Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2A-234-372/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-02
Bylos Nr.: e2A-234-372/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas: L. J.

Kategorijos

2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.5.2Deliktinė atsakomybė
2.6.10.2.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-234-372/2025Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00396-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2; 2.6.10.2.5.2.18; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4458-1004/2024 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 48627,45 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad siekia susigrąžinti patirtą žalą iš UAB „Eigintas“ direktorės L. J., kadangi jai vadovaujant UAB „Eigintas“, ieškovei buvo sukelta žala, nulemta atsakovės padarytų neteisėtų veiksmų.

3. Ieškovė nurodė, kad 2011-11-30 UAB „Eigintas“ pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pagal Įgyvendinimo taisykles. 2014-07-16 UAB „Eigintas“ su NMA pasirašė Paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008189-PR001. 2014-10-23 buvo pateiktas pirmas mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP001, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai (I dalis). 2015-05-08 buvo išmokėta 16109,62 Eur paramos suma. 2015-01-05 buvo pateiktas antras mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP002, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai (II dalis). 2015-05-29 buvo išmokėta 19102,92 Eur paramos suma. 2015-06-19 buvo pateiktas trečias mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP003, kuriame deklaruoti kapitalinio remonto darbai, kompiuterinė ir programinė veikla. 2015-08-25 buvo išmokėta 5333,31 Eur paramos suma.

4. Ieškovė nurodė, jog nustačiusi įgyvendinamo projekto pažeidimus, 2015-12-02 raštu Nr. BRK-9984 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ŽŪM) apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 40545,85 Eur paramos sumą. Ieškovė, pritarus ŽŪM, taikė išmokėtos 40545,85 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

5. Ieškovė nurodė, kad įgyvendinant projektą buvo nustatyti šie pažeidimai: 1) iki Paramos sutartyje numatyto termino nepateiktas galutinis mokėjimo prašymas; 2) iki Paramos sutartyje numatyto termino neįvykdytas projektas, nepasiektas projekto tikslas; 3) nepateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita bei kiti dokumentai Paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklėse, Paraiškoje nustatyta tvarka (verslumo ugdymo pažymėjimas, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas). Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, ieškovė 2015-12-30 priėmė sprendimą Nr. SKP-490 „Dėl UAB „Eigintas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“, kuriuo taikoma sankcija – Paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtos 40545,85 Eur paramos sumos susigrąžinimas.

6. Ieškovė nurodė, kad 2016-12-27 Vilniaus apygardos administracinio teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-4387-968/2016, nutarė tenkinti NMA prašymą ir iš UAB „Eigintas“ priteisti 40545,85 Eur dydžio skolą, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2016-03-01 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kada grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. eI-4387-968/2016, kuris 2017-02-07 perduotas vykdyti antstoliui. Kauno apygardos teismo 2020-01-16 nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-962-896/2020 UAB „Eigintas“ iškelta bankroto byla.

7. Ieškovė nurodė, kad UAB „Eigintas“ buvo įsteigta 2011-05-25, Paraiška pateikta 2011-11-30, įmonę kontroliuojantis asmuo nurodytas A. Š.. Paramos sutartis pasirašyta 2014-07-16. Atsakovė direktore paskirta 2014-08-27, darbo sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja 2014-09-22, o atsakovė pradeda dirbti nuo 2014-09-28. Pirmas mokėjimo prašymas pateiktas 2014-10-23, antras – 2015-01-05, trečias – 2015-06-19. Visuose mokėjimo prašymuose nurodytas už projekto įgyvendinimą atsakingas asmuo – atsakovė, visi mokėjimo prašymai patvirtinti ir pasirašyti atsakovės. Patikra projekto įgyvendinimo vietoje atlikta 2015-10-16, patikroje dalyvavo ir patikros vietoje ataskaitą pasirašė atsakovė. Įgyvendinant projektą buvo pasirašyti susitarimai dėl paramos sutarties keitimo: 2014-10-09 pagal 2014-09-30 prašymą Nr. 2014/09/30-1; 2014-12-18 pagal 2014-11-27 prašymą Nr. 2014/11/27-1 ir 2014-12-10 patikslintą prašymą Nr. 2014/12/10-1; 2015-08-05 pagal 2015-06-29 prašymą ir 2015-07-07 patikslintą prašymą; 2015-08-27 pagal 2015-07-31 prašymą ir 2015-08-06 patikslintą prašymą. Visi prašymai dėl paramos sutarties pakeitimo buvo pateikti atsakovės. Visi paramos sutarties keitimo susitarimai buvo pasirašyti atsakovės.

8. Ieškovė pažymėjo, jog atsižvelgus į tai, kad iki 2015-09-30 nepateiktas galutinis (ketvirtas) mokėjimo prašymas; iki 2015-09-30 neįvykdytas projektas ir nepasiekti projekto tikslai; nepateikta NMA galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ir kiti dokumentai, vertintina, kad nuo 2015 m. antro ketvirčio UAB „Eigintas“ veikla nevykdyta, nors turėjo būti vykdoma, o tuo metu UAB „Eigintas“ vadove (direktore) buvo atsakovė, todėl ji yra atsakinga už netinkamą projekto vykdymą, taip pat už priešingą įmonės interesams veikimą. Iki 2015 m. rudens su NMA itin aktyviai bendravusi ir bendradarbiavusi atsakovė nebeteikė visiškai jokios informacijos, todėl NMA priėmė Skolos sprendimą, kuris nebuvo apskųstas nustatyta tvarka ir terminais, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

9. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodama, kad įmonė nevykdo veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė po bankroto bylos iškėlimo nėra perdavusi bankroto administratorei bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovė, žinodama apie įsiskolinimą NMA, galimai sąmoningai neteikė administratorei su tuo susijusių dokumentų, tokie jos veiksmai traktuotini kaip nesąžiningi veiksmai prieš kreditorę NMA. Atsakovei buvo žinoma apie tai, kad nepateikus galutinės projekto ataskaitos, nepasiekus projekto tikslo ir t. t., bus privaloma grąžinti išmokėtas paramos lėšas. Atsakovė, kaip UAB „Eigintas“ vadovė, buvo atsakinga už tai, kad įmonė nevykdė veiklos nuo 2015 m., iki 2015-09-30 nepateikė galutinio (ketvirto) mokėjimo prašymo; iki 2015-09-30 neįvykdė projekto ir nepasiekė projekto tikslų; nepateikė NMA galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ir kitų dokumentų.

10. Ieškovė nurodė, kad pagal Paramos sutarties 25.7 punktą turtas, į kurį investuojamos paramos lėšos, negali būti perleistas. Atsakovė, įgyvendinant projektą, atstovavo UAB „Eigintas“, teikė raštus ir dokumentus bei žinojo, kad pagal Įgyvendinimo taisykles paramos lėšos (statybos ir remonto darbai) gali būti nukreiptos tik į investuojamą turtą (pastatą), todėl susidarė situacija, kad visa nauda, gauta iš išmokėtų paramos lėšų, liko asmeniui, kuriam priklauso nekilnojamasis turtas. Paramos lėšos buvo investuotos į pastatą, nors atsakovei galimai iš anksto buvo žinoma, jog projektas iki galo nebus įgyvendintas ir gautoji nauda liks trečiajam asmeniui. Atsakovei, kaip įmonės vadovei, buvo žinoma apie įmonės nemokumą bei apie skolos NMA buvimo faktą, tačiau ji sąmoningai nesiėmė veiksmų, kurių privalo imtis įmonės vadovas. Taip pat galimai sąmoningai, siekdama išvengti atsiskaitymo su NMA, neperdavė dokumentų, įrodančių skolą NMA. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nors turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Atsakovė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir taip prisidėjo prie situacijos, kai UAB „Eigintas“ negali atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat neįmanoma prisiteisti šios skolos, nes UAB „Eigintas“ yra išregistruota. UAB „Eigintas“ projektas yra neįgyvendintas, o už tai yra atsakinga atsakovė.

11. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis argumentu, kad projektas buvo neįgyvendintas dėl trečiųjų asmenų – rangovų, veikimo ar netinkamo veikimo. Atsakovė turėjo ir galėjo suprasti, kad ji yra atsakinga už tai, kad rangovai laiku ir tinkamai atliktų darbus, t. y. ji turėjo imtis atitinkamų priemonių bei kreiptis į rangovus, jei suprato, kad laiku darbai nebus baigti. Pasyvus atsakovės elgesys nulemtas jos pačios sąmoningų veiksmų. Atsakovė turėjo elgtis atsakingai ir rūpestingai bei tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o suprasdama, kad rangovai vėluoja, turėjo imtis atitinkamų priemonių. Atsakovės pasitelktas rangovas, veikdamas kaip verslo subjektas, gauna sutartą atlygį už atliekamą darbą, todėl jį atlikus netinkamai ar neatlikus, NMA negali atsakyti už tokį neatsakingą trečiųjų asmenų elgesį. Be to, nėra pagrindo vertinti, jog projekto neįgyvendinimą nulėmė ir tai, kad NMA atsisakė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą. NMA negalėjo pratęsti projekto įgyvendinimo termino, nes taip būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas ir tai būtų neteisinga kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie laikėsi taisyklėse nustatytų terminų.

12. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo UAB „Eigintas“ direktore ir privalėjo užtikrinti, kad būtų vykdoma projekte numatyta veikla, kad nebūtų perleistas turtas, kurio statybos ir remonto darbams buvo skirtos paramos lėšos. Atsakovė neužtikrino veiklos vykdymo jau nuo 2014 m. rudens (kai nepateikė ketvirto mokėjimo prašymo), nebendradarbiavo su NMA – neteikė atsakymų į siųstus paklausimus, neteikė NMA prašomų dokumentų, neatsakė į NMA skambučius. Atsakovė ne tik nevykdė projekte prisiimtų įsipareigojimų, tačiau ir nesiėmė veiksmų įmonei tapus nemokiai, be to, galimai sąmoningai nepateikė bankroto administratorei informacijos, susijusios su skola NMA. Atsakovei buvo žinoma, jog paramos lėšos įsisavinamos pastatuose, kurių teisėto valdymo nei UAB „Eigintas“, nei atsakovė neturi. Tokie atsakovės veiksmai lėmė, kad buvo padaryta turtinė žala ne tik valstybės biudžetui bet ir Europos žemės ūkio fondui.

13. Ieškovė nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir NMA patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl atsakovė yra atsakinga už neteisėtais veiksmais kilusios žalos atlyginimą. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys: 1) atsakovė, kaip UAB „Eigintas“ direktorė, turėjo pareigą tinkamai įgyvendinti projektą; 2) atsakovė, kaip UAB „Eigintas“ direktorė, turėjo pareigą teikti NMA dokumentus pagal nustatytą grafiką; 3) atsakovė, kaip UAB „Eigintas“ direktorė, turėjo pareigą laiku kreiptis dėl nemokumo proceso ir pateikti visus įmonės finansinius dokumentus.

14. Ieškovė nurodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl jos kaltė preziumuojama, o paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi pati atsakovė. Įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, vadovės kaltė yra preziumuojama.

15. Ieškovė akcentavo, kad paramos lėšos buvo skirtos statybos, kapitalinio remonto darbams. Projektas įgyvendintas adresu (duomenys neskelbtini). Iš patikros vietoje ataskaitoje pateiktų nuotraukų matyti, kad investicijos buvo skirtos pastato remontui ir įrengimui. Žemės sklypas su statiniais, į kur buvo nukreiptos paramos lėšos, buvo valdomos panaudos teise, gautos iš trečiojo asmens M. P.. Pagal mokėjimo prašymuose pateiktą informaciją matyti, kad lėšos buvo skirtos remonto ir statybos darbams pastatams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis pastatas) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas). Taigi, už projektą atsakinga atsakovė teikė prašymus skirti paramos lėšas sąmoningai ir aiškiai suprasdama, kad investuojama į turtą, kuriuo naudosis fizinis asmuo, Nekilnojamasis turtas, į kurį buvo investuojamos paramos lėšos, priklausė fiziniam asmeniui, kuris kartu buvo ir atsakovės pasitelktos įmonės (rangovės) vadovas bei akcininkas, bei kurio korespondencijos adresas yra toks pat kaip atsakovės. Ieškovės vertinimu, tai nėra atsitiktinis sutapimas, o sąmoningas, iš anksto suplanuotas veikimas, siekiant pasisavinti NMA išmokėtas paramos lėšas. Atsakovė suprato savo veiksmus ir sąmoningai siekė pasisavinti paramos lėšas suvokdama, kad projektas nebus įgyvendintas.

Šalies argumentai

16. Ieškovė nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Eigintas“ yra išregistruota 2021-11-13, todėl ieškovė nėra praleidusi termino ieškiniui dėl žalos pateikti. Senaties terminas yra skaičiuojamas nuo UAB „Eigintas“ išregistravimo dienos.

17. Savo procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad NMA administruoti projektai turėjo būti įgyvendinti iki 2015-09-30, atsakovė apie tai buvo informuota, atsisakymo nepratęsti termino ji neskundė. Atsakovė niekada neteikė jokių pretenzijų dėl mokėjimo prašymų vertinimo, niekada nebuvo nurodžiusi, kad paramos išmokėjimo terminas gali daryti įtaką darbų atlikimui. Atsakovė projekto įgyvendinimą sieja tik su įrangos įsigijimu ir remonto atlikimu, tačiau ne pačios veiklos vykdymu. Remonto darbai turėjo sudaryti pagrindą veiklos vykdymui, tačiau šiuo atveju NMA skirtomis paramos lėšomis buvo suremontuotas gyvenamasis namas, o jokia veikla nevykdoma. NMA žinojo, jog statiniai valdomi panaudos pagrindais, to teisės aktai nedraudžia, tačiau panaudos teise valdomame turte turėjo būti vykdoma veikla, ko atsakovė nepadarė, todėl galutinis rezultatas – trečiajam asmeniui suremontuoti namai ir nepasiektas projekto tikslas. Projekto tikslas buvo veiklos vykdymas, o ne remonto atlikimas ar įrangos įsigijimas. Apie skolą atsakovei turėjo būti žinoma dar 2015-12-31, tačiau iki pat UAB „Eigintas“ bankroto bylos iškėlimo atsakovė jokių veiksmų neatliko, kad skola NMA būtų grąžinta. Atsakovė pasisavino visą gautą naudą ir siekia įrodyti, kad ji nėra atsakinga už juridinio asmens skolą, nors būtent dėl jos veiksmų skola ir susidarė. Atsakovės neveikimas lėmė tai, kad NMA turėjo priimti Skolos sprendimą. Atsakovė nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, nesiekė grąžinti skolos NMA, nesikreipė į rangovus dėl žalos atlyginimo, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodama, kad įmonė nevykdo veiklos ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovė, žinodama apie įsiskolinimą NMA, galimai sąmoningai nepateikė administratorei su tuo susijusių dokumentų, toks jos veiksmas traktuotinas kaip nesąžiningas veiksmas prieš kreditorę NMA.

Atsiliepimas

18. A. L. J. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalą ieškovei, o ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

19. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „Eigintas“ laiku neįgyvendino projekto ir ieškovė, vadovaudamasi Paramos sutarties sąlygomis, įgijo teisę reikalauti, kad UAB „Eigintas“ grąžintų išmokėtą paramą, tačiau ta aplinkybė, jog UAB „Eigintas“ laiku neįgyvendino projekto ir kad bendrovė finansiškai nebuvo pajėgi grąžinti gautos paramos ieškovei bei bankrutavo, byloje neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, ir tai nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, kurie būtų nukreipti būtent į ieškovės teisių pažeidimą, ieškovė patyrė žalą. Projektas buvo neįgyvendintas ne dėl atsakovės, kaip bendrovės vadovės, sąmoningai prieš ieškovę nukreiptų neteisėtų veiksmų, tačiau dėl to, kad įgyvendinant projektą kilo problemų su rangos darbus vykdžiusiu rangovu ir virtuvės įrangos, reikalingos projekto įgyvendinimui, tiekimu (gavimu).

20. Atsakovė nurodė, jog kaip sąžininga ir apdairi vadovė, matydama, kad kilo problemų dėl įrangos tiekimo, ir negavus įrangos nebus galimybės visiškai pabaigti patalpų įrengimo darbų, 2015-09-30 kreipėsi į ieškovę ir informavo apie susidariusią situaciją, prašė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015-11-15, tačiau ieškovė to padaryti nesutiko ir nutraukė Paramos sutartį. Viena iš projekto laiku neįgyvendinimo priežasčių, kuri žinoma ieškovei, yra projekto įgyvendinimo metu UAB „Eigintas“ patirti finansiniai sunkumai ir ypatingai ilgi paramos išmokėjimo terminai, kurie apsunkino projekto įgyvendinimą. Ilgi paramos išmokėjimo terminai kliudė sparčiam projekto įgyvendinimui.

21. Atsakovė nurodė, kad UAB „Eigintas“ siekė projektą įgyvendinti, o jos vadovė intensyviai bendravo su ieškove, stengėsi išspręsti visus kilusius klausimus projekto įgyvendinimo metu. Atsakovė matydama, kad UAB „Eigintas“ gali neįgyvendinti projekto per sutarties terminus, stengėsi, kad projekto įgyvendinimo terminai būtų pratęsti. Taip pat atsakovė stengėsi visada laiku ir tinkamai informuoti NMA dėl kylančių sunkumų projekto įgyvendinimo metu, atsakyti į NMA kilusius klausimus. Projektą buvo siekiama realiai įgyvendinti.

22. Atsakovė nurodė, kad UAB „Eigintas“, investuodama lėšas į panaudos sutarties pagrindu nurodytą turtą, jokių Paramos sutarties sąlygų nepažeidė, kadangi ieškovei buvo žinoma, kad pagal projektą investuojamos lėšos bus investuotos ne UAB „Eigintas“ nuosavybės teise priklausančio turto remontui. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad UAB „Eigintas“ skirtą paramą būtų panaudojusi ne pagal paskirtį, t.y. visos paramos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, o pareiga grąžinti suteiktą paramą kilo ne dėl to, kad lėšos būtų panaudotos ne pagal paskirtį ar kad turtas, į kurį buvo investuota, būtų perleistas kitiems asmenims, o tik todėl, kad projekto nebuvo spėta įgyvendinti laiku.

23. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui konkrečių ir objektyvių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp vadovės nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo. Pats bendrovės turimų neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų faktas savaime nereiškia, kad dėl jo yra atsakinga tik iki bankroto bylos iškėlimo buvusi įmonės vadovė. Ieškovė turi nurodyti tikslią datą, laikotarpį, kada atsirado pareiga atsakovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šiuo atveju ieškovė byloje tokių aplinkybių neįrodinėja, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eigintas“ byloje laikytini neįrodytais ir nesudarančiais pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti. Net ir tuo atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad įmonei bankroto byla laiku nebuvo iškelta, tokia aplinkybė nereikštų, kad bankroto bylos iškėlimas ne laiku sukėlė žalą išimtinai tik ieškovei. Tas pats pasakytina ir apie bendrovės dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą, t.y. jei būtų nustatyta, kad kokių nors dokumentų neperdavimas sukėlė žalą bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, tai reikštų, kad žala sukelta visiems bendrovės kreditoriams, o ne tik ieškovei.

24. Atsakovė nurodė, jog nors ieškovė ieškinyje ir teigia (bet įrodymais neįrodinėja), kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, pažeidė fiduciarines pareigas, tačiau tokių pareigų pažeidimo nesusieja su individualiu ieškovės teisių pažeidimu, kas yra būtina, jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vadovui. Įvertinus ieškovės ieškinyje išdėstytus argumentus dėl esą atsakovės atliktų neteistų veiksmų, kurie sukėlė žalą ieškovei, pažymėtina, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra visiškai abstraktaus pobūdžio ir paremti prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, kurie įrodytų atsakovės neteisėtus veiksmus, nukreiptus konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą.

25. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė šioje byloje ne tik neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ir neįrodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, nukeiptus tik į ieškovės teisių pažeidimą. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji, kaip bendrovės vadovė, dėjo maksimaliais pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių projekto įgyvendinti nepavyko. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, darytina išvada, kad ieškovė neturi materialinio teisinio reikalavimo į atsakovę, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė papildomai nurodė, kad UAB „Edsena“, kaip galima prekių teikėja, buvo pasirinkta ne paprastai, tačiau organizuojant konkursą, kaip tai numatė NMA finansavimo sąlygos. Be to, UAB „Edsena“ jokių ryšių su M. P., kai buvo vykdomas projektas, neturėjo. M. P. UAB „Edsena“ vadovu tapo jau po šio ginčo išsprendimui aktualaus laikotarpio. M. P. ryšiai su UAB „Edsena“ negali būti pagrindas žalai priteisti ar atsakovės veiksmus vertinti kaip nesąžiningus, neapdairius, neteisėtus ar neatsakingus. UAB „Eigintas“ negebėjimą baigti projektą nulėmė ne kokie nors tyčiniai, būtent prieš ieškovę nukreipti veiksmai, o lėšų trūkumas ir bandytos įsigyti įrangos nepristatymas sutartyje nustatytais terminais. Ieškovės argumentai, jog byloje nėra pateikta jokių pretenzijų tiekėjams dėl įrangos nepristatymo, teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui neturi, kadangi ginčo, jog įranga nebuvo pristatyta, byloje nėra. Byloje nėra ginčo, kad sutartis dėl įrangos tiekimo buvo sudaryta, ir kad ji buvo pažeista, nes įranga nebuvo pristatyta. Nepaisant, ar pretenzija dėl pavėluoto įrangos pristatymo būtų pareikšta ar ne, tai nekeistų situacijos dėl įrangos nepristatymo fakto ir projekto neįgyvendinimo laiku, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Juo labiau tai nepagrindžia aplinkybių, kad atsakovė sąmoningai atliko kokius nors tik prieš ieškovę nukreiptus veiksmus, dėl kurių atlikimo ieškovė įgytų teisę į žalos atlyginimą tiesiogiai iš buvusios bendrovės vadovės. UAB „Eigintas“, vadovaujant atsakovei, projekto įgyvendinimą vykdė, ieškovė projekto įgyvendinimą prižiūrėjo ir, atlikdama mokėjimus UAB „Eigintas“, pripažino, kad UAB „Eigintas“ atskiruose etapuose projektą įgyvendino tinkamai. Ginčo nėra, kad projektas galiausiai liko neįgyvendintas, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog UAB „Eigintas“ grąžintų gautas paramos lėšas, tačiau tai nesuponuoja atsakovės pareigos šį UAB „Eigintas“ įsipareigojimą įvykdyti ieškovės naudai kaip žalos atlyginimą. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, neįrodė aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, nukeiptus tik į ieškovės teisių pažeidimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

27. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu nuspręsta ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

28. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą atsakovei, kaip buvusiai bendrovės vadovei.

29. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir trečiasis asmuo byloje būtų siejami kitaip, negu nurodė atsakovė, ar būtų siekę tik gauti paramos lėšas.

30. Teismas vertino, kad įmonės veiklos netinkamo organizavimo aplinkybė, kaip ir projekto tikslų bei rodiklių nepasiekimas, savaime neleidžia konstatuoti atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėtų veiksmų.

31. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė priėmė UAB „Eigintas“ verslui žalingus ar rizikingus sprendimus, taip pat duomenų, jog atsakovė siekė priimti bendrovės veiklai nepalankius sprendimus ar elgėsi ypatingai neatsargiai.

32. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodytus atsakovės veiksmus neteisėtais deliktinės civilinės atsakomybės prasme ir nukreiptais konkrečiai į ieškovę, padariusiais jai individualios žalos.

33. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė specifinio tiesioginio ieškinio pagrindo, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

34. Apeliaciniame skunde dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) NMA prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško situacijos vertinimo, rėmėsi tik niekuo nepagrįstais atsakovės žodiniais parodymais, o pats sprendimas grindžiamas tik abstrakčiomis sąvokomis „labiau tikėtinais pripažintini“, „tikėtina“, toks sprendimas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas teisėtu.

34.2. Teismas bylos duomenis ir dokumentus vertino selektyviai, neištyrė jų visumos. Teismo sprendime tik pakartojami niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai ir deklaratyviai nurodoma, kad dėl vėlavimo kalti rangovai, tačiau visiškai nepaaiškinama, kodėl rangovai vėlavo, kaip tai vertino bei kaip elgėsi atsakovė. Šioje byloje neegzistavo ir neegzistuoja jokie dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovės pasitelktiems rangovams būtų buvę teikti dokumentai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl teismo teiginiai, esą projektas nebuvo įgyvendintas dėl rangovų kaltės, yra nepagrįsti. Teismas neįvertino projekto neįgyvendinimo aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

34.3. Yra neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės vadovavimą įmonei bei veiklos procesams. Teismas neatliko teismų praktikoje suformuoto rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato įvertinimo atsakovės atžvilgiu. Teismas sprendimu suformavo praktiką, kad vadovui taikomi net ne aukštesni atsakomybės standartai, o realiai netaikoma apskritai jokių standartų. Laikantis tokios praktikos, kuri suformuota teismo sprendime, galima daryti išvadą, kad įmonės vadovas nėra už nieką atsakingas, jis gali elgtis aplaidžiai ir nerūpestingai, nevertinant fakto, kad paramos skyrimo mechanizme dėl projektų neįgyvendinimo nukenčia tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos biudžetai.

34.4. Šiuo atveju buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnis, nes teismas nesirėmė jokiais įrodymais, kadangi jie paprasčiausiai neegzistuoja. Jeigu teismas vertino, kad atsakovė neįgyvendino projekto dėl lėšų stygiaus ar rangovų kaltės, turėjo įpareigoti atsakovę pateikti tai patvirtinančius duomenis bei įrodymus, tačiau tai padaryta nebuvo. Šiuo atveju nebuvo laikytasi nei CPK 265 straipsnio 1 dalies, nei CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto, nes teismo sprendimas priimtas neegzistuojant jokiems įrodymams, o tik atsakovės prielaidomis bei teiginiams. Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles duomenų vertinimo, nepasisakymo esminiais nagrinėjamo ginčo ir bylos esmės neatskleidimo aspektais.

Atsiliepimas

35. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

35.1. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atsakomybės, tinkamai ir motyvuotai nustatė visas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes, motyvuotai argumentavo, kodėl vienomis šalių nurodytomis aplinkybėmis/argumentais remiasi, o kitomis – ne. Teismas taikė ir rėmėsi aktualia šio ginčo išnagrinėjimui suformuota Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika bei ją tinkamai taikė.

35.2. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė būtų teikusi kokią nors melagingą informaciją ir kokiais nors kitais neteisėtais būdais būtų klaidinusi NMA, teikdama mokėjimo prašymus NMA. Teismas visiškai pagrįstai byloje konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytas specifinis ieškovės teisių pažeidimas, kas sudarė pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, nenustačius būtinų sąlygų CK 6.263 straipsnio taikymui. Teismas išsamiai pasisakė dėl visų ginčui reikšmingų aplinkybių, tinkamai išanalizavo ieškovės argumentus, taip pat ištyrė ir išsiaiškino aplinkybes, kurias išsiaiškinti buvo nurodęs Panevėžio apygardos teismas.

35.3. Vien ta aplinkybė, jog UAB „Eigintas“ neįgyvendino projekto, savaime nesudaro pagrindo priteisti žalą iš atsakovės. Ieškovė įrodinėja ne specifinį jos teisių pažeidimą, o atsakovės fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą, o tai nėra pagrindas tiesioginio ieškinio pareiškimui atsakovės atžvilgiu ir juo labiau nėra pagrindas tokį ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovė konkrečiai prieš ieškovę nukreiptų neteisėtų veiksmų neatliko, todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.

35.4. Vien aplinkybė, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepalankiai ieškovei ir ne taip, kaip to norėjo ieškovė, nereiškia, kad byloje esantys įrodymai buvo vertinti netinkamai ar pažeidžiant CPK 185 straipsnį.

35.5. Ieškovė nepagrįstai UAB „Eigitnas“ pareigą grąžinti paramą dėl neįvykdyto projekto sutapatina su atsakovės pareiga atlyginti žalą (kurios atsakovė ieškovei nepadarė). Ieškovei neįrodžius, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, darytina išvada, kad ieškovė neturi materialinio teisinio reikalavimo į atsakovę, todėl ieškovės ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas.

36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

37. Remiantis civilinės bylos duomenimis, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011-11-30 UAB „Eigintas“ pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pagal Įgyvendinimo taisykles. UAB „Eigintas“ ir NMA 2014-07-16 pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008189-PR001. 2014-2015 metų laikotarpiu UAB „Eigintas“ teikė mokėjimų prašymus: 2014-10-23 buvo pateiktas pirmas mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP001, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai (I dalis). 2015-05-08 buvo išmokėta 16109,62 Eur paramos suma. 2015-01-05 buvo pateiktas antras mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP002, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai (II dalis). 2015-05-29 buvo išmokėta 19102,92 Eur paramos suma. 2015-06-19 buvo pateiktas trečias mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP003, kuriame deklaruoti kapitalinio remonto darbai, kompiuterinė ir programinė veikla. 2015-08-25 buvo išmokėta 5333,31 Eur paramos suma. Iš viso ieškovė UAB „Eigintas“ išmokėjo 40545,85 Eur paramos sumą.

38. Ieškovė, nustačiusi įgyvendinamo projekto pažeidimus (UAB „Eigintas“ nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, neįvykdė projekto, nepasiekė projekto tikslų, nepateikė galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos bei kitų dokumentų), 2015-12-02 raštu Nr. BRK-9984 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją ŽŪM apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti išmokėtą 40545,85 Eur paramos sumą. Ieškovė, pritarus ŽŪM, taikė išmokėtos 40545,85 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją – 2015-12-30 priėmė sprendimą „Dėl UAB „Eigintas“ išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“.

Žemesnės instancijos teismas

39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-27 sprendimu (administracinėje byloje Nr. eI-4387-968/2016) nuspręsta „tenkinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą ir iš UAB „Eigintas“ priteisti 40545,85 Eur dydžio skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2016-03-01 nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kada grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos“. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. eI-4387-968/2016, kuris 2017-02-07 perduotas vykdyti antstoliui.

40. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Eigintas“ buvo įregistruota 2011-03-17, juridinio asmens vadovas iki 2014-07-25 buvo A. Š.. L. J. buvo UAB „Eigintas“ vadovė nuo 2014-07-28 (įgaliojimų pradžios data) iki UAB „Eigintas“ bankroto bylos iškėlimo.

41. Kauno apygardos teismo 2020-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-962-896/2020 UAB „Eigintas“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta M. V.. Kauno apygardos teismo 2020-04-06 nutartimi BUAB „Eigintas“ bankroto byloje patvirtintas NMA 48627,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2020-08-12 nutartimi patvirtinta galutinė BUAB „Eigintas“ bankroto ataskaita, iš kurios nustatyta, kad įmonės bankroto proceso metu jokių lėšų nebuvo gauta; bankroto administravimo išlaidos buvo padengtos iš administratorės asmeninių lėšų; su kreditoriais atsiskaityta nebuvo; liko nepatenkinta 50823,62 Eur finansinių reikalavimų; lėšų kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą neskirta. Kauno apygardos teismo 2020-09-29 sprendimu nutarta pripažinti BUAB „Eigintas“ veiklą pasibaigusia. Įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

42. Projektas buvo įgyvendinamas adresu (duomenys neskelbtini) (paramos lėšos buvo naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos (remonto) darbams atlikti). Žemės sklypas su statiniais projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo valdomas UAB „Eigintas“ panaudos teise. Žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2009-12-04 asmeninės nuosavybės teise priklauso M. P..

43. Nustatyta, kad visus statybos darbus įgyvendinant projektą, adresu (duomenys neskelbtini), atliko UAB „Edsena“ (rangovė), su kuria 2014-09-02 UAB „Eigintas“ (užsakovė), atstovaujama L. J., sudarė statybos-montavimo darbų sutartį Nr. 14/09-02-1. UAB „Eigintas“ 2015-08-31 pirkimo-pardavimo sutartis dėl virtuvės įrangos tiekimo taip pat buvo sudaryta su UAB „Edsena“.

44. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Edsena“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2012-10-04. M. P. UAB „Edsena“ akcininku buvo nuo 2014-10-03. M. P. buvo UAB „Edsena“ vadovas nuo 2016-05-09 (įgaliojimų pradžios data) iki bankroto bylos UAB „Edsena“ iškėlimo. Panevėžio apygardos teismo 2023-08-25 nutartimi UAB „Edsena“ iškelta bankroto byla.

45. UAB „Edsena“ bankroto byloje buvusiam vadovui M. P. procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), įteikti jam asmeniškai. Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovės L. J. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

46. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis ir dokumentus vertino selektyviai, neištyrė jų visumos, neįvertino projekto neįgyvendinimo aplinkybių, neatliko teismų praktikoje suformuoto rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mato įvertinimo atsakovės atžvilgiu.

47. Juridiniai asmenys, būdami savarankiški civilinės teisės subjektai, įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). Vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės vadovas – organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 8 dalys). Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, Akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai).

48. Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau, kaip ir kiti juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Juridinio asmens vadovo pareiga vykdyti nurodytus reikalavimus yra grindžiama tuo, kad juridinį asmenį ir jo vadovą sieja pasitikėjimu pagrįsti (fiduciariniai) santykiai, todėl juridinio asmens vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai bendrovės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

49. Juridinio asmens vadovo pareiga tinkamai ir rūpestingai vykdyti savo funkcijas yra ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta; vadovas privalo daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

50. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas, jam gali kilti pareiga atlyginti žalą. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tačiau siekiant taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę vien nurodytų pareigų pažeidimo fakto nepakanka – tokiu atveju yra būtina nustatyti visas įstatyme nustatytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, taip pat neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodyti, kad bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

51. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė yra galima tiek pačiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19/2012). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą pačiai bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, bendrovės kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš bendrovės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių bendrovės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-701/2020). Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vadovo ir kreditorių nesieja tiesioginiai prievoliniai santykiai, o vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei, vadovo atsakomybė kreditoriams atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nėra pajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, taigi, ji yra subsidiaraus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

52. Be pirmiau nurodytų juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo atvejų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama ir bendrovės kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams, tačiau ši galimybė yra ribota ir taikoma itin siaurai. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020).

53. Aiškinant šios nutarties 52 punkte nurodytą pirmąjį tiesioginio kreditoriaus ieškinio pareiškimo pagrindą, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Taigi, specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Kasacinis teismas išaiškino, kad juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai; ji gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023). Tuo atveju, jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2023).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė – NMA – pareiškė atsakovei, kaip buvusiai juridinio asmens vadovei, tiesioginį ieškinį dėl 48627,45 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nurodydama, kad atsakovė neįvykdė ieškovės finansuoto projekto, nepasiekė projekto tikslų, yra atsakinga už netinkamą projekto vykdymą ir turi pareigą atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, kuri kilo dėl atsakovės veiksmų, nukreiptų būtent į konkrečios kreditorės, t. y. ieškovės, teisių pažeidimą.

55. Šiuo atveju nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog UAB „Eigintas“ ir NMA 2014-07-16 pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008189-PR001; 2014-2015 metų laikotarpiu UAB „Eigintas“ teikė mokėjimų prašymus, pagal kuriuos ieškovė išmokėjo UAB „Eigintas“ 40545,85 Eur paramos sumą; ieškovė, nustačiusi projekto pažeidimus, 2015-12-30 priėmė sprendimą „Dėl UAB „Eigintas“ išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-27 sprendimu nuspręsta priteisti ieškovei iš UAB „Eigintas“ 40545,85 Eur dydžio skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas; UAB „Eigintas“ bankroto byloje su kreditoriais atsiskaityta nebuvo, liko nepatenkintas ir ieškovės 48627,45 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

56. Šalys neginčija ir šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jog atsakovė L. J. buvo UAB „Eigintas“ vadovė nuo 2014-07-28 (Paramos sutartis pasirašyta 2014-07-16). Mokėjimo prašymai pateikti 2014-10-23, 2015-01-05, 2015-06-19. Visuose mokėjimo prašymuose nurodytas už projekto įgyvendinimą atsakingas asmuo – atsakovė, visi mokėjimo prašymai patvirtinti ir pasirašyti atsakovės. Įgyvendinant projektą buvo pasirašyti susitarimai dėl paramos sutarties keitimo: 2014-10-09 pagal 2014-09-30 prašymą Nr. 2014/09/30-1; 2014-12-18 pagal 2014-11-27 prašymą Nr. 2014/11/27-1 ir 2014-12-10 patikslintą prašymą Nr. 2014/12/10-1; 2015-08-05 pagal 2015-06-29 prašymą ir 2015-07-07 patikslintą prašymą; 2015-08-27 pagal 2015-07-31 prašymą ir 2015-08-06 patikslintą prašymą. Visi prašymai dėl paramos sutarties pakeitimo buvo pateikti atsakovės, visi paramos sutarties keitimo susitarimai buvo pasirašyti atsakovės. Patikra projekto įgyvendinimo vietoje atlikta 2015-10-16, patikroje dalyvavo ir patikros vietoje ataskaitą pasirašė atsakovė. Įgyvendinant projektą buvo nustatyti pažeidimai: 1) iki Paramos sutartyje numatyto termino nepateiktas galutinis mokėjimo prašymas (paskutinis mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki Paramos sutartyje numatyto termino, šiuo atveju – iki 2015-09-30); 2) iki Paramos sutartyje numatyto termino neįvykdytas projektas, nepasiekti projekto tikslai; 3) nepateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita bei kiti dokumentai Paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklėse, Paraiškoje nustatyta tvarka.

57. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-09-30 atsakovės teikė prašymą dėl galutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsimo iki 2015-11-15. NMA 2015-11-02 raštu (nepraleidusi įstatyme nustatyto termino atsakymui į gautą prašymą ar skundą pateikti) informavo, kad prašymo netenkina. Kaip nustatyta, NMA prašymą dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo gavo tik 2015-10-08, kadangi prašymas ieškovei buvo išsiųstas neregistruotu laišku, nors iki tol atsakovė visus dokumentus NMA teikė elektroniniu paštu. Pagal atsakovės pasirašytą 2015-08-27 susitarimą Nr. 4 projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2015-09-30. NMA ne kartą pratęsė UAB „Eigintas“ terminus (iš viso buvo pasirašyti 4 susitarimai, kuriais buvo pratęsiami mokėjimo prašymų ir projekto įgyvendinimo terminai), nors pagal 2014-07-16 Paramos sutartį projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2015-06-30. Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovė prašymą pateikė pavėluotai (pasibaigus projekto įgyvendinimo terminui), darytina išvada, kad NMA negalėjo pratęsti UAB „Eigintas“ termino projekto įgyvendinimui. Be to, ieškovė atsakyme „Dėl projekto pakeitimo“ informavo, kad tokia galimybė nenumatyta teisės aktuose vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 22 punktu ,,[...] Agentūra, atsižvelgdama į projekto, dėl kurio sprendimas skirti paramą priimtas nuo 2014 m. sausio 1 d., vykdytojo prašymą, taip pat, jeigu projekto vykdytojas yra pasirašęs su tiekėjais visas projektui įgyvendinti reikalingų pirkimų sutartis, paskolos sutartį dėl paskolos suteikimo projekto daliai finansuoti arba raštu patvirtinęs, kad projektą ar tam tikrą jo dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis, gali pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.“. Taigi NMA pagal šią priemonę administruojami projektai privalėjo būti įgyvendinti iki konkrečios datos – 2015-09-30. Akcentuotina ir tai, kad 2015-09-30 prašyme pratęsti terminą atsakovė tiesiog nurodė, jog nepavykus projekto visiškai įgyvendinti (užsitęsus įrangos įsigijimui), prašo rasti galimybę jo įgyvendinimo terminą pratęsti, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, lėmusias projekto neįgyvendinimą laiku, patvirtinančių, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, protingų bei proporcingų priemonių tam, kad projektas būtų įgyvendintas. T. y., atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į rangovus, teikė jiems raginimus, įspėjimus dėl vėlavimo padarinių, atsakomybės ir pan. Tokių įrodymų nepateikta ir teismui.

58. Kaip nustatyta, UAB „Eigintas“ paraiškos verslo plane buvo nurodyta, kad projekto tikslas – „įkurti etnografiniu stiliumi įrengtą kaimo amatų kompleksą, atspindintį kraštovaizdžio savitumą, amatus, kulinarinį paveldą (maitinimo įgūdžius, indus, maisto pateikimo būdus)“. Nurodyta, kad toks tikslas suderintas su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ tikslais ir uždaviniais ir prisidės prie jų įgyvendinimo. Paraiškoje ir verslo plane taip pat nurodyta, kad numatoma vykdyti tradicinių amatų veiklą – tradicinių patiekalų ruošimas bei prekyba tradiciniais saldumynais, įrengus unikalų tradicinių amatų kompleksą, jame bus gaminami patiekalai, remiantis etnografiniu ir kulinariniu paveldu. 2015-10-16 atlikus patikrą projekto įgyvendinimo vietoje nustatyta, kad projektas įgyvendintas ne iki galo, numatyta veikla nevykdoma, patalpos neįrengtos, numatyta įranga (pagal IV paramos dalį) neįsigyta.

59. Byloje nustatyta, kad iki 2015-09-30 (galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas) galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita nebuvo pateikta, nepateiktas verslumo ugdymo, maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai.

60. Taigi byloje nustatyta, jog 2014-07-16 pasirašius Paramos sutartį, nuo 2014-07-28 UAB „Eigintas“ vadovė buvo atsakovė L. J.. Atsakovė, kaip bendrovės vadovė, buvo atsakinga ne tik už tai, kad bendrovė veiktų tinkamai ir teisėtai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bet ir už tinkamą projekto vykdymą, jo įgyvendinimą bei projekto tikslų pasiekimą. Vykdydama minėtas pareigas, atsakovė, be kita ko, turėjo užtikrinti ir tai, kad jos vadovaujama bendrovė įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus pagal pasirašytą Paramos sutartį. Vis dėlto atsakovė šių savo, kaip vadovės, pareigų tinkamai neatliko – atsakovė, būdama atsakinga už paramos gavimą ir tinkamą jos panaudojimą, neužtikrino Paramos sutarties tinkamo vykdymo, pažeidė šios sutarties sąlygas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įgyvendinant projektą buvo padaryti esminiai Paramos sutarties pažeidimai, dėl kurių priimtas sprendimas sutartį nutraukti ir susigrąžinti išmokėtą paramą.

61. Atsakovei tinkamai neįvykdžius jai, kaip vadovei, keliamų pareigų ir neužtikrinus, kad jos vadovaujama bendrovė įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį, ieškovei NMA, kaip BUAB „Eigintas“ kreditorei, buvo padaryta žala, atitinkanti išmokėtą UAB „Eigintas“ paramos sumą (48627,45 Eur suma, priteista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-27 sprendimu). Šiuo atveju atsakovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, pasireiškęs nepateisinamai aplaidžiai vykdant savo, kaip juridinio asmens vadovės, pareigas. Tai reiškia, kad atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir ieškovei kilusią žalą sieja priežastinis ryšys. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, jo kaltė yra preziumuojama, tačiau atsakovui yra suteikta galimybė paneigti šią prezumpciją. Šiuo atveju atsakovės nurodyti argumentai, jog projektas buvo neįgyvendintas dėl trečiųjų asmenų (rangovų) veikimo ar netinkamo veikimo, ypatingai ilgų paramos išmokėjimo terminų nepagrįsti jokiais įrodymais ir nepaneigia atsakovės kaltės dėl ieškovei kilusios žalos. Į bylą pateiktos tiekėjų apklausos pažymos, tiekėjų pasiūlymai, pasirašytos pirkimo sutartys nepatvirtina atsakovės aktyvumo, apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo dedant visas pastangas, protingas ir proporcingas priemones bei būdus, užtikrinančias, kad projektas būtų įgyvendintas.

62. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovei įrodžius tiek bendrąsias atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tiek ir specifinį tiesioginio ieškinio pagrindą, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) už ieškinius dėl lėšų išieškojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

66. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio suma 48627,45 Eur. Atsižvelgiant į ieškinio padavimo teismui dieną galiojusį 146,00 vartotojų kainų indeksą, aplinkybę, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, žyminio mokesčio už ieškinį suma – 955,00 Eur. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovė ir atsakovė teikė apeliacinius skundus, kurie buvo priimti. Atsižvelgiant į apeliacinius skundus padavimo teismui dieną galiojusį 145,80 vartotojų kainų indeksą, aplinkybę, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 955,00 Eur. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsakovei L. J. buvo atidėtas žyminio mokesčio – 955,00 Eur (už apeliacinį skundą) sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme antrą kartą, ieškovė teikė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į apeliacinį skundą padavimo teismui dieną galiojusį 148,00 vartotojų kainų indeksą, aplinkybę, kad procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 955,00 Eur.

67. Byloje buvo patirta 62,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

68. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

69. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 3820,00 Eur (žyminis mokestis už ieškinį, žyminis mokestis už du ieškovės apeliacinius skundus, žyminis mokestis už atsakovės apeliacinį skundą, kuris buvo atidėtas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi) ir 62,15 Eur (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), iš viso 3882,15 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 288739270) iš atsakovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 48627,45 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 45 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovės L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3882,15 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa BartašienėEgidijus MockevičiusBirutė Simonaitienė