiką, tačiau jokios realios pagalbos iš jo pusės niekada nebuvo. 2008 m. rudenį ji kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą su prašymu priteisti iš A. Y. vaiko išlaikymą. 2009-05-04 teismas pripažino A. Y. P. M. tėvu ir priteisė iš jo 400 Lt (115, 84 Eur) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir priteisė 9 000 Lt (2 606 Eur) už tris metus iki 2008-08-20. Iki šios dienos iš A. Y., antstoliai dukros išlaikymui ir įsiskolinimo dengimui yra išskaičiavę 331,68 Eur. Iš vaikų išlaikymo fondo P. naudai buvo išmokėta 1 143,31 Eur. Dėl dukros išlaikymo su A. Y. yra kalbėjusi kelis kartus – 2017 m. jis eilinį kartą pažadėjo padėti išlaikyti vaiką, tačiau tai liko tik pažadai. Daugiau su A. Y. ji nebendravo. Kadangi A. Y. piktybiškai vengė mokėti pinigus dukros išlaikymui bei įsiskolinimo dengimui ji išduotą teismo vykdomąjį raštą pateikė antstolei V. Meškauskienei, kuri iki dabar vykdo išieškojimą, tačiau kol kas jokių išskaičiavimų iš A. Y. nėra. Ji įtaria, kad A. Y. būdamas darbingas, stiprios sveikatos nurodo, kad niekur nedirba, neturi jokio turto ir tyčia sudaro tokią situaciją, kad apsunkintų bet kokią galimybę civiline tvarka iš jo išieškoti dukros išlaikymui skirtus pinigus bei padengti teismo priteistus įsiskolinimus (t.1, b. l. 62).
R. M. 2019-05-20 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 str., kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-649-643/2009 buvo nuspręsta: „Nustatyti, kad A. Y. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas. <...> Priteisti iš A. Y. dukters P. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 400 Lt pradedant mokėti nuo 2008‑08-20 iki P. M. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. <...> Priteisti iš A. Y. R. M. naudai 9 000 Lt dukters P. M. išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki 2008-08-20.“ Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Nepaisant to, kad iš A. Y. yra priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimas, jis, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir su juo sutikdamas (jo neskųsdamas), o taip pat ir žinodamas apie savo pareigą teikti išlaikymą dukrai, šios savo pareigos nevykdo ir pats savarankiškai nemoka teismo sprendimu priteistų sumų. Esant tokiai situacijai R. M. buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio iki šiol gauna išmokas (po 68,40 Eur/mėn). Taip pat buvo priversta kreiptis į antstolę V. Meškauskienę, kurios kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/16/01926, kuri šiuo metu yra perduota vykdyti kitam antstoliui – A. Sčiukinui. Remiantis pridedamu 2019-05-17 antstolės V. Meškauskienės patvarkymu ir antstolės žyma vykdomajame dokumente, iš A. Y. 2019‑05-10 dienai neišieškota išlaikymo įsiskolinimo suma yra ne mažesnė kaip 17 701,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog antstoliams teisinėmis priemonėmis pakankamų ir reguliarių lėšų, būtinų vaiko išlaikymui, iš A. Y. išieškoti jau ilgą laiką nepavyksta ir dėl šios priežasties yra susidaręs labai didelis įsiskolinimas, tikėtina, jog A. Y. galimai slepia savo gaunamas pajamas ar/ir turtą. Prie pareiškimo pridedama 2019-03-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma, patvirtinanti, kad 2017-02-01 – 2018-08-17 skyrius išmokėjo 1 143,31 Eur lėšų sumą vaiko išlaikymui, taip pat pridedama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pažyma, patvirtinanti, kad iš A. Y. per laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2017-02-27 buvo išskaitytos ir pervestos išieškotojui 317 Eur suma, bei pridedama antstolės V. Meškauskienės išieškotų lėšų išklotinė, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2019-05-31 iš A. Y. buvo išieškota ne daugiau kaip 411,26 Eur. Viena iš pagrindinių vaiko teisių, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaiko raida, yra jo teisė į materialinį aprūpinimą. Šią vaiko teisę atitinka tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Konstitucijos 38 str. 6 d. skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., o atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką – BK 164 str. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra prigimtinė. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K‑291/2008). Pareiškėjos žiniomis A. Y. kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingo amžiaus vyras, turintis pakankamos darbo patirties, todėl turi visas objektyvias galimybes pasirūpinti savo pajamomis, kad jos būtų tokios, kurių užtektų tiek jo paties, tiek ir jo vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad A. Y. pinigų dukters išlaikymui iš esmės nemokėjo ir jokios būtinos materialinės paramos neteikė, tokiais savo veiksmais (neveikimu) vengė išlaikyti savo vaiką, dėl ko A. Y. turi būti pripažintas kaltu pagal BK 164 str. (t. 1, b. l. 3–5)
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimas, iš kurio matyti, kad A. Y. dukters P. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki P. M. pilnametystės turi mokėti po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 9–12).
Antstolės padėjėjos M. Čurkinos 2019-08-16 raštas Nr. S1-49823, kuriame nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2008-08-20 iki vaiko pilnametystės yra 17 071,63 Eur. Antstolė išieškojo ir pervedė išieškotojai 12,89 Eur. Iš skolininko gaunamų išmokų išieškota ir pervesta išieškotojai 178,80 Eur, 155,04 Eur, 148,14 Eur (t. 2, b. l. 7).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pažyma dėl informacijos apie A. Y., iš kurios matyti, kad A. Y. buvo įregistravęs individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymas: 1. nuo 2015-08-01 iki 2015-10-12 pagal pažymą Nr. 666456 – grindų ir sienų dengimas; 2. nuo 2016-05-31 iki 2016-10-03 pagal pažymą Nr. 698053 – statybos baigimas ir apdaila; 3. nuo 2017-02-01 iki 2017-03-31 pagal pažymą Nr. 723084 – statybos baigimas ir apdaila; 4. nuo 2019-06-03 iki 2019-09-30 pagal pažymą Nr. 912158 – statybos baigimas ir apdaila (t. 2, b. l. 48).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad A. Y. gavo pajamų: 2008 m. 421,05 Lt (121,94 Eur), 2009 m. 2 441,72 Lt (707,17 Eur), 2010 m. 3 272,98 Lt (947,92 Eur), 2011 m. 2 613,28 Lt (756,86 Eur), 2013 m. 2 761,90 Lt (799,90 Eur), 2014 m. 9 292,63 Lt (2 691,33 Eur), 2015 m. 2 229,81 Eur, 2016 m. 1 559,27 Eur, 2017 m. 581,22 Eur (t. 2, b. l. 11–13).
Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamento Konsultavimo telefonu skyriaus 2019-09-19 pažyma, iš kurios matyti, kad A. Y. nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 15) .
Pažyma dėl duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose, iš kurios matyti, kad A. Y. laikotarpiu nuo 2005-02-14 iki 2010-12-30 ir nuo 2011-05-03 iki 2016-07-13 turėjo sąskaitą AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2004-01-16 iki 2015-07-28 banke „Swedbank“ AB, laikotarpiu nuo 2012-03-15 iki 2017-07-18 banke „Luminor Bank AS” (t. 2, b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 164 str. numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 str. kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių šios pareigos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, Nr. 2K-164-699/2017ir kt.). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Toks vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių – priverstinės bedarbystės, nedarbo dėl ligos, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-246-648/2016 ir kt.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑649‑643/2009 A. Y. buvo pripažintas P. M. tėvu ir įpareigotas dukters P. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki P. M. pilnametystės turi mokėti po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisti 9 000 Lt iš A. Y. R. M. naudai už 3 metų P. M. išsiskolinimą (t. 1, b. l. 9–12).
Byloje esantys įrodymai – nukentėjusiųjų P. M. ir R. M. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; antstolės padėjėjos M. Čurkinos 2019-08-16 raštas; paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai – patvirtina, kad A. Y. laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2018-08-17 nemokėjo pagal 2009-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-649-643/2009 P. M. išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį.
Antstolės V. Meškauskaitės 2019-08-16 rašte nurodoma, kad A. Y. įsiskolinimas už P. M. išlaikymą nuo 2008-08-20 iki vaiko pilnametystės buvo lygus 17 071,63 Eur (t. 2, b. l. 7). Nėra ginčo dėl minėtame rašte nurodyto įsiskolinimo apskaičiavimo teisingumo. Todėl įvertinus tai, kad A. Y. kad mėnesį turėjo mokėti išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt / 3,4528 = 115,85), taip pat tai, jog minėtu teismo sprendimu tai pat buvo priteista iki 2008-08-20 susidariusi 2 606,58 Eur (9 000 Lt/3,4528 Eur = 2 606,58 Eur) darytina išvada, kad kaltinamasis po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimo priėmimo iš esmės nevykdė jokių mokėjimų P. M. išlaikymui.
Nors teisminio nagrinėjimo metu A. Y. aiškino, kad negalėjo mokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu priteistų periodinių išmokų P. M. išlaikymui nes neturėjo pakankamai piniginių lėšų, tokie jo aiškinimai nėra pagristi jokiais teismui pateiktais įrodymais. Be to, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kaltininkas, kaip pats nurodė, privalėjo rūpintis kitais santuokoje gimusiais dvejais nepilnamečiais vaikais, niekaip nepaneigė jo pareigos mokėti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-05-04 sprendimu priteistas periodines išmokas P. M. išlaikymui.
Teisminio nagrinėjimo metu A. Y. patvirtino, kad kaltinimuose nurodytu laikotarpiu dirbo apdailininku. Taigi, jis turėjo paklausią, garai apmokamo darbuotojo specialybę. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nenurodė kodėl iki 2018-10-03, kai jam buvo nustatytas dalinis darbingumas (t. 2, b. l. 16), jis, žinodamas savo pareigą teikti išlaikymą P. M., negalėjo susirasti geriau apmokamo darbo. Taigi, siekdamas tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, A. Y. galėjo ir privalėjo dirbti pakankamai gerai apmokamą darbą, tačiau to nedarė ne dėl objektyvių aplinkybių (ligos ar pan.), o dėl kitų subjektyvių priežasčių. Priešingai, A. Y. patvirtino, kad buvo nusipirkęs automobilį, dalį lėšų įsigijimui pasiskolino, apie 1 000 Eur turėjo pats. Ši aplinkybė patvirtina, kad kaltinamasis disponavo pakankamai didele pinigų suma, tačiau ji buvo skirta savo reikmėms. Kaip išaiškinta aptartoje teisminėje praktikoje, kaltė vengiant išlaikyti vaiką, gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Y. žinodamas, kad pagal 2009-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-649-643/2009, privalo mokėti lėšas vaiko – P. M. išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt / 3,4528 = 115,85 Eur) kas mėnesį, pradedant nuo 2008-08-20 iki P. M. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2018-08-17 nemokėdamas išmokų, sąmoningai vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, dėl ko susidarė 17 071,63 Eur įsiskolinimas.
Teismas taip pat pažymi, kad A. Y. pateiktuose kaltinimuose netiksliai nurodyta valiutos – lito, konvertacija į eurus. Šis netikslumas nedaro įtakos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, todėl šalintinas, tikslinant kaltinimus ir nurodant, kad A. Y. privalėjo mokėti lėšas vaiko – P. M. išlaikymui po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. Y. padarė BK 164 str. numatytą nusikaltimą.
Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai, kiti procesiniai klausimai
Skirdamas kaltinamajam A. Y. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.
A. Y. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. Y. – teisiamas antrą kartą (teistumas išnykęs) (t. 2, b. l. 133); nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje; baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 131–132); iš dalies nedarbingas.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. Y. BK 164 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 12 mėnesių laivės apribojimo terminą bei tokius BK (redakcijos, galiojusios iki 2020-07-01) 48 str. 4 d. 2 p., 6 d. 1 p. numatytus įpareigojimus: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismas taip pat pažymi, kad pagal BK 3 str. 1 d., veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Todėl parenkant A. Y. su jam paskirtos bausmės – laisvės apribojimu – susijusius įpareigojimus, taikytinos nusikalstamos veikos įvykdymo metu galiojusio BK 48 str. (redakcijos, galiojusios iki 2020-07-01) nuostatos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 302 str.1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., teismas
nusprendžia:
A. Y., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 164 str. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei tokius Baudžiamojo kodekso (redakcijos, galiojusios iki 2020-07-01) 48 str. 4 d. 2 p., 6 d. 1 p. numatytus įpareigojimus:
1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską, esantį voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. Y., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.