Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-06 nutartimi, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 227 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65-66 straipsniais, į atliktą bausmę santykiu 1:2 įskaitytas V. B. laikino sulaikymo laikas (viena para) ir nustatyta laikyti, kad jis sumokėjo baudos dalį - 2 MGL (75,32 Eur). Likusi mokėti baudos dalis lygi 28 MGL (1054,48 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2016-03-07, apie 21.29 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), sėdėdamas Z. J. priklausančio automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, prie minėto automobilio stovinčiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui A. N. tiesiogiai pasiūlė kyšį – neįvardytą pinigų sumą – sakydamas: „duok, įdėsiu pinigus į įmautę“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie Z. J. priklausančio automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadui A. N., veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einančiam jam pavestas kelių eismo priežiūros funkcijas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad automobilis „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų patikrintas ir jis išvengtų administracinės atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalį (Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką), tiesiogiai į delną įdėjo 200 Eur kyšį.

V. B. teigimu, policijos pareigūnų automobilyje yra daromi garso įrašai, tačiau nėra užfiksuota nei vieno žodžio apie tai, kad jis kokiais nors veiksmais siūlytų pareigūnui kyšį ar jį perduotų. Priešingai, yra užfiksuoti jo žodžiai, patvirtinantys jo parodymus, t. y. girdisi, kad jis sako „čia tie dokumentuose buvo“. O policijos pareigūnas, provokuodamas jį ir žinodamas, kad automobilyje yra daromas garso įrašas pats sako „200 eurų už tai, kad aš nematyčiau, kas yra bagažinėje“. Policijos pareigūnas pats konstatuoja, kad pinigai yra jam skirti, tokiu būdu stengiamasi jį (V. B.) išprovokuoti. Tačiau tai ne jo, o pareigūno žodžiai ir jo interpretacija arba sąmoninga provokacija. Į šiuos jo žodžius pagal garso įrašą jis atsakė „čia tie dokumentuose buvo“. Jis net neužsimena, kad tai pinigai pareigūnui, nesiūlo paimti, priešingai, jis prašo grąžinti prie dokumentų buvusius pinigus. Tačiau teismas apie tai nepasisako.

Nuteistasis V. B. pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, įrodymai turi būti sutrinkti teisėtais ir įstatymo numatytais leistinais būdais, gauti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl apeliantas įsitikinęs, kad šios bylos duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais, kurie atitinka įstatymo keliamus reikalavimus įrodymams. Teigia, kad jis davė parodymus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir nuosekliai pasakojo apie jam žinomas aplinkybes. Jo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jie niekada nesikeitė, jo duotus parodymus patvirtina ekspertizės aktas, vaizdo, garso įrašas, todėl teismas be pagrindo juos atmetė ir nesirėmė.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir V. B. išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendžiu, nuteistojo V. B. apeliaciniu skundu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, dėl to, kad jis valstybės tarnautojui tiesiogiai pasiūlė kyšį – neįvardytą pinigų sumą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, valstybės tarnautojui, veikiančiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, einančiam jam pavestas funkcijas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, tiesiogiai į delną įdėjo 200 Eur kyšį.

Apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje esantys įrodymai vertinti netinkamai, teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prieštaringais duomenimis, prielaidomis ir abejonėmis, vieniems įrodymams suteikiamas prioritetas prieš kitus, dėl to, apelianto nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo V. B. apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014). Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Šiaulių apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. B. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų visumos analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo V. B. paaiškinimais duotais teisme, pastarojo versija motyvuotai atmesta, o teismo išvados, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo V. B., grindžiamos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma: liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. N. ir R. S. parodymais, BRIT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis (1 t. 4-7 b. l.), 2016-03-07 apžiūros protokolu bei fotolentele prie jo (1 t. 8-11 b. l.), policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis (1 t. 15 b. l.), vaizdo įraše iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio užfiksuotomis aplinkybėmis (kompaktinis diskas prisegtas prie bylos 1 t. viršelio), vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio apžiūros protokolu (1 t. 23-25 b. l.), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis išvadomis (1 t. 181-184 b. l.) bei kita bylos medžiaga. Teismas V. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad visi paminėti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo V. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. B. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., požymius, todėl naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendį ir V. B. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., 301 str. 1 d., 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.) pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu. V. B. taip pat tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svaresniais įrodymais laikė tik kaltinančius jį duomenis (policijos pareigūnų parodymus). Tačiau, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas – tai jų prerogatyva, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendė, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir tokį sprendimą grindė jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, o kitus bylos įrodymus motyvuotai atmetė, nereiškia išskirtinio prioriteto kam nors teikimo, ar teismo šališkumo.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pateikė savo įvykių versiją, kurią pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai laikė gynybine ir atmetė kaip nepagrįstą. Iš vaizdo įrašų kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) (prisegtas prie bylos 1 t. viršelio) aiškiai matyti, kaip, policijos pareigūnui A. N. prie automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo lango patikrinus V. B. pateiktus dokumentus ir pakvietus vairuotoją išlipti, V. B. išlipa ir kartu su policijos pareigūnu A. N. prieina prie automobilio bagažinės, kalbasi, po to abu grįžta prie automobilio vairuotojo durelių ir V. B. įlipa į vidų, po kiek laiko išlipa, ir vėl nuėjus prie automobilio galo atidaro bagažinę, parodo pareigūnui A. N. automobilio bagažinėje esančius daiktus, po to ją uždaro ir žengia arčiau policijos pareigūno A. N. ir prisiglaudžia prie jo šonu, nugarą atsukęs į tarnybinį pareigūnų automobilį. Po šių V. B. veiksmų pareigūnas A. N., truputį pakėlęs kairę ranką ir žiūrėdamas į savo kairės rankos delną, skubiai per pora žingsnių atsitraukia nuo V. B., jie abu kalbasi, policijos pareigūnas A. N. kairės rankos delne laiko kažkokį šviesų nedidelį daiktą, V. B. atidaro dešinės pusės galines automobilio dureles, prie jų prieina pareigūnas A. N., apžiūri automobilio salono vidų ir su V. B. grįžta prie automobilio bagažinės, pareigūnas ištiesia kairės rankos delną, jame matosi šviesus daiktas, telpantis į delną, pareigūnas A. N. ir V. B. prieina prie tarnybinio automobilio, pareigūnas A. N. paaiškina V. B., kad važiuos į VPK, nes „tas yra skaitoma kaip policijos pareigūno…“. V. B. sako: „ne, ne, čia tuose vokuose“. Pareigūnas A. N. sako: „kur?“. V. B. sako: „čia, va tuose buvo“. Pareigūnas A. N. sako: „200 eurų už tai, kad nematyčiau, kas yra bagažinėje?“ V. B. sako: „čia tie dokumentuose buvo“. Pareigūnas A. N. sako: „prisėskit pas mus, V., į galą, prisėskim, prašom, į galą“. Po šio pokalbio pareigūnas A. N. per radijo ryšio priemonę praneša, jog „reikalinga grupė kyšio įforminimui“. Po to pareigūnui A. N. nuėjus apžiūrėti automobilio „Toyota Verso“ bagažinėje gabentų daiktų ir V. B. išlipus iš tarnybinio automobilio ir nuėjus paskui pareigūną A. N. ir jiems abiems grįžtant į tarnybinį pareigūnų automobilį, A. N. V. B. paaiškina, kad jis yra sulaikytas. V. B. tarnybiniame automobilyje pradėjus naudotis asmeniniu mobiliuoju telefonu, policijos pareigūnas R. S. jam taip pat paaiškina, kad jis yra sulaikytas ir jo teisės apribotos. Minėtas vaizdo įrašas paneigia V. B. tvirtinimą, jog objektyviais bylos duomenimis neįrodyti nei objektyvieji jam inkriminuojamos nusikalstamo veikos požymiai - jo veiksmai siūlant pareigūnui kyšį ar jį perduodant, nei subjektyvioji pusė – jo kaltė, ketinimai papirkti pareigūną dėl to, kad jis neatliktų kokių tai veiksmų. Taip pat kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys neginčytinai paneigia V. B. apeliacinio skundo argumentus, kad jis paprašytas pareigūno iš karto atidarė bagažinę ir parodė ten vežamas cigaretes, iš karto pripažino, jog turi automobilyje cigarečių ir nebandė jų nuslėpti, kad jokiomis priemonėmis nėra užfiksuota, kad A. N. būtų rankoje laikęs gautus pinigus, kad niekas nežinojo ir niekam nebuvo pranešta apie galimą kyšio davimą ir kad jis nebuvo sulaikytas iki pat 00.28 val., nes apie tai, jog jis yra padaręs ne administracinį pažeidimą, o galimai nusikaltimą ir yra sulaikomas, jam buvo pranešta tik 00.28 val., jau po to, kai buvo suskaičiuotos cigaretės.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra patikimų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytai policijos pareigūnai A. N. ir R. S. galėjo apkalbėti V. B. nepagrįstai apkaltindami jį kyšio davimu. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai liudytojo A. N. tarnybiniame pranešime, apžiūros protokoluose, fotonuotraukose, kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, Lietuvos Respublikos BPK 277 str. nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Lietuvos Respublikos BK 235 str.) ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Vadinasi, byloje nenustačius, kad liudytojai A. N. ir R. S. būtų sulaužęs priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus, nėra pagrindo jų parodymų laikyti nepatikimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl liudytojų A. N. ir R. S. duotų parodymų galimo prieštaringumo ir nenuoseklumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Liudytojų A. N. ir R. S. duoti parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Manyti, kad liudytojų A. N. ir R. S. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo V. B. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nuteistojo V. B. nurodytos aplinkybės dėl galimo liudytojų A. N. ir R. S. ar kitų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų priešiškumo jo atžvilgiu dėl kitoje ikiteisminio tyrimo byloje atliktų procesinių veiksmų ir dėl R. S. parodymų panašumo į tyrėjos E. L. surašytame vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodytas aplinkybes, nesuteikia pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu. Esant visoms šioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartais liudytojų A. N. ir R. S. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo V. B. teiginiais, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B., remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis išvadomis, tvirtina, kad jomis yra paneigti policijos pareigūnų A. N. ir R. S. parodymai, nes jose nurodyta, jog policijos pareigūnui iš viso nebuvo perduoti kokie nors objektai, tačiau teismas visiškai nevertino ekspertizės akto išvadų ir jomis nesirėmė priimdamas skundžiamą nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad nors Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje ir yra nurodyta, kad skaitmeninės vaizdo bylos 21 val. 30 min. 40 sek.-41 sek. (1-4 kadrai) iš nugaros pusės yra fiksuojamas asmuo, užduotyje nurodytas kaip V. B., bet kokių objektų perdavimas pareigūnui nėra užfiksuotas, tačiau aplinkybė, kad V. B., stovėdamas prie Z. J. priklausančio automobilio „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės, policijos pareigūnui A. N. tiesiogiai į delną įdėjo 200 Eur kyšį yra nustatyta A. N. parodymais, kuriais, kaip jau minėta, netikėti teismas neturi pagrindo. Tai, kad vaizdo įraše nebuvo tiesiogiai užfiksuotas pinigų perdavimo faktas, paaiškinama tuo, kad, kaip matyti iš kompaktiniame diske Nr. (duomenys neskelbtini) esančių vaizdo įrašų, V. B. stengėsi pinigus A. N. perduoti slaptai, nusisukęs nuo pareigūnų tarnybinio automobilio ir šonu prigludęs prie A. N., kad šių aplinkybių nepamatytų kitas tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje sėdintis pareigūnas ir kad jos nebūtų užfiksuotos tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga.

Nuteistojo V. B. teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, visiškai nesirėmė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, nepasisakė, kaip ją vertina policijos pareigūnų parodymų kontekste, nes ji visiškai neatitinka jų parodymų apie neva perduotus pinigus į ranką. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek, kiek ją patvirtina kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, remdamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, kad A. N. rankoje laikomi objektai buvo šviesiai rudos spalvos, jų apipavidalinimas ir detalės būdingos banknotams, dydis ir forma atitinka vertikaliai pusiau perlenktus pinigų banknotus, sprendė, kad V. B. įdėjo pareigūnui A. N. į ranką 4 kupiūras po 50 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl V. B. kaltės rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017-01-19 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. nurodo, kad byla buvo nagrinėjama šališkai siekiant jį apkaltinti, o ne nustatyti byloje tiesą. Tačiau patikrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, byloje nėra. Nuosprendyje nėra nustatyta teisės aiškinimo ir taikymo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vien tai, kad teismas atmetė V. B. prašymus iškviesti ir apklausti liudytojus nesudaro pagrindo dvejoti teismo šališkumu. Atmesdamas minėtus prašymus teismas savo sprendimą motyvavo. Be to, nagrinėdamas bylą teismas neprivalo tenkinti visų pateiktų prašymų ir neturi imtis perteklinių veiksmų. Teisiajame posėdyje spręsdamas reiškiamus proceso dalyvių prašymus teismas vertina prašymų teisėtumo bei pagrįstumo klausimus ir priima sprendimus prašymus tenkinti ar atmesti. Taigi tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip kaip to pageidauja nuteistasis ir priėmė jam nepalankų sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. B. padarytą veiką, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-05 nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-06 nutartimi, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.