Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jis nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki šiol faktiškai nuolat legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje, išlaikė Lietuvių kalbos egzaminą, Konstitucijos pagrindų egzaminą, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. M. (mergautinė Č.), jo mama R. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis 8 metus nuolat dirba (duomenys neskelbtini), SODROS įmokas moka virš 17 metų, niekada nebuvo teistas, neturi nuobaudų, turi paskolą butui pirkti ir yra butą nusipirkęs kartu su sutuoktine. Pažymėjo, kad jo Rusijos pilietybės pasas yra negaliojantis, jis nesistengė gauti ir nesikreipė dėl naujo paso išdavimo. Nurodė, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, bet konsulinėje įstaigoje jam atsisakė tai padaryti, jis toliau siekia tai padaryti. Pareiškėjas siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Nurodo, kad yra praradęs visus ryšius su Rusija ir Baltarusiją, per mažiausiai paskutinius dešimt metų nesilankė nei Rusijoje, nei Baltarusijoje. Pareiškėjo gimimo vieta ir gimtinė yra (duomenys neskelbtini), todėl jis nelaiko Baltarusijos savo gimtine, nėra jai lojalus ir kategoriškai nepritaria Baltarusijos vidaus režimui, užsienio politikai. Pažymi, kad jis yra visiškai įvykdęs ir atitinka visus kriterijus gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas įrodė, kad yra lojalus Lietuvos Respublikai, nes ėjo į lietuvių kalbos kursus, pareiškėjas yra pasirengęs prisiekti Lietuvos Respublikai ir atsisakyti Baltarusijos pilietybės (tai jau procese). Jei pareiškėjas būtų išsiųstas į Rusiją ar Baltarusiją, jis ten būtų kalinamas dėl antiputiniškų pažiūrų, nepritariančių Putino režimui, karo kurstymui ir vaikų grobimui ir dėl pažiūrų nepritariančių apsišaukusio nepripažinto prezidento A. Lukašenkos režimui.

Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. birželio 27 d. raštą Nr. 18-7008 (toliau – Išvada), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, užsieniečiui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais. Nurodo, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD Išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.

Mano, kad pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas mokslus karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks vėliau tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet ir jam kaip būsimam kariškiui keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaip teigia pats pareiškėjas, jis kariuomenėje tarnavo nuo 1997–2003 m., prieš tai mokėsi karo akademijoje nuo 1993-1997 m. Taigi pareiškėjas karinėse struktūrose mokėsi ir tarnavo 10 m., o tai tikrai nemažas laiko tarpas. Be to, jam buvo suteiktas karininko leitenanto laipsnis. Pareiškėjas savo skunde nepagrįstai teigia, kad netinkamai nurodytas tarnavimo terminas, nes pareiškėjas jau 2002 m. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Migracijos departamentas pažymi, kad minėtus duomenis nurodė pats pareiškėjas (1997-2003 m.), o 2002 m. deklaruota gyvenamoji vieta nepaneigia, kad pareiškėjas jau buvo nutraukęs karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2011 m., o nuo 2005 m. iki 2010 m. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas sutuoktinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta 2018-08-02) yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023-02-19 deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. F. pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina R. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1997-10-27 iki 1998-08-21, nuo 2005-04-14 iki 2010-04-01 dirbo ir nuo 2010-06-21 dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominiai ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką.

Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jo galimus veiksmus, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Atkreipiame dėmesį, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Manome, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Rusijos ir Baltarusijos Respublikos pilietis), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

Pareiškėjas ryšius su Lietuvos valstybe ir nepriekaištingą savo reputaciją skunde grindžia tuo, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Tuo labiau, kai esant tokiai geopolitinei situacijai pareiškėjas nurodo, kad jo gimimo vieta ir gimtinė yra Ukrainos valstybė, tačiau iki šiol turi net dviejų priešiškų valstybių pilietybes. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

2023 m. birželio 27 d. VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-7008, kuriame nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. M., pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1997–2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad 2023 m. birželio 27 d. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškįjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1997–2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (tarnavo pagal kontraktą, turėjo karininko leitenanto laipsnį). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2002 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2011 m., o nuo 2005 m. iki 2010 m. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta 2018 m. rugpjūčio 2 d.) yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. vasario 19 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina R. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1997 m. spalio 27 d. iki 1998 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo ir nuo 2010 m. birželio 21 d. dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Įvertinus VSD pateiktą išvadą, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?) pažymėjo, jog Krymas priklauso Ukrainai, tai nepaneigia aplinkybės, kad jis 1997–2003 m. Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo pagal kontraktą ir turėjo karininko leitenanto laipsnį. Todėl Baltarusijos ir Rusijos jėgos struktūrų jis gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Atsižvelgus į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.