Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-07 · Administracinė byla Nr. eI2-11025-473/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-09-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
eI2-11025-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07592-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės saugumo departamentui
Advokatai
Arnoldas Šimaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11025-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07592-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjui V. M. (asm. dok. V. M.), jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Arnoldui Šimaičiui,

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotoms atstovėms Kristinai Krickienei, Agatai Ulevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023 m. liepos 6 d. sprendimą Nr. 23S103176 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba alternatyviai išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) atlyginti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad jis nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki šiol faktiškai nuolat legaliai gyvena ir dirba Lietuvoje, išlaikė Lietuvių kalbos egzaminą, Konstitucijos pagrindų egzaminą, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete J. M. (mergautinė Č.), jo mama R. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) yra Lietuvos Respublikos pilietė ir gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis 8 metus nuolat dirba (duomenys neskelbtini), SODROS įmokas moka virš 17 metų, niekada nebuvo teistas, neturi nuobaudų, turi paskolą butui pirkti ir yra butą nusipirkęs kartu su sutuoktine. Pažymėjo, kad jo Rusijos pilietybės pasas yra negaliojantis, jis nesistengė gauti ir nesikreipė dėl naujo paso išdavimo. Nurodė, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, bet konsulinėje įstaigoje jam atsisakė tai padaryti, jis toliau siekia tai padaryti. Pareiškėjas siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės. Nurodo, kad yra praradęs visus ryšius su Rusija ir Baltarusiją, per mažiausiai paskutinius dešimt metų nesilankė nei Rusijoje, nei Baltarusijoje. Pareiškėjo gimimo vieta ir gimtinė yra (duomenys neskelbtini), todėl jis nelaiko Baltarusijos savo gimtine, nėra jai lojalus ir kategoriškai nepritaria Baltarusijos vidaus režimui, užsienio politikai. Pažymi, kad jis yra visiškai įvykdęs ir atitinka visus kriterijus gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas įrodė, kad yra lojalus Lietuvos Respublikai, nes ėjo į lietuvių kalbos kursus, pareiškėjas yra pasirengęs prisiekti Lietuvos Respublikai ir atsisakyti Baltarusijos pilietybės (tai jau procese). Jei pareiškėjas būtų išsiųstas į Rusiją ar Baltarusiją, jis ten būtų kalinamas dėl antiputiniškų pažiūrų, nepritariančių Putino režimui, karo kurstymui ir vaikų grobimui ir dėl pažiūrų nepritariančių apsišaukusio nepripažinto prezidento A. Lukašenkos režimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas klaidingai įvertinus aplinkybes dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos, atsakovas formaliai ir paviršutiniškai sprendė dėl įrodymų rinkimo apie pareiškėjo asmenybę. Mano, kad Atsakovas priėmė Sprendimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas Sprendime mato asmens diskriminavimą dėl pilietybės, dėl buvusios darbo vietos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nuo 2002 metų jau deklaravo gyvenamą vietą Lietuvoje, bet 1997-2003 metais tarnavo pagal kontraktą Baltarusijoje. Iš to daro išvadą, kad pareiškėjas virš dvidešimt metų neturi jokio ryšio su buvusia tarnyba. Atsakovas teigia, kad Baltarusija galimai yra išplėtusi agentų tinklą visame pasaulyje ir kiekvienas Baltarusijos pilietybę turintis asmuo yra arba bus galimai šnipas ir galimai renka kažkokius duomenis. Atsakovas neturėdamas jokių duomenų teigia, kad pareiškėjas išvyksta į Baltarusiją, turi ryšį su Baltarusijos institucijomis, neturėdamas duomenų, kad pareiškėjas renka kažkokius duomenis apie kažkokius objektus esančius Lietuvoje. Iš esmės šioje byloje sudaryta tokia nuomonė, kad visi sąlyginai jauni, Baltarusijos pilietybę turintys asmenys, nepriklausomai nuo aplinkybių yra pripažintini užsienio agentais ir šnipais (analogiškai Rusijos Fedeacijoje galiojančiam režimui, be įrodymų, pripažinti asmenį užsienio agentu). Pažymi, kad pareiškėjas dirba vamzdynų izoliuotoju, gauna atlyginimą, moka mokesčius, neturi skolų Lietuvos valstybei, su banko paskola nupirkęs butą šeimai gyventi ir jam visiškai nerūpi rusiško ar baltarusiško pasaulio atkūrimas, pareiškėjas puikiai žino, kad tiek paprasti rusai, tiek baltarusiai faktiškai yra autoritarinių režimų, kurie netrūkus žlugs, vergovėje. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija sako, kad asmuo yra nekaltas, kol tai neįrodyta. Sprednime yra paneigiama anketa, kurioje nurodoma, kad asmuo, norintis gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, turi pasisakyti dėl Krymo priklausomybės ir dėl karo Ukrainoje. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi tik tuo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis ir tik dėl to, kad galimai kada nors, galbūt jį bandys užverbuoti Baltarusijos specialiosios tarnybos, ko pasėkoje jis neva jau dabar galimai kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Tarptautinės žmogaus teisių konvencijos draudžia šeimų išskyrimą, draudžia asmenis siųsti į šalis, kuriose dėl savo pažiūrų asmuo būtų kalinamas ir kankinamas. Be to, yra tikimybė, kad jei pareiškėjas būtų deportuotas į Rusiją, jis būtų rekrūtuotas į karą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023 m. birželio 13 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 8 d. Migracijos departamento Kauno skyriui pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2023 m. birželio 27 d. raštą Nr. 18-7008 (toliau – Išvada), kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, užsieniečiui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais. Nurodo, kad priimant Sprendimą buvo vadovautasi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas Sprendimą, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD Išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti R. F. įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“.

Mano, kad pareiškėjas pirmiausiai pasirinkdamas mokslus karo akademijoje, žinojo, kad jam ne tik teks vėliau tarnauti Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, bet ir jam kaip būsimam kariškiui keliami itin griežti reikalavimai, o kariuomenės personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaip teigia pats pareiškėjas, jis kariuomenėje tarnavo nuo 1997–2003 m., prieš tai mokėsi karo akademijoje nuo 1993-1997 m. Taigi pareiškėjas karinėse struktūrose mokėsi ir tarnavo 10 m., o tai tikrai nemažas laiko tarpas. Be to, jam buvo suteiktas karininko leitenanto laipsnis. Pareiškėjas savo skunde nepagrįstai teigia, kad netinkamai nurodytas tarnavimo terminas, nes pareiškėjas jau 2002 m. deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Migracijos departamentas pažymi, kad minėtus duomenis nurodė pats pareiškėjas (1997-2003 m.), o 2002 m. deklaruota gyvenamoji vieta nepaneigia, kad pareiškėjas jau buvo nutraukęs karinę tarnybą Baltarusijos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjui pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2011 m., o nuo 2005 m. iki 2010 m. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas sutuoktinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta 2018-08-02) yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023-02-19 deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. F. pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina R. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1997-10-27 iki 1998-08-21, nuo 2005-04-14 iki 2010-04-01 dirbo ir nuo 2010-06-21 dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ekonominiai ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

Sprendime buvo įvertinta ir kontekstinė informacija apie tai, kad Rusija yra ne tik priešiškai nusiteikusi prieš Lietuvą, bet ir sprendimų priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčią plataus masto agresiją Ukrainoje, t. y. savo veiksmais parodė, kad praktikoje imasi pačių brutaliausių agresyvių priemonių prieš kitas šalis, o Baltarusija palaiko tokią Rusijos politiką.

Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įrodymų apie jo galimus veiksmus, nes jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Tad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Atkreipiame dėmesį, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, tuo tarpu leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo tokių galimybių neturi. Manome, kad užsieniečiui, keliančiam grėsmę valstybės saugumui, neturi būti sudarytos sąlygos dalyvauti rinkimuose ir tokiu būdu daryti įtaką valstybės politikai. Ypač šiuo Lietuvai jautriu geopolitiniu laikotarpiu, kai suaktyvėjusios priešiškų valstybių žvalgybos ir karinis parengtumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl požiūrio į Baltarusijos ir Rusijos režimą, Rusijos veiksmus ir galimą persekiojimą niekuo nepagrįsti. O kitos su pareiškėjų susijusios aplinkybės niekaip nepaneigia jo galimos grėsmės valstybės saugumui.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad Sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Visų pirma pagal suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę ir toks vertinimas niekaip nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos. Antra, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Trečia, pareiškėjas ne tik tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, bet ir mokėsi karo akademijoje, t. y. karinėse struktūrose buvo net 10 m., tad iki šiol gali palaikyti ryšius su Baltarusijos kariuomenėje likusiais kolegomis ar bendramoksliais ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Ketvirta, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau padaryta pagrįsta išvada, kad jie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl prašome pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia VSD atlikti užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD Išvada Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas (Rusijos ir Baltarusijos Respublikos pilietis), tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas tiek Rusijos Federacijos, tiek Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.

Pareiškėjas ryšius su Lietuvos valstybe ir nepriekaištingą savo reputaciją skunde grindžia tuo, kad bandė atsisakyti Rusijos pilietybės, siekia atsisakyti Baltarusijos pilietybės, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Tuo labiau, kai esant tokiai geopolitinei situacijai pareiškėjas nurodo, kad jo gimimo vieta ir gimtinė yra Ukrainos valstybė, tačiau iki šiol turi net dviejų priešiškų valstybių pilietybes. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, paaiškino, kad nori atgauti dokumentą, kad galėtų toliau normaliai gyventi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas 21 metus gyveno, problemų neturėjo, o šiandien turi tik vairuotojo pažymėjimą. Dėl Migracijos departamento veiksmų susiklostė nenormali situacija, kai pareiškėjas buvo sulaikytas 48 valandoms. Remdamasis į bylą pateiktu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad VSD Išvada yra subjektyvi VSD pareigūno nuomonė, teigė, kad skundas yra pagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas deda pastangas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, jo šeima gyvena Lietuvoje, todėl jis negali būti atskirtas nuo šeimos. Tai prieštarautų teisinės valstybės principams. Nurodė, kad pareiškėjas mokydamasis karo akademijoje šalia karinės profesijos įgijo civilinę inžinieriaus profesiją, todėl privalėjo atitarnauti 5 metus, priešingu atveju būtų privalėjęs už mokslus sumokėti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Migracijos departamento atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovo nurodytas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas neformuoja teismų praktikos.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. vasario 17 d. pareiškėjo Prašymas pakeisti leidimą nuolat gyventi.

2023 m. kovo 8 d. Klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas ir kuriame nurodė, kad 1993-1997 metais mokėsi Baltarusijos karo akademijoje inžinieriaus-mechanikos specialybės, 1997-2003 metais pagal kontraktą dirbo Baltarusijos karo komendantūroje. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate R. F. vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.

2023 m. birželio 27 d. VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-7008, kuriame nurodyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis V. M., pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1997–2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad 2023 m. birželio 27 d. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Pareiškįjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, nurodė, kad 1997–2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (tarnavo pagal kontraktą, turėjo karininko leitenanto laipsnį). VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjas turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 2002 m. deklaruoja adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui pirmas leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2011 m., o nuo 2005 m. iki 2010 m. jis turėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), (santuoka sudaryta 2018 m. rugpjūčio 2 d.) yra Lietuvos Respublikos pilietė, kuri savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. vasario 19 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas N. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina R. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad pareiškėjas nuo 1997 m. spalio 27 d. iki 1998 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. dirbo ir nuo 2010 m. birželio 21 d. dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Įvertinus VSD pateiktą išvadą, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?) pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o atsakydamas į klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?) pažymėjo, jog Krymas priklauso Ukrainai, tai nepaneigia aplinkybės, kad jis 1997–2003 m. Baltarusijos Respublikos kariuomenėje tarnavo pagal kontraktą ir turėjo karininko leitenanto laipsnį. Todėl Baltarusijos ir Rusijos jėgos struktūrų jis gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Migracijos departamento vertinimu pareiškėjo asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. UTPĮ 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Atsižvelgus į tai, kad VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.

2009 m. sausio 30 d. pažymėjimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.

2015 m. rugsėjo 15 d. profesinio mokymo diplomas, patvirtinantis, kad pareiškėjas 2015 m. įgijo termoizoliuotojo kvalifikaciją uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre“.

2018 m. rugpjūčio 2 d. santuokos sudarymo įrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjas sudarė santuoką su J. M. (buvusi T.).

2022 m. balandžio 13 d. Hipotekos sutartis, patvirtinanti, kad pareiškėjas su sutuoktine įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo sutuoktinės J. M. Lietuvos Respublikos paso kopija, pareiškėjo mamos R. M. Lietuvos Respublikos paso kopija, patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė ir mama yra Lietuvos Respublikos pilietės.

2023 m. liepos 11 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojo charakteristika, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) termoizoliuotoju-darbų vadovu dirba nuo 2018 m. vasario 23 d. Darbo laikotarpiu pasižymėjo sąžiningumu, punktualumu, tikslo siekimu, geranoriškumu, darbštumu, atsakingumu, buvo bei yra pavyzdžiu jaunosios kartos bendradarbiams. Pareiškėjas darbų vadovu yra dirbęs valstybiniuose objektuose: Elektrėnų šiluminė elektrinė (Elektrėnų kompleksas), Kauno Kogeneracinė jėgainė, Vilniaus Kogeneracinė jėgainė, Užsienio reikalų ministerija. Tam, kad galetų vadovauti žmonėms šiuose objektuose, pareiškėjas baigė reikalingus mokymus, atitiko saugumo patikrinimus ir skaidrumo standartus.

2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-446-617/2023. Byloje, kurioje buvo sprendžiamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo pareiškėjui.

Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas:

Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentas, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentas, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).

Leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (53 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (54 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:

Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-(duomenys neskelbtini)84-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-(duomenys neskelbtini)41-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).

Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

EŽTT šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Kaip matyti iš aptartų nuostatų, šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSD išvadoje pateikta informacija apie pareiškėjo atliktą karinę tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, jo galimą lojalumą Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms bei tikimybę būti išnaudotam Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos valstybės saugumui iš esmės dėl to, kad jo kilmės valstybė yra Baltarusijos Respublika, kurios autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Sprendime, cituojant VSD pažymą, nėra nurodyta, kad VSD nustatė, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje dėl kokios nors priežasties keltų realią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui; vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas prieš daugiau kaip 20 metų baigė Baltarusijos karo akademiją, o ją baigęs 1997-2003 metais dirbo pagal kontraktą karo komendantūroje, kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, kad pareiškėjas privalėjo atidirbti 5 metus, priešingu atveju būtų turėjęs susimokėti už mokslus, savaime nereiškia, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime, VSD Išvadoje nurodoma ta pati informacija (apie tai, kad pareiškėjas 1997-2003 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje), kurią pats pareiškėjas nurodė pildydamas Migracijos departamento Klausimyną.

VSD Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas prieš 20 metų tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje „privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią“. Taigi išvada formuluojama būtuoju laiku, t. y. koks pareiškėjas turėjo būti prieš 20 metų. Tačiau tai nepatvirtina, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje 1997-2003 metais, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, atsižvelgiant į jo darbinę patirtį nuo 2003 iki 2023 metų, teismo posėdžio metu pateiktus pareiškėjo atstovo paaiškinimus, klausimyne išdėstytą poziciją dėl požiūrio į R. F. valdžią, karą Ukrainoje, kad jis ir dabar yra lojalus Baltarusijos Respublikai. Iš VSD Išvadoje nėra duomenų, ar rengiant ją, buvo vertinama ir kita informacija, ne tik pareiškėjo klausimyne nurodyta apie jo studijas karo akademijoje 1993-1997 metais ir darbą karo komendantūroje 1997-2003 metais. Vertindamas šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į ilgą po darbo pagal kontraktą karo komendantūroje praėjusį laikotarpį, taip pat ir į skirtingą geopolitinę situaciją skirtingais laikotarpiais, teismas daro išvadą, kad ji pati savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą valstyės saugumui. Kaip minėta, nėra neginčijamų duomenų, ar kitos aplinkybės (jei taip, tai kokios) turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturi galimybės jas įvertinti.

Teismas daro išvadą, kad Sprendime nurodyti motyvai ir byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjant pareiškėjo prašymus iš naujo išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų pakankamai reali ir akivaizdi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos deparatamento Sprendimas yra naikintinas, o Atsakovas įpareigotinas pareiškėjo 2023 m. vasario 17 d. Prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi išnagrinėti iš naujo.

Pažymėtina, kad teismas nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę ar nekelia grėsmės valstybės saugumui; šis teismo sprendimas nereiškia, kad iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. vasario 17 d. Prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2023 m. liepos 10 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 2023 m. liepos 10 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustayta, kad pareiškėjas sumokėjo 350 Eur už konsultaciją, skundo parengimą, dokumentų sukėlimą, 2023 m. liepos 14 d. SEB banko mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustayta, kad pareiškėjas sumokėjo 350 Eur už konsultaciją, skundo parengimą, dokumentų sukėlimą. Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 723 Eur. Taip pat bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti byloje pateikta 2023 m. liepos 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2023_42, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis (konsultacija, skundo parengimas, dokumentų sukėlimas), suma 700 Eur.

Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl pripažintinos tinkamomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 361,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 133-134 straipsniais ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (asm. dok. V. M.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 6 d. sprendimą Nr. 23S103176, kuriuo panaikintas pareiškėjo V. M. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo V. M. 2023 m. vasario 17 d. Prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl jo sprendimą.

Pareiškėjo V. M. prašymą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 361,50 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė