Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-220-307/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-10
Bylos Nr.: 1A-220-307/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-02-7-00006-2015-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
Nuteistasis: D. J.
Advokatai: Augustinas Vaičiūnas

Kategorijos

1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
1.2.19.3.2.1Papirkimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 2 d.)
1.2.19.3.2.2Papirkimas didesnės negu 250 MGL vertės kyšiu už teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą (BK 227 str. 3 d.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-307/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00006-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3; 1.2.19.3.2.1; 1.2.19.3.2.2; 2.4.6.4.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,nuteistajam D. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės (toliau – ir prokurorė) bei nuteistojo D. J. ir jo gynėjo advokato Augustino Vaičiūno (toliau – ir apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį – 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio bauda.

– pagal BK 227 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL (7 532,00 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. J. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei septynias paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Konfiskuota 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų), kurie pripažinti nusikalstamos veikos dalyku, taip pat konfiskuoti mobilieji telefonai „Samsung SM-G900F“ ir „Blackberry Passport“, kurie buvo naudojami nusikalstamai veikai daryti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio mėn. 16 d. – 2015 m. liepos mėn. 15 d., Vilniaus mieste, siekdamas, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje tuo metu atliekamame tyrime dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų jo ir D. K. atstovaujamų įmonių UAB „Ž. i.“, UAB „R.“ ir UAB „B.“ atžvilgiu būtų priimtas tikrovės neatitinkantis jiems naudingas sprendimas, veikdamas D. K. interesais ir vykdydamas pastarojo prašymą gauti duomenis susijusius su Taryboje vykstančiu tyrimu bei paveikti tyrimą atliekančius pareigūnus, kad pastarieji priimtų D. K. pageidaujamą sprendimą, vienasmeniškai nusprendęs papirkti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Tarybos) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąjį specialistą D. G., kurio žinioje buvo minimas tyrimas, D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 14 481,00 eurų (50 000,00 litų) grynųjų pinigų neteisėtą atlygį valstybės tarnautojui – Tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui D. G. už pageidaujamą šio neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., kad D. G., atlikdamas tyrimą atliktų neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių UAB „Ž. i.“, UAB „R.“ ir UAB „B.“ atžvilgiu atliekamas Konkurencijos tarybos tyrimas dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų būtų nutrauktas arba nebūtų baudžiama UAB „R.“, arba baudos būtų skiriamos tik UAB „Ž. i.“ ir UAB „B.“ arba, kad šioms įmonėms paskirtos baudos būtų mažesnės, o būtent:

1.1. žinodamas, kad tarp šių įmonių galimai buvo susitarimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir Tarybos atliekamo tyrimo turimoje medžiagoje yra duomenų, kad paramos gavėjo UAB „F. L.“ 2014 metais organizuotuose viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti dalyvavę ūkio subjektai galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, D. J., laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. susitarė su D. K., jog paveiks tyrimą dėl UAB ,,F. L.“ laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. vykdytų viešųjų pirkimų technikai pirkti atliekančius pareigūnus, kad pastarieji priimtų D. K. pageidaujamą sprendimą, po ko 2015 m. balandžio 23 d. iš savo elektroninio pašto „(duomenys neskelbtini)“ susisiekė su Tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu D. G., kurio elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. balandžio 27 d. ir 2015 m. balandžio 28 d. susirašinėjimo elektroniniu paštu metu susitarė susitikti su pastaruoju 2015 m. balandžio 28 d.

1.2. 2015 m. balandžio 28 d. nuo 17.35 val. Aušros vartų gatvėje, Vilniuje, vykusio susitikimo metu D. J. paprašė, kad D. G., vykdydamas savo įgaliojimus ir atlikdamas tyrimą dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų technikai pirkti, atliktų neteisėtus veiksmus ir inicijuotų tikrovės neatitinkančio sprendimo priėmimą, t. y., kad D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių UAB „Ž. i.“, UAB „R.“ ir UAB „B.“ atžvilgiu atliekamas Konkurencijos tarybos tyrimas būtų nutrauktas arba nebūtų baudžiama UAB „R.“, arba baudos būtų skiriamos UAB „Ž. i.“ ir UAB „B.“ arba, kad šioms įmonėms paskirtos baudos būtų mažesnės, ir už tokį neteisėtą D. G. veikimą vykdant įgaliojimus D. J. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo D. G. kyšį – šio vienerių metų atlyginimo dydžio neteisėtą piniginį atlygį,

1.3. po ko 2015 m. gegužės 5 d. 17.50 val., Pamėnkalnio – Pylimo gatvių sankryžoje, esančioje P. Cvirkos aikštėje, Vilniuje, vykusio susitikimo su D. G. metu, D. J., tęsdamas savo sumanytą nusikalstamą veiką, dar kartą paprašė, kad D. G. neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus taip, kad Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų metu nebūtų nustatyta jokių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų arba būtų nubaustos tik dvi įmones – UAB „Ž. i.“ ir UAB „B.“, ir patikslino neteisėto atlygio dydį – tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti D. G. 50 000,00 Lt (14 481,00 Eur) kyšį, bei šį savo ketinimą pakartotinai patvirtino 2015 m. gegužės 20 d., 11.59 val., kavinėje „Kas kas“, adresu Islandijos g. 4, Vilniuje, 2015 m. gegužės 21 d., 16.06 val., kavinėje „CoffeeInn“, adresu Vilniaus g. 17, Vilniuje, 2015 m. birželio 17 d. 16.30 val., Pamėnkalnio – Pylimo gatvių sankryžoje, esančioje P. Cvirkos aikštėje, Vilniuje, susitikimų su D. G. metu.

1.4. 2015 m. birželio 19 d. 12.58 val., Pamėnkalnio – Pylimo gatvių sankryžoje, esančioje P. Cvirkos aikštėje, Vilniuje, susitikimo su D. G. metu, pakartojo anksčiau aptartą susitarimą neteisėtą atlygį už neteisėtą veikimą D. G. perduoti po to, kai Konkurencijos taryboje bus priimtas ir pasirašytas D. K. ir D. J. pageidaujamas neteisėtas sprendimas dėl atliekamo tyrimo rezultatų, o 2015 m. birželio 30 d., 17.33 val., Pamėnkalnio – Pylimo gatvių sankryžoje, esančioje P. Cvirkos aikštėje, Vilniuje, vykusio susitikimo metu D. G. supažindinus D. J. su Tarybos pasirašytu ir užregistruotu nutarimu dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo, t. y. Tarybai tariamai nenustačius aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad tarp nagrinėtų ūkio subjektų, dalyvavusių UAB „F. L.“ organizuotuose viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti, buvo sudaryti draudžiami susitarimai, atitinkantys Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, taip parodant, kad D. G. įvykdė D. J. neteisėtus prašymus, D. J., nurodė, kad neteisėtas atlygis D. G. bus perduotas po savaitės, t. y. 2015 m. liepos 7 d., nes tokiai pinigų sumai surinkti reikia laiko. Tokiu būdu D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės nei 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

1.5. Taip pat D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis – D. J., 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. gegužės 21 d., Vilniaus mieste, žinodamas, kad tarp jo ir D. K. atstovaujamų įmonių galimai buvo susitarimas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas ir Taryboje yra duomenų bei atliekamas tyrimas dėl to, kad paramos gavėjas UAB „F. L.“ 2014 metais organizavo viešuosius pirkimus technikai pirkti, kuriuose dalyvavę ūkio subjektai galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus, veikdamas D. K. interesais ir vykdydamas D. K. prašymą neteisėtai gauti Taryboje atliekamo tyrimo dokumentus – raštą, kuriuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į Tarybą ir kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas, vienasmeniškai nusprendęs papirkti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Tarybos) (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį specialistą D. G., kurio žinioje buvo minimas tyrimas, D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 500,00 Eur (1 726,00 Lt) ir davė 350,00 Eur (1 208,00 Lt) grynųjų pinigų neteisėtą atlygį – kyšį valstybės tarnautojui – Tarybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajam specialistui D. G. už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., kad D. G. neteisėtai veikdamas pateiktų D. J. šio rašto kopiją, ar supažindintų jį su raštu, ar nurodytų, kas tokį raštą pasirašė, o būtent:

1.6. 2015 m. gegužės 6 d. 21.17 val. telefoninio pokalbio su D. K. metu D. J. susitarus gauti iš D. G. NMA rašto, pagal kurį Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių atžvilgiu, kopiją, jis, D. J., 2015 m. gegužės 12 d., 18.31 val., Pamėnkalnio – Pylimo gatvių sankryžoje, esančioje P. Cvirkos aikštėje, susitikimo su D. G. metu, vykdydamas susitarimą su D. K., pastarajam nežinant apie piniginio atlygio siūlymą, paprašė, kad D. G., neteisėtai veikdamas vykdant įgaliojimus, supažindintų jį ir per jį – D. K., su Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo nevieša informacija – NMA raštu, pagal kurį Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių atžvilgiu, perduodamas jam minėto rašto kopiją arba supažindindamas jį su minėtu raštu arba nurodydamas, kas minėtą raštą pasirašė. Už tokių neteisėtų veiksmų atlikimą D. J. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti D. G. 500,00 Eur (1 726,00 Lt) kyšį.

1.7. 2015 m. gegužės 20 d. 11.59 val. kavinėje „Kas kas“, adresu Islandijos g. 4, Vilniuje, susitikimo su D. G. metu, pastarajam neteisėtai perdavus D. J. jo ir D. K. per D. J. prašyto dokumento – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimo konkurenciją ribojančio susitarimo“ kopiją, D. J. nurodė, kad pinigus perduos vėliau, ir 2015 m. gegužės 21 d. 16.06 val. susitikimo kavinėje „CoffeeInn“, adresu Vilniaus g. 17, Vilniuje, metu jis – D. J., tiesiogiai perdavė D. G. neteisėtą atlygį 350,00 Eur (1 208,00 Lt) grynųjų pinigų kyšį už šį neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendį – D. J. skirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsniu, BK 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams bei 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalis paskirtąsias bausmes – laisvės atėmimo bausmę bei baudą – subendrino iš dalies jas sudėdamas. Apeliantės vertinimu, skirdamas galutinę bausmę apygardos teismas negalėjo prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo bausmės – pridėti dalies švelnesnės bausmės – baudos, o privalėjo taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą, t. y. skirti baudą kartu su laisvės atėmimo bausme ir D. J. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams bei 300 MGL (11 298,00 Eur) dydžio baudą.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba minėtą nuosprendį pakeisti ir sušvelninti nuteistajam D. J. paskirtas bausmes.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendyje nurodytos išvados grindžiamos specialia tvarka, t. y. naudojant kriminalinės žvalgybos priemones, gautus duomenis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnyje. Apeliantų nuomone, šie duomenys buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-696/2016, Nr. 2K-57-696/2017), pagal kurią vien teisinio pagrindo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimui buvimas savaime nepatvirtina, jog buvo įgyvendintos ir kitos jų taikymo teisėtumo sąlygos, nes reikia nustatyti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindą, be to, netoleruotina, kai teismas nutarties dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo rezoliucinėje dalyje tik perrašo prokuroro teikimo rezoliucinę dalį ir atitinkamą operatyvinės veiklos ar kriminalinės žvalgybos įstatymo straipsnį, nenurodydamas, kokie konkretūs veiksmai, priemonės ir kokia apimtimi gali būti vykdomi prieš asmenį, apeliantai nurodo, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje Nr. ĮS4-88 RN, kuria buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir D. J. sekimas, nenurodytas absoliučiai joks faktinis kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo pagrindas, taip pat kokiuose BK straipsniuose nustatytų galimai nusikalstamų veikų požymius siekiama išsiaiškinti ir ar jos patenka į sąrašą veikų, dėl kurių galimas kriminalinės žvalgybos metodų ir priemonių taikymas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Dėl šios priežasties, apeliantų nuomone, vykdant pirmiau nurodytą ir vėlesnes nutartis gauti duomenys negali būti pripažįstami leistinais įrodymais. Juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, jog į ikiteisminio tyrimo įstaigą liudytojas D. G. kreipėsi neturėdamas absoliučiai jokių faktinių duomenų apie galimus nusikalstamos veikos požymius bei nežinodamas būsimo pirmojo susitikimo su D. J. tikslo bei turinio. Be to, paminėti argumentai ir bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas neteisėtai. Tokiu būdu pradėtame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys nėra ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 1 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje esančių žvalgybos duomenų pripažinimo įrodymais, žvalgybos pradėjimo ir vėliau sankcionuotų veiksmų teisėtumo bei atitikimo įstatymų reikalavimams yra nemotyvuotos, aiškiai prieštaraujančios aptartai aktualiai teismų praktikai ir bylos duomenims. Esant aptartai situacijai, apeliantų nuomone, skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86/2011, kurioje konstatuota, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas nusikalstamos veikos imitacijos modelio taikymo teisėtumas ir tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant modelį, gali būti pripažįstami įrodymais, apeliantai nurodo, jog D. J. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimus. Apeliantų teigimu, bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas D. G. į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi dar iki sužinodamas apie būsimo susitikimo su D. J. tikslą. Taigi, jokio faktinio ir teisinio pagrindo kriminalinės žvalgybos metodų ir priemonių taikymui nebuvo. Be to, teisiamojo posėdžio metu išklausius D. G. ir D. J. daugkartinių susitikimų garso įrašus paaiškėjo, kad šių pokalbių metu D. G. akcentavo tokias frazes: „man reikia pamąstyti, pažiūrėti savo galimybes“, „aš esu ne vienas, tam tikra priežiūra yra“, „reikia pasigalvoti“, „atostogaus mano viršininkė, tada bus geriau“, „aš gal ir galiu ištrinti, reikia pasižiūrėti“ ir t. t. Apeliantų nuomone, šie liudytojo pasisakymai turėjo būti vertinami kaip aiškus D. G. suinteresuotumas, siekis atlikti neteisėtus veiksmus, nuteistojo D. J. provokavimas. Juo labiau, kad apklausiamas teisme nuteistasis D. J. pavirtino, jog minėto dialogo su D. G. metu jis suprato, kad pastarasis jam padės, gavęs piniginį atlygį.

Šalies argumentai

3.3. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad po daugkartinių nuteistojo ir D. G. susitikimų teisėsaugos institucijų iniciatyva buvo parengtas tikrovės neatitinkantis dokumentas, t. y. Konkurencijos tarybos nutarimas. Šis dokumentas, kaip tariamas minėtų susitikimų rezultatas, buvo perduotas (parodytas) D. J., tokiu būdu skatinant jį atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. perduoti kyšį D. G.. Taigi, pirmiau nurodyti D. G. veiksmai, gynybos nuomone, lemia viso nusikalstamos veikos imitacijos modelio ir jo rezultatų neteisėtumą dėl provokacijos. Pagal teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008) informacija, gauta kaip provokacijos rezultatas, neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų kriterijų ir negali būti pripažįstama įrodymu. Gynybos nuomone, pirmiau aptarti argumentai ir bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtomis bausmėmis. Apeliantų teigimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis D. J. savo kaltę visiškai pripažino ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus, teisingai nurodydamas visas jam žinomas esmines veikų padarymo faktines aplinkybes, jis nuoširdžiai gailisi bei labai išgyvena dėl neteisėto poelgio ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juo labiau kad atsižvelgiant į šią aplinkybę 2017 m. kovo 9 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje buvo nuspręsta šią baudžiamąją bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis). Tačiau 2017 m. kovo 23 d. teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė nesutinkanti, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes 2017 m. kovo 9 d. teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis nepripažino bendravimo su liudytoju M. A. ir šio liudytojo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. Nepaisant to, kad tos pačios prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl D. J. bendravimo su minėtu liudytoju aplinkybių buvo nutrauktas, apygardos teismas nusprendė atlikti dalinį įrodymų tyrimą apklausiant tik prokurorės nurodytus liudytojus. Apeliantų teigimu, teisme atlikus įrodymų tyrimą, jokių naujų aplinkybių nei tos, kurias duodamas parodymus nurodė nuteistasis D. J., nenustatyta. Taigi, byla nepagrįstai neišnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Paminėti argumentai ir bylos duomenys, apeliantų nuomone, patvirtina, jog D. J. negalėjo būti paskirta griežtesnė bausmė nei ta, kuri būtų paskirta išnagrinėjus šią bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

3.5. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad skirdamas bausmes pagal BK 227 straipsnio 2 ir 3 dalį apygardos teismas ne tik nepagrįstai nepripažino D. J. kaltės pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nepagrįstai nesivadovavo BPK 273 straipsnio nuostatomis ir paskirtų bausmių nesumažino vienu trečdaliu, bet ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos analogiškose baudžiamosiose bylose, kuriose kyšio suma buvo nuo 200,00 Eur iki 1500,00 Eur, o nuosprendžiais paskirtos bausmės – ženkliai mažesnės.

(2.636,20 EUR) (b.b. Nr. 2K-46-489/2017, b.b. Nr. 1A-254-332/2017, b.b. Nr. 1A-756- 810/2017, b.b. Nr. 2K-221-693/2017, b.b. Nr. 1A-332-327/2017). Visa tai patvirtina, kad net nevertinant D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimo, nevertinant minėtų argumentų, susijusių su nepagrįstu bylos išnagrinėjimu ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam D. J. paskirta aiškiai per griežta, t. y. akivaizdžiai per didelė, bauda, neatitinkanti nei konstitucinio bausmės proporcingumo principo, pagal kurį tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra, nei paminėtų bylos duomenų, reikšmingų teisingam bausmės paskyrimui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokurorė prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, o nuteistojo D. J. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. J. ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo D. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.1. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su nuteistajam D. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu ir nurodo, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę apygardos teismas privalėjo taikyti visiško bausmių sudėjimo būdą, t. y., prie nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą jam paskirtą baudą. Nuteistasis D. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija nuteistojo atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pradėjimo ir jų vykdymo teisėtumą, teigia, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus nuteistasis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamas veikas. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai kaip įrodymais rėmėsi neteisėtai gautais kriminalinės žvalgybos tyrimo duomenimis ir jų pagrindu neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis. Nuteistasis ir jo gynėjas taip pat prašo sušvelninti nuteistajam paskirtas bausmes.

5.2. Duomenys, gauti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus (iki ikiteisminio tyrimo pradžios), gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo ir priemonių naudojimo pagrindų bei tvarkos laikymasis. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų ir priemonių sankcionavimo bei taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju duomenys, gauti taikant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ir priemones, gali būti pripažįstami įrodymais. Įstatyme nustatytų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų ir priemonių taikymo ir jų ribų nepaisymas ar kitoks piktnaudžiavimas daro juos neteisėtus.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą šioje byloje buvo STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. birželio 2 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-15 užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos 2015 m. balandžio 24 d. Konkurencijos tarybos vyriausiasis specialistas D. G. informavo STT pareigūnus apie tai, kad 2015 m. balandžio 23 d. į jį kreipėsi D. J., kuris nurodė, kad D. G. gali šiam padėti, o sugaištas laikas atsipirktų. D. G. STT pareigūnams taip pat nurodė, kad Konkurencijos taryboje yra atliekami du tyrimai, susiję su UAB „B.“. Viename iš jų yra tiriamas galimai kartelinis susitarimas tarp UAB „B.“ ir UAB „V. E.“, o kitas tyrimas atliekamas dėl galimai konkurenciją ribojančių susitarimų tarp UAB „B.“, UAB „Ž. i.“, ir Estijoje registruotos bendrovės „S.-M. OU“. D. G. žiniomis, D. J. yra dirbęs UAB „B.“ komercijos direktoriumi, todėl jis mano, kad D. J. nori pasiūlyti neteisėtą atlygį už jo palankius sprendimus D. J. neoficialiai atstovaujamų bendrovių naudai. Prie protokolo pridėti atspausdinti D. G. ir D. J. vienas kitam siųsti elektroniniai laiškai, patvirtinantys D. G. STT pareigūnams nurodytas aplinkybes. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir asmens sekimo Nr. ĮS4-88 RN trims mėnesiams buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka D. J. atžvilgiu ir jo sekimas. Nutartyje nurodyta, kad remiantis kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga yra pagrindas specialia tvarka taikyti technines priemones ir sekimą, siekiant patikrinti D. J. dalyvavimą prokuroro teikime nurodytose nusikalstamose veikose. Iš STT Vilniaus valdybos 2015 m. balandžio 24 d. prašymo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, kurio pagrindu buvo parengtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro 2015 m. balandžio 27 d. teikimas teismui Nr. S5-06RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, matyti, kad jame išvardyti BK straipsniai, kuriuose numatytas nusikalstamas veikas D. J. galimai rengia ir vykdo: BK 226 straipsnio 1, 2, 3 dalys (prekyba poveikiu), 227 straipsnio 1, 2, 3 dalys (papirkimas), 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1, 2 dalys (kurstymas piktnaudžiauti). Taigi, nors Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir asmens sekimo Nr. ĮS4-88 RN minėti BK straipsniai nenurodyti, tačiau iš aptartų bylos duomenų darytina išvada, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka D. J. atžvilgiu ir jo sekimas buvo sankcionuotas siekiant patikrinti jo galimą dalyvavimą būtent minėtose prokuroro teikime išvardytose nusikalstamose veikose. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje pakankamai konkrečiai nurodyta, kokie veiksmai gali būti vykdomi D. J. atžvilgiu - techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas. Šie veiksmai detalizuojami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 17 ir 22 dalyse. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 17 dalį sekimas yra kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas, kai informacija gaunama išskiriant, atpažįstant ir (ar) stebint objektą. Remiantis įstatymo 22 dalimi, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka yra motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

5.4. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo pagrindų egzistuoja tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai, kreipdamiesi į teismą dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo, disponavo patikima pirmine informacija (D. G. nurodytais duomenimis ir juos patvirtinančiais elektroninio pašto laiškais) apie tai, kad D. J. gali daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje; Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, todėl kriminalinės žvalgybos tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai.

5.5. Pagal KŽĮ 2 straipsnio 8 dalies 6 punktą vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų yra nusikalstamos veikos imitavimas. Remiantis to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Teikime, be kitų duomenų, nurodomi duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, taip pat nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmė. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiasis prokuroras 2015 m. balandžio 27 d. sankcionavo teikimą dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų, pagal kurį D. G. prieš D. J. ir/ar kitus galimus jo bendrininkus šešis mėnesius, t. y. nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. spalio 27 d., turėjo imituoti nusikalstamas veikas: nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse (kyšininkavimas), t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėti ar susitarti su D. J. ar kitu pastarojo nurodytu (-ais) asmeniu (-mis) dėl bet kokios formos ir dydžio kyšio priėmimo, kyšio priėmimo laiko, vietos, būdo ir kitų su tuo susijusių aplinkybių ar priimti per vieną ar daugiau kartų bet kokios formos ir dydžio kyšį, už savo teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus D. J. ar jo neoficialiai atstovaujamų bendrovių „P. g.“, (buvusi UAB „B.“), UAB „V. E.“, UAB „Ž. i.“, ir Estijos bendrovės „S.-M. OŪ“, ar kitų tyrimo metu nustatytų įmonių atžvilgiu; nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse (prekyba poveikiu), t. y. D. J. ar kito jo nurodyto (-tų) asmens (-nų) prašymu, pasinaudojant savo tarnyba, įgaliojimais, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka Konkurencijos tarybos tarnautojams, savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėti ar susitarti per vieną ar daugiau kartų priimti bet kokios formos ir dydžio kyšį, bei jį priimti, pažadėjus paveikti Konkurencijos tarybos tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus D. J. neoficialiai atstovaujamų bendrovių „P. g.“ (buvusi UAB „B.“), UAB „V. E.“, UAB „Ž. i.“ ir Estijos bendrovės „S.-M. OŪ“ ar kitų tyrimo metu nustatytų įmonių atžvilgiu; nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1, 2 dalyse (piktnaudžiavimas), t. y. D. J. ar kito jo nurodyto (-tų) asmens (-nų) reikalavimu ar bet kokia forma išreikštu prašymu, piktnaudžiaujant tarnyba arba viršyjant įgaliojimus, inicijuoti D. J. neoficialiai atstovaujamų bendrovių „P. g.“ (buvusi UAB „B.“), UAB „V. E.“, UAB „Ž. i.“ ir Estijos bendrovės „S.-M. OŪ“ ar kitų įmonių atžvilgiu šioms bendrovėms palankius veiksmus ar sprendimų priėmimą Konkurencijos tarnybos atliekamuose tyrimuose, dėl ko didelės žalos gali patirti valstybė, viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo; nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), t. y. vykdant D. J. tiesiogiai ar per kitą asmenį (-nis) perduotą reikalavimą/prašymą, atliekant tyrimą D. J. neoficialiai atstovaujamų bendrovių „P. g.“ (buvusi UAB „B.“), UAB „V. E.“, UAB „Ž. i.“, ir Estijos bendrovės „S.-M. OŪ“ ar kitų tyrimo metu nustatytų įmonių atžvilgiu, Konkurencijos tarnybos atliekamuose tyrimuose pagaminti netikrą dokumentą, suklastoti tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikyti, gabenti, siųsti, panaudoti ar realizuoti. Sankcionuojant teikime nurodytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėsaugos pareigūnai turėjo patikimos informacijos apie tai, kad D. J. gali daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, laikėsi Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nurodytų reikalavimų tokių veiksmų sankcionavimui, todėl šie veiksmai buvo sankcionuoti pagrįstai ir teisėtai.

5.6. Tačiau tam, kad teismas pripažintų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais surinktus duomenis leistinais įrodymais byloje, nepakanka, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai būtų sankcionuoti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. Pats šių veiksmų realizavimas taip pat turi būti teisėtas – taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų ar kitų šiuos veiksmus atlikusių asmenų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys šių subjektų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų.

5.7. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. ir jo gynėjas galimą prieš nuteistąjį panaudotą provokaciją sieja su tuo, jog nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus atlikęs D. G. bendraudamas su nuteistuoju tam tikrais pasisakymais rodė savo paties suinteresuotumą atlikti neteisėtus veiksmus. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

5.8. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimu Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), nustatant provokaciją turėtų būti ne tik atsižvelgiama į nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti. Šie teismų praktikoje suformuluoti reikalavimai taikytini ir nustatant provokacijos buvimo ar nebuvimo faktą atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymą. Kaip minėta, kriminalinės žvalgybos subjektai dar prieš sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus D. J. atžvilgiu disponavo patikima pirmine informacija (D. G. nurodytais duomenimis ir juos patvirtinančiais elektroninio pašto laiškais) apie tai, kad jis gali daryti sunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, arba apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje.

5.9. Detalesnė D. G. STT pareigūnams pateiktų atspausdintų elektroninių laiškų, siųstų 2015 m. balandžio 23 d., turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad nuo pat bendravimo su D. G. pradžios D. J. intensyviai bandė jį įtikinti susitikti, teigdamas, kad reikalas skubus, pažadėjo, kad jo suteikta pagalba jam atsipirks. D. G. pasiūlius padėti telefonu arba elektroniniu paštu, D. J. nurodė, kad šiuos darbo reikalus reikėtų spręsti tik susitikus. Elektroninių laiškų turinys ir D. G. paaiškinimas STT pareigūnams apie tai, kad D. J. yra susijęs su įmonėmis, kurių atžvilgiu atliekamas Konkurencijos tarybos tyrimas, leido pagrįstai manyti, kad D. J. gali daryti nusikalstamas veikas ar rengtis jas daryti.

5.10. Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą pirmasis D. J. ir D. G. susitikimas įvyko 2015 m. balandžio 28 d. Susitikimo metu vykusio pokalbio turinys užfiksuotas STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-10. Pokalbio pradžioje D. J. su D. G. bendravo bendromis temomis, o vėliau D. J. prašymu išėjo į lauką, kur pastarasis D. G. nurodė, kad jį ir jo verslo partnerį domina Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje D. G. atliekamas tyrimas dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Ž. i.“, UAB „R.“ ir UAB „B.“. D. J. išdėstė savo nuomonę apie tyrimo eigą ir paklausė D. G. ar šis galėtų atlikti neteisėtus veiksmus, kad Konkurencijos tarybos tyrime dėl UAB „F. L.“ vykdytų viešųjų pirkimų nebūtų baudžiama UAB „R.“, arba baudos būtų skiriamos tik UAB „Ž. i.“ ir UAB „B.“. D. J. teigimu, jeigu bauda būtų skirta UAB „R.“, ją turėtų sumokėti jis pats ir jo verslo partneris D. K.. Reaguodamas į D. J. žodžius D. G. pasitikslino, ar šis kaip teisininkas supranta tokių neteisėtų veiksmų prasmę ir padarinius. Tada konspiraciniais sumetimais, siekdamas, kad pokalbis nebūtų užfiksuotas garso įrašymo priemonėmis, D. J. pasiūlė D. G. padėti telefonus į netoliese stovintį jo automobilį ir šiam sutikus, toliau tęsė pokalbį. D. J. paklausė, kaip D. G. galėtų jam padėti ir kiek norėtų už paslaugas, bei dar kartą aptarė kokio sprendimo atliekamame tyrime tikisi, domėjosi, ar tyrimo metu atlikus poėmį gauta informacija yra susisteminta, ar yra galimybė ją pakeisti ar pašalinti, o pokalbio pabaigoje nurodė, kad už paslaugas galėtų perduoti D. G. jo vienerių ar pusantrų metų atlyginimo dydžio pinigų sumą. D. G. su D. J. bendravo gan pasyviai, atsakė į jo klausimus, nurodė, kad jam reikia pagalvoti, įvertinti savo galimybes, ir susitarė susitikti vėliau.

5.11. Antrojo susitikimo, vykusio 2015 m. gegužės 5 d., metu (pokalbio turinys užfiksuotas STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-14) D. G. su D. J. dar kartą aptarė Konkurencijos taryboje atliekamo tyrimo eigą. D. J. paprašė D. G. nebausti nė vienos įmonės, dėl kurios jis atlieka tyrimą, arba nubausti bendroves „Ž. i.“ ir „B.“ minimaliomis sankcijomis. D. G. nurodžius, kad liko dar daug laiko, D. J. nurodė, kad kuo greičiau šis reikalas bus sutvarkytas, tuo greičiau D. G. galės įsirengti butą. Už reikiamo sprendimo priėmimą D. J. pasiūlė sumokėti D. G. 50 000,00 Lt. Pastarasis nurodė, kad yra linkęs pagalvoti ir susitarė su D. J. susitikti vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

5.12. Pirmosios instancijos teisme nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus atlikęs liudytojas D. G. parodė, kad jis buvo detaliai instruktuotas STT pareigūnų, kokius veiksmus turi atlikti ir ką sakyti, bendraudamas su D. J.. Liudytojas žinojo, kad negali D. J. provokuoti atlikti nusikalstamą veiką, todėl stengėsi tik palaikyti pokalbius su nuteistuoju ir iniciatyvos padaryti nusikalstamas veikas nerodė. Nuo pat pirmojo susitikimo iniciatyvą rodė D. J., kuris pasiūlė D. G. už kyšį atlikti neteisėtus veiksmus.

5.13. Įvertinus STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-10 ir 2015 m. gegužės 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-14 užfiksuotų D. J. ir D. G. pokalbių turinį, liudytojo D. G. parodymus apie šiuos pokalbius galima daryti išvadą, kad D. G. atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus D. J. neprovokavo, aktyviai neskatino ir nekurstė jam perduoti 50 000,00 Lt neteisėtą atlygį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Neviešo pobūdžio veiksmų taikymo metu D. J. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta – nuteistasis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką arba kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo D. J. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi dar prieš pradedant jo atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Aptartų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės šioje byloje buvo taikomi teisėtai ir pagrįstai, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, todėl duomenys, surinkti taikant šias priemones, yra gauti teisėtai ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

5.14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Bylos duomenimis, STT Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto 2015 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 22-14-42 pagrindu, nustačius D. J. ir D. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje, požymius pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai, teisėtai atliktais kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. J. galėjo padaryti nusikalstamą veiką.

5.15. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad prieš D. J. panaudotą provokaciją įrodo aplinkybė, jog teisėsaugos institucijų iniciatyva buvo parengtas tikrovės neatitinkantis Konkurencijos tarybos nutarimas, kuris kaip tariamas D. G. ir D. J. susitikimų rezultatas buvo parodytas pastarajam, tokiu būdu skatinant jį atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. perduoti kyšį D. G.. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas.

5.16. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Nr. PP-4662-929/2015 ir 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi Nr. PP-4919-929/2015 D. G. leista D. J. atžvilgiu atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, imituojančius veiksmus. 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 16 d., 2015 m. birželio 17 d., 2015 m. rugsėjo 28 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuota tolesnė D. J. bendravimo su D. G. eiga, iš kurios matyti, kad D. J. aktyviai domėjosi D. G. atliekamo Konkurencijos tarybos tyrimo rezultatais, taip pat už 350 Eur piniginį atlygį gavo iš jo raštą, kuriuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir kurio pagrindu buvo pradėtas jam aktualus tyrimas, nuolat D. G. užsimindavo, kad už jo atliktus neteisėtus veiksmus jam bus sumokėtas atlygis. Bendraudamas su D. J. D. G. pateikė jo paruošto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimo „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“ projektą ir nurodė, kad nieko daugiau negali padaryti, tačiau D. J. jam nurodė, kad žadėtą kyšį perduos tik tada, kai įsitikins, kad jo pageidaujamas Konkurencijos tarybos sprendimas iš tiesų buvo priimtas ir įsiteisėjo bei kai D. G. perduos jam tai įrodantį kompetentingų asmenų pasirašytą Konkurencijos tarybos dokumentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi PP-6290-929/2015 leido D. G., Š. K. ir E. Š. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, imituojančius veiksmus D. J. ir D. K. atžvilgiu. Nutartimi D. G. leista pagaminti netikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo ir jį laikyti, gabenti, siųsti, panaudoti ir realizuoti. D. G. pagaminus minėtą netikrą dokumentą Š. K. ir E. Š. leista, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, pagaminti netikrą dokumentą - pasirašyti šį nutarimą, jį laikyti, gabenti, siųsti, panaudoti ir realizuoti. Išvardintų veiksmų fiksavimui leista daryti vaizdo ir/ar garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir/ar garso fiksavimo technines priemones, taip pat leista D. G., Š. K. ir E. Š. imituojant nusikalstamą veiką naudoti visų rūšių telekomunikacijų, elektroninių ryšių priemones. Taigi netikro dokumento pagaminimas buvo tinkamai sankcionuotas, remiantis BPK nuostatomis.

5.17. Iš 2015 m.birželio 26 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė surašytą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“, kuriuo Konkurencijos taryboje nutraukiamas tyrimas UAB „P. g.“, UAB „R.“ ir UAB „Ž. i.“, UAB „B.“, OU „S.-M.“ atžvilgiu. Šį nutarimą pasirašė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E. Š. ir užrašė registracijos numerį, tačiau netikras dokumentas nebuvo užregistruotas Konkurencijos taryboje. 2015 m. rugsėjo 28 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2015 m. birželio 30 d. vykusio D. J. ir D. G. susitikimo metu pastarasis parodė jam užregistruotą bei E. Š. pasirašytą Konkurencijos tarybos nutarimą. D. G. nurodė, kad šio dokumento D. J. duoti negali, nes tai yra originalus dokumentas, kuris bus pridėtas prie bylos medžiagos, o jo išrašą D. J. atstovaujamos įmonės turėtų gauti paštu. Po to D. J. pasitikslino, kur D. G. gyvena, ir susitarė susitikti po savaitės, nes jam dar reikia surinkti D. G. pažadėtą pinigų sumą. Pokalbio metu D. J. pasiteiravo, ar D. G. uždirba 900 Eur per mėnesį ir koks buvo pradinis jų susitarimas dėl atlygio. D. G. priminė, kad buvo susitarta dėl 50 000 Lt.

5.18. Visi ikiteisminio tyrimo metu atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įvykę D. G. ir D. J. susitikimai iš esmės buvo 2015 m. balandžio 28 d. vykusio jų pirmojo susitikimo, kurio metu D. J. pasiūlė ir pažadėjo D. G. piniginį atlygį už neteisėtų veismų atlikimą, tęsinys. D. J. ir D. G. susitikimų iniciatorius buvo D. J., kuris šių susitikimų metu domėjosi D. G. atliekamu Konkurencijos tarybos tyrimu ir nuolat primindavo, kad šis gaus atlygį už D. J. pageidaujamo sprendimo minėtame tyrime priėmimą. Susitikimų metu D. G. elgėsi pasyviai, nerodė iniciatyvos dėl nusikalstamų veikų padarymo, o tik vykdė D. J. prašymus, veikė jo iniciatyva. Sprendimas atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagaminti netikrą dokumentą ir jį parodyti D. J. buvo priimtas po to, kai šis susitikimų su D. G. metu pareikalavo pateikti jo pageidaujamo Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimą patvirtinantį kompetentingų asmenų pasirašytą dokumentą ir jo netenkino D. G. pateiktas tokio nutarimo projektas. Šiais teisėsaugos institucijų ir nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusių asmenų veiksmais D. J. nebuvo provokuojamas, aktyviai skatinamas ar kurstomas padaryti nusikalstamą veiką. Šiais veiksmais nebuvo sukurtos prielaidos naujų nusikaltimų „tiražavimui“, bet buvo tęsiamas dėl konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 3 dalyje, pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam pradėti egzistavo pakankamas faktinis pagrindas. Bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad D. J. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi gerokai anksčiau, nei buvo atlikti minėti veiksmai. Šioje byloje nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus pagal BPK 159 straipsnį atlikęs liudytojas D. G. neprovokavo D. J. elgtis nusikalstamai, todėl atliekant minėtus veiksmus surinkti bylos duomenys laikomi atitinkančiais BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytus teisėtumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

5.19. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. J. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais ir ikiteisminio tyrimo veiksmais surinktų duomenų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtus duomenis pripažino tinkamais įrodymais šioje byloje ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

5.20. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su nuteistajam D. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžiu ir nurodo, kad skirdamas galutinę subendrintą bausmę apygardos teismas privalėjo taikyti visiško bausmių sudėjimo būdą, t. y., prie nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti visą jam paskirtą baudą, o nuteistasis D. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo sušvelninti nuteistajam paskirtas bausmes bei teigia, kad ši byla turėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

5.21. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

5.22. Bylos duomenimis, pabaigus ikiteisminį tyrimą prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą paaiškės po D. J. apklausos teismo posėdyje. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu duoti D. J. parodymai neleidžia teigti, jog jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Nuteistasis (įtariamasis) ikiteisminio tyrimo metu buvo linkęs sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir nurodė, kad apie piniginį atlygį už neteisėtų veiksmų atlikimą daugiausiai kalbėjo liudytojas D. G.. D. J. taip pat nurodė, kad nemanė, jog už piniginį atlygį perduodamas NMA raštą, pagal kurį Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas D. J. ir D. K. atstovaujamų įmonių atžvilgiu, D. G. veikė neteisėtai. Pasak D. J., jam inkriminuotus veiksmus jis atliko be D. K. žinios. Pirmosios instancijos teisme D. J. laikėsi iš esmės tokios pat pozicijos kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdyje prokurorė motyvuotai nurodė, jog byloje būtinas įrodymų tyrimas, ir teismas, atsižvelgdamas į prokurorės poziciją, nutarė atlikti įrodymų tyrimą įprasta, o ne sutrumpinta tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, nesant prokurorės sutikimo, byloje pagrįstai nebuvo atliktas sumtrumpintas įrodymų tyrimas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pats nuteistasis ir jo gynėjas nurodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas ir ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėti neteisėtai, o nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs liudytojas D. G. provokavo D. J. padaryti nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad nuteistasis neigia kai kurias esmines faktines bylos aplinkybes (būtent savo iniciatyvą atlikti nusikalstamas veikas) ir tokia kaltininko pozicija neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Ši pozicija buvo akcentuojama ir pirmosios instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbų metu. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, minėta nuteistojo pozicija nelaikytina tinkamu prisipažinimu apie padarytą baudžiamojo įstatymo numatytą veiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5.23. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

5.24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad skirdamas bausmes nuteistajam D. J. atsižvelgė į tai, jog jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, D. J. anksčiau neteistas, dirba, į psichiatrinę, narkologinę įskaitas neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas D. J. už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 300 MGL dydžio baudą, o už BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – dvejus metus laisvės atėmimo, šios bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 200 MGL dydžio bauda.

5.25. Nors apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su tokiu nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimu, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skirtingai negu 1961 m. BK 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame buvo nurodyta, kad bauda negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma atskirai, dabartinio BK 65 straipsnio 2 dalyje nėra draudimo sudėti baudas. Tai reiškia, kad skiriant subendrintą bausmę už kelias nusikalstamas veikas BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės. Šis draudimas reiškia, kad, paskyrus baudą už atskiras nusikalstamas veikas, taikant visiško ar dalinio baudos ir griežtesnės bausmės sudėjimo būdą, netaikomos BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Šios taisyklės taikomos nuosprendžio vykdymo stadijoje keičiant baudą viešaisiais darbais arba areštu (BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2014, 2K-196-139/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. J. galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Taigi pirmosios instancijos teismo atliktas nuteistajam D. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimo būdas neprieštarauja įstatymo nuostatoms ir atitinka teismų praktiką.

5.26. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos baudos dydis neatspindi bausmės individualizavimui šioje byloje turinčių reikšmės bylos duomenų, prieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose, nuosprendyje visiškai nepasisakoma, kodėl nuteistajam skirtina bauda, kurios dydis yra artimesnis BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos bausmės vidurkiui. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis ne visiškai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti skiriamos bausmės motyvai.

5.27. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad D. J. charakterizuojamas iš esmės tik teigiamai: nors ir baustas administracine tvarka, tačiau neteistas, dirba, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nenustatyta, kad nuteistasis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, o 350,00 Eur kyšio suma už neteisėtą D. G. veikimą vykdant įgaliojimus laikytina nedidele. Be to, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis ir jo gynėjas, nuteistajam paskirtos baudos dydis švelnintinas atsižvelgiant ir į kasacinio teismo praktiką baudžiamosiose bylose, kuriose kyšio suma buvo nuo 200,00 Eur iki 1500,00 Eur, o nuteistiesiems paskirtos baudos ženkliai mažesnės, nei nagrinėjamoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-489/2017, 2K-221-693/2017 ir kt.). Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – dydis neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo. Nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bauda yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuteistajam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirta bauda, BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas), sumažinama inkriminuoto BK straipsnio sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendį pakeisti.

D. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskirti 200 MGL, t. y. 7 532,00 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis D. J. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę subendrinti su jam pagal BK 227 straipsnio 3 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies šias bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir 100 MGL, t. y. 3766,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų), dydžio baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas