- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-2388-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07592-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 6 d. sprendimą Nr. 23S103176 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas nuo 2005 m. balandžio 14 d. faktiškai nuolat legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje, išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. M. (mergautinė pavardė – Č.), pareiškėjo motina R. M. yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Lietuvoje.
2.2. Pareiškėjas 8 metus nuolat dirba (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo įmokas moka virš 17 metų, niekada nebuvo teistas, neturi nuobaudų, turi paskolą butui pirkti ir yra butą nusipirkęs kartu su sutuoktine. Pareiškėjo Rusijos pilietybės pasas yra negaliojantis, jis nesistengė gauti ir nesikreipė dėl naujo paso išdavimo.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas paaiškino, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, bet konsulinėje įstaigoje jam atsisakė tai padaryti, tačiau pareiškėjas toliau siekia tai padaryti. Pareiškėjas siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės.
2.4. Pareiškėjas yra praradęs visus ryšius su Rusija ir Baltarusiją, per mažiausiai paskutinius 10 metų nesilankė nei Rusijoje, nei Baltarusijoje. Pareiškėjo gimimo vieta ir gimtinė yra Ukrainos Respublika, (duomenys neskelbtini) apskritis, (duomenys neskelbtini) miestelis, todėl jis nelaiko Baltarusijos savo gimtine, nėra jai lojalus ir kategoriškai nepritaria Baltarusijos vidaus režimui, užsienio politikai. Pareiškėjas yra atitinka visus kriterijus gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, jis yra lojalus Lietuvos Respublikai, nes ėjo į lietuvių kalbos kursus, pareiškėjas yra pasirengęs prisiekti Lietuvos Respublikai ir atsisakyti Baltarusijos pilietybės (šis procesas jau vyksta). Jei pareiškėjas būtų išsiųstas į Rusiją ar Baltarusiją, jis ten būtų kalinamas dėl politinių pažiūrų, nepritariančių Putino režimui, karo kurstymui ir vaikų grobimui ir dėl pažiūrų nepritariančių apsišaukusio nepripažinto prezidento A. Lukašenkos režimui.
2.5. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas klaidingai įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, atsakovas formaliai ir paviršutiniškai sprendė dėl įrodymų rinkimo apie pareiškėjo asmenybę. Atsakovas priėmė Sprendimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas Sprendime mato asmens diskriminavimą dėl pilietybės, dėl buvusios darbo vietos.
Atsiliepimas
2.6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2002 metų jau deklaravo gyvenamą vietą Lietuvoje, bet 1997–2003 metais tarnavo pagal kontraktą Baltarusijoje. Atsakovas neturėdamas jokių duomenų teigia, kad pareiškėjas išvyksta į Baltarusiją, turi ryšį su Baltarusijos institucijomis, neturėdamas duomenų, kad pareiškėjas renka kažkokius duomenis apie kažkokius objektus esančius Lietuvoje.
2.7. Pareiškėjas dirba vamzdynų izoliuotoju, gauna atlyginimą, moka mokesčius, neturi skolų Lietuvos valstybei, su banko paskola nupirkęs butą šeimai gyventi ir jam visiškai nerūpi rusiško ar baltarusiško pasaulio atkūrimas, pareiškėjas puikiai žino, kad tiek paprasti rusai, tiek baltarusiai faktiškai yra autoritarinių režimų, kurie netrūkus žlugs, vergovėje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija sako, kad asmuo yra nekaltas, kol tai neįrodyta.
2.8. Sprendime yra paneigiama anketa, kurioje nurodoma, kad asmuo, norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi pasisakyti dėl Krymo priklausomybės ir dėl karo Ukrainoje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik tuo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis ir tik dėl to, kad galimai kada nors, galbūt jį bandys užverbuoti Baltarusijos specialiosios tarnybos, dėl ko pareiškėjas neva jau dabar galimai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Tarptautinės žmogaus teisių konvencijos draudžia šeimų išskyrimą, draudžia asmenis siųsti į šalis, kuriose dėl savo pažiūrų asmuo būtų kalinamas ir kankinamas. Be to, yra tikimybė, kad jei pareiškėjas būtų deportuotas į Rusiją, jis būtų pašauktas kariauti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir galiojo iki 2023 m. birželio 13 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
4.2. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. birželio 27 d. raštą Nr. 18-7008 (toliau – ir Išvada), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, užsieniečiui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
4.3. Priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos (VSD) Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. XIII-202 redakcija), kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.
4.4. Pareiškėjas, pirmiausiai pasirinkdamas mokslus karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks vėliau tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet ir jam kaip būsimam kariškiui keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką.
4.5. Pareiškėjas karinėse struktūrose mokėsi ir tarnavo 10 metų, jam buvo suteiktas karininko leitenanto laipsnis. Pareiškėjas savo skunde nepagrįstai teigė, kad netinkamai nurodytas tarnavimo terminas, nes pareiškėjas jau 2002 m. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Migracijos departamentas pažymi, kad minėtus duomenis nurodė pats pareiškėjas (1997–2003 m.), o 2002 m. deklaruota gyvenamoji vieta nepaneigia, kad pareiškėjas jau buvo nutraukęs karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2011 m., o nuo 2005 m. iki 2010 m. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. vasario 19 d. deklaravo adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).
4.6. Pareiškėjas nuo 1997 m. spalio 27 d. iki 1998 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo ir nuo 2010 m. birželio 21 d. dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos.
4.7. Pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominiai ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
4.8. Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką.
4.9. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jo galimus veiksmus, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.
4.10. Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai, ypač Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.
Šalies argumentai
4.11. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl požiūrio į Baltarusijos ir Rusijos režimą, Rusijos veiksmus ir galimą persekiojimą niekuo nepagrįsti, o kitos su pareiškėjų susijusios aplinkybės niekaip nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui.
4.12. Pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę ir toks vertinimas niekaip nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
4.13. Pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, t. y. karinėse struktūrose buvo net 10 m., tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar bendramoksliais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
4.14. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad jie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. VSD nurodė, kad Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
7. VSD pažymėjo, kad Migracijos departamentui pateikė vertinimą (Išvadą), jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Rusijos ir Baltarusijos Respublikos pilietis), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.
8. VSD teigė, kad pareiškėjas ryšius su Lietuvos valstybe ir nepriekaištingą savo reputaciją skunde grindžia tuo, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
9. VSD akcentavo, kad, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, todėl pareiškėjo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2023 m. vasario 17 d. Prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir priimti naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 361,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
11.1. 2009 m. sausio 30 d. pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
11.2. 2015 m. rugsėjo 15 d. profesinio mokymo diplomas patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. įgijo termoizoliuotojo kvalifikaciją uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre“.
11.3. 2018 m. rugpjūčio 2 d. santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad pareiškėjas sudarė santuoką su J. M.
11.4. 2022 m. balandžio 13 d. hipotekos sutartis patvirtina, kad pareiškėjas su sutuoktine įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.
11.5. Pareiškėjo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos Lietuvos Respublikos paso kopijos patvirtina, kad jos yra Lietuvos Respublikos pilietės.
11.6. 2023 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojo charakteristika patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) termoizoliuotoju-darbų vadovu dirba nuo 2018 m. vasario 23 d. Darbo laikotarpiu pasižymėjo sąžiningumu, punktualumu, tikslo siekimu, geranoriškumu, darbštumu, atsakingumu, buvo bei yra pavyzdžiu jaunosios kartos bendradarbiams. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) yra dirbęs valstybiniuose objektuose: Elektrėnų šiluminė elektrinė (Elektrėnų kompleksas), Kauno Kogeneracinė jėgainė, Vilniaus Kogeneracinė jėgainė, Užsienio reikalų ministerija. Tam, kad galėtų vadovauti žmonėms šiuose objektuose, pareiškėjas baigė reikalingus mokymus, atitiko saugumo patikrinimus ir skaidrumo standartus.
Žemesnės instancijos teismas
11.7. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-446-617/2023. Byloje buvo sprendžiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo pareiškėjui.
12. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino Sprendimo turinį, Išvados turinį, apžvelgė Įstatymo nuostatas (4 str. 1 d., 3–6 d., 53 str. 2 d. 3 p., 54 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas (1 ir 2 skyrius), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
13. Teismas nurodė, kad Sprendime teigiama, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra Baltarusijos Respublika, kurios autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Sprendime, cituojant VSD pažymą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau kaip 20 metų baigė Baltarusijos karo akademiją, o ją baigęs 1997–2003 metais dirbo pagal kontraktą karo komendantūroje, kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, kad pareiškėjas privalėjo atidirbti 5 metus, priešingu atveju būtų turėjęs susimokėti už mokslus, savaime nereiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime, VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija (apie tai, kad pareiškėjas 1997-2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), kurią pats pareiškėjas nurodė pildydamas Migracijos departamento klausimyną.
14. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas, prieš 20 metų tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, „privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią“. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. koks pareiškėjas turėjo būti prieš 20 metų, tačiau tai nepatvirtina, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 1997–2003 metais, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, atsižvelgiant į jo darbinę patirtį nuo 2003 iki 2023 metų, teismo posėdyje pateiktus pareiškėjo atstovo paaiškinimus, klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į Rusijos Federacijos valdžią, karą Ukrainoje, kad jis ir dabar yra lojalus Baltarusijos Respublikai. Teismas sprendė, kad Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta apie jo studijas karo akademijoje 1993–1997 metais ir darbą karo komendantūroje 1997–2003 metais. Vertindamas šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgęs į ilgą po darbo pagal kontraktą karo komendantūroje praėjusį laikotarpį, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teismas konstatavo, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą valstyės saugumui.
15. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
III.
16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
17. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas mokėsi būtent Baltarusijos karo akademijoje, vėliau 5 metus tarnavo pagal kontraktą karo komendantūroje, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas tarnybą būtų palikęs dėl nelojalumo Baltarusijos kariuomenei ar pan. Baltarusijos karinę mokyklą ir tarnybą pareiškėjas pasirinko nepaisant to, kad jo motina yra Lietuvos Respublikos pilietė.
Atsiliepimas
18. Atsakovas akcentuoja, kad Išvada dėl pareiškėjo nėra nemotyvuota. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams.
19. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrista ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla).
Atsiliepimas
20. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimtas proporcingas Sprendimas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų vertinti pareiškėją kaip nelojalų Baltarusijos Respublikai. Pareiškėjas baigė būtent Baltarusijos karo akademiją, atliko karine tarnybą pagal kontraktą, turėjo karininko leitenanto laipsnį.
21. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas ir atsižvelgė į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, tačiau šio argumento nedetalizavo. Protestai Baltarusijoje vyko taip pat ir tuo metu. kad pareiškėjas atlikinėjo karinę tarnybą ir (ar) mokėsi, t. y. nėra pagrindo teikti, kad tuo metu Baltarusija buvo demokratinė valstybė (pvz., apie tai galima spręsti ir iš Europos Parlamento 1996 m. spalio 24 d. rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje). Esant tokiai situacijai, kai nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo konkrečius veiksmus, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan., ir yra konkretūs įrodymai dėl pareiškėjo karinės tarnybos ir jos vertinimo (Išvada), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad grėsmės galimybė nėra reali.
Atsiliepimas
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
23. VSD nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Sprendimą, netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.
24. VSD teigia, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiškose bylose, t. y. kai Migracijos departamento sprendimai priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, yra išaiškinta, kad užsienietis, siekdamas paneigti savo lojalumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, privalo įrodymais pagrįsti aplinkybes, kurios neabejotinai liudytų užsieniečio akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą; tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis byloje Nr. eA-2023-415/2023, 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis byloje Nr. eA-2065-552/2023). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė aplinkybių, neabejotinai liudijančių jo priešiškumą Baltarusijos Respublikos valdžiai, ir įrodymais jų nepagrindė, todėl savo lojalumo Baltarusijos Respublikos valdžiai jis nepaneigė.
25. VSD pažymi, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl, VSD nustatytas aplinkybes įvertinus visuotinai žinomos informacijos apimtimi, tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas ir VSD nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjas jau 20 metų gyvena Lietuvoje, čia yra jo šeima (sutuoktinė, motina, tėvas), butas, darbas, Lietuvą jis laiko savo tėvyne, siekia Lietuvos pilietybės.
28. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas paremtas tik hipotetiniais, niekuo nepagrįstais spėliojimais apie tikimybę, kad pareiškėjas bus užverbuotas, nesant tam jokių įrodymų. Pareiškėjas akcentuoja, kad buvo priverstas tarnauti kariuomenėje, nes kitu atveju jis turėtų susimokėti 60 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių valstybei, be to, pareiškėjas paliko tarnybą neatbuvęs joje viso laiko.
29. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniame skunde nepasisakoma apie pareiškėjo ryšius su šeima, ryšius su Lietuva, socializacijos lygį, lūkesčius. Atsakovas hipotetiškai, visiškai nekreipdamas dėmesio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškina, kad pareiškėjas gali būti visuomenei pavojingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, konstatavo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl pareiškėjo skundą tenkino ir Sprendimą panaikino.
32. Atsakovas Migracijos departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pareiškėjas mokėsi būtent Baltarusijos karo akademijoje, vėliau 5 metus tarnavo pagal kontraktą karo komendantūroje, Išvada patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nagrinėjamu atveju nenustatė.
34. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje be kita ko nurodyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
35. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; kt.) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
36. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.).
37. Sprendimą Migracijos departamentas priėmė remdamasis kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną (2 klausimas), nurodė, kad 1993–1997 m. mokėsi karo akademijoje, o nuo 1997 m. iki 2003 m. dirbo karo komendatūroje. VSD vertinimu, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas privalo remtis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nei iš Išvados, nei iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis visų pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo biografijos faktas apie 1993–1997 m. mokslus karo akademijoje bei darbą karo komendatūroje 1997 - 2003 m. gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertintas praėjęs laiko tarpas nuo atliktos karinės tarnybos (prieš 20 metų), pareiškėjo šeiminiai ryšiai Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo motina ir sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietės), tokie ryšiai buvo tiesiog išvardyti, nebuvo įvertintas pareiškėjo integracijos Lietuvos Respublikoje lygis (išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, dirbo (duomenys neskelbtini) valstybiniuose objektuose), nebuvo paneigtas pareiškėjo teiginys, kad jis nei Rusijoje, nei Baltarusijoje nesilankė virš 10 metų, nenustatyta jokių pareiškėjo ryšių su Baltarusijos valstybės valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis, taip pat neįvertina pareiškėjo pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje vertinimo (pareiškėjas klausimyne aiškiai nurodė, kad smerkia šios veiksmus). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, o vien faktas, kad pareiškėjas mokėsi ir tarnavo Baltarusijos karinėse struktūrose prieš 20 metų, nesant jokių kitų papildomų indikacijų, nebuvo pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą valstybei. Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023 ir kt.).
40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės, administracinio sprendimo motyvus. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, priimta įvertinus, be kita ko, visas šios nutarties 39 punkte nurodytas aplinkybes.
41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pareiškėjai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
42. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.3. Pareiškėjų prašoma suma (650 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytos, jį pagrįsta dokumentais (pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas), todėl priteistina iš atsakovo Migracijos departamento.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui V. M. (V. M.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.