- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-649-894/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01331-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- M. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui L. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija išvadą teikianti byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. G. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo L. V. (toliau – atsakovas) po 370 Eur materialinį išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys nebuvo sudarę santuokos ir vaiko susilaukė gyvendami kartu. Nuo 2023 m. sausio 28 d. šalių faktiniai artimi santykiai yra visiškai nutrūkę, šalys gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio ir kitų bendrų santykių nepalaiko, vaikas liko gyventi su ieškove. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo stiprų emocinį ryšį su ieškove, siekiant užtikrinti geriausius jo interesus, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Pas ieškovę vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovė rūpinasi vaiku ir užtikrina kasdienius jo poreikius. Atsakovas taikiai pasirašyti susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nesutiko. Po išsiskyrimo atsakovas savo nuožiūra teikė vaikui išlaikymą, tačiau jo dydis skyrėsi kiekvieną mėnesį ir neviršijo 200 Eur, o po ieškinio pateikimo atsakovas pradėjo reguliariai kas mėnesį mokėti po 300 Eur, tačiau šių lėšų vaiko išlaikymui nepakanka, netenkinami būtinieji vaiko poreikiai, vaikas turi sveikatos problemų. 2024 m. liepos 24 d. vaikui nustatyta negalia – mišrus raidos atsilikimas ir vaikystės autizmas. Vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 709 Eur suma. Nurodė, kad ieškovė dirba pamaininį darbą, todėl vaiko priežiūrai turi samdyti auklę, kuriai moka apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti didesnę dalį išlaikymo – po 370 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, vaikas turi gyventi su motina. Atsakovas nesutiko su reikalaujama išlaikymo suma ir ieškovės reikalavimu nukrypti nuo tėvų pareigų vaikui lygybės principo. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga 709 Eur suma grindžiama deklaratyviais teiginiais, nepatvirtintais jokiais įrodymais. Atsakovo nuomone, faktiniai vaiko poreikiai sudaro ne daugiau kaip 636 Eur per mėnesį. Vaikui išlaikyti valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką per mėnesį, todėl atėmus šią išmoką iš reikalingos vaikui išlaikyti sumos 636 Eur, kiekviena šalis turėtų mokėti vaikui po 270 Eur išlaikymą. Nukrypti nuo tėvų pareigų vaikui lygybės principo pagrindo nėra, nes atsakovas atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir savo galimybes vaikui teikė ir teikia išlaikymą. Duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis būtų prasta nėra. Ieškovė yra dirbanti, sveika, todėl kaip ir atsakovas turi ir gali dėti vienodas pastangas, kad būtų užtikrinti vaiko poreikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatė atsakovo bendravimo tvarką su vaiku be apribojimų; priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui po 370 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. gegužės 13 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 880 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 111 Eur žyminį mokestį; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.
5. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikas D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena su ieškove, į vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenantį nepilnametį vaiką, tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, ir jos pritarimą, į tai, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė, vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažino, jog dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu ginčo nėra, šalims nesutarimų šiuo klausimu nekyla ir šalys neketina nusistatinėti bendravimo tvarkos su vaiku, teismas sprendė, jog nėra pagrindo šį klausimą spręsti teismine tvarka.
6. Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2024 m. gegužės 22 d. moka vaikui po 300 Eur/mėn., pinigus pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė iš valstybės gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. vaikui mokama 394 Eur/mėn. neįgalumo šalpa ir 181,50 Eur/mėn. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija. Nuo 2022 m. gruodžio 22 d. vaikui diagnozuotas L30.0 monetiškasis dermatitas. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta 709 Eur/mėn. vaiko poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma būtiniesiems jo poreikiams tenkinti neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl ieškovė neturi pareigos teikti įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Teismas nurodė, kad valstybės skiriama parama vaikui turi būti vertinama kaip valstybės paskata, rūpinimasis jaunąja karta, ši valstybės parama niekaip neatleidžia ir nesumažina vaiko tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, jo pajamos ir turtinė padėtis yra pakankamos teikti vaikui išlaikymą, nemažinant jo dydžio valstybės mokama vaiko išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu ieškovės, todėl atsakovas turi galimybę ir privalo savo vaikui teikti jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui didesne apimtimi, yra pagrįstas ir atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti penkiolika eurų didesnį išlaikymą vaikui nei ieškovė, kadangi ieškovei, su kuria gyvena neįgalus vaikas, tenka visa vaiko priežiūros našta.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu ir sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Teismas netenkino atsakovo prašymo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi perdavus ginčą spręsti teisminei mediacijai, taikus sprendimas tarp šalių nebuvo pasiektas ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas konstatavo, kad ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovei priteisiamos visos 1 880 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o valstybei iš atsakovo priteisiamas 111 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d dalį dėl išlaikymo priteisimo ir šią dalį išdėstyti taip: „priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. gegužės 13 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją“; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo teikimo nepilnamečiui vaikui priteisimą, neatsižvelgė į faktinius vaiko poreikius ir jų dydį bei gaunamas išmokas, susijusias su šių poreikių tenkinimu, nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų šiais klausimais formuojamos praktikos.
1.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko būtinųjų poreikių suma sudaro 709,00 Eur ir nevertino vaiko poreikių visumos bei jam teikiamų išmokų sumos santykio. Ieškovė savo poziciją dėl išlaikymo dydžio grindė deklaratyviais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie įrodymai. Nepateikti įrodymai apie auklės teikiamas paslaugas. Tikėtina, kad 30,00 Eur išlaidos vaistams yra kompensuojamos ir ieškovės faktiškai nepatiriamos. Ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui skiriama suma, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, mažintina bent 500,00 Eur.
1.3. Teismas nepagrįstai atsisakė iš vaikui teiktino išlaikymo sumos išskaičiuoti vaiko gaunamas pajamas (valstybės skiriamas išmokas). Sprendime klaidingai nurodytas valstybės teikiamos išmokos vaikui dydis – 96,25 Eur. Vaikui sprendimo priėmimo metu valstybė skyrė iš viso ne mažesnę kaip 728,4 Eur/mėn. sumą per mėnesį (2024 m. spalį ši suma sudarė – 808,81 Eur). Šalims kas mėnesį skiriant po 270 Eur, bendra vaikui teikiamų išlaikyti lėšų suma sprendimo priėmimo metu būtų sudariusi 1 268,4 Eur. Nuo 2025 m. sausio mėn. bazinės socialinės išmokos dydžiui pakilus nuo 55 Eur iki 70 Eur, ši suma viršija ieškovės nurodytą 1300 Eur sumą reikalingą visiems vaiko poreikiams patenkinti.
1.4. Teismas nesant duomenų apie faktinius vaiko poreikius, nesilaikant nustatytos teismų praktikos įrodymų vertinimo aspektu bei reikalavimą teikiančiai šaliai neįvykdžius pareigos pagrįsti savo reikalavimą, nepagrįstai konstatavo vaikui reikalingą išlaikymą esant 1 437,40 Eur (728,40 Eur valstybės išmokų suma sprendimo priėmimo metu + 709 Eur suma teismo nustatyta kaip būtina vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti). Tokiu būdu teismas sudarė pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti.
1.5. Nesutiktina, jog išlaikymo dydis nemažintinas valstybės mokama vaiko išmoka. Teismo pozicija, jog valstybės mokamos išmokos vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą neturėtų būti išskaitomos iš priteistino išlaikymo vaikui dydžio, yra laikytina išimtimi iš taisyklės. Nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Būtinumo bei pagrindų taikyti minėtą išimtį nėra, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra išskirtinai gera. Atsakovo pajamos atitinka šalies vidurkį. Vien tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir šiuo metu neturi kitų išlaikytinių nesudaro pagrindo spręsti esant išimtinių aplinkybių.
1.6. Teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Nesutiktina su teismo pozicija, kad atsakovo materialinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovo mėnesio pajamos yra apie 2 000 – 2 500 Eur, o ieškovės 2 000 – 2 300 Eur, iš esmės vienodos. Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi po vieną gyvenamąjį būstą. Atsakovo turimi žemės sklypai yra menkaverčiai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą; palikti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apelianto (atsakovo) 1 185,80 Eur patirtas išlaidas už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą; priimti pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. 370 Eur suma per mėnesį šalių vaiko išlaikymui yra optimali jo dabartiniams poreikiams patenkinti.
Šalies argumentai
2.2. Apeliantas elgdamasis nesąžiningai klaidina teismą, nurodydamas, jog šalių vaikui nėra teikiamos auklės paslaugos. Ieškovei grįžus į darbą atsirado poreikis samdyti auklę dėl jos pamaininio darbo grafiko. Apeliantas pats yra ne vieną kartą apmokėjęs auklės paslaugas.
2.3. Vaikas serga monetiškuoju dermatitu, todėl jo gydymui reikia ne tik vaistų, kurie nėra kompensuojami, tačiau ir specialių kūno priežiūros bei higienos priemonių, kurios taip pat nėra kompensuojamos. Apeliantas siekia, kad dėl neįgalumo valstybės vaikui mokamos išmokos būtų panaudotos jo būtinųjų, o ne specialiųjų, poreikių tenkinimui, tokiu būdu mažinant apelianto vaikui teiktino išlaikymo dydį.
2.4. Apeliantas minimaliai bendrauja (1-2 kartus per mėnesį) su vaiku, todėl iš esmės papildomai nepatiria išlaidų, tenkinant vaiko poreikius bendravimo metu. Be to, apeliantas yra visiškai nusišalinęs ir nuo vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo.
2.5. Teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo ir nustatė tiek šalių nepilnamečio vaiko poreikius, tiek abiejų tėvų turtinę padėtį, aiškiai ir suprantamai motyvavo, kokiais kriterijais vadovaudamasis ir kokias įrodymais remdamasis padarė išvadas.
2.6. Ieškovė, o ne apeliantas, viena augina šalių vaiką, kuriam dėl mišraus specifinio raidos sutrikimo ir vaikystės autizmo nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis, todėl toks vaikas reikalauja ypatingos priežiūros. Apelianto turtinė padėtis yra iš esmės geresnė nei ieškovės, taip pat ieškovei tenka ženkliai didesnė šalių vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių apeliantas iš esmės neprisideda.
2.7. Kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Pagal kasacinio teismo praktiką galima ir nemažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma priteisiamo išlaikymo, jei tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Apelianto reali turtinė padėtis pakankamai gera, kad jis, nepažeidžiant ir savo interesų, nepaisant šalių vaikui valstybės skiriamų išmokų, galėtų finansiškai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo teikiant 370 Eur išlaikymą, kuris nebūtų mažinamas valstybės teikiama finansine pagalba.
2.8. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis padidėjo 114 Eur arba 12 procentų ir šiuo metu yra lygus 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, arba 777 Eur, atskaičius mokesčius. Sprendimu iš apelianto priteistas išlaikymo dydis šalių vaikui neviršija orientacinio minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio.
Atsiliepimas
2.9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikia naujus įrodymus, t. y. susirašinėjimo „iMessages“ programoje su apeliantu ekrano nuotraukas ir ieškovės banko sąskaitos išrašą, kurie patvirtina, kad susirašinėjimo dienomis, t. y. 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. balandžio 11 d., apeliantas ieškovei pervedė sulygtas sumas už auklės paslaugų pirkimą. Pateikiami nauji įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog apeliantas žino, kad ieškovė perka auklės paslaugas ir už jas yra sumokėjęs, priimtini ir vertintini apeliacinės instancijos teismui priimant procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Ieškovė byloje prašė priteisti iš atsakovo po 370 Eur materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės. Šis ieškinio reikalavimas teismo buvo tenkintas pilnai. Atsakovas skundžia teismo sprendimą dalyje dėl sūnui priteisto išlaikymo dydžio, prašydamas jį pakeisti, nustatant 100 Eur mažesnį išlaikymo dydį, t. y. priteisti iš jo 270 Eur periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
12. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo „iMessages“ programoje su L. V. ekrano nuotraukas ir ieškovės banko sąskaitos išrašą.
13. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, tačiau draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Apeliacinio skundo dalykas yra išlaikymo vaikui dydžio klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima ieškovės teikiamus naujus įrodymus, kuriais grindžiamas šalių vaiko poreikių dydis ir vertins juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė M. G. ir atsakovas L. V. yra D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių 1 teritorinio skyriaus 2024 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. STS-8022 nepilnamečiui D. V. nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2025 m. liepos 18 d. nustatytas sunkus neįgalumo lygis (siuntime neįgalumo lygiui nustatyti nurodytos diagnozės – (F83) Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir (F84.0) Vaikystės autizmas) (1 t., b. l. 176-177).
Dėl apeliacinio skundo
16. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvai nesusitaria, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
17. Teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais – išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).
18. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko būtinųjų poreikių suma sudaro 709 Eur ir nevertino vaiko poreikių visumos bei jam teikiamų išmokų sumos santykio. Su tokiais atsakovo argumentais apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sutikti tik iš dalies.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).
21. Minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
22. Apibendrindamas 19-21 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama, jog sūnaus būtiniesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikalinga suma sudaro 709 Eur, neturėjo pareigos įrodinėti minimaliosios mėnesinės algos dydžio vaiko poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė prašė atsakovo prisidėti apmokant auklės paslaugas ir atsakovas keletą kartų tuo tikslu ieškovei darė piniginius pavedimus (dokumento numeris DOK-4230 priedai). Todėl nepagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo ginčijami vaiko poreikiai, susiję su auklės paslaugomis.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad po nagrinėjamos bylos iškėlimo, šalių vaikui buvo nustatytas neįgalumas. Tuo pagrindu jam pradėta mokėti 394 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija, 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (2 t., b. l. 41-42).
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi šio įstatymo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams). Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taigi, šalių sūnui D. V. 394 Eur išmoka mokama tikslu užtikrinti jo, kaip negalią turinčio asmens, minimalias pajamas.
26. Lietuvos Respublikos Tikslinių kompensacijų įstatymo tikslas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, - reglamentuoti tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų ir lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas (toliau – tikslinės kompensacijos), padedančias užtikrinti asmenų su negalia individualiųjų poreikių tenkinimą ir (ar) kompensuoti išlaidas, patirtas tenkinant asmenų su negalia individualiuosius poreikius, nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti tikslines kompensacijas, tikslinių kompensacijų dydžius, jų finansavimo šaltinį, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodoma, kad teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Taigi, kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, ši išmoka mokama asmeniui su negalia, tam, kad jis galėtų kompensuoti individualios pagalbos teikimo išlaidas.
27. Apibendrindamas nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šalių vaikui D. V. valstybės mokamos išmokos – 394 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija bei 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija yra skirtos vaiko specialiesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bendriesiems ir specialiesiems šalių vaiko poreikiams patenkinti iš viso reikalinga suma sudaro 1 284,50 Eur/mėn. (709 +394+181,50).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors aiškiai sprendime neįvardino ir neargumentavo dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio mažinimo vaikui valstybės mokamomis išmokomis – 394 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija bei 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, tačiau spręsdamas dėl tėvų teiktino išlaikymo dalių skaičiavo tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. faktiškai iš vaiko poreikių minusavo šias vaiko specialiųjų poreikių tenkinimui valstybės skirtinas sumas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis nutarties 20 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovas, teigdamas, kad vaiko poreikių dydis yra mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga ir siekia ne daugiau kaip 636 Eur, turėjo pareigą pateikti objekyvius įrodymus tokiam dydžiui pagrįsti, tačiau jų nepateikė. Todėl, priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytus vaiko poreikius (vaiko maitinimas, sezoniniai drabužiai ir avalynė, vaistai, vitaminai, baldai (atitinkantys jo besikeičiantį ūgį), namų apyvokos daiktai, sveikatos priemonės, dėl diagnozuoto vaikui monetinio dermatito reikalingos specialios higienos priemonės – specialūs prausikliai, tepalai, skalbikliai, taip pat mokymosi ir lavinimosi priemonės, saviraiškos pomėgiams skirtos priemonės, žaislai, laisvalaikio praleidimui skirtos priemonės) pagrįstai sprendė, jog ieškovės įrodinėjamas vaiko poreikių dydis – 709 Eur/mėn. yra realus ir pagrįstas.
31. Apelianto teigimu, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis išmokomis vaikui. Nurodoma, kad atsakovo turtinė padėtis nėra išskirtinai gera. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pritarti tokiems apelianto argumentams.
32. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
33. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
34. Nagrinėjamu atveju, atsakovo pajamos sudaro apie 2 000-2 500 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 32 700 Eur (1 t., b. l. 90-91), 0,1900 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 341 Eur, 1,0150 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 133 Eur (1 t., b. l. 92-94), transporto priemonė Volvo V60, kurios pirmosios registracijos data 2013 m. (1 t., b. l. 188). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia gera, kad būtų pagrindas konstatuoti nesant poreikio pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatyto viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nemažino valstybės mokama išmoka vaikui.
35. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad papildoma išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis. Tokiu atveju skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
36. Pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, redakciją 2024 metais galiojo bazinės socialinės išmokos dydis – 55 eurai. Vadinasi, 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui mokama išmoka sudarė 152,90 Eur (96,25 Eur (1,75 x 55) + 56,65 Eur (1,03 x 55)). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų apie po neįgalumo vaikui nustatymo (2024 m. liepos 24 d.) šalių sūnui mokėtą vaiko išmoką, tačiau ji neginčijo atsakovo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, susijusių su šios išmokos padidėjimu.
37. Vadovaudamasis nutarties 33-36 punktuose nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamo ginčo atveju suma, nuo kurios nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, sudaro 556,10 Eur (709-152,90).
38. Apelianto teigimu, teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad jo materialinė padėtis geresnė nei ieškovės. Atsakovo mėnesio pajamos iš esmės vienodos. Tiek atsakovas, tiek ieškovė turi po vieną gyvenamąjį būstą. Atsakovo turimi žemės sklypai yra menkaverčiai. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
39. Visų pirma pažymėtina, kad tiek gaunamų pajamų atžvilgiu, tiek ir turimo nekilnojamojo turto atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei ieškovės. Kaip nurodo ir pats apeliantas, atsakovo mėnesio pajamos yra apie 2 000 – 2 500 Eur, o ieškovės 2 000 – 2 300 Eur, t. y. apie 8 proc. mažesnės. Minėta, kad atsakovo buto vidutinė rinkos vertė sudaro 32 700 Eur. Tuo tarpu ieškovei priklausančio buto vertė sudaro 7 250 Eur (2 t., b. l. 27). Taip pat minėta, kad atsakovui, skirtingai nei ieškovei, priklauso dar du turtiniai vienetai – žemės sklypai.
40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Nagrinėjamu atveju šalių vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Taigi, šalių sūnui gyvenant su ieškove, šiai be abejonės neišvengiamai tenka didesnė aprūpinimo našta. Ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos ir emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaiko gerbūvį gaminant maistą, skalbiant jo drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai yra įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįgalaus sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, dėl jai tenkančios kasdieninės sūnaus priežiūros sumažėja jos galimybės gauti darbines pajamas.
43. Apibendrindamas 39-42 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tėvui priskiriant didesnę vaiko išlaikymo dalį.
44. Minėta, jog suma, nuo kurios nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, sudaro 556,10 Eur. Šią sumą padalinant lygiomis dalimis tėvams tektų po 278 Eur (556,10/2) teiktino išlaikymo vaikui suma. Byloje konstatuota, kad yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu, iš atsakovo vaikui išlaikyti priteistina 13 proc. didesnė išlaikymo vaikui dalis – po 320 Eur periodinėmis išmokomis.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šios nutarties 32–37 punktuose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, susijusios su nustatyto viso vaikui reikalingo išlaikymo dydžio mažinimu pagal Išmokų vaikams įstatymą, dėl ko nepagrįstai iš atsakovo priteisė 370 Eur siekiantį mėnesį išlaikymą sūnui. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 320 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
47. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
48. Po skundžiamo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo pakeitimo laikytina, kad šioje dalyje ieškinio reikalavimas yra tenkintas 86 procentais (320/370x100). Dėl ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nekilo, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies norma, laikytina, kad minėto neturtinio ieškinio reikalavimo patenkinimas neturi įtakos ieškinio patenkinimo proporcijos apskaičiavimui.
49. Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, o nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleista. Ieškovė byloje taip pat turėjo 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas patyrė 726 Eur advokato pagalbos išlaidas. Ieškovė turi teisę į 1 616,80 Eur ((1770+110)x86/100), o atsakovas į 101,64 Eur (726x(100-86)/100) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra 1 515,16 Eur (1 616,80-101,64).
50. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, yra 86 Eur (320x12x3/100x75/100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš keistina: ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 1 880 Eur sumažintinos iki 1 515,16 Eur; valstybei iš atsakovo priteistas žyminis mokestis nuo 111 Eur sumažintinas iki 86 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
52. Atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 27 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ( dokumento numeris DOK-1291 priedas).
53. Į bylą pateiktas ieškovės prašymas priteisti 1 185 Eur advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidas. Pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai (dokumento numeris DOK-4230 priedai). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių.
54. Atsakovo apeliacinis skundas yra patenkintas 50 procentų ((370-320)/(370-270)x100). Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į 592,50 Eur (1185x50/100), o atsakovas į 13,50 Eur (27x50/100) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Po šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 579 Eur (592,50-13,50) Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinant priteistą išlaikymo dydį iki 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. gegužės 13 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 880,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) sumažinti iki 1 515,16 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiolikos eurų 16 centų);
iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 111,00 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų) sumažinti iki 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų).
Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.