Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų išmokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (veika padaryta su UAB „M“ direktoriumi) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių-aktų ir pinigų išmokėjimo kvitų klastojimas bei panaudojimas), padarymą, subendrintos apėmimo būdu ir prie šios bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje (veika padaryta su UAB „M“ direktoriumi) ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei L. Š. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, L. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nurodyta realaus bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti L. Š. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 10 d. 09.53 val. iki 2017 m. gegužės 11 d. 11.15 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš L. Š. valstybės naudai, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išieškoti 76 014,49 Eur.

Nurodyta L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

VšĮ „P“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. Š. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (tęstinė veika) už tai, kad jis, būdamas UAB „F“ (metalinės pakuotės surinkėjas, Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2015 metais tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą padidinti neva supirktos metalinės pakuotės kiekį, nurodė A. D. suklastoti dokumentus, o šis, vykdydamas nurodymą, žinodamas, kad realiai nesurinko metalinės pakuotės iš E. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba atspausdino dokumentus – 2015 m. kovo 30 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą serija FR Nr. 167, kuriame įrašė žinomai neteisingą informaciją apie tai, kad UAB „F“ neva nupirko iš E. M. 23 980 kg metalinės pakuotės (statinės, talpos) už 2 733,72 Eur, bei 2015 m. kovo 30 d. Pinigų išmokėjimo kvitą serija FER Nr. 167, kuriame įrašė, jog bendrovė už metalo laužą pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą serija FR Nr. 167 išmokėjo E. M. 2 733,72 Eur, po ko ant šių dokumentų pasirašė bei perdavė juos L. Š., kuris žinodamas, kad toks kiekis metalinės pakuotės realiai nebuvo supirktas, dokumentus pateikė pasirašyti E. M. ir išmokėjo šiam Pinigų išmokėjimo kvite serija FER Nr. 167 nurodytą sumą – 2 733,72 Eur, tuomet L. Š. šiuos suklastotus dokumentus – Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą ir Pinigų išmokėjimo kvitą nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. pateikė UAB „F“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. U., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodant juos įtraukti į buhalterinę apskaitą.

2. Tokiu būdu L. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su A. D. ir E. M., suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, įtraukiant juos į UAB „F“ apskaitą, bei jis šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusias UAB „F“ priklausančias pinigines lėšas, tuo padarydamas UAB „F“ 2 733,72 Eur turtinę žalą.

3. Taip pat L. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (tęstinė veika) už tai, kad, veikdamas savo naudai, tyčia, turėdamas tikslą padidinti neva supirktos metalinės pakuotės kiekį bei neteisėtai pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „F“ turtą, nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „F“ darbuotojais J. S., J. V., A. D., A. D., nurodė J. S., J. V., A. D. ir A. D. metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarčių aktuose įrašyti neteisingus duomenis apie supirktą metalo rūšį, kiekį ir mokėtiną pinigų sumą, o pinigų išmokėjimo kvituose įrašyti didesnę išmokėtą sumą pinigų. Vykdydami L. Š. nurodymą UAB „F“ darbuotojai J. S., J. V., A. D. ir A. D. nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., superkant įvairų metalo laužą iš fizinių asmenų, metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose įrašė, kad neva surinko dalį metalinių pakuočių, nurodė metalinių pakuočių bendrą svorį – 489,260 t, bendrai metalinių pakuočių sumai – 55 680,06 Eur, ir dalį metalo laužo, nurodė metalo laužo bendrą svorį – 57 131 t, bendrai metalo laužo sumai – 34 861,48 Eur, pinigų išmokėjimo kvituose nurodė, kad iš viso išmokėjo už metalinės pakuotės atliekas ir metalo laužą – 86 014,49 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo išmokėta ne daugiau nei 10 000 Eur už supirktą įvairų metalo laužą:

4.1. 2015 m. vasario 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 147, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 0,300 t, sumą – 31,04 Eur, 2015 m. vasario 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 147 37,25 Eur sumai;

4.2. 2015 m. kovo 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 152, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,880 t, sumą – 3 882 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 152 4 417,50 Eur sumai;

4.3. 2015 m. kovo 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 153, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,890 t, sumą – 3 583,50 Eur, 2015 m. kovo 13 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 153 4 255,52 Eur sumai;

4.4. 2015 m. kovo 16 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 154, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,880 t, sumą – 3 432 Eur, 2015 m. kovo 16 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 154 3 990 Eur sumai;

4.5. 2015 m. kovo 17 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 156, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,220 t, sumą – 783 Eur, 2015 m. kovo 17 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 156 999,21 Eur sumai;

4.6. 2015 m. kovo 19 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 159, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,860 t, sumą – 2 486 Eur, 2015 m. kovo 19 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 159 2 776,38 Eur sumai,

5.1. 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 160, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,880 t, sumą – 2 985,60 Eur, 2015 m. kovo 20 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 160 2 836,32 Eur sumai;

5.2. 2015 m. kovo 23 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 161, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,620 t, sumą – 2 954,40 Eur, 2015 m. kovo 23 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 161 2 806,68 Eur sumai;

5.3. 2015 m. kovo 24 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 162, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,920 t, sumą – 3 109,60 Eur, 2015 m. kovo 24 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 162 3 526,02 Eur sumai,

6.1. 2015 m. kovo 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 166, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,560 t, sumą – 2 707,20 Eur, 2015 m. kovo 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 166 2 731,44 Eur sumai;

6.2. 2015 m. balandžio 7 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 171, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,221 t, sumą – 626,52 Eur, 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 171 1 167,87 Eur sumai;

6.3. 2015 m. balandžio 7 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 172, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,780 t, sumą – 2 853,60 Eur, 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 172 2 710,92 Eur sumai;

6.4. 2015 m. balandžio 8 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 173, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,520 t, sumą – 662,40 Eur, 2015 m. balandžio 8 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 173 8 438,28 Eur sumai;

6.5. 2015 m. balandžio 9 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 176, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,560 t, sumą – 2 947,20 Eur, 2015 m. balandžio 9 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 176 2 799,84 Eur sumai;

6.6. 2015 m. balandžio 10 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 177, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 22,305 t, sumą – 2 676,60 Eur, 2015 m. balandžio 10 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 177 2 542,77 Eur sumai;

6.7. 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 179, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,040 t, sumą – 2 504 Eur, 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 179 2 568,80 Eur sumai;

6.8. 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 180, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,684 t, sumą – 2 568,40 Eur, 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 180 2 439,98 Eur sumai;

6.9. 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 181, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,020 t, sumą – 2 502 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 181 3 231,90 Eur sumai;

6.10. 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 182, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,460 t, sumą – 2 546 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 182 3 159,70 Eur sumai;

6.11. 2015 m. balandžio 14 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 183, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,480 t, sumą – 2 348 Eur, 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 183 2 230,60 Eur sumai;

6.12. 2015 m. balandžio 15 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 184, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 15,280 t, sumą – 1 528 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 184 6 087,60 Eur sumai;

6.13. 2015 m. balandžio 15 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 185, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 10,260 t, sumą – 1 026 Eur, 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 185 sumai 9 430,08 Eur sumai;

6.14. 2015 m. balandžio 16 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 186, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 25,040 t, sumą – 2 504 Eur, 2015 m. balandžio 16 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 186 2 378,80 Eur sumai;

6.15. 2015 m. balandžio 17 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 187, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 10,040 t, sumą – 1 004 Eur, 2015 m. balandžio 17 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 187 2 236,30 Eur sumai;

6.16. 2015 m. balandžio 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 188, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 5,020 t, sumą – 502 Eur, 2015 m. balandžio 20 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 188 2 356,19 Eur sumai,

7.1. 2015 m. gegužės 5 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 190, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 14,130 t, sumą – 706,50 Eur, 2015 m. gegužės 5 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 190 1 793,89 Eur sumai;

7.2. 2015 m. gegužės 19 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 191, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 1,822 t, sumą – 91,10 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 191 950,96 Eur sumai;

7.3. 2015 m. gegužės 22 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 193, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 2,588 t, sumą – 129,40 Eur, 2015 m. gegužės 22 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 193 1 113,69 Eur sumai.

8. Minėtuose dokumentuose įrašant žinomai neteisingą informaciją apie neva surinktą metalinių pakuočių bendrą svorį – viso 489,260 t, bendrai metalinių pakuočių sumai 55 680,06 Eur, ir dalį metalo laužo bendrą svorį – 57 131 t, bendrai metalo laužo sumai – 34 861,48 Eur, o pinigų išmokėjimo kvituose nurodant, kad išmokėjo viso 86 014,49 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo išmokėta ne daugiau nei 10 000 Eur už supirktą įvairų metalo laužą, imituojant atliekų surinkimo veiklą, L. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su J. S., J. V., A. D., A. D. suklastojo dokumentus ir jis pasisavino UAB „F“ priklausančius 76 014,49 Eur, padarydamas šiai bendrovei didelę turtinę 76 014,49 Eur žalą. Bendrininkų grupės nariai J. S., J. V., A. D. ir A. D. žinodami, kad toks kiekis metalinių pakuočių realiai nebuvo supirktas ir toks kiekis grynųjų pinigų nebuvo realiai išmokėtas, pasirašė minėtuose dokumentuose ir tokiu būdu juos suklastojo, po ko šiuos žinomai suklastotus dokumentus: metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir pinigų išmokėjimo kvitus – pateikė L. Š., o pastarasis pateikė juos UAB „F“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. U., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodant juos įtraukti į buhalterinę apskaitą kaip dokumentus, neva patvirtinančius atliekų supirkimą ir pinigų išmokėjimą.

9. Taip pat L. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, būdamas UAB „F“ (metalinės pakuotės surinkėjas, Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „M“ (metalinės pakuotės perdirbėjas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi A. V., turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2015 metais tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą už neva surinktas ir perdirbtas metalinės pakuotės atliekas neteisėtai išduoti VšĮ „P“ (toliau – ir VšĮ P) „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ ir už tai gauti atlygį, žinodamas, jog gavus VšĮ P tokį „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ gamintojai ir importuotojai pasinaudos mokestine lengvata ir bus atleisti nuo privalomo mokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taršos mokesčio, bei tokiu būdu valstybei bus padaryta didelė žala, susitarė suklastoti PVM sąskaitas faktūras, „Pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ ir „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, šiuos suklastotus dokumentus įtraukti į UAB „F“ ir į UAB „M“ atliekų tvarkymo apskaitą ir jų pagrindu išduoti VšĮ P „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“, įrodantį pakuočių atliekų sutvarkymą.

10. L. Š., vykdydamas nusikalstamą sumanymą, žinodamas, kad UAB „F“ realiai nesupirko ir nepardavė UAB „M“ metalinių pakuočių atliekų, o UAB „M“ realiai neperdirbo metalinių pakuočių, veikdamas pagal susitarimą su A. V., organizavo PVM sąskaitų faktūrų: 2015 m. kovo 24 d. FER-00000424, 2015 m. kovo 24 d. FER-00000425, 2015 m. kovo 27 d. FER-00000430, 2015 m. kovo 31 d. FER-00000431, 2015 m. balandžio 21 d. FER-00000447, 2015 m. balandžio 22 d. FER-00000449, 2015 m. balandžio 23 d. FER-00000451, 2015 m. balandžio 24 d. FER-00000453, 2015 m. balandžio 27 d. FER-00000456, 2015 m. balandžio 28 d. FER-00000458, 2015 m. gegužės 14 d. FER-00000469, 2015 m. gegužės 15 d. FER-00000470, 2015 m. liepos 28 d. FER-00000534 suklastojimą, o būtent: nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 31 d. L. Š. nurodė UAB „F“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. U., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagaminti UAB „F“ PVM sąskaitas faktūras dėl 513,240 t tariamo metalinės pakuotės pardavimo UAB „M“. Vykdydama L. Š. nurodymus, A. U. pagamino PVM sąskaitas faktūras dėl neva parduotų metalinės pakuotės atliekų už bendrą 32 951,60 Eur sumą ir elektroniniu paštu pateikė PVM sąskaitas faktūras UAB „M“. UAB „M“ direktorius A. V., žinodamas, kad metalinės pakuotės neperdirbtos, UAB „M“ patalpose, (duomenys neskelbtini), kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą 2015 m. birželio 30 d. „Pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. (duomenys neskelbtini), neva patvirtinantį, kad bendrovės UAB „F“ surinktos ir parduotos UAB „M“ perdirbti metalinės pakuotės 100 t metalinės pakuotės atliekų yra perdirbtos, bei šį dokumentą perdavė L. Š.. Remiantis šiuo suklastotu dokumentu, L. Š. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės ir perdavė jį VšĮ P kaip dokumentą įrodantį metalinės pakuotės atliekų surinkimą – sutvarkymą. Gavus 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ P už tariamai sutvarkytas 100 t metalinės pakuotės atliekas sumokėjo UAB „M“ viso 7 009 Eur. 2015 metais VšĮ P, nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką, remdamasi UAB „F“ pateiktu suklastotu dokumentu 2015 m. rugpjūčio 4 d. „Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą“ Nr. (duomenys neskelbtini), per Aplinkos ministerijos valdomą informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemą atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams išrašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas.

11. Gamintojai ir importuotojai, nežinantys apie nusikalstamą veiką, remiantis patvirtinimais deklaravo apie taršos mokesčio sumokėjimą ir pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė – 553 811,11 Eur žala.

12. Taip pat L. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „F“ (metalinės pakuotės surinkėjas, Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, neteisėtai, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas):

12.1. 13 straipsnio 1 dalies nuostatas – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;

12.2. 6 straipsnio 2 dalies nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“,

12.3. nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, organizavo UAB „F“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., nurodė įmonės darbuotojams J. S., J. V., A. D. ir A. D. sutarčių aktuose įrašyti neteisingus duomenis apie supirktą metalo rūšį, kiekį ir sumą, o pinigų išmokėjimo kvituose įrašyti didesnę išmokėtą sumą pinigų. Vykdydami jo nurodymą, minėti darbuotojai metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktuose įrašė, jog neva surinko dalį metalinės pakuotės, nurodė metalinės pakuotės bendrą svorį – viso 513,240 t, bendrai metalinės pakuotės sumai – 55 629,81 Eur, ir dalį metalo laužo, nurodė metalo laužo bendrą svorį – 57 021 t, bendrai metalo laužo sumai – 33 118,40 Eur, pinigų išmokėjimo kvituose nurodė, kad iš viso išmokėjo už metalinės pakuotės atliekas ir metalo laužą – 88 748,22 Eur, nors realiai pagal minėtus metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus buvo išmokėta ne daugiau nei 10 000 Eur už supirktą įvairų metalo laužą. Tęsiant nusikalstamą sumanymą L. Š., veikdamas pagal susitarimą su A. V., organizavo PVM sąskaitų faktūrų: 2015 m. kovo 24 d. FER-00000424, 2015 m. kovo 24 d. FER-00000425, 2015 m. kovo 27 d. FER-00000430, 2015 m. kovo 31 d. FER-00000431, 2015 m. kovo 21 d. FER-00000447, 2015 m. balandžio 22 d. FER-00000449, 2015 m. balandžio 23 d. FER-00000451, 2015 m. balandžio 24 d. FER-00000453, 2015 m. balandžio 27 d. FER-00000456, 2015 m. balandžio 28 d. FER-00000458, 2015 m. gegužės 14 d. FER-00000469, 2015 m. gegužės 15 d. FER-00000470, 2015 m. liepos 28 d. FER-00000534 suklastojimą, o būtent: nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 31 d. L. Š. nurodė UAB „F“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. U., nieko nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, pagaminti UAB „F“ PVM sąskaitas faktūras dėl 513,240 t tariamo metalinės pakuotės pardavimo UAB „M“. Vykdydama L. Š. nurodymus, A. U. pagamino PVM sąskaitas faktūras dėl neva parduotų metalinės pakuotės atliekų už bendrą 32 951,60 Eur sumą ir elektroniniu paštu pateikė PVM sąskaitas faktūras UAB „M“. Po ko L. Š. suklastotus dokumentus padavė UAB „F“ buhalterei A. U., kad šiuos dokumentus įtrauktų į UAB „F“ buhalterinę apskaitą. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar apskaitos registruose nurodytas supirktas metalinių pakuočių atliekų kiekis atitinka tikrovę ir dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) UAB „F“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Dėl pripažinimo kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

Dėl pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ikiteisminių tyrimų išskyrimo ir teisės į gynybą pažeidimo

20. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad iš A. V. ir E. M. priimtuose teismo nuosprendžiuose inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymo tam tikra dalimi galima spręsti ir dėl L. Š. veiksmų. Vis dėlto skundžiamame nuosprendyje A. V. ir E. M. atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams nebuvo suteikta prejudicinė reikšmė nagrinėjant šią bylą ir sprendžiant L. Š. kaltės klausimus. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir betarpiškai ištyrė ir įvertino visus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl jų proceso dalyviai išsakė savo nuomones, o A. V. ir E. M. atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir juose nustatytas aplinkybes vertino visų įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tik kaip papildomais duomenis pagrindžiant L. Š. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas jau buvo nustatyta iš kitų įvertintų įrodymų. Beje, nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, rėmėsi būtent šioje byloje teisiamajame posėdyje duotais A. V. parodymais bei pagarsintais E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai bylos dar nebuvo atskirtos.

Dėl UAB „F“ turto iššvaistymo

22. Nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei juos vertina priešingai nei apygardos teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus bei bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek jų visumą. Tuo tarpu vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis savaip interpretuojant baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį L. Š. atžvilgiu ir padaryti priešingas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka L. Š. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, nepadarė.

26. Apygardos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. J., M. K., J. B. parodymais bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 24 d. apžiūros metu darytomis nuotraukomis, kadangi jie vienas kitą papildo, neprieštarauja nei vieni kitiems, nei kitai bylos medžiagai. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013 m. birželio 26 d. aukciono protokolo (4 t., b. l. 103–104), 2013 m. liepos 5 d. buto pirkimo-pardavimo iš aukciono sutarties (4 t., b. l. 105–109) bei E. M. pirmosios instancijos teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (4 t., b. l. 60–62) nustatyta, kad E. M. paminėtų dokumentų pagrindu 2013 metais iš valstybės įsigijo 24,63 m² butą, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojai D. J., M. K., J. B. teisme papasakojo kaip šis butas atrodė būtent 2013 metais. VMI specialistė D. J. parodė, kad šiame bute buvo mažiausiai tris kartus (jį perimant, vertinant turto vertintojui, apžiūrint prieš aukcioną), jis niekuo neišsiskyrė iš kitų perimtų butų. Šiame bute ant sienų kabėjo puodai, keptuvės, pora spintelių, įėjus į kambarį, buvo metalinė lova, ant kurios sumesti drabužiai, staliukas apkrautas knygomis, laikraščiais. Jokių išskirtinių objektų bute nebuvo. Liudytojas M. K., kuris atliko turto vertinimą, parodė, kad butas buvo apleistas, prastos būklės, netvarkingas, jame buvo įvairių šiukšlių, daiktų, tačiau jame nebuvo jokių ypatingų daiktų. Liudytojas J. B. posėdžio metu paaiškino, jog jis yra buvęs bute, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai dar buvo gyvas buvęs savininkas, nes pats liudytojas gyvena tame pačiame name. J. B. parodė, kad kaimyno bute buvo daug knygų, rūbų, šiukšlių, tačiau nebuvo metalinių daiktų, t. y. statinių, talpų. Taip pat liudytojas patvirtino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2013 metų vasarą matė, kaip iš šio buto buvo kraustomi įvairūs daiktai: indai, knygos, drabužiai, baldai ir kt. (4 t., b. l. 65–71). Iš 2013 m. balandžio 24 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu darytų nuotraukų taip pat matyti, kad buto pardavimo metu (2013 metais) jame buvo daug įvairių daiktų – indų, drabužių, knygų, įvairių šiukšlių, tačiau nematyti, jog jame buvo daug metalinių daiktų. Vieninteliai matomi metaliniai daiktai – viryklė, lova, keptuvės, puodai ir kiti įvairūs smulkus namų apyvokos daiktai (4 t., b. l. 128–134, 136–140, 142–143). Iš šių duomenų matyti, kad E. M. aukciono būdu įsigijus minėtą butą, jame nebuvo tokio didelio kiekio metalinių daiktų, kurie galėjo sverti mažiausiai apie 1 t, tuo labiau dar didesnio kiekio. Kaip nustatyta iš liudytojų parodymų ir buto nuotraukų, šiame bute buvo daugiausia sukaupta įvairių drabužių bei plastiko (įvairūs buteliai ir kt.), stiklo (indai, stiklainiai ir kt.), popieriaus (knygos, laikraščiai) gaminių.

31. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, tik išsamiai įvertinęs visus šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, papildomai nurodė E. M. atžvilgiu priimtame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendyje (9 t., b. l. 136–155), kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi paliktas nepakeistu (9 t., b. l. 156–167), nustatytas aplinkybes, jog Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 167 nurodytas metalo kiekis nebuvo nupirktas. Kaip jau minėta, šiam nuosprendžiui nebuvo suteikta prejudicinė galia, o L. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką iš esmės buvo grindžiama kitais šios bylos duomenimis. Todėl nepagrįstais laikytini skundo teiginiai, jog apygardos teismas apskritai negalėjo vertinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžio.

32. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus, bei padarė pagrįstas išvadas, jog Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte Nr. 167 nurodytas metalo laužo kiekis iš E. M. nebuvo nupirktas. Dėl to L. Š., būdamas UAB „F“ direktoriumi, iš žinodamas šią aplinkybę, kad realiai E. M. įmonei nepridavė jokio metalo, nepagrįstai jam išmokėjo Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 167 nurodytą pinigų sumą. Šiuo atveju nuteistasis L. Š. suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jo žinioje esantį svetimą UAB „F“ turtą E. M., numatė, jog įmonė šio turto neteks ir taip patirs žalą, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta, jog L. Š. išvaistė UAB „F“ turtą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje.

Dėl didelės vertės UAB „F“ turto pasisavinimo

40. Tuo tarpu L. Š. teiginiai, kad kaltinime nurodytus metalo kiekius pridavė fiziniai asmenys, kurie nesutiko būti nurodyti dokumentuose, bei jiems už tai buvo išmokėti pinigai, nepagrindžia jokie bylos duomenys, todėl tai laikytina tik nuteistojo gynybine versija. Kaip jau buvo minėta, liudytojams, pridavusiems metalą, nepaaiškinta, kodėl jų vardu buvo prašoma įrašyti didesnius priduodamo metalo kiekius arba tai buvo padaroma iš viso jų neatsiklausus, o įmonės darbuotojai, priiminėję metalą, nesusidūrė su situacijomis, kai asmenys nesutikdavo, jog jų vardu būtų išrašomi dokumentai. Net jei susiklostydavo tokios situacijos, tai turėjo būti tik išimtiniai atvejai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju per trijų mėnesių laikotarpį net 28 pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo nurodyti žymiai didesni priduodamo metalo kiekiai. Nelogiška, kad per tokį trumpą laikotarpį nenurodyti fiziniai asmenys tiek daug kartų būtų pridavę tokius didelius kiekius metalo laužo, kai tuo tarpu tiek iki inkriminuojamo laikotarpio, tiek po to jokie kiti fiziniai asmenys tokių kiekių apskritai nepridavinėdavo. Šiuo atveju vienintelis nuteistasis nurodė apie metalą pridavusius fizinius asmenis, kurie nepageidavo būti užfiksuoti dokumentuose, ir pagal aptartus liudytojų parodymus būtent L. Š. nurodydavo kaltinime aprašytuose dokumentuose įrašyti didesnius kiekius metalo nei realiai buvo priduota. Kadangi bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad metalą pridavė kiti asmenys nei nurodyti dokumentuose, todėl ši L. Š. versija pagrįstai atmesta kaip nepagrįsta.

41. Apeliaciniame skunde iš esmės ignoruojant aptartus liudytojų parodymus, remiamasi tik S. Š., E. Š., R. S., V. S., S. Č. ir M. G. parodymais, teigiant, kad jie patvirtina, jog realiai metalo laužas iš fizinių asmenų buvo supirktas ir už jį atsiskaityta būtent tiek, kiek nurodyta Pinigų išmokėjimo kvituose. Vis dėlto, teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojų parodymus nepagrįstai atmetė ir apeliaciniame skunde išskiria, jo nuomone, reikšmingus bylai įrodymus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė nuteistojo ir visų liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino visų surinktų duomenų kontekste, priešingai nei apeliantas, kuris nurodo tik gynybai palankias liudytojų parodymų ištraukas.

45. Taigi, aptartų įrodymų visuma objektyviai nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių, kad UAB „F“ realiai iš fizinių asmenų nupirko kaltinime nurodytuose Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose įrašytus metalo laužo (tarp jų ir metalinės pakuotės) kiekius bei išmokėjo Pinigų išmokėjimo kvituose nurodytas sumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog iš tikrųjų dalis liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra UAB „F“ pridavę įvairaus metalo laužo. Vis dėlto pažymėtina, kad minėti liudytojai nurodė nedidelius priduoto metalo kiekius ir už tai gautas pinigų sumas. Būtent iš liudytojų parodymų ir nustatyta, kad jiems už priduotą įmonei metalo laužą buvo sumokėta ne daugiau nei 10 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos minėtų liudytojų parodymais, kurie papildo vienas kitą.

46. Pasisakant dėl skundo argumentų dėl specialisto išvados, pirmiausiai pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

47. Šioje byloje esančioje 2018 m. spalio 12 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-5-10806 „Dėl UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos“ be kita ko nustatyta, jog UAB „F“ Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose ir UAB „F“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti visi būtini rekvizitai, kurie nurodyti Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, tačiau juose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes metalinių pakuočių kiekiai (iš viso: 513,24 t už 58 557,69 Eur) nurodyti Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 147, 152–154, 156, 159, 160–162, 166, 167, 171–173, 176, 177, 179, 180–188, 190, 191, 193 – supirkti nebuvo, todėl jų (513,24 t) parduoti UAB „M“ bendrovė negalėjo. UAB „F“ nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. į apskaitą įrašė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimus: bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (2015 m.) apskaitydama 513 240 kg arba 513,24 t metalinės pakuotės atliekų pirkimą iš fizinių asmenų už 58 557,69 Eur ir jų pardavimą už 32 951,60 Eur UAB „M“ nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „F“ 2015 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (2 t., b. l. 87–95). Nagrinėjamu atveju Specialisto išvada dėl UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos susijusi su sąlyga, jog nurodyti padariniai atsiranda tik tokiu atveju, jeigu Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodytas metalas iš tikrųjų supirktas nebuvo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas ją tinkamai įvertino bei patikrino apklausdamas specialistę ir liudytojus. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė B. Devliašovienė patvirtino jos surašytoje Specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis (9 t., b. l. 45–48). Specialistė parodė, kad ji vertino tai, kas užfiksuota buhalteriniuose dokumentuose, o ar metalas iš tikrųjų buvo priduotas yra ne jos kompetencija. Ji rėmėsi jai pateiktais duomenimis, kad dokumentuose užfiksuotas metalo kiekis nebuvo priduotas. Jei nebūtų sąlygos dėl neįvykusių ūkinių finansinių operacijų, išvada būtų kitokia.

48. Specialisto išvadoje nustatytus UAB „F“ buhalterinės apskaitos pažeidimus, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai J. V., J. S., A. D., A. D., A. V., J. Č., I. J., I. D., T. Š., M. L., A. K., M. J., A. M., N. M., S. T. ir S. L., iš kurių parodymų nustatyta, jog realiai tokie kiekiai metalo, kokie nurodyti minėtuose dokumentuose, įmonės iš fizinių asmenų supirkti nebuvo. Taip pat aukščiau šioje nutartyje pasisakyta, kodėl atmetami kaip nepagrįsti liudytojų S. Š., E. Š., R. S., V. S., S. Č., M. G. ir nuteistojo L. Š. parodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išvardyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Specialisto išvada ir specialistės parodymais kaip vienais iš įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Vien aplinkybė, jog šia Specialisto išvada remtasi pagrindžiant L. Š. kaltę padarius nusikalstamas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad apygardos teismas ją įvertino neobjektyviai, neanalizuodamas joje pateiktų duomenų visumos, nelygindamas su kitais įrodymais. Nagrinėjamu atveju Specialisto išvadoje buvo vertinti tik UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tuo tarpu ar realiai įvyko ūkinės operacijos buvo nustatyta iš liudytojų parodymų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Specialisto išvada, nes pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs kitus įrodymus pagrįstai nuosprendyje nustatė aplinkybę, kad UAB „F“ nesupirko tokių metalo kiekių, kokie užfiksuoti kaltinime nurodytuose suklastotuose dokumentuose.

49. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad, priešingai nei teigė nuteistasis L. Š., aptarti įrodymai patvirtina, kad į 28 Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir Pinigų išmokėjimo kvitus įrašyti UAB „F“ iš fizinių asmenų nupirkti metalo kiekiai, jų rūšys ir už tai išmokėtos sumos neatitinka tikrovės. Nors nuteistasis skunde teigė, kad UAB „F“ priklausantys 76 014,49 Eur buvo panaudoti realiai atsiskaitant su fiziniais asmenimis už jų priduotą metalą, tik ne visi asmenys nurodyti teisingai, t. y. tokiu būdu įmonės lėšos buvo panaudotos jos veikloje, tačiau jokie byloje surinkti įrodymai šių teiginių nepatvirtina. Pažymėtina, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde yra nenuoseklus nurodydamas, kokiam tikslui buvo skirtos UAB „F“ priklausančios 76 014,49 Eur lėšos, t. y. ar atsiskaitant su fiziniais asmenimis už jų priduotą metalą, ar tolimesnėje įmonės veikloje atsiskaitant su kreditoriais, mokant darbo užmokestį darbuotojams ir t. t. Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos bei teismų formuojama praktika įpareigoja valstybinį kaltintoją pateikti duomenis, patvirtinančius atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tačiau nekaltumo principas neįpareigoja prokuroro ar teismo patikrinti absoliučiai visas nuteistojo keliamas versijas dėl jo nekaltumo, kadangi, įgyvendinant rungtyniškumo principą, atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat turi teisę pateikti jo gynybinę poziciją procese patvirtinančius duomenis, kurie šiuo atveju jo dėstomų teiginių nepagrindžia. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-322-1073/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog reikalavimas, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, BK 183 straipsnio kontekste, pagrįstų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam ir neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018).

50. Nagrinėjamu atveju iš įmonės 2015 m. Sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti tik grynųjų pinigų išėmimai, o ne jų panaudojimas (2 t., b. l. 52–73). Tuo tarpu iš UAB „F“ Kasos knygoje už 2015 metus (2 t., b. l. 35–51) nurodytų duomenų negalima nustatyti kam buvo panaudoti į kasą įnešami grynieji pinigai. Tuo labiau, kad Kasos knygos duomenys nesutampa su Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose ir Pinigų išmokėjimo kvituose nurodytomis datomis ir sumomis. Tuo tarpu medžiagų sandėlio apskaitos kortelės (2 t., b. l. 125–126) buvo rengiamos pagal išrašytus dokumentus netikrinant realios situacijos, todėl negali patvirtinti, jog inkriminuoti metalo kiekiai buvo supirkti. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kad 76 014,49 Eur (skirtumas tarp dokumentuose nurodytų ir realiai asmenims už priduotą metalą išmokėtų sumų) būtų panaudoti UAB „F“ reikmėms. Pats nuteistasis L. Š. neneigė, jog jis disponavo šiais įmonės pinigais, tačiau duomenų, kad minėti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad nenustačius nuteistojo sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant jo veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. Š. būdamas UAB „F“ direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. gegužės 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „F“ darbuotojais J. S., J. V., A. D., A. D., suklastojo 28 Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir Pinigų išmokėjimo kvitus juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie supirktas metalo rūšis, kiekius ir fiziniams asmenims išmokėtas pinigų sumas, kurių pagrindu L. Š. įgijo galimybę kaip savomis disponuoti UAB „F“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, t. y. tokiu būdu pasisavindamas jo žinioje buvusį svetimą UAB „F“ priklausantį turtą – 76 014,49 Eur. Aptarti duomenys patvirtina, kad atlikdamas minėtus neteisėtus veiksmus nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Taigi, L. Š. padarytas nusikaltimas atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, nes jis pasisavino didelės vertės UAB „F“ priklaususį jam patikėtą turtą.

Dėl dokumentų klastojimo veikiant su UAB „M“ direktoriumi

52. Nuteistojo gynėjas baigiamojoje kalboje taip pat prašė L. Š. išteisinti ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (veika padaryta su UAB „M“ direktoriumi). Gynėjo teigimu, UAB „F“ realiai pardavė UAB „M“ iš fizinių asmenų supirktas 513,24 t metalinės pakuotės, o UAB „M“ jas perdirbo, todėl UAB „F“ 2015 m. rugpjūčio 4 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suklastotas. Teisėjų kolegija toliau trumpai pasisako ir dėl šio gynėjo baigiamojoje kalboje pateikto prašymo.

53. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo ir dėl to buvo padaryta didelės žalos. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019).

57. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo sutikti su gynėju, kad UAB „M“ iš tikrųjų iš UAB „F“ nupirko inkriminuotas 513,24 t metalinės pakuotės. Kadangi realiai jokios metalinės pakuotės nebuvo parduotos, tai UAB „M“ neturėjo jokių galimybių jos perdirbti ar, kaip teisme teigė A. V., eksportuoti į (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų liudytojo A. V. teiginius, kad apskritai 100 t iš UAB „F“ įsigytos metalinės pakuotės buvo išgabenta (duomenys neskelbtini) įmonei, kuri šį metalą sutvarkė. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog UAB „M“ neturėjo jokios teisės surašyti 2015 m. birželio 30 d. Pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) apie 100 t atliekų perdirbimą, o UAB „F“ šio dokumento pagrindu negalėjo surašyti 2015 m. rugpjūčio 4 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Abu šie dokumentai buvo pagaminti L. Š. nurodymu suklastotų UAB „F“ PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias realiai nebuvo parduotos metalinės pakuotės UAB „M“, pagrindu, t. y. buvo suklastoti.

58. Pažymėtina, kad L. Š. pagamintą ir atspausdintą suklastotą dokumentą – 2015 m. rugpjūčio 4 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo perdavė VšĮ P kaip dokumentą įrodantį metalinės pakuotės atliekų surinkimą – sutvarkymą. Šio dokumento pagrindu VšĮ P, nežinojusi apie nusikalstamą veiką, per Aplinkos ministerijos valdomą informacinę aplinkosauginių mokesčių kontrolės sistemą atsitiktine tvarka gamintojams ir importuotojams išrašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, o metalinės pakuotės gamintojai ir importuotojai deklaravo apie taršos mokesčio sumokėjimą ir pasinaudojo mokestine lengvata. Pirmosios instancijos teisme apklausta VšĮ P direktorė B. R. parodė, kad nepriklausomai nuo sutarties šalies tik pakuočių atliekų surinkėjas gali organizacijai išduoti dokumentus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiuo atveju UAB „M“ kaip subtiekėją pasitelkė UAB „F“, kuri buvo atliekų surinkėja ir kuri galėjo VšĮ P pateikti dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Pagal UAB „F“ išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus VšĮ P išrašė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams (9 t., b. l. 26–31). Taigi, būtent L. Š. suklastoto UAB „F“, kaip pakuočių atliekų surinkėjos, išrašyto 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gamintojai ir importuotojai galėjo pasinaudoti mokestine lengvata. Vien aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju valstybės vardu nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nešalina L. Š. baudžiamosios atsakomybės.

59. Apibendrinant, darytina išvada, kad L. Š. inkriminuoti veiksmai, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką ir vertinami kaip nepavojingi. Nagrinėjamu atveju L. Š. suprato, kad suklastojo tikrą 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą bei jį panaudojo pateikdamas VšĮ P, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi, nuteistasis L. Š. pagrįstai epizode su UAB „M“ direktoriumi pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

60. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (9 t., b. l. 96–120), kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi (9 t., b. l. 121–135), A. V. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, jog žinodamas, kad realiai UAB „M“ iš UAB „F“ nesupirko 513,24 t metalinės pakuotės atliekų bei jos neperdirbo, suklastotų UAB „F“ PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, pagamino ir atspausdino suklastotą dokumentą – 2015 m. birželio 30 d. Pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo pagamintas ir atspausdintas kitas suklastotas dokumentas – 2015 m. rugpjūčio 4 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas VšĮ P, kuri gamintojams ir importuotojams išrašė patvirtinimus apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas, o pastarieji pasinaudojo mokestine lengvata, dėl ko Lietuvos Respublikos biudžetui buvo padaryta didelė turtinė – 553 811,11 Eur žala. Taigi, šie teismų procesiniai sprendimai papildo jau anksčiau aptartas ir pirmosios instancijos teismo savarankiškai nustatytas aplinkybes, kad L. Š., veikdamas bendrininkų grupėje su UAB „M“ direktoriumi A. V., suklastojo 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą ir jį pateikė VšĮ P, dėl ko pastaroji išrašė patvirtinimus, kurių pagrindu gamintojai ir importuotojai pasinaudojo mokestine lengvata ir buvo atleisti nuo privalomo mokėti į valstybės biudžetą taršos mokesčio, tokiu būdu valstybei padarant didelę žalą, t. y. padarė BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo ir civilinio ieškinio

61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. Š. nepasisavinus UAB „F“ priklausančių 76 014,49 Eur lėšų, t. y. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo iš jo konfiskuoti minėtos pinigų sumos, kaip nusikalstamos veikos rezultato. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu.

62. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis). Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, t. y. šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskuotinu turtu pripažino nusikalstamos veikos rezultatą. Pažymėtina, jog uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-80-222/2020, Nr. 2K-189-387/2021).

63. Kaip anksčiau šioje nutartyje nustatyta, L. Š. pagrįstai nuteistas už UAB „F“ priklausančių 76 014,49 Eur pasisavinimą. Nuteistasis gavo finansinės naudos iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes už tariamai įmonės nupirktą metalo laužą sumokėtus 76 014,49 Eur jis pasiėmė sau, ką buvo bandoma nuslėpti klastojant dokumentus ir apgaulingai tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, kad jau darydamas nusikalstamas veikas L. Š. suprato veikiantis neteisėtai, jis veikė su bendrininkais, kas rodo, jog nuteistasis neabejotinai suprato, kad gautos pajamos yra neteisėto pobūdžio ir jis neturi teisės nei šių lėšų pasilikti, nei kitaip jomis disponuoti savo nuožiūra. Taigi, byloje nustačius neteisėtus nuteistojo veiksmus, akivaizdu, kad minėtus pinigus jis gavo būtent dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vien civilinio ieškinio, nukreipto prieš nuteistąjį L. Š., nebuvimas nepašalina nei jo kaltės dėl nusikaltimo padarymo, nei fakto, kad jis gavo naudos iš savo neteisėtų veiksmų, nei tuo pačiu BK 72 straipsnio taikymo pagrindo. Šiuo atveju tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas L. Š. nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, liktų neįgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai, o nuteistasis liktų praturtėjęs dėl savo nusikalstamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš nuteistojo L. Š. konfiskuoti 76 014,49 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

64. Taip pat nėra pagrindo sutikti ir su skundo argumentais dėl nepagrįsto VšĮ „P“ pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog VšĮ „P“ ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 30 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų solidariai priteisti 84 580 Eur ir 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (7 t., b. l. 66–69). Civiliniame ieškinyje nurodyta žala buvo kildinama iš L. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos, veikiant organizuotoje grupėje su VšĮ P darbuotojais, apgaule 2016–2017 metais įgyjant VšĮ P lėšas. Prokurorės 2018 m. gegužės 18 d. nutarimu VšĮ P pripažinta civiline ieškove. Pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio metu VšĮ P atstovė B. R. pareiškė, kad civilinė ieškovė atsiima šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, kadangi jame nurodyta žala yra kildinama iš kitų sutartinių santykių, kurie tarp VšĮ P ir UAB „F“ susiklostė tik 2016 metais, bei kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos (9 t., b. l. 26–31). Posėdžio metu civilinės ieškovės atstovei buvo išaiškintos tiek ieškinio atsiėmimo, tiek jo atsisakymo pasekmės, o civilinės ieškovės atstovė aiškiai išreiškė poziciją, jog civilinį ieškinį atsiima, nes jis turėtų būti kito ikiteisminio tyrimo sudėtine dalimi.

65. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK civilinio ieškinio atsiėmimo institutas nėra numatytas. Todėl šiuo atveju taikytinos CPK nuostatos. Civilinio ieškinio atsiėmimo teisę reglamentuoja CPK 139 straipsnis, kuriame nustatyta, jog ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (1 dalis). Atsiėmus ieškinį, atsiėmimas įforminamas nutartimi ir ieškinys paliekamas nenagrinėtas (2 dalis). Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei L. Š., nei jo gynėjas nepareiškė prieštaravimų dėl civilinio ieškinio atsiėmimo. Taigi, VšĮ P pareiškus, jog nori atsiimti pareikštą civilinį ieškinį ir kitiems proceso dalyviams dėl to neprieštaraujant, remiantis aptartomis CPK nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai VšĮ P civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Kadangi iš paties civilinio ieškinio turinio matyti, jog jis susijęs ne su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, o civilinė ieškovė svarstys ar pateikti civilinį ieškinį kitame ikiteisminiame tyrime (baudžiamojoje byloje) ar civilinio proceso tvarka, spręstina, kad ji, atsiimdama civilinį ieškinį, taip pat nepiktnaudžiavo teise, nepažeidė nuteistojo teisių. Tuo tarpu apelianto prašymas, kad ieškinys turėjo būti atmestas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Civilinis ieškinys, pareikštas L. Š. galėtų būti atmestas tik neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas L. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris apeliacinės instancijos teismo paliekamas galioti.

66. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Nuosprendis įvertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.