- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1420-460/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- G. M., R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams G. M., R. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisės nugriauti statinį pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D., notaras D. G., draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartimi priimtas ieškovės V. P. atsisakymas nuo ieškinio atsakovams G. M., R. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisės nugriauti statinį pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D., notaras D. G., draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, civilinė byla Nr. e2-1584-1085/2025 nutraukta.
2. Kauno apylinkės teisme gauti atsakovės R. V., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų notaro D. G. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė nurodė, kad iki bylos nutraukimo nepateikė dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi nebuvo žinoma, kad ieškovė teiks teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovų G. M. ir R. V. atžvilgiu, jis bus patenkintas ir teismas civilinę bylą Nr. e2-1584-1085/2025 nutrauks. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka apie posėdį šalių iš anksto neinformuojant, todėl jie neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prieštaravimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes toks bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neatitinka bylos sudėtingumo, be to ERGO Insurance SE Lietuvos filialas į civilinę bylą buvo įtrauktas ne ieškovės, o notaro D. G. prašymu, į ką taip pat turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties ir jų paskirstymo. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas procesiniame dokumente tiesiog palaikė notaro atsiliepime išdėstytus teisinius argumentus ir dėl ginčo esmės savarankiškų argumentų neišdėstė. Ieškovė prašė trečiojo asmens notaro D. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes toks bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydis akivaizdžiai neatitinka bylos sudėtingumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 11 d. papildoma nutartimi prašymai tenkinti. Teismas nutarė priteisti iš ieškovės V. P. atsakovei R. V. 1 016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės V. P. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarui D. G. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovės V. P. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui 1 442,93 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys, t. y. kreipimasis į teismą lėmė atsakovės ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Byla baigta be sprendimo ieškovės valia (civilinė byla nutraukta atsisakius ieškinio ieškovės iniciatyva), kiti byloje dalyvaujantys asmenys negalėjo numatyti tokios bylos eigos.
4.2. Teismas pažymėjo, kad visos išlaidos buvo patirtos teismo procese, todėl turi būti kompensuojamos ieškovės, nes atsakovai laikytini laimėjusiais ginčą CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme.
4.3. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžių, iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos proceso dalyviams (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas arba jas sumažinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Atsiliepimas
5.1. Apeliantė teigia, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas į civilinę bylą buvo įtrauktas ne apeliantės, o notaro D. G. prašymu. Susipažinus su jo atsiliepimu apeliantei akivaizdu, kad draudiko išdėstyti argumentai yra tipiniai tokio pobūdžio ginčuose, o teisinė situacija žvelgiant iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo perspektyvos yra standartinė bei nereikalaujanti išskirtinės teisinės analizės bei didelių laiko sąnaudų.
5.2. Apeliantės nuomone, teikiant teisines paslaugas notarui D. G. itin nedidelės apimties byloje buvo priskaičiuota 20 darbo valandų (2,5 pilnos darbo dienos). Apeliantė mano, kad tokios darbo laiko sąnaudos nelaikytinos pagrįstomis, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą. Apeliantės nuomone, trečiojo asmens notaro D. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos arba reikšmingai mažintinos.
5.3. Dėl atsakovės R. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliantė nurodo, jog tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, bylos apimties, ginčo kainos (vertės) ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo notaras D. G. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Vienintelė priežastis, dėl kurios šioje civilinėje byloje tretieji asmenys ir atsakovai buvo priversti patirti bylinėjimosi išlaidas – ieškovės netinkamas procesinis elgesys, paduodant teismui nepagrįstą ieškinį, kurio ji, supratusi ieškinio nepagrįstumą, be jokių motyvų 2025 m. birželio 16 d. atsisakė. Trečiojo asmens nuomone, atskirasis skundas neturi būti patenkintas.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. V. ir G. M. su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė netinkamo atsakovų ir trečiųjų asmenų procesinio elgesio. Atsakovų įsitikinimu, jų ir trečiųjų asmenų procesinis elgesys sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliekant procesines pareigas (teikiant atsiliepimus į ieškinį) negali būti laikomas netinkamu. Jų nuomone, CPK 93 straipsnio 4 dalies norma neturėtų būti taikoma šioje civilinėje byloje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, kad ERGO Insurance SE elgesys civilinėje byloje būtų buvęs nesąžiningas ar vilkinantis procesą. ERGO Insurance SE teismui procesinius dokumentus teikė teismo ir CPK numatytais terminais, neteikdamas jokių nepagrįstų ar perteklinių prašymų. Nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su byla ir rekomendacijose yra leidžiama prašyti teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tiesiogiai susijusias su civiline byla (pavyzdžiui, rekomendacijų 8.20. p.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovės iniciatyva nutraukus bylą, iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
12.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 19 d. nutartimi priimtas ieškovės V. P. atsisakymas nuo ieškinio atsakovams G. M., R. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisės nugriauti statinį pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. D., notaras D. G., draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, civilinė byla Nr. e2-1584-1085/2025 nutraukta.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
13. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas) nurodė, kad visos išlaidos buvo patirtos teismo procese, todėl turi būti kompensuojamos ieškovės, nes atsakovai laikytini laimėjusiais ginčą CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas, nustatęs, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, jas priteisė iš ieškovės.
14. Atskirajame skunde nurodoma, kad proceso dalyviams priteistos bylinėjimosi išlaidos (jų dydis) neatitinka bylos sudėtingumo ir apimties. Apeliantė tikina, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas į civilinę bylą buvo įtrauktas ne ieškovės, o notaro D. G. iniciatyva. Apeliantė mano, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas tik palaikė notaro D. G. atsiliepime išdėstytus teisinius argumentus ir dėl ginčo esmės savarankiškų argumentų neišdėstė. Apeliantė įsitikinusi, kad teisinė situacija byloje buvo tipinė bei nereikalaujanti išskirtinės teisinės analizės, didelių laiko sąnaudų, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo ir pobūdžio bei paties objekto vertės (500 Eur).
15. Kaip žinoma, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
17. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad kilo pareiga, vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis vertinti ieškovės ir atsakovų bei trečiųjų asmenų procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, jį sudarė keletas reikalavimų (ir alternatyvių) - dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisės nugriauti statinį pripažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną ieškinio reikalavimą sudarė savarankiškas materialinis reikalavimas.
19. Kitas aspektas tas, kad pačios ieškovės pateikti ieškinio reikalavimai sąlygojo trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo dalyvavimą šioje civilinėje byloje. Vien dėl to, kad notaras yra apdraudęs savo profesinę veiklą ERGO Insurance SE Lietuvos filiale (Notariato įstatymo 16 straipsnis), o bylos procesinis sprendimas galėjo turėti ne tik notaro, tačiau ir draudimo teisėms bei pareigoms, buvo privalu į bylą įtraukti notaro draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Taigi, būtent ieškovės ieškinio reikalavimas, vadovaujantis teisės aktais, lėmė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo įtraukimo į bylą sąlygas.
20. Nors apeliantė nurodo, kad bylos objektas buvo tik 500 Eur vertės turtas, tačiau dera pažymėti, kad teismo sprendimas yra tam tiktas teisinis precedentas, galintis sukurti tam tikras teisines pasekmes kitoje panašioje byloje. Kitaip tariant, ir byloje dėl 500 Eur vertės turto, ar dėl 1 Eur vertės turto, ar dėl itin didelės vertės turto turėtų būti vadovaujamasi tokiomis pačiomis teisinėmis taisyklėmis. Dėl to šiuo atveju nėra svarbi ieškovės ginamo intereso / objekto vertė (500 Eur), priimant šį procesinį sprendimą.
21. Taigi, galima spręsti, kad ieškovės elgesys – civilinės bylos inicijavimas lėmė atsakovų ir trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, tolesnį procesą šioje byloje lėmė tik pačios ieškovės veiksmai. Atsakovai ir tretieji asmenys, gindami savo interesus, sudarė teisinių paslaugų sutartis bei pateikė atsiliepimus į ieškinį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai ir tretieji asmenys elgėsi teisėtai, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jų procesinis elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartą.
22. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimi buvo ieškovės procesinis elgesys, pareiškiant ieškinį. Nors kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau žinoma, kad bylinėjimosi išlaidos yra sudėtinė teisminio ginčo dalis (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama civilinės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo dalis; jas sudaro pinigų sumos, kurias turi sumokėti byloje dalyvaujantys asmenys už teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., žyminis mokestis), taip pat jų turėtos (pvz., atstovavimo) arba teismo patirtos (pvz., procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme. Taigi bylinėjimosi išlaidų patyrimas susijęs su asmens siekiu apginti pažeistą jo teisę ir (ar) interesus. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
23. Svarstant klausimą dėl patirtų išlaidų dydžio dera pažymėti, jog kai byla nutraukiama dėl to, jog ieškovas atsisako pareikšto reikalavimo, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių ieškinio atsisakymo priežasčių, dėl to labiausiai tikėtina, kad priežastys nepateisina ieškovės rūpestingumo, apdairumo kriterijų pareiškiant ieškinį (CPK 185 straipsnis).
24. Apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys galėjo / turėjo kooperuotis, galbūt bendrai veikti procese (teikti bendrus procesinius dokumentus), savaime nepagrindžia trečiųjų asmenų procesinio elgesio netinkamumo, juolab kad CPK nenumato pareigos tą patį suinteresuotumą byloje turinčioms šalims (šiuo atveju – trečiųjų asmenų – jungtinės veiklos partnerių) turėti vieną atstovą, taip pat nenumato ribojimo kiekvienam iš jų prašyti pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Todėl remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti trečiųjų asmenų patirtų pagrįstų išlaidų atlyginimą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas pažeisti asmens teisę į teisminę gynybą. Ieškovė iniciavo civilinę bylą, į bylos nagrinėjimą pati įtraukė trečiąjį asmenį notarą, tai atitinkamai lėmė dar vieno trečiojo asmens – atskiro subjekto – draudiko įtraukimą, todėl prisiėmė riziką, kad ieškinį atmetus ar civilinę bylą nutraukus, būtent jai kils pareiga atlyginti trečiųjų asmenų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nors apeliantė teigia, kad tretieji asmenys pateikė iš esmės panašius procesinius dokumentus, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. Priešingai, iš pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad jie nėra tapatūs, o vien tai, kad trečiųjų asmenų teikiamuose procesiniuose dokumentuose sutampa pozicija dėl bylos esmės, nelemia kitokios išvados bei neįrodo procesinio elgesio netinkamumą.
26. Apeliantė akcentuoja nepagrįstai didelį atsakovų ir trečiųjų asmenų išlaidavimą, tačiau byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžių. Teisinių paslaugų suteikimo metu Rekomendacijose nurodyta maksimali suma už atsiliepimą į ieškinį sudarė 5 594,75 Eur (teikiant paslaugas advokato padėjėjui 4 475,80 Eur).
27. Apeliantė teisi nurodydama, kad remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia i šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotini) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškinio dalyką sudarė keli materialinės teisės klausimai, dėl to buvo reikalingos nemažos laiko sąnaudos. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos, turėtų būti mažinamos, apeliantė nepateikė. Apeliantės nurodomos per didelės atstovų laiko sąnaudos negali būti vienintelis kriterijus, apsprendžiantis mažesnę priteistiną išlaidų sumą.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apskųstos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, kad šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka būtinumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimus ir nėra pagrindo jį laikyti neproporcingu.
29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
32. Atsižvelgus į bylos baigtį, apeliantė teisės į bylinėjimosi išlaidų kompensaciją neįgijo.
33. Atsakovė R. V. pateikė įrodymus apie patirtas 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės išlaidos, atsižvelgiant į ginčijamo klausimo sudėtingumą, į Rekomendacijose nustatytą maksimalią sumą už šią paslaugą (935,08 Eur), į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Įvertinus tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.