Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G. ieškinį atsakovui L. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, M. G. ir L. V. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą, atvejo vadybos paslaugos šeimai nėra teikiamos. Skyrius pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra gavęs. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, ieškovė ir atsakovas metų laikotarpyje administracine tvarka dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams nėra bausti. Skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad butas, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiu vaiku, priklauso nuosavybės teise ieškovei. Butas yra apie 18 m², 1 kambario. Namuose yra visi reikalingi patogumai, apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, daiktai sudėti savo vietose. Kambaryje yra lova, vaikiška lovytė, komoda, sekcija, televizorius. Namuose baldai tvarkingi, tinkami naudoti. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, poilsiui ir kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti. Vaikas turi visus būtiniausius daiktus: rūbeliai, patalynė, žaislai ir kiti daiktai. Vaiko nuomonės dėl amžiaus išklausyti nėra galimybių. Skyriaus specialistas su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini) telefonu. Atsakovas nurodė, jog jis dirba priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje, jo darbo užmokestis nepastovus – apie 1000 Eur/mėn., atsakovas nurodė, kad sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, tačiau nesutinka su teiktino išlaikymo suma sūnui, kadangi mano, kad pakaktų mažesnės, jo pajamos neleidžia teikti tokio išlaikymo, kokio prašo ieškovė. Atsakovas nurodė, kad su sūnumi santykis geras, pasiima sūnų. Bendravimo tvarkos su sūnumi neketina nusistatyti, kadangi su ieškove nekyla nesutarimų šiuo klausimu, sutaria taikiai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas mažo amžiaus, nuo gimimo gyvena su motina, kurios namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaiko tėvas neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl Skyriaus nuomone, vaiko D. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarautų geriausiems vaiko interesams. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Skyriaus nuomone, prašomas materialinio išlaikymo dydžio priteisimas vaiko naudai neprieštarauja jo geriausiems interesams, prašomas išlaikymo dydis užtikrins būtinų vaiko poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, jog D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus (gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp D. V. tėvų nebuvo sudaryta. Nepilnametis D. V. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą Marijampolės vaikų darželį-lopšelį „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui D. V. nustatyta negalia – (F83) Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir (F84.0) Vaikystės autizmas (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių 1 teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, t. y. su vaiko motina M. G..

Iš bylos duomenų bei šalių ir jų atstovų teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis D. V. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina M. G., kitos gyvenamosios vietos neturi. Skyriaus išvadoje teigiama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenantį nepilnametį sūnų, tarp vaiko ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečio D. V. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, įvertinant nepilnamečio D. V. amžių, jo ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečio D. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina M. G., pripažinus, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažino, jog dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ginčo tarp vaiko tėvų nėra, atsakovui su ieškove nekyla nesutarimų šiuo klausimu, jie susitaria taikiai ir atsakovas neketina nusistatinėti bendravimo tvarkos su sūnumi, todėl teismas sprendžia, kad šalims taikiai, gera valia bendru sutarimu sprendžiant bendravimo su vaiku klausimą, nėra pagrindo šį klausimą spręsti teismine tvarka.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad sūnus D. V. lanko Marijampolės vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2022 m. gruodžio 22 d. vaikui D. V. diagnozuotas L30.0 Monetiškasis dermatitas.

Ieškovė nurodo, kad sūnaus būtiniesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 709 Eur. Į šią sumą įskaičiuojamas vaiko maitinimas, sezoniniai drabužiai ir avalynė, vaistai, vitaminai, baldai (atitinkantys jo besikeičiantį ūgį), namų apyvokos daiktai, sveikatos priemonės, dėl diagnozuoto vaikui monetinio dermatito reikalingos specialios higienos priemonės – specialūs prausikliai, tepalai, skalbikliai, taip pat mokymosi ir lavinimosi priemonės, saviraiškos pomėgiams skirtos priemonės, žaislai, laisvalaikio praleidimui skirtos priemonės.

Teismo nuomone, ieškinyje nurodyta nepilnamečio D. V. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties bei nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad nepilnamečio D. būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 709 Eur suma.

Byloje pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas nuo 2024 m. gegužės 22 d. moka sūnui D. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį, pinigus pervesdamas į ieškovės banko sąskaitą.

Ieškovė nurodė, kad iš valstybės ji gauna 96,25 Eur išmoką vaikui. Taip pat nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio vaikui yra mokama kas mėnesį po 394 Eur neįgalumo šalpa ir po 181,50 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir Marijampolės savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė teigė, kad gaunamos išmokos už nustatytą vaikui neįgalumą naudojamos jo specialiems poreikiams – vaiką reikia vežioti į Kauną pas logopedą, psichiatrą, kadangi pagal gyvenamąją vietą šių specialistų, dirbančių su vaikais, turinčiais autizmo sindromą, nėra. Vaikas dėl nustatyto jam neįgalumo yra ypač išrankus drabužiams, ne visais drabužiais rengiasi, dėl autizmo jis kasdien pats pasirenka kuo rengsis, taip pat išrankus maistui, jis pirmiausia pauosto maistą ir jo nevalgo, jeigu jam nepatinka kvapas, visa tai reikalauja papildomų išlaidų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik tuo atveju, jei tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

Ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma būtiniesiems jo poreikiams tenkinti neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio, todėl ieškovė neturi pareigos teikti įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdyje išvardijo vaiko būtinuosius poreikius, kuriems patenkinti reikalinga 709 Eur suma, todėl atsakovo argumentas šiuo požiūriu atmestinas.

Atsakovas prašo iš būtinos vaiko poreikiams tenkinti sumos atimti ieškovės gaunamas valstybės išmokas – vadinamus vaiko pinigus 96 Eur. Teismas sprendžia, kad vaikui valstybės skiriama parama turi būti vertinama kaip valstybės paskata, rūpinimasis jaunąja karta, ši valstybės parama niekaip neatleidžia ir nesumažina vaiko tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, jo pajamos ir turtinė padėtis yra pakankamos teikti vaikui išlaikymą, nemažinant jo dydžio valstybės mokama vaiko išmoka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovo mėnesio pajamos yra apie 2000–2500 Eur (iki mokesčių) iš darbo santykių (SODROS duomenys), atsakovas turi dvi transporto priemones – 2013 m. ir 204 m. laidos automobilius ir 4-ų kambarių butą bei du žemės sklypus; ieškovė gauna 2000–2300 Eur (iki mokesčių) darbo užmokestį, ieškovės vardu registruotas 2012 m. laidos automobilis ir vieno kambario butas. Abu vaiko tėvai daugiau išlaikytinių neturi. Taigi darytina išvada, kad vaiko tėvo turtinė padėtis yra geresnė, negu vaiko motinos, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo savo vaikui teikti jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų.

Teismui nustačius, kad nepilnamečio D. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 709 Eur suma, ieškovė ir atsakovas, būdami nepilnamečio vaiko tėvais, turėtų teikti išlaikymą lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, kas prilygtų 355 Eur sumai kiekvienam.

Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo ir priteisti iš atsakovo L. V. 370,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. kas mėnesį. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu, teigdamas, kad tiek jis, tiek ir ieškovė yra darbinga ir jie abu turi pareigą vienodai prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui didesne apimtimi, yra pagrįstas ir atsakovas yra finansiškai pajėgus mokėti penkiolika eurų didesnį išlaikymą sūnui, negu vaiko motina, kadangi ieškovei, su kuria gyvena neįgalus vaikas, tenka visa vaiko priežiūros našta, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 370 Eur kas mėnesį periodinių išmokų vaiko išlaikymui priteisimo iš atsakovo tenkinamas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei motinai M. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, o nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovė byloje turėjo 1770 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Atsakovas prašė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ieškovė visiškai nepagrįstai, nesant tarp šalių ginčo, t. y. nesant tam faktinio pagrindo, ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, toks ieškovės elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Teismas netenkina šio prašymo, kadangi akivaizdu, jog perdavus ginčą spręsti teisminei mediacijai, taikus sprendimas tarp šalių nebuvo pasiektas ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina ieškovei iš viso 1880 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (110 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1770 Eur atstovavimo išlaidos).

Taip pat iš atsakovo priteistinas valstybei 111 Eur žyminis mokestis (370 Eur x 12 mėn. = 4440 Eur x 3 %= 148 Eur x75 %) už priteistą išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija nustatytą minimalią 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiu (duomenys neskelbtini), be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti paskirti ieškovę M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1880 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.