Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

teismo posėdyje išnagrinėjo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo taikyti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiui V. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT prie LR VRM ar kitoje tam pritaikyto vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties.

Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad užsieniečiui į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2002 m. Jis Lietuvos Respublikoje yra sudaręs santuoką, kartu su sutuoktine yra įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Užsieniečiui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-07-06 sprendimu panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ( toliau – VSD ) raštas, kuriame nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė nagrinėti skubos tvarka. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2023-08-24 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo, todėl yra reali grėsmė, kad minėtas užsienietis gali pasislėpti. Prašo teikimą patenkinti.

Užsienietis paaiškino, kad jis atvyko į Lietuvos Respubliką 2002 m. Nuo to laiko iš Lietuvos Respublikos išvykęs nebuvo. Lietuvoje gyvena jo tėvai: motina, kuri turi Lietuvos Respublikos pilietybę, bei tėvas. Tėvai sergantis ir jis juos slaugo. Lietuvoje jis yra sudaręs santuoką, gyvena kartu su sutuoktine. Kartu su sutuoktine jis yra įgijęs butą Kauno m., moka paskolą. Nuo 2002 m. jis Lietuvoje dirba, moka mokesčius, nėra padaręs jokių pažeidimų. Nuo pat atvykimo į Lietuvos Respubliką yra deklaravęs, jog savo laiku tarnavo Baltarusijos kariuomenėje. Prašo leisti jam gyventi kartu su šeima.

Užsieniečio atstovas paaiškino, kad užsienietis negali būti sulaikytas. Dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra pateiktas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. VSD nėra pateikęs jokių įrodymų, pagrindžiančių užsieniečio grėsmę. Užsienietis 21 metus nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, moka mokesčius, turi nuolatinę darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą. Jis gyvena Kauno m. nuosavame bute, kuri įgijo kartu su sutuoktine – Lietuvos Respublikos piliete. Lietuvoje gyvena jo tėvai, motina yra Lietuvos Respublikos pilietė. Jis išvykti iš Lietuvos Respublikos neketina. Prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojančią užsienietį ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis V. M. ( toliau - ir užsienietis ) į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai 2002 m. Jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau – leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-07-06 sprendimu Nr. 23S103176 panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes buvo gautas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ( toliau – VSD ) raštas, kuriame nurodyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė nagrinėti. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2023-08-24 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, šiuo metu jis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio asmenybė nustatyta.

Pareiškėjas prašo taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ( toliau – ir Įstatymas ) 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto, 115 straipsnio 5 dalies pagrindais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ( Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas ). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ( iš lot. kraštutinė priemonė ) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę ( valstybes nares ).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, V. M. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Jo asmenybė nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019 ). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ( siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ).

Kaip minėta, pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto ( kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ) pagrindu.

Pagal Įstatymo 116 straipsnio 2 dalį teismas teikimą dėl užsieniečio sulaikymo nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Kaip minėta, byloje yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Migracijos departamentui prie LR VRM 2023-06-27 pateiktas raštas Nr. 18-7008, kuriame nurodyta, kad VSD atliko užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiame rašte nurodyta, kad tokia išvada padaryta dėl to, kad užsienietis V. M. Migracijos klausimyne nurodė, jog 1997-2003 tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Į bylą nepateikta jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad nuo užsieniečio tarnybos praėjo daugiau nei 20 metų. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad jis mokėsi karo akademijoje ir ją baigęs, nenorėdamas tarnauti, išvyko gyventi į Lietuvą. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvada apie tai, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui padaryta tik iš vieno klausimyno atsakymo, nepatikslinus, neapklausus užsieniečio, nesurinkus jokių kitų galimą grėsmę patvirtinančių įrodymų. Užsienietis ir jo atstovas nurodė, kad užsienietis yra pateikęs skundą administraciniam teismui, kuriame yra ginčijama šiame rašte nurodyta išvada. Užsienietis nuo 2002 m. faktiškai yra Lietuvos Respublikoje, turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau – leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Lietuvoje gyvena jo tėvai: motina, kuri turi Lietuvos Respublikos pilietybę, bei tėvas. Lietuvoje jis yra sudaręs santuoką, gyvena kartu su sutuoktine – Lietuvos Respublikos piliete. Kartu su sutuoktine jis yra įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka paskolą. Nuo 2018 m. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, moka mokesčius, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra jokių įrodymų, tokie nėra minimi ir VSD rašte, kad gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsienietis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, iš kurių galima būtų daryti išvadą apie jo keliama grėsmę valstybė saugumui. Išanalizavus bylos medžiagą, esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas mano, pateikta išvada dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui yra VSD pareigūno subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, nėra jokio pagrindo iš vieno klausimyno atsakymo teigti apie užsieniečio grėsmę valstybės saugumui ir tuo pagrindu jį sulaikyti, nes priešingu atveju būtų paneigiami demokratinės valstybės principai. Tokiu būdu teismas mano, kad šiai dienai nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatyto sulaikymo pagrindo egzistavimą.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 5 dalis ). Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę ( LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹⁹ straipsnio 2 dalis ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-07-02 nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas.

Kaip minėta, šiuo metu užsienietis yra sulaikytas 48 val. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, t. y. nuo 2002 m. jam buvo išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vėliau – leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi šeimą – žmoną, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena jo tėvai: motina, kuri turi Lietuvos Respublikos pilietybę, bei tėvas. Kartu su sutuoktine jis yra įgijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), moka paskolą. Nuo 2018 m. jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “. Nors šiuo metu ir yra priimtas Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, dėl šio sprendimo yra pateiktas skundas teismui. Esant tokioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Teismas mano, kad Įstatymo tikslai – priimti ir įvykdyti sprendimus prieglobsčio byloje, gali būti pasiekti paskirus užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su judėjimo laisvės ribojimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 str., 113 str. 4 d. 2 p., 140¹⁹ str. 1 d. 1 p., 115 str. str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Paskirti Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos piliečiui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti jį kiekvieną trečiadienį nuo 9.00 val. iki 12.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.

Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2023-11-24, bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.