- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-357-777/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01769-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžinto kredito; 31,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 7,60 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.); 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Kredito davėja „BnP Finance“, UAB, ir atsakovė – vartojimo kredito gavėja 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5yjwm9j3, kuria atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 procentai) ir 54 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2.2. 2020 m. kovo 3 d. tarp kredito davėjo ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria kredito davėjas perleido ieškovei reikalavimo teises į kredito davėjui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 2 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp jų ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
2.3. Atsakovė iki šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas, administravimo mokestį, negautas pajamas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovei adresuoto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 200 Eur negrąžinto kredito, 7,60 Eur administravimo mokestį, 31,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. nuo 2020 m. lapkričio 24 d. – 152,32 Eur; 2020 m. gruodžio 24 d. – 147,76 Eur; 2021 m. sausio 24 d.– 143,06 Eur; 2021 m. vasario 24 d. – 138,20 Eur; 2021 m. kovo 24 d. – 133,19 Eur; 2021 m. balandžio 24 d. – 128,01 Eur; 2021 m. gegužės 24 d.– 122,66 Eur; 2021 m. birželio 24 d. – 117,14 Eur; 2021 m. liepos 24 d. – 111,44 Eur; 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 105,56 Eur; 2021 m. rugsėjo 24 d.– 99,49 Eur; 2021 m. spalio 24 d.– 93,22 Eur; 2021 m. lapkričio 24 d. – 86,74 Eur; 2021 m. gruodžio 24 d. – 80,05 Eur; 2022 m. sausio 24 d. – 73,15 Eur; 2022 m. vasario 24 d. – 66,02 Eur; 2022 m. kovo 24 d. – 58,66 Eur; 2022 m. balandžio 24 d. – 51,06 Eur; 2022 m. gegužės 24 d. – 43,21 Eur; 2022 m. birželio 24 d. – 35,11 Eur; 2022 m. liepos 24 d. – 26,75 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 18,11 Eur; 2022 m. rugsėjo 24 d. – 9,19 Eur), bylinėjimosi išlaidas: 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5yjwm9j3 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis ir Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos (39 proc.) yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-5yjwm9j3 Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą: sutarties nutraukimas nesustabdo tolesnio palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nurodė, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas 200 Eur negrąžintas kreditas ir 7,60 Eur administravimo mokestis, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Sutarties 1.18, 3.5.2, 5.1 punktai).
5.2. Nurodė, kad pagal tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 39 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Teigia, jog pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2022 m. rugsėjo 24 d., tačiau, sutartį nutraukus nuo 2020 m. vasario 26 d., ieškovė apskaičiavo mokėtinas 31,91 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Mano, jog toks ieškovės reikalavimas, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
5.3. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 56,42 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (kreipimosi į teismą dienos), yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Konstatavo, kad pradinė kreditorė, sudarydama su atsakove vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovei tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Padarė išvadą, kad, sutartį nutraukus dėl atsakovės įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jos priteistina 56,42 Eur negautų pajamų suma.
5.4. Teigia, jog ieškinio reikalavimas priteisi 39 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (kreipimosi į teismą dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.), nėra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, kadangi vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o ne būtų ta pati ieškinyje nurodoma 200 Eur suma. Laikė, kad atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
5.5. Nurodė, kad paskolos davėjas (pradinė kreditorė, iš kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovė) pagrįstai nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.), galėjo tikėtis gauti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), tačiau jos turi būti skaičiuojamos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
5.6. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 39 procentus kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Pažymi, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo, todėl daro išvadą, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės, nei numatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, t. y. 0,05 procento per dieną nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant už 180 dienų.
5.7. Nurodė, kad sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 procento) ir termino (180 dienų). Padarė išvadą, kad šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Teigia, jog šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų taikant 39 procentų dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokias sutartines nuostatas laikė nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamas kompensuojamąsias palūkanas nepriteistinomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.), ir priteisti ieškovei iš atsakovės 39 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.). Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Priteisti ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes ir kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teigia, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
7.2. Nurodė, kad, remiantis sutarties 1.9, 1.12, 1.31 punktais, palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Teigia, jog pradinis kreditorius, gavęs dvidešimt pirmąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 39 procentų ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena kita įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 39 procentų ar didesnių palūkanų srautas.
7.3. Nurodė, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, neatliko jokių įmokų pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis nė truputį nepamažėjo. Teigia, jog atsižvelgtina į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, ir į tai, kad šalys susitarė, kad, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Mano, kad ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
7.4. Mano, jog negalima sieti apeliantės teisėto lūkesčio su ta situacija, kai atsakovė būtų sutartį vykdžiusi tinkamai, kai šiuo atveju taip nėra – atsakovė nėra atlikusi jokių įmokų, sutartis nutraukta, o negrąžinta kredito dalis tik šiek tiek pakito nuo jos suteikimo dienos ir šiuo metu vis dar sudaro 200 Eur. Mano, kad, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.
7.5. Nurodo, jog apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Mano, jog nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
7.6. Teigia, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Nurodė, kad tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, vertina, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, ir dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė, pažeidusi vartojimo kredito sutarties vykdymo tvarką, privalo mokėti ieškovei mokėjimo (pelno) palūkanas, tačiau šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio bei teisės į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą po sutarties termino pabaigos.
14. Akcentuotina, jog pareiga mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas (kitaip tariant, pinigų skolinimo kaina) yra pagrindinė paskolos prievolę apibrėžianti sąlyga (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija aiškindama CK 6.874 straipsnio 1 dalies, įtvirtinančios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybę sutarties pažeidimo atveju, nuostatas nurodė, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
15. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-5yjwm9j3, kuria atsakovei buvo suteiktas 200 Eur vartojimo kreditas, atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 procentai) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais (36 mėnesių terminui). 2020 vasario 26 d. kredito davėja minėtą vartojimo kredito sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir formuojamą naujausią kasacinio teismo praktiką akivaizdu, jog, norint nustatyti negautų pajamų (nuostolių) dydį, būtina vadovautis CK nuostatomis, nustatančiomis sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
16. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalys, sudarydamos 2019 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį, specialiosiose sąlygose aptarė atsakovės mokamą palūkanų sumą, taip pat suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Iš kartu su paskolos sutartimi pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kredito grąžinimo terminas pasibaigia 2022 m. rugsėjo 24 d. Tai reiškia, jog šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl akivaizdu, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
19. Apeliaciniu skundu taip pat teigiama, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės vykdyti mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, o nustatė atitinkamus ieškovės nuostolius tam tikru laikotarpiu, t. y. mokėjimo grafiką vertino kaip rašytinį įrodymą, patvirtinantį ieškovės negautas pajamas. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, jog, siekiant nustatyti negautų pajamų dydį, būtent ieškovė turi pateikti įrodymus, kokios pajamos pasirašant vartojimo kredito sutartį buvo numatytos gauti iš anksto, taip pat ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas pagal mokėjimų grafike nurodytas sumas, ne prisirišo prie šio grafiko kaip vienintelio įrodymo, galinčio apibrėžti negautų pajamų (nuostolių) dydį, o įvertino tai, kad pateiktame mokėjimo grafike yra nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias atsakovė privalėjo sumokėti pradiniam kreditoriui, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių didesnes nei priteistos nuostolių sumas, ieškovės reikalavimą sumažino atsižvelgdamas į byloje pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, jog jei ieškovė manė, kad negautos pajamos (patirti nuostoliai) yra didesnės nei mokėjimo grafike nurodytos sumos, turėjo teisę pateikti tokius nuostolius patvirtinančius įrodymus, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįsti sumažino prašomas priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 24 d.).
20. Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog atsižvelgtina į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, ir į tai, kad šalys susitarė, jog, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Teisės doktrinoje, aptariant sutarties nutraukimo teisinius padarinius, nurodoma, kad sutartį nutraukus nė viena šalis neturi pareigos toliau vykdyti sutartį (Carter, J. W. C.‘s Breach of Contract. Hart publishing, 2019, p. 564). Sutarties nutraukimo padarinys pagrindinėms skolininko prievolėms yra lygiai toks pat kaip ir nukentėjusios šalies prievolėms: paprastai sutartį pažeidusi šalis yra atleidžiama nuo pagrindinės prievolės, kuri dar nebuvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo, vykdymo. Pagrindinis sutarties nutraukimo padarinių skirtumas abiem sutarties šalims yra tas, kad sutartį pažeidusi šalis (priešingai negu nukentėjusioji) po sutarties nutraukimo turi antrinę pareigą atlyginti nuostolius, kurie kilo iš nukentėjusios šalies padaryto pažeidimo (Peel, E. T. on The Law of Contract. London: Sweet & Maxwell. T. R., 2015, p. 964–965). Įprastai sutarties neįvykdymo atveju kreditorius gali sistemiškai taikyti kelis gynybos būdus, tačiau akivaizdu, kad kreditorius negali reikalauti sutarties įvykdymo natūra ir kartu metu nutraukti sutarties. Sutarties nutraukimo tikslas yra akivaizdus – išsilaisvinti nuo sutarties vykdymo, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutartinių prievolių vykdymo (Smits, Jan M. C. law. A comparative introduction. Cheltenham: E. E. Publishing Limited, 2017, p. 237).
21. Toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitų sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020 40 punktas). Kaip minėta, ginčo vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. vasario 26 d. Atsižvelgiant į šios nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą praktiką akivaizdu, kad šalių susitarimas ginčo vartojimo kredito sutartyje, jog, atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, yra negaliojantis, todėl remtis šia sutarties nuostata nėra teisinio pagrindo.
22. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų galėjęs perskolinti toliau už 39 procentų ir didesnę palūkanų normą, todėl apeliantė mano, kad ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką patenkinimą, skaičiuojant 39 procentų mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2022 m. rugsėjo 24 d., neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad, iš atsakovės negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, jog apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Mano, jog nei CK, nei Vartojimo kredito įstatymas, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, Vartojimo kredito įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais.
24. Kaip teisingai pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu yra didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytos kompensuojamosios palūkanos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti VKĮ nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog nors ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, tačiau, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, ieškovės pareiga įrodyti realų jų dydį išlieka nepakitusi.
25. Nors ieškovė įrodinėja, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo, tačiau tokie ieškovės argumentai neatitinka formuojamos naujausios kasacinio teismo praktikos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl padarė išvadą, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito gražinimo.
Dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo
27. Kaip minėta, pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
28. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 22 d. nutartimi informavo ieškovę apie ketinimą dėl viešojo intereso (vartotojų teisių gynimo) peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), jas apskaičiuojant nuo visos negrąžinto kredito sumos, pagrįstumo. Šia nutartimi šalims buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, tačiau ieškovė šia savo teise nepasinaudojo.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių konstatavo, jog ieškovės reikalavimas priteisti 56,42 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (kreipimosi į teismą dienos), yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teigė, kad pradinė kreditorė, sudarydama su atsakove vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus, atsakovei tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Padarė išvadą, jog, sutartį nutraukus dėl atsakovės įvykdyto esminio jos pažeidimo, iš jos priteistina 56,42 Eur negautų pajamų suma.
30. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) dydį, vadovavosi ieškovės ieškinyje pateiktais skaičiavimais, t. y. ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kurias sudaro 56,42 Eur (200 Eur negrąžinta kredito dalis × (39 procentų sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) × 264 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos) mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 26 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. lapkričio 16 d. (kreipimosi į teismą dienos).
31. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, šalys, sudariusios 2019 m. rugsėjo 24 d. paskolos sutartį, suderino mokėjimų grafiką iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, o tai savo ruožtu reiškia, kad šalys iš anksto susitarė, kokią pinigų sumą už naudojimąsi pradinio kreditoriaus paskolintais pinigais ir kokiais terminais (aptarė kiekvieną įmokos dydį už atitinkamą laikotarpį) atsakovė privalo sumokėti pradiniam kreditoriui, t. y. aptarė mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti tokias pinigų sumas, kurios yra aptartos ir suderintos prie vartojimo kredito sutarties pateiktame mokėjimo grafike.
32. Iš minimo mokėjimo grafiko matyti, jog laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) ieškovė galėjo tikėtis gauti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. kovo 24 d. – 183,96 Eur; 2020 m. balandžio 24 d. – 180,43 Eur; 2020 m. gegužės 24 d. – 176,79 Eur; 2020 m. birželio 24 d. – 173,03 Eur; 2020 m. liepos 24 d. – 169,15 Eur; 2020 m. rugpjūčio 24 d. – 165,14 Eur; 2020 m. rugsėjo 24 d. – 161 Eur; 2020 m. spalio 24 d. – 156,73 Eur; 2020 m. lapkričio 24 d. – 152,32 Eur). Tai reiškia, jog ieškovė laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) galėjo tikėtis gauti 47,51 Eur pajamų (laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. kovo 24 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 5,31 Eur (183,96 Eur negrąžinta kredito dalis × 39 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 27 dienos); laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. spalio 24 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 38,46 Eur (pagal mokėjimo grafike nurodytus mokėjimus); laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. mokėtina palūkanų suma sudarė 3,74 Eur (152,32 Eur negrąžinta kredito dalis × 39 procentai sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 23 dienų). Atsižvelgdama į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu už akių priteistą 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) iki 47,51 Eur.
33. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde įrodinėja aplinkybes, jog jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, pradinis kreditorius, gavęs įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 32 procentų ir didesnę palūkanų normą, tačiau šios nutarties 22 punkte konstatuota, jog ieškovės nurodomos negautos pajamos nėra kildinamos iš ginčo sutarties. Be to, ieškovė neįrodinėjo, kad, iš atsakovo negavusi atitinkamų įmokų, buvo priversta atsisakyti sudaryti kitus konkrečius paskolos sandorius ir dėl to negavo pajamų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad skundo argumentai, jog ieškovė patyrė daugiau nuostolių, nei buvo priteista skundžiamu sprendimu už akių, atmestini kaip nepagrįsti. Kitų objektyvių įrodymų, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti didesnes papildomas pajamas, nei nurodyta aptariamame mokėjimo grafike, byloje nėra pateikta.
34. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tačiau netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių, jo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) keistina nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteista 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.) mažintina iki 47,51 Eur. Kita sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.
37. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 procentų); 2) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 procentų); 3) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 47,51 Eur (vadinasi, tenkinta 84,21 procento šio reikalavimo; 47,51 Eur x 100 procentų / 56,42 Eur); 4) reikalavimas dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 200 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 61,43 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 144,67 Eur nuostolių (200 Eur x (39 procentai / 365 dienų) x 677 dienų), vadinasi, tenkinta 42,46 procento šio reikalavimo; 61,43 Eur x 100 procentų / 144,67 Eur); 5) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų netenkintas (0 procentų); 6) reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkintas visiškai (100 procentų). Iš viso tenkinta 71,11 procento (426,67 procento / 6 reikalavimų) ieškinio reikalavimų.
38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija LB, Nr. 0007379, iš kurios matyti, jog už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Euroteisės biuras“ 121 Eur sumą, 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu buvo apmokėta ieškovei pateikta sąskaita už teisines paslaugas, ir 2020 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymą, kurio pagrindu buvo sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis.
39. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 71,11 procento, jai iš atsakovės turėtų būti priteista 96,71 Eur (136 Eur x 71,11 procento / 100 procentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 136 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino 100 procentų), tačiau įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už apeliacinio skundo ribų, pakeitė sprendimo už akių dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei buvo priteista 56,42 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), darytina išvada, jog yra pagrindas mažinti šias ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Kitos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos paliktinos nepakeistos. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, iš atsakovo ieškovei priteistinas 132,42 Eur (136 * ((100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 84,21 proc.) / 6)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą už akių pakeisti.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. priteistas 56,42 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 42 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 16 d.), sumažinti iki 47,51 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 51 ct) sumos.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ iš atsakovės R. B. priteistą 136 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 132,42 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.