Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Į aikštelę buvo atvežama daug atliekų, tačiau ne visi priduodantys asmenys turėjo pasus, ne visi norėjo nurodyti savo duomenis, nes nenorėjo mokėti mokesčių, nenorėjo, jog jų vardai atsirastų VMI. Pristatytos metalinės pakuotė turėjo būti suformintos, todėl įmonė išrašydavo aktus kitiems asmenims, kurie gyveno netoliese. Buvo grupė asmenų, klientų, kurie gyveno netoliese. Dalis klientų pristatydavo metalinę pakuotę ir nenorėdavo būti nurodyti dokumentuose, todėl tas metalo kiekis buvo užrašomas tiems asmenis, kurie sutikdavo ir pasirašydavo dokumentuose. Pinigai būdavo išmokėti neįvardintiems asmenims. Mažesni kiekiai buvo priimami (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo mažesnės svarstyklės, tą metalo laužą užrašydavo, užregistruodavo kiekius, dėdavo į konteinerius ir juos veždavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo 60 t svarstyklės. Metalą pasverdavo sandėlininkas ir pranešdavo svorį. Pinigai buvo mokami iš karto. Atsiradęs deficitas buvo užrašomas tiems žmonėms, kurie sutikdavo pasirašyti dokumentus. Žmonės tikrai metalą nešdavo ir veždavo, gaudavo pinigus. Deficitas buvo panaikintas suforminant dokumentus ant kitų fizinių asmenų, kurie vėliau tapo šioje byloje liudininkais. Pakuotės buvo vežamos iš Šiaulių, Kauno, tačiau kaltinamasis neatsiminė, iš kokių įmonių buvo vežamos tos pakuotės. Pakuotes veždavo sunkvežimiais su priekabomis į (duomenys neskelbtini) ir ten užregistruodavo svorį. Vežant metalą iš sąvartyno apie suforminimus net nebūdavo kalbos, parduodavo už grynus pinigus. Važiuodavo daugiausiai A. D. bei kiti darbuotojai. Jie atveždavo pakuotes ir metalo laužą. Iš sąvartynų atveždavo pakuotę, nes ten mažai metalo. Veždavo konteineriuose. Fiziniai asmenys atnešdavo 1 t ar 2 t metalo pakuotės. Pakuotės kilogramo kaina buvo apie 0,12-0,15 Eur, o tonos apie 120-150 Eur. Nesvarbu buvo, ar atnešdavo metalinę pakuotę, ar metalo laužą. Tuo laikotarpiu UAB „F.“ buvo elektronikos tvarkytoja, netinkančių naudojimui automobilių tvarkytoja ir pakuotės tvarkytoja. Tam, kad užsiregistruoti registre, buvo būtina sudaryti sutartis su tos veiklos organizatoriumi. UAB „M.“ buvo pakuočių tvarkymo organizatorius. Nauda buvo, nes surinkėjas už vienos tonos metalinės pakuotės sutvarkymą prie tų 120-150 Eur dar gaudavo apie 70 Eur. Žmonėms pristačiusiems metalą buvo mokama grynaisiais, juos aptarnaudavo sandėlininkai, darbuotojai. Kaltinamasis teigė, kad jis tiesiogiai nedalyvaudavo metalo supirkime, pasverdavo sandėlininkas, vizualiai nustatydavo, kas yra pristatyta, kokia pakuotė, ir grynais pinigais sumokėdavo. Tuo metu kaltinamasis buvo UAB „F.“ direktorius. Dalį metalo įsigijimo formindavo iškarto, o kitą dalį suformindavo „post factum“. Sandėlininkams nurodydavo suforminti perkamą prekę, bet būdavo didelis srautas, todėl ne viską spėdavo, forminimas būdavo atliekamas vėliau, kad nesusidarytų trūkumų. Ne visuomet metalo įsigijimas buvo forminamas iškarto. Kaltinamasis teigė, kad jis liepdavo užrašyti pakuotės kiekius. Realiai nurodyti metalo kiekiai būdavo, tačiau neteisingai būdavo nurodyta, kas ir kada atnešė, kam išmokėti pinigai. Surinktas metalas būdavo parduodamas UAB „M.“, kuri atsiskaitydavo už prekes. Išmokami pinigai ir sumos, nurodytos dokumentuose, nesiskirdavo, kiek išmokėdavo, tiek ir atsispindėdavo dokumentuose. Iš žmonių pirkta pakuotė buvo sandėlyje, jos kiekis buvo užrašomas neoficialiai. Būdavo užrašomas supirktas kiekis ir išmokėti pinigai, o vėliau buvo fiksuojama apskaitoje. Turėjo būti kiekvienas pardavėjas suformintas, t. y. nurodytas jo vardas, pavardė, asmens kodas ir supirkimo laikas, nes šiuos duomenis teikdavo VMI. Dalis pardavėjų nenorėjo, kad šie duomenys būtų teikiami. Kaltinamojo interesas buvo, kad viskas būtų kuo geriau, bet dalis žmonių nenorėdavo būti suforminti dėl mokesčių. Metalą pridavusiems asmenims buvo sumokėti 88000 Eur. Į UAB „M.“ metalinė pakuotė buvo pristatoma iš (duomenys neskelbtini) arba buvo vežama tiesiai iš atliekų pardavėjo, nes UAB „F.“ nebuvo galima pasverti didelių sunkvežimių. Įmonė turėjo „MAN“ vilkiką su priekaba, kuria galima vežti apie 40 t, bei autobusiukus „Fiat“ ir „Mercedes“. UAB „M.“ vesdavo apskaitą, kiek atvežta metalinės pakuotės, UAB „F.“ išrašydavo sąskaitas ir buhalterė vedė apskaitą. UAB „M.“ UAB „F.“ atvežtą pakuotę sumokėdavo, dažniausiai atsiskaitydavo bankiniu pavedimu arba grynais. Kartais atsiskaitymai vykdavo užskaitos būdu. UAB „F.“ UAB „M.“ atveždavo atliekas, o jie ieškodavo būdų, kaip atsiskaityti. Užskaita būdavo retai. UAB „M.“ veiklą pabaigė 2015 m. rugpjūčio mėnesį. UAB „M.“ su UAB „F.“ visiškai atsiskaitė. UAB „F.“ surinko ir pristatė UAB „M.“ 500 t metalinės pakuotės, už šį kiekį ir buvo atsiskaityta. Organizatorius buvo UAB „M.“, ši įmonė turėjo sutartį C., o kaltinamasis buvo sudaręs sutartis su UAB „M.“. Iš dokumentų matyti, kad UAB „F.“ pristatė 100 t ir buvo išrašyti dokumentai už 100 t, o iš UAB „M.“ buvo gauti pinigai už 500 t metalinės pakuotės. L. Š. teigė, kad dalis metalo buvo įgyta skaidriau, dalis pažeidžiant apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Buvo suformintas didesnis kiekis fiziniam asmeniui ir taip padengiamas tas trūkumas, kasos išlaidos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. parodė, kad UAB „F.“ jis dirba, kiek pamena, nuo 2013 metų vidurio. Šioje įmonėje direktoriaus pareigas ėjo nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo 5 d. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. įmonėje dirba vadybininku. UAB „F.“ veiklos sritis – netauriųjų metalo laužo atliekų surinkimas, perdirbimas bei prekyba. Įmonė savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonei vadovauja A. T.. (t. 7, b. l. 11-12)

Ikiteisminio tyrimo metu L. Š. taip pat parodė, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio dirbo UAB „F.“ vadybininku, nuo 2014 m. kovo mėnesio, tikslios dienos neprisimena, iki 2016 m. rugsėjo mėnesio dirbo UAB „F.“ direktoriumi. Šiuo metu dirba vadybininku. UAB „F.“ direktorius nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio yra A. T.. UAB „F.“ akcininkai nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki dabar yra Ž. Ž. atstovauja – S. Š. ir akcininkas – J. P.. Ž. priklauso 51 procentai akcijų, J. P. priklauso 49 procentai. S. Š. 2017 metų pradžioje deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). L. Š. teigė, kad jis 2015 metais buvo įmonės direktorius. UAB „F.“ yra registruota (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ faktinė veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ vykdo netauriųjų metalo laužo perdirbimą ir didmeninę prekybą. Metalo laužas yra ūkyje netinkami naudoti daiktai: statybinės kilmės atliekos – armatūra, kampuočiai, viela, skardos lakštai, vamzdžiai; buitinės kilmės – kranai, puodai, bliūdai, kibirai, vamzdžiai. Metalinė pakuotė – tai pakuotė, į kurią buvo įdėti arba supakuoti daiktai – talpos, pakavimo viela, pakavimo skarda. L. Š. parodė, kad visa tai yra reglamentuota – išleisti aplinkos ministerijos įsakymai. UAB „F.“ turi metalo laužo supirkimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ aikštelėje 2015 metais buvo dvejos svarstyklės. Vienomis svarstyklėmis vienu metu buvo galima pasverti iki 15 t, kitomis – iki 3 t. Įmonėje 2015 metais buvo 2 krovininiai automobiliai: „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį galima buvo pakrauti 12-14 t, FIAT, valst. Nr. raidžių neprisimena, o skaičiai buvo (duomenys neskelbtini), į kurį galima buvo pakrauti iki 2-2,5 t. Taip pat buvo ir priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią galima buvo pakrauti iki 10 t. L. Š. parodė, kad metalo laužą ir metalinę pakuotę supirkinėjo iš fizinių ir juridinių asmenų, bet daugiausia supirkinėjo iš fizinių asmenų. Važiuodavo surinkti atliekas UAB „F.“ vairuotojai: J. S., A. D., A. D., J. V.. Taip pat parodė, kad surinkti atliekas važiuodavo ir pats. Minėtiems asmenims duodavo nurodymus, kur reikia važiuoti surinkti atliekas. Kartais duodavo nurodymus ir J. S.. J. S. UAB „F.“ dirbo vairuotoju, tačiau tai buvo senas darbuotojas ir įmonėje turėjo autoritetą, todėl jo kiti darbuotojai klausydavo. L. Š. parodė, kad UAB „F.“ 2015 metais kasos aparato nebuvo. Jis 2015 metais buvo kasininku, o J. S., A. D., A. D., J. V. buvo vairuotojai ir sandėlininkai. Pirkimo-pardavimo aktai visada buvo pildomi aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo aktų forma buvo kompiuteryje, kuris stovėjo aikštelės namelyje. Dažniausiai pildydavo tas darbuotojas, kuris ir pasirašydavo šį aktą. Aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydavo, kai supirkdavo mažesnį svorį iki 15 t. Su pardavėjais atsiskaitydavo pats L. Š. arba atskaitingi asmenys, kuriems jis paduodavo pinigus. Atskaitingi asmenys už gautus pinigus pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio. L. Š. negalėjo pasakyti, ko daugiau – metalinės pakuotės ar metalo laužo supirkinėjo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2015 metais, nesidomėjo tokia statistika. Būdavo taip, kad jis duodavo savo darbuotojams J. S., A. D., A. D., J. V. nurodymus aktuose įrašyti didesnius kiekius, negu realiai buvo supirkta iš akte nurodyto asmens. Kitos metalo rūšies nenurodydavo įrašyti. Kai nupirkdavo didesnį metalo kiekį, t. y., kai kiekis buvo virš 15 t, jį veždavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Veždavo su krovininiu automobiliu „MAN“. Veždavo tie patys vairuotojai ir jis pats. Veždavo į UAB „M.“ esančią aikštelę. Veždavo į (duomenys neskelbtini), nes UAB „F.“ buvo UAB „M.“ subrangovai ir turėjo pasirašę sutartį dėl pakuotės supirkimo. UAB „M.“ aikštelėje buvo svarstyklės iki 60 t. Kai atveždavo atliekas į (duomenys neskelbtini), ten jas sverdavo UAB „M.“ darbuotojai, po to tie darbuotojai pasakydavo svorį vairuotojui, o aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo surašomas pirkimo-pardavimo aktas. UAB „F.“ 2015 metais pardavė UAB „M.“ apie 500 t metalinės pakuotės. UAB „M.“ išrašė pažymą 100 t UAB „F.“ už perdirbimą, o UAB „F.“ išrašė 100 t pažymą už surinkimą ir pateikė C. Iš UAB „M.“ buvo gauti pinigai už 500 t metalinės pakuotės. Kiek gavo pinigų, negali pasakyti. Reikia žiūrėti buhalterinės apskaitos dokumentus. L. Š. neprisiminė, kaip buvo gauti pinigai – grynais ar pavedimu. Už pažymą UAB „M.“ UAB „F.“ neturėjo mokėti. Kai UAB „F.“ perrašė pažymą C., C.turėjo atsiskaityti su UAB „M.“, o UAB „M.“ turėjo atsiskaityti su UAB „F.“, tačiau UAB „M.“ su UAB „F.“ neatsiskaitė. UAB „F.“ neišrašė sąskaitos faktūros UAB „M.“. Pranešime apie įtarimą nurodytas visas metalinių pakuočių kiekis buvo įgytas UAB „F.“ vardu. Dalis metalinių pakuočių kiekio buvo įgyta iš fizinių asmenų, kurie nenorėjo būti identifikuojami, todėl perkant metalinę pakuotę iš kitų asmenų, išrašant jiems dokumentus (pirkimo-pardavimo aktus, pinigų išmokėjimo kvitus), juose kiekiai buvo padidinami tam, kad pateisinti metalinių pakuočių kiekius ir realiai išmokėtas pinigų sumas, kurios realiai buvo išmokėtos už pakuotes ir metalo laužą. Tokiu būdu buvo klastojami dokumentai bei apgaulingai tvarkoma UAB „F.“ buhalterinė apskaita, todėl jis nuoširdžiai gailisi. L. Š. tvirtino, kad jokios UAB „F.“ piniginės lėšos nebuvo pasisavintos, jos panaudotos metalinių pakuočių ir metalo laužo įsigijimui. UAB „F.“ apskaitytas metalinių pakuočių kiekis bei išmokėtos piniginės lėšos atitiko realią situaciją, tačiau tik iš dalies atitinka dokumentuose nurodytų fizinių asmenų pateiktus kiekius. Realiai dokumentuose nurodyti asmenys pateikė mažesnius kiekius, tačiau, kaip ir minėjo, jie buvo padidinti atsižvelgiant ir pridedant tą kiekį, kuris buvo įgytas iš neapskaitytų asmenų. Be to, 2017 m. gegužės 8 d. pranešime apie įtarimą nurodytas neatitikimas, susijęs su bendra metalinių pakuočių suma 88748 Eur, o pinigų išmokėjimo kvituose nurodyta suma – 58557 Eur, yra nulemtas to, kad su metalinę pakuote buvo superkamas ir metalo laužas, todėl bendra išmokėjimo suma kvituose ir nurodoma didesnė, nes ji apima apmokėjimą ir už metalo laužą. (t. 7, b. l. 21-26)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. S. parodė, jog jis dirbo UAB „F.“ vairuotoju, o L. Š. buvo jo darbdavys. Nurodymus duodavo L. Š.. J. S. teigė, kad jis važiuodavo paimti metalą iš žmonių, taip pat metalą atveždavo patys žmonės. Būdavo taip, kad žmonės paskambindavo ir nurodydavo, jog turi metalo laužo, arba L. Š. paskambindavo ir pasakydavo, kad liudytojas atvežtų metalo laužą iš žmogaus. Metalas būdavo pasveriamas, dokumentuose būdavo nurodoma, koks metalas ir kiek jo buvo atvežta, tuomet žmogui buvo mokami pinigai. Metalas buvo vežamas į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Būdavo atvejų, kai metalas buvo vežamas ir į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Metalas buvo sveriamas tiek aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiek aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Metalą sverdavo tiek liudytojas, tiek kiti žmonės. Kai metalą sverdavo liudytojas, reikėjo kompiuteryje pildyti metalo supirkimo aktą, kasos pajamų orderį. J. S. teigė, jog jis pildydavo du lapus. Viename lape rašydavo, koks metalas ir koks jo kiekis, kitame rašydavo, kiek sumokėta pinigų už atvežtą metalą. Dokumentus pildydavo kompiuteriu. L. Š. pasakydavo metalo laužo kainas, t. y., pagal kokias kainas yra superkamas metalas iš žmonių. Žmonės atveždavo įvairius metalo kiekius. Būdavo, kad žmogus atveža kilogramą ar du metalo, būdavo ir po 100 kg ar porą tonų, būdavo ir 5-7 t. Niekas neatveždavo 20 t metalo. Pats liudytojas yra vežęs apie 20 t metalo, toks sunkesnio ir storesnio metalo kiekis telpa į mašiną bei priekabą. Į sunkvežimį telpa apie 30-35 kubai metalo. Metalas pakraunamas su manipuliatoriumi, kuris yra prie mašinos. J. S. neatsiminė tokių atvejų, kad tris dienas iš eilės būtų atvežama po 24 t metalo. Liudytojas paaiškino, kad pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne visas aplinkybes, nes bijojo prarasti darbą. Vėlesnių apklausų metu suprato, kas gresia už melavimą, todėl pasakė taip, kaip buvo. Kai kuriuos dokumentus pasirašinėjo jis, kai kuriuos jau atspausdintus atnešdavo pasirašyti L. Š.. Jei žmogaus nebūdavo, L. Š. diktuodavo, ką rašyti. Vieną ar du kartus per mėnesį metalas buvo vežamas į kitą aikštelę. Kai konteineris, į kurį buvo kraunamas metalas, būdavo užpildomas, L. Š. nurodydavo, kur reikia išvežti šį metalą. Į konteinerį tilpdavo 25 kubai metalo. Vienas konteineris buvo 25 kubų, o vėliau buvo 35 kubų konteineris. Į sunkvežimį „MAN“ kartu su priekaba tilpdavo apie 70 kubų metalo. Metalo laužo ir metalinių pakuočių vertė šiek tiek skyrėsi, kainas sakydavo L. Š.. Kai žmogus atveždavo metalą, patikrindavo su magnetu. Jei magnetas limpa, reiškia yra juodas metalas, o jei magnetas nelimpa, reiškia yra spalvotas metalas. Pinigai būdavo palikti (duomenys neskelbtini) esančių patalpų stalčiuje, jei pinigų neužtekdavo, būdavo skambinama L. Š.. Tokio atvejo, kad tris dienas buvo supirkta po 20 t metalo, nebuvo. Aktus 160, 161 ir 162 pasirašė, tačiau iš tikrųjų tokio metalo nesupirko. Neklausė L. Š., kodėl reikėjo pasirašyti dokumentus, juo pasitikėjo. Metalą supirkdavo ir kiti įmonės darbuotojai. Nebuvo tokių atvejų, kad liudytojas turėjo pasirašyti dokumentus už kitus darbuotojus. Taip pat nebuvo tokių atvejų, jog metalas būtų perkamas be apskaitos dokumentų. Supirktas metalas buvo laikomas ne tik konteineryje, bet ir po stogu. Metalas buvo rūšiuojamas. Važinėjant po Vilniaus miestą su metalu nereikėdavo dokumentų, bet būdavo, kad išrašydavo kažkokius važtaraščius. Dažniausiai važiuodavo be važtaraščių. Nuvykus į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), būdavo užfiksuojamas svoris, metalas iškraunamas. Automobilį pasverdavo su kroviniu ir be krovinio. Metalą nuvežus į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), greičiausiai nereikėdavo pasirašyti. I. D. yra draugo tėvas. Aktas, kurio numeris yra 162, ir I. D. atsirado L. Š. iniciatyva. L. Š. paprašė įrašyti daugiau metalo. Realiai I. D. neturėjo tokio kiekio metalo. Paprastai iš I. D. būdavo paimama 1 ar 2 t metalo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar pažįsta Š. Š. ir T. Š.. Kaune krovė spalvotą metalą. Yra kažką vežęs iš kažkokio buto Vilniuje, tačiau kur tas butas buvo, neatsiminė. Iš buto buvo nešama vonia, buvo 200 ar 500 kilogramų metalo. Būdavo atvejų, kad L. Š. pats atveždavo metalą ir jį išveždavo iš aikštelės.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad UAB „F.“ jis dirba vairuotoju nuo 2013 metų. Kur registruota UAB „F.“, jis tiksliai nežino. Faktinė UAB „F.“ veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ veikla yra metalo laužo, metalinių pakuočių ir transporto priemonių supirkimas. Kiek jam žinoma, yra tik viena metalo supirkimo aikštelė – (duomenys neskelbtini). Jam teko vežti metalo laužą ir į (duomenys neskelbtini). Ten veždavo metalo laužą, metalinės pakuotes iš fizinių asmenų ir iš (duomenys neskelbtini). Nurodymus dėl vežimo duodavo UAB „F.“ direktorius L. Š.. L. Š. nurodydavo adresus, kur reikia nuvažiuoti. Nuvažiavęs pas nurodytą asmenį, surinkdavo atliekas, pakraudavo į mašiną ir veždavo jas į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini). Surinkti atliekų važiuodavo vienas. Kodėl veždavo į skirtingas aikšteles, paaiškinti negali, tokie buvo L. Š. nurodymai. Po pakrovimo pardavėjas važiuodavo iš paskos į aikštelę, kur atliekos buvo sveriamos. Pardavėjas ne visada dalyvaudavo sveriant atliekas. Buvo tokių atvejų, kai pardavėjas atvažiuodavo kitą dieną. Metalo laužo sutartis aktus rašydavo jis ir kiti darbuotojai. Taip pat rašydavo pinigų išmokėjimo kvitus. Pinigus duodavo L. Š.. Apie tai, jog pinigus gavo, jis pasirašydavo ant kažkokio dokumento, kurio pavadinimo negali pasakyti. Jam teko važiuoti ir į Kauną surinkti atliekų, surinkinėjo spalvotojo metalo laužą, metalines pakuotes. Jam priskirtos transporto priemonės „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos numerio neatsimena, FIAT Ducato, Mercedes – valstybinių numerių neprisimena. Į transporto priemonę su priekaba galima pakrauti 20-23 t. Už kasos aparatą J. S. nėra atsakingas, už grynųjų pinigų išmokėjimą yra atsakingas. Surinktas ir atvežtas atliekas į aikštelę kartais sveria ir A. D., J. V., A. D.. Atliekų pardavėjai ne visada dalyvauja sveriant atliekas. Ant parodytų dokumentų yra jo parašas, jis atspausdino šiuos dokumentus pats. T. Š. ir Š. Š. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir juos pasirašė, jis jiems išmokėjo pinigus. Ar tą pačia dieną jie atvažiavo, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Iš I. D. taip pat surinko atliekas, sumokėjo jam pinigus ir surašė sutarties aktą. Jis surašė 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 160, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,880 t ir 2985,60 Eur sumą, 2015 m. kovo 20 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 160 2836,32 Eur; 2015 m. kovo 23 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 161, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 24,620 t ir 2954,40 Eur sumą, 2015 m. kovo 23 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 161 2806,68 Eur; 2015 m. kovo 24 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 162, nurodė surinktų metalinių pakuočių kiekį – 23,920 t ir 3109,60 Eur sumą, 2015 m. kovo 24 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 162 3526,02 Eur. I. D. pažįsta, jis yra jo kaimynas. Kitų asmenų nepažįsta. Nuvažiuoti pas šiuos asmenis ir surinkti atliekas nurodė L. Š.. Šiuos metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus ir pinigų išmokėjimo kvitus atspausdino ir pasirašė jis, perdavė L. Š.. Už surinktas atliekas atsiskaitydavo aikštelėje. Pinigus atsiskaityti su atliekų pardavėjais išduodavo L. Š.. L. Š. niekada neduodavo pasirašyti dokumentų, t. y. metalo laužo sutarties-aktų, pinigų išmokėjimo kvitų, kai J. S. nedalyvavo supirkime (t. 7, b. l. 155-159).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. taip pat parodė, jog UAB „F.“ dirba vairuotoju, visada vykdo L. Š. nurodymus. L. Š. nurodydavo adresus, kur turėdavo nuvažiuoti paimti metalo laužą. Jis važiuodavo pas fizinius ir juridinius asmenis. J. S. paaiškino, kad metalinė pakuotė yra skardinės, statinės, metaliniai kibirai, balionėliai, o metalo laužas yra vamzdžiai, kampuočiai, skardos. Realiai jis nelabai skiria metalinę pakuotę nuo metalo laužo. Kiek prisimena, 2015 metais jis vairavo transporto priemonę „FIAT DUCATO“, valstybinių numerių neprisimena. Į šitą transporto priemonę galima buvo pakrauti iki 2,5 t metalo laužo. Dažniausiai supirkinėjo tik metalo laužą, metalinių pakuočių iš fizinių asmenų nesupirkinėjo. Jis turėjo teisę atsiskaityti su žmonėmis. Paprastai jis atsiskaitydavo su žmonėmis aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Pinigus atveždavo į aikštelę L. Š. ir juos paduodavo jam, už duotus pinigus jis pasirašydavo, bet neprisimena ant kokio dokumento. Aikštelės teritorijoje, vagonėlyje stovėjo kompiuteris. Būdavo taip, kad jis juo atspausdindavo metalo laužo pirkimo pardavimo aktus-sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitus. Duomenis, kuriuos turėjo surašyti, pasakydavo L. Š. (pardavėjo asmens duomenis, duomenis apie metalo rūšį, duomenis apie kiekius, kainą). Metalo laužą sverdavo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Aikštelėje buvo svarstyklės, ant kurių galima buvo pasverti iki 2 t. Pats asmeniškai sverdavo metalą, bet sverdavo tik tai, ką pats atveždavo. Tai nebuvo dideli kiekiai (iki 1,5 t). Metalinių pakuočių šioje aikštelėje niekada nebuvo. Metalo laužą išveždavo į L. Š. nurodytas vietas, t. y. į (duomenys neskelbtini) arba į (duomenys neskelbtini) „E.“. Kai veždavo į (duomenys neskelbtini), vairuodavo automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį kraudavo iki 15 t metalo laužo. Veždavo minėtu adresu 1-2 kartus per mėnesį. UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkė moteris. Jos niekada nematė, kiek žino, jos darbo vieta buvo Panerių gatvėje. Su buhaltere jokių reikalų niekada neturėjo. J. S. teigė, kad 2015 m. kovo 20 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 160 ir 2015 m. kovo 20 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 160 pasirašė bei atspausdino ne jis. 2015 m. kovo 23 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 161, atspausdino ne jis, tačiau jį pasirašė. Aktą davė pasirašyti L. Š., jis nesigilino, už ką pasirašė, dokumento neskaitė. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 161 pasirašė jis, 2806,68 Eur neišmokėjo. 2015 m. kovo 24 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį-aktą Nr. 162 pasirašė ne jis. Taip pat jis nespausdino ir nepasirašė Pinigų išmokėjimo kvito Nr. 162. Š. Š. ir T. Š. nepažįsta. I. D. pažįsta, nes jis yra jo draugo tėvas. Jis atveždavo metalo laužą. Dažniausiai atveždavo iki 1 t. Jis nežino, ar ant Pinigų išmokėjimo kvito Nr. 162 yra I. D. parašas (t. 7, b. l. 160-163).

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. taip pat parodė, jog apklausos metu jam parodytus metalo laužo pirkimo-pardavimo aktus ir pinigų išmokėjimo kvitus, kurių numeriai 160, 161, 162, pagamino jis. Šiuos dokumentus jis atspausdino kompiuteriu, kuris buvo aikštelėje, vykdydamas UAB „F.“ direktoriaus L. Š. nurodymus. L. Š. nurodė informaciją, kurią jis turėjo įrašyti. Pinigų sumų, nurodytų pinigų išmokėjimo kvituose, neišmokėjo. Metalinių pakuočių, nurodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktuose, nesupirko (t. 7, b. l. 164-166).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, jog L. Š. buvo UAB „F.“ direktorius, o jis šios įmonės darbuotojas. Jis iš pradžių atliko vairuotojo funkcijas, o vėliau dirbo sandėlininku. Kai buvo vairuotojas, vežiojo metalą. Metalą vežiojo transporto priemone, kurioje telpa iki 3,5 t metalo. Jo funkcija buvo atvežti metalą, jį pasverti ir sumokėti žmogui. Kai dirbo vairuotoju, jokių reikalų su pinigais neturėjo. Metalą atveždavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Metalą atveždavo jis arba pats žmogus. Kai dirbo sandėlininku, rūšiuodavo metalą ir išduodavo dokumentus. Į sandėlininko funkcijas įėjo pareiga prižiūrėti sandėlį, rūšiuoti ir priiminėti metalą. Kai vairuotojas atveždavo metalą ir kai jį pasverdavo, liudytojas fiksavo, kiek yra metalo. Už nedidelius kiekius metalo sumokėdavo liudytojas, o už didesnius kiekius sumokėdavo L. Š.. L. Š. ne visada būdavo aikštelėje. Žmonės paprastai neatveždavo didelių kiekių, nes nebuvo galimybių jų pasverti. Didesnius kiekius veždavo tiesiai į pridavimo punktą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokių kiekių, kurie yra nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyse, liudytojas nėra matęs. Iš metalo pakuočių daugiausiai buvo skardinės. Supirkinėdavo aliuminį, varį, žalvarį, tai yra spalvoto metalo laužą. Buvo tokių atvejų, kad reikėjo sverti 5 t. Liudytojas paaiškino, jog sandėlininku dirbo neilgai, apie 5 t metalo yra tekę sverti tris ar keturis kartus. Maksimalus metalo kiekis, kurį yra pasvėręs, tikriausiai buvo apie 5 t. Atvejai, kai sveriama apie 5 t metalo, buvo pakankamai išskirtiniai. Kas mokėdavo pinigus, kai atveždavo apie 5 t metalo, liudytojas negalėjo pasakyti. Greičiausiai atsiskaitydavo L. Š.. Žmonės dažniausiai atveždavo mažus kiekius – toną ar pusę tonos. Kai jis priimdavo metalą, jį pasverdavo ir sumokėdavo pinigus, atspausdindavo dokumentą. Jame būdavo nurodytas metalo kiekis ir kaina. Jei mažesnė suma, pats mokėdavo, o jei didesnis kiekis, greičiausiai buvo iš anksto sutarta kaina. Visais atvejais pildydavo dokumentą. Dokumentas su metalo kiekiu ir kaina nukeliaudavo pas L. Š., dokumentas būdavo paliekamas prie kompiuterio. Tuo metu, kai dirbo sandėlininku, nebuvo daugiau sandėlininkų. L. Š. nurodė įrašyti metalo kiekius ir pinigų sumas, o kartais tik nurodydavo įrašyti metalo kiekius, o sumas vėliau įvesdavo. Būdavo atnešamas dokumentas arba būdavo pasakyti skaičiai. Kartais atnešdavo po vieną dokumentą, kartais po kelis. Juose buvo nurodyta kaina ir masė. Kai kurių asmenų, kurie pridavė metalą, liudytojas nėra matęs. Matė tuos, kurie atveždavo metalą į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o kitų asmenų greičiausiai nėra matęs. Ateidavo dažniausiai tie patys žmonės, buvo pasakyta, kad jiems rašyti konkretų kiekį pagal konkrečią kainą. Tie žmonės nereikalaudavo duoti pinigų, jei didesnis kiekis būdavo įrašomas. Tie žmonės gyveno šalia esančiame name, jie atrodė asocialūs. A. D. parodė, jog jis disponuodavo tik 200-300 Eur per savaitę. Juridiniai asmenys atveždavo žymiai daugiau metalo. Liudytojas juridiniams asmenims už metalą negalėjo mokėti, nes tokiam kiekiui nebūdavo pinigų. Iš juridinių asmenų gautą metalą tik sverdavo. Dokumentą dažniausiai atveždavo vairuotojas, liudytojas tik pasverdavo ir išrūšiuodavo. Kai pasirašydavo už didesnius kiekius, nusprendė, kad daro negerai, todėl ir išėjo iš darbo. A. D. teigė, kad nebendravo su buhalterija dėl kiekių, nesiderino prie buhalterijos. Jam neteko dalyvauti UAB „M.“ produkcijos, metalo pakuočių pardavime. Tuo klausimu tikriausiai užsiėmė L. Š.. Jis nematė, kad būtų vežama tam tikra pakuotė į UAB „M.“. Galimybė buvo vežti tokius kiekius, o ar buvo vežta, nežino. L. Š. daug neaiškino, kodėl prašo padidinti kiekius, pasirašyti ant dokumentų. Jis nepasirašinėjo važtaraščių apie tai, kad tas kiekis yra išvažiavęs į UAB „M.“ iš sandėlio. Negali atsakyti, kodėl balandžio mėnesį buvo tiek daug metalo. Juodą metalą rūšiuodavo į skardą ir storą metalą, aliuminį rūšiuodavo į septynias pozicijas, dar buvo cinkas. Skardinės priskiriamos metalinei pakuotei. Metalas keliaudavo arba į (duomenys neskelbtini), arba į kitą šalia esančią aikštelę, arba į (duomenys neskelbtini) esančią supirkimo aikštelę. Sunkus metalas į kitas aikšteles keliaudavo kartą į savaitę, daugiausiai du kartus. Metalą išveždavo konteineriais. Konteineryje galėjo tilpti iki 10 t metalo. Kai juridiniai asmenys atveždavo didesnį kiekį, visų pirma metalas buvo rūšiuojamas. Jis buvo išvežamas vieną, du kartus per savaitę, nes prisipildydavo konteineris. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis A. D. parodė, kad nuo 2014 m. vasaros iki 2015 m. vasaros dirbo UAB „F.“ vienuolika mėnesių dirbo vairuotoju, o vieną mėnesį dirbo sandėlininko pareigose. L. Š. buvo direktorius ar vadybininkas. Įtariamasis turėjo priimti metalą, sverdavo atneštą metalą ir sumokėdavo pinigus. Pinigus gaudavo iš L. Š.. Metalo gaudavo mažiau, o dokumentuose nurodydavo, jog gaudavo daugiau. Dokumentus pasirašė jis. Vykdė L. Š. nurodymus, nes nenorėjo prarasti darbo. Pinigus mokėjo už realiai gautą metalo kiekį. Superkamas buvo metalo laužas ir metalinė pakuotė. Šiek tiek atidėdavo metalo laužo ir pakuočių. Daugiau buvo metalo laužo. Aikštelėje nebuvo galimybių sverti tokių kiekių. Būdavo į dieną 3 t, būdavo ir taip, kad nieko nebūdavo. Metalo laužas yra skardos gabalas – lova, kėdės, šiaip metalas, nesusijęs su pakuote. Buvo spalvoto metalo, aliuminio, vario. A. D. buvo priskirtas nedidelis automobilis. Automobiliu vežiodavo metalą, kuris neužima daug vietos ir nėra itin sunkus. Iš sandėlio veždavo perpardavimui. Juodą metalą veždavo į (duomenys neskelbtini). Jis nevežė metalinės pakuotės, nes didelio kiekio negalėjo paimti į mikroautobusiuką. Už metalą atsiskaitydavo grynais pinigais. L. Š. atveždavo pinigus, jeigu trūkdavo pinigų, paskambindavo L. Š. ir šis atveždavo 200-300 Eur. Įtariamasis tik pasverdavo metalą. Metalo laužo duomenys atitikdavo tikrovę. Pakuotes sverdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. D. bei klientai nedalyvaudavo pakuotės svėrime. Kai atveždavo į (duomenys neskelbtini), tai klientai dalyvaudavo svėrime. Klientai matydavo aktus ir pasirašydavo tuose aktuose. Kasoje būdavo 200-300 Eur. Aktus palikdavo ant stalo, juos pasiimdavo L. Š.. L. Š. buvo atsakingas už kasą. Dokumentų iš anksto negalima atspausdinti, kadangi nėra žinomi asmenų vardai bei pavardės. Aktus atspausdindavo tuo metu, kai būdavo klientas. A. D. teigė, jog jis pagal jo pasirašytus dokumentus metalinės pakuotės nesupirko ir pinigų už ją neišmokėjo. Būdamas vairuotoju į (duomenys neskelbtini) vežė tik metalo laužą, bet metalo pakuočių nevežė. L. Š. pasirašė ant darbo sutarties kaip darbdavys. Klausė jo kaip darbdavio. Apklausos metu įtariamasis nurodė, jog E. M. ir E. Š. nepažįsta. V. S. nepažįsta, I. J. nepažįsta, D. L., I. A., J. Č., M. J., S. L., B. M., V. B., S. Č. nepažįsta, žino, kad N. M. kažkur prie Užtvankos g. gyveno, bet jo nepažįsta, A. M. nepažįsta. Iš darbo išėjo, nes nepatinka pasirašinėti popierius, kurių nemato (t. 8, b. l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad 2014 metais įsidarbino UAB „F.“, kur dirbo iki 2015 m. gegužės mėnesio. Dirbo vairuotoju, vėliau sandėlininku. Taip pat buvo atsakingas už pinigus, skirtus užsipirkimui. L. Š. buvo atsakingas už kasą, kuris jam ir paduodavo pinigus. Kai paduodavo pinigus, A. D. pasirašydavo dokumentą. L. Š. paduodavo pinigus vieną kartą per savaitę. Tai nebuvo didelė pinigų suma, paduodavo iki 200 Eur. Paduodavo po 50, 100 Eur, o kartais ir 300 Eur. Pinigai buvo skirti atsiskaityti už fizinių asmenų priduotą metalo laužą ir metalinę pakuotę. A. D. parodė, jog bendrovės veikla buvo įvairaus metalo laužo supirkimas. Tai yra spalvotojo, juodojo metalo laužo, metalinės pakuotės supirkimas. PET pakuotės ir stiklo pakuotės nesupirkinėjo. Nežino, ar supirkinėjo elektros įrangą, bet matė, kad stovėjo sandėlyje. Kiek jam yra žinoma, UAB „F.“ turėjo metalo laužo supirkimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ neturėjo didelių svarstyklių, todėl veždavo pasverti į (duomenys neskelbtini). Kai dirbo vairuotoju, UAB „F.“ neturėjo svarstyklių, kurias galima būtų nusivežti pas fizinius asmenis. Paprastai fiziniai asmenys važiuodavo į (duomenys neskelbtini) pasverti priduotą metalo laužą. (duomenys neskelbtini) galima buvo pasverti vienu metu iki 2 t. Į (duomenys neskelbtini) veždavo sverti, kai į sunkvežimį buvo pakrautas didelis svoris, ir ant svarstyklių užvažiuodavo visa mašina su priekaba. Jis tuo metu turėjo tik B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, todėl galėjo pakrauti tik iki 1,5 t. Jis vairuodavo „Mercedes Benz“. A. D. teigė, jog vežė metalo laužą į (duomenys neskelbtini) tada, kai UAB „F.“ parduodavo savo supirktą metalą UAB „M.“. Už kasą buvo atsakingas L. Š., kasos aparato (duomenys neskelbtini) nebuvo. Kai dirbo vairuotoju, jis niekada nesverdavo atvežtų prekių. Kai dirbo sandėlininku, pats sverdavo. Sverdavo visi, kas dirbo sandėlininkais. Apklausos metu dėl jam parodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo aktų ir pinigų išmokėjimo kvitų parodė, kad parodyti dokumentai yra žinomi, parašai yra jo. A. D. juos atspausdino. Pagamino kompiuteriu, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini). A. D. parodė, kad, kai buvo sandėlininku, pas nurodytus aktuose asmenis pats nevažiavo. Buvo taip, kad L. Š. nurodė pagaminti ir atspausdinti minėtus dokumentus – metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis ir pinigų išmokėjimo kvitus. Nurodė įrašyti minėtose dokumentuose fizinių asmenų pavardes, iš kurių neva tai buvo supirktos metalinės pakuotės, nurodė įrašyti metalinių pakuočių kiekį bei pinigų sumas, kurių A. D. neišmokėjo. Kai kurios pavardės A. D. yra žinomos, tai asmenys, kurie atnešdavo tik nedidelį kiekį metalo iki 1 t. Šiuos paruoštus ir atspausdintus dokumentus A. D. palikdavo būdelėje ant stalo, kuriuos vėliau pasiimdavo L. Š.. Tokio kiekio metalinių pakuočių A. D. nematė, nesvėrė, pinigų neišmokėjo. Ar realiai buvo supirktas toks kiekis metalinių pakuočių UAB „F.“, nežino. Jis tokio kiekio pats nesvėrė, pinigų už tai nemokėjo. A. D. parodė, kad kartais pasakydavo tik kiekį metalinių pakuočių, kurį reikėdavo įrašyti į aktą. Kai ateidavo koks asmuo ir priduodavo mažą kiekį metalo, A. D. tik prirašydavo didesnį kiekį pagal L. Š. nurodymus. Tokių dokumentų pasirašymas išprovokavo išėjimą iš darbo (t. 7, b. l. 146-149).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad L. Š. pasiūlė dirbti sandėlio vadovu UAB „F.“. Jis tuo metu atidarinėjo savo asociaciją „B.“, turėjo laiko, todėl pagalvojo, kodėl nepabandžius. Pradėjo dirbti UAB „F.“. Liudytojui viskas buvo nauja. Kol bandė suprasti visą sistemą, tuo pačiu metu kūrė savo asociaciją. Per dvi savaites, kurias dirbo, vieną ar dvi dienas nebuvo darbe, kadangi tvarkė reikalus su asociacija. Paprašė L. Š., kad duotų laiko, nes turi sutvarkyti savo reikalus su asociacija. Liudytojas aiškino, kad jis pradėjo vesti paskaitas gimnazijoje, todėl L. Š. pasakė, jog žiūrės, ar dirbs pas jį. Dvi savaites rūpinosi veikla su savo asociacija ir po to nusprendė, kad nesugebės dirbti ir asociacijoje, ir UAB „F.“, nes ten reikia atsėdėti 8 val. Pasakė L. Š., kad nedirbs. Tiksliai neatsimena, kada įsidarbino UAB „F.“. Įmonėje jis turėjo priimti krovinius, patikrinti, kokia medžiaga atvežta. Buvo sunku, nes negalėjo suprasti, kur, koks metalas atvažiuoja. Pagrindinė pareiga buvo priimti, išrašyti faktūrą, žiūrėti vidinę buhalteriją, bet buvo labai sunku, nes daug naujų pavadinimų, medžiagų atvežimas, išvežimas, viskas buvo nauja. Sunkiai sekėsi atlikti sandėlio vadovo funkcijas, todėl suprato, jog reikia žmogaus, kuris gali save stipriau paaukoti. Su atsiskaitymais buvo mažai susipažinęs, nes buvo atvažiavęs tik vienas vyresnio amžiaus asmuo, kuriam išrašė sąskaitą ir tai dar reikėjo mokintis. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek sąskaitų išrašė. Atsimena tą vyresnio amžiaus vyrą, kuris atvežė metalą, bet ir tai liudytojas buvo kontroliuojamas kito darbuotojo, kad teisingai suvestų duomenis į kompiuterį. Tas vyresnio amžiaus vyras atvežė labai mažai metalo. Su metalą atvežusiu asmeniu reikėdavo atsiskaityti. Buvo išrašomas dokumentas tam tikram metalui. Ką reikėjo įrašyti į dokumentą, negali nurodyti. Pinigai buvo išmokami pagal sveriamą metalo kiekį. Buvo labai daug sunkumų, kadangi reikėjo atskirti, kur juodas metalas, kur aliuminis, dar kažkoks kitas metalas. Per dvi savaites gavo labai daug informacijos. Pinigų kiekis, kuris turi būti sumokėtas už metalą, priklauso nuo metalo rūšies ir svorio. Liudytojas negalėjo pasakyti, kas turėjo atsispindėti išrašomame dokumente. Išmokama suma buvo fiksuojama, nes buvo kompiuteris, programa, buvo važtaraščio numeris, pagal kurį turėjo įvesti, o kaip po to buhalterija viską tvarkė, nežino. Liudytojas teigė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). Ten buvo kameros. Norint įvažiuoti į teritoriją, reikėjo paskambinti telefonu, kad vartai atsidarytų, išvažiuojant taip pat. Su L. Š. buvo susitikęs pasirašyti atleidimo iš darbo dokumentus. L. Š. pasakė, kad buvo atvežtos kažkokios pakuotės, kol nebuvo liudytojo ir jis pasirašė dokumentus. Kiek sąskaitų buvo, neatsiminė, bet viena buvo pasirašytas ne jo ranka. Kai dirbo UAB „F.“, neteko matyti, kad būtų mokamos didesnės pinigų sumos už superkamą metalą. Jis neprisiminė, ar UAB „F.“ buvau įdarbintas oficialiai, klausimų dėl to nekilo. Atleidimo metu buvo paaiškinta, kad, kai jo nebuvo, buvo atvežtos pakuotės, o kadangi tuo metu jis buvo sandėlio vadovas, turėjo pasirašyti dokumentus. Jis neatsiminė, ar kiti asmenys supirkinėdavo metalo laužą. Aikštelėje buvo dar vienas žmogus, kuris kontroliavo liudytoją. Tas asmuo buvo A. D.. A. D. stovėdavo šalia, sakydavo, koks yra metalas. Dokumentų, kuriuos davė pasirašyti, turinio neskaitė, sumų nežiūrėjo, tiesiog pasirašė. Liudytojas neprisiminė, ar, pradėjus darbą, buvo paaiškinta tvarka ir pareigos, kurias turės atlikti kaip sandėlininkas. Buvo paaiškinta, ką reikės išmokti. Negalėjo nurodyti, ar jam buvo parodyta patalpa, už kurią bus atsakingas. Jo darbo vieta buvo vagonėlis, kuriame buvo kompiuteris, seifas, šalia buvo rūbinė ir stalas, kur visi valgė, ir sandėlis. Metalas buvo laikomas teritorijoje. Kai pradėjo dirbti, toje teritorijoje buvo metalo. Netikrino ir neskaičiavo, kiek buvo metalo, ar kiekis sutampa su buhalterija. Būdavo atvežamos pakuotės, sveriamos, rūšiuojamos pagal rūšį, po to vėl išvežamos. Kai atveždavo metalą, liudytojo neprileisdavo prie to metalo svėrimo bei pinigų išmokėjimo. Su laiku turėjo šią sistemą suprasti. Per tokį trumpą laiką nespėjo suprasti, kas ten yra. Buvo fiksuojamas atvežamas ir išvežamas metalas, nes, kaip liudytojas suprato, L. Š. buvo pasirašęs sutartis su kažkokiomis įmonėmis. Liudytojas neatsiminė, ar tuo metu, kai pasirašė atleidimo dokumentus, tarp jų buvo dokumentai, patvirtinantys, kiek turto palieka ir perduoda. Realiai UAB „F.“ nebedirbo nuo 2015 m. kovo 5 d., o darbo sutartį nutraukė 2015 m. kovo 31 d., nes liudytojo pagrindinis tikslas buvo asociacija, L. Š. paprašė, kad duotų laiko susitvarkyti su pamokomis. Vėliau suprato, kad nespės per du darbus.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis J. V. parodė jis įsidarbino 2015 m. vasario 19 d., o 2015 vasario 2 d., atidarė asociaciją „B.“, yra jos prezidentas. L. Š. pasiūlė pas jį būti sandėlio vadovu. Pasiūlymą priėmė ir dirbti pradėjo 2015 m. vasario 19 d. Tuo pat metu pradėjo plėsti veiklą asociacijoje. Apie 2015 m. kovo 5 d. UAB „F.“ nebedirbo. Įmonėje dirbo apie dvi savaites, per tiek laiko nespėjo įsivažiuoti į sistemą. Paprašė L. Š. laiko užbaigti su savo darbais. L. Š. pakišo dokumentus, sakė pasirašyti, aiškino, jog, kai įtariamojo nebuvo dvi savaites, todėl reikia pasirašyti dokumentus. Dokumentus pasirašinėjo atleidimo metu. Iš šešių dokumentų vienas suklastotas, nes ten ne įtariamojo parašas. Dokumentus pasirašė nepatikrinęs, ar realiai tos operacijos buvo padarytos. Pasitikėjo L. Š.. Algos gavęs nėra, jokios finansinės naudos iš darbo įmonėje negavo. Porą kartų ten būdamas supirko metalo laužą, metalinių pakuočių net nematė, su jomis nedirbo. Įmonėje buvo seifas, seife paprastai nebūdavo daugiau kaip 150 Eur. Kai sverdavo metalą, klientai visada būdavo šalia. Ten kiekvieną metalą sverdavo atskirai. Žmonių, kurie priduodavo metalus, nepažįsta. Pinigų, kurie nurodyti sutartyse ir kvituose, nematė. Susitikus su L. Š., dokumentai jau buvo paruošti, liko tik pasirašyti. J. V. negalėjo nurodyti, ar dokumentus buvo dar kas nors pasirašęs. Pasirašydamas dokumentus, sumų netikrino (t. 8, b. l. 97-98).

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. taip pat parodė, kad UAB „F.“ oficialiai dirbo nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. kovo 31 d., bet realiai dirbo tik dvi savaites, t. y. nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Dirbti UAB „F.“ jam pasiūlė L. Š.. Su L. Š. jie susipažino blaivybės grupėje. L. Š. pasiūlė sandėlio vadovo pareigas (duomenys neskelbtini). UAB „F.“ veikla – metalo laužo supirkimas. Pagal pareigas jis priiminėjo, svėrė, rūšiavo tiek spalvotąjį, tiek juodąjį metalo laužą. Prie jokių transporto priemonių jis priskirtas nebuvo, su jokia UAB „F.“ transporto priemone nevažinėjo ir metalo nevežiojo. Nedirbo nuo 2015 m. kovo 5 d. įmonėje, nes pradėjo dirbti savo įsteigtoje asociacijoje „B.“. Asmenų, nurodytų metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse, jis nepažįsta, realiai jokių tuose dokumentuose nurodytų statinių, dėžučių, skardų, puodų, profilių ir kitų šiuose dokumentuose nurodytų daiktų, jis nepriiminėjo. Jokių pinigų nei dalimis, nei visa suma – nurodytų šiuose dokumentuose, jis niekam nemokėjo. Dirbant UAB „F.“ pinigus jis yra išmokėjęs apie du kartus ir mokėjo iki 150 Eur. Išmokėjo už atvežtą metalo laužą, o išrašytus ir pasirašytus dokumentus perdavė L. Š.. Ar jis tuos dokumentus pristatė į buhalteriją, nežino. Jokių dokumentų neklastojo, jokioje nusikalstamoje veikoje nedalyvavo. Jis L. Š. buvo įtikintas, kad nurodyti dokumentuose daiktai buvo, o pinigai už juos buvo išmokėti (t. 7, b. l. 151-154).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, jog tvarkė namus surinko buitinę techniką, įvairias mašinų detales ir viską pridavė. Metalą vežė tris ar keturis kartus. Vežė į supirktuvę, kuri yra (duomenys neskelbtini) g. Su priekaba daugiau tonos negalėjo pavežti. Vežė po pilną priekabą. Už priduotą metalą buvo sumokėta po 100 Lt ar 200 Lt. Kai vežė metalą paskutinį kartą, gavo kažkiek eurų. Metalą pridavinėjo galbūt 2015 m. ar 2016 m. Nei vieno karto nėra gavusi 950 Eur. Kiekvieną kartą už metalą buvo sumokama, kai jis buvo priduodamas. Pinigus greičiausiai mokėdavo tas pats asmuo, kuris sverdavo atvežtą metalą. Pirkimo pardavimo aktą pasirašė ne ji. Ji yra pridavusi penkis maišus, kurių talpa 100 litrų, dėžučių nuo konservų. Ji pasirašydavo kvitus, tačiau neprisiminė, ar buvo rašomi priėmimo aktai. Pasirašydavo tik vieną dokumentą. Ji pati neskaičiuodavo, kiek jai turėjo būti sumokėta už metalą, jai būdavo paskaičiuojama ir sumokama. Iš VMI nėra gavusi paklausimų. Per visus kartus, kai pridavė metalą, nelabai galėjo susidaryti 950 Eur suma. Už metalą buvo mokama litais, tik paskutinis kartas buvo eurais. Už pakuotes ji negalėjo gauti 90 Eur, nes maišai buvo lengvi. Jokių statinių nebuvo. Skardinės buvo pigios, už jas turėjo gauti centus, nes buvo pigiausia skarda. Vienas maišas svėrė apie 4-5 kg.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, jog jos miręs sūnus turėjo keturias mašinas. Jos visos buvo senos ir stovėjo kieme, buvo nevažiuojančios, todėl ji nusprendė jas priduoti. Pridavė UAB „F.“, esančiai (duomenys neskelbtini). Vežė apie 6-5 kartus. Kiekvieną kartą jai nebuvo mokama didesnė nei 200 Eur suma. Metalą veždavo su lengvąja mašina arba su priekaba. Ji pardavė autodetales, variklius, supjaustytus kėbulus ir statybines atliekas (profiliai, kampuočiai). Pagal Metalo laužo pirkimo-pardavimo aktą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 191 ji nepardavė nurodytų atliekų, nurodytos pinigų sumos – 950,96 Lt ji vienu metu negavo. Be to, jai parodytame Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 191 rašysena ir parašas yra ne jos (t. 3, b. l. 94-95).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. taip pat parodė, jog metalo laužas yra geležis, varis, aliuminis, stogo skarda. Iki 2 mm storio yra skarda, virš 2 mm yra metalas. Ji nežino, kas yra metalinė pakuotė. Mano, kad tai yra tara, supakuoti daiktai į metalines pakuotes. Į UAB „F.“ pridavė senas mašinų detales, keturis šaldytuvus, ne daugiau kaip dvi skalbimo mašinas, tris dujines virykles, apie 50 ar 60 kvadratinių metrų stogo skardos. Bendro metalo svorio nurodyti negalėjo, nes neprisimena. Kiek pinigų gavo, neprisimena. Metalą su savo kaimyno priekaba veždavo pati į (duomenys neskelbtini) gatvę. Vežė iki penkių kartų. Kiek prisimena, buvo litai, o vėliau eurai. Vienas vežimas galėjo būti ne daugiau kaip 500 kg. Pakuočių tikrai nebuvo. Nuo alaus skardinių nebuvo. Skardinės nuo konservų, dažų buvo. Pridavė ne daugiau kaip 10 maišų (maišai skirti šiukšlėms 100 litrų). Skardinės buvo nesupresuotos. Ji dalyvavo metalo svėrime. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 191 pasirašė ne ji. Pinigų išmokėjimo kvitą taip pat pasirašė ne ji. Ji nepridavė 1822 kg metalinės pakuotės. Pinigų išmokėjimo kvite nurodyta suma 950,96 Eur jai nebuvo išmokėta vienu kartu. Prisimena, kad daugiausiai buvo išmokėta per vieną kartą apie 250 Lt. Prisimena, kad pasirašinėjo dokumentus. Dokumentų turinio neskaitė. Kas išmokėdavo pinigus, pasakyti negali, kažkokie vyrai (t. 3, b. l. 99-100).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. Č. parodė, kad jis nuvežė metalą į supirkimo punktą, esantį šalia (duomenys neskelbtini), jį pridavė ir jam buvo išrašyti popieriai. Daugiau tame metalo supirkimo punkte nėra buvęs. Vežė juoduosius metalus, o ne spalvotuosius. Nuvežė apie 400 kg metalo. Metalas buvo vežamas vieną kartą. Žmogus, kuris priiminėjo metalą, paklausė, ar reikia išrašyti popierių, liudytojas pasakė, jog reikia. Popierius buvo išrašytas. Kas buvo išrašyta popieriuje, nežino, nes nemoka lietuvių kalbos. Už priduotą metalą galimai gavo 400 Lt. Nevežė statinių, dėžučių, kranų, skardos, vamzdžių. Metalą vežė samdytu automobiliu, sunkvežimiu. Neatsimena, ar buvo keturios tonos metalo. Metalas buvo pasvertas. Automobilyje buvo tik liudytojo metalas. Metalo pardavimo nedeklaravo VMI, nes mokesčių negrąžina. Jo buvo prašoma pasirašyti dokumentuose, kuriuose buvo nurodytas didesnis kiekis metalo. Prašė tas, kas dirbo metalo supirkimo punkte. Kai atvažiavo ir pridavė metalą, jo paprašė paso ir paklausė, ar gali daugiau metalo užrašyti. Liudytojas sutiko. Žmogus nepaaiškino, kodėl reikia daugiau metalo užrašyti. Pagarinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Č. parodė, kad neprisimena kuriais metais, jis iš savo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vežė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią metalo supirkimo aikštelę įvairų metalo laužą. Ką konkrečiau vežė, kokį metalo laužą, pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. Vežė tik vieną kartą apie keturias tonas. Prisimena, kad įmonės darbuotojui padavė savo pasą, po ko buvo surašytas kažkoks dokumentas, kurį jis pats pasirašė. Koks tai dokumentas, jis nežino, jo neskaitė, nes buvo neįdomu. Jam padavė pinigų, bet kiek padavė, dabar jau pasakyti negali. UAB „F.“ jam nežinoma. Jis asmeniškai iš tos aikštelės nieko nepažįsta. Apklausos metu jam parodytas 2015 m. balandžio 14 d. sutartis-aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 181 ir pinigų išmokėjimo kvitas yra pasirašyti jo paties, bet 2502 t jis nepridavė ir 3231,90 Eur tikrai negavo (t. 3, b. l. 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Š. parodė, jog pas jį buvo atvažiavęs sunkvežimis ir pirko metalą. Kiek kartų jis pardavė metalą neprisiminė. Vieną kartą metalas buvo parduotas sutuoktinės vardu, o kitą kartą buvo parduotas jo vardu. Sutuoktinė su metalo pardavimu jokių reikalų neturėjo, jai tik atnešė pasirašyti dokumentą ir ji pasirašė. Atsiskaitymas vyko su liudytoju. Vieną kartą metalas buvo parduotas sutuoktinės vardu, o kitą kartą jo paties vardu, nes tuomet iki kažkokios sumos buvo galima susigrąžinti PVM. Realiai abu kartus metalą pardavė liudytojas, sutuoktinė tik pasirašė. Du kartus metalas buvo paimtas iš namų, o vėliau pats liudytojas dar vežė priduoti metalą, tačiau nedideliais kiekiais. S. Š. neprisiminė, kiek metalo pridavė per tuos du kartus. Neprisiminė, kiek svėrė, gal buvo priduota apie 40 t, gal daugiau, gal mažiau. Metalą vežė iš jo namų. Liudytojas turėjo ir savo sunkvežimį, ką rasdavo pamiškėse, tą atsiveždavo į namus. Daugiausiai buvo lengvasis metalas. Vieną kartą atvežė apie 40 bačkų iš sąvartyno, į jas dėdavo metalą. Ten buvo ir traktoriaus vikšrai, įvairiausios dalys nuo variklių. Pats metalą veždavo priduoti ir į tą įmonę, kuri paėmė metalą iš namų, ir į kitas įmones. Nuolat 10 metų veždavo po 3, 4 ar 5 t metalo. Jam priklausantis sunkvežimis yra 5 t. Metalą iš liudytojo namų išvežė su krovinine mašina, kuri turėjo kraną. Metalas buvo išvežtas per du ar per tris kartus. Buvo vežama skarda, kurios daug negalima pakrauti. Pirmą kartą metalą išvežė per vieną ar per du kartus, antrą kartą gal per vieną kartą. Pirmą kartą ne visą metalą išvežė, kurį norėjo parduoti, nes galbūt jie laiko neturėjo paimti, gal buvo nereikalinga. Liudytojas neatsiminė, koks laiko tarpas buvo tarp pirmo ir antro išvežimo. Skirtumas tarp išvežimų buvo tik kelios dienos. Į bačkas dėjo mažesnes bačkas, o tas bačkas reikėjo suploti. Kodėl visko neišvežė tą pačią dieną, paaiškinti negalėjo. S. Š. neatsiminė, kiek pinigų jam buvo sumokėta. Kai norėdavo priduoti metalą, nuvažiuodavo ir užsakydavo mašiną. Išrašydavo sąskaitą, parašydavo kainą, jis pasirašydavo dokumentą. Sąskaitą išrašydavo liudytojo kieme. Įmonė turėjo elektronines svarstykles, kurias atsiveždavo metalui sverti. Atsiskaitymas taip pat vyko liudytojo kieme. Liudytojas mano, kad pirmą kartą jie nuvežė metalą, pasvėrė ir po to atsiskaitė. Dalis metalo svarstyklėmis, kurias atsivežė įmonės darbuotojai, buvo sveriama liudytojo kieme, tačiau tikriausiai metalas buvo sveriamas ir įmonėje. Nežino, kodėl reikėjo sverti du kartus. Pas jį kieme buvo sveriamas metalas, nes buvo elektroninės svarstyklės, bet ar visą metalą svėrė, negalėjo pasakyti. Buvo parašyta, kiek tonų pridavė, liudytojo klausė, ar jis sutinka. Jis sutiko, tuomet buvo parašyta kaina ir jo klausė, ar sutinka, pasakė, kad sutinka ir viskas. Buvo mokama tiek, kiek parašyta dokumente. Į įmonės aikštelę nevažiavo. Metalo atvažiuodavo paimti du vyrai. Kaip vyrai išrašydavo sąskaitą, nežino. Liudytojui duodavo sąskaitą, o jis šią sąskaitą pasirašydavo. Nedeklaravo pajamų, gautų už parduotą metalą VMI. Nedeklaravo, nes nereikėjo deklaruoti. Anksčiau važiuodavo deklaruoti, o vėliau nebevažiavo, nes sužinojo, kad PVM negrąžina. Tuo pačiu liudytojas paaiškino, kad vis vien važiuodavo deklaruoti, kiekvienais metais deklaruoja. Važiavo į VMI, kur buvo nurodyta, kad jie visus duomenis žino. Galbūt metalo pardavimą deklaravo metų pabaigoje. Nepamena, ar įsitikino VMI, kad tas pajamas deklaravo UAB „F.“. Žmona praktiškai nieko negali žinoti apie šias aplinkybes. Pinigus šeimoje valdo jis, kiek reikia duoda žmonai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokios buvo jo mėnesinės pajamos 2015 metais. Tuo metu nedirbo, pajamų gaudavo iš metalo bei bulvių pardavimo. Per mėnesį 2015 metais galbūt uždirbdavo 50 Eur. Metalo supirkimo aikštelė buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. dėl 2015 m. kovo 27 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo akto ir 2015 m. kovo 27 d. Pinigų išmokėjimo kvito paaiškino, kad pridavė juodojo metalo laužą. Pridavė vikšrus, jų dalis, variklius, greičių dėžės. Taip pat pridavė metalinę pakuotę – bačkas nuo amoniako, dyzelinio kuro. Pinigus už visą priduotą laužą 2731,44 Eur išmokėjo tą pačią dieną vyras, kurio vardas A. Pinigai buvo sumokėti liudytojo kieme. Pagal 2015 m. balandžio 13 d. Metalo laužo pirkimo-pardavimo aktą ir 2015 m. kovo 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą 2568,80 Eur gavo, juos sumokėjo tas pats A. (t. 3, b. l. 118-121).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. Š. parodė, jog ji nieko nežino apie metalo pardavimą. Ji gyvena nuosavame name, ji ir sutuoktinis gauna neįgalumo išmoką, ūkininkauja. Negali nurodyti, kokios pajamos buvo 2015 metais. Ji gauna 370 Eur, o sutuoktinis gauna 209 Eur. Tokias pačias pajamas tikriausiai gavo ir 2015 metais. Liudytoja nežino, ar jos sutuoktinis per kelis pastaruosius metus yra gavęs kelis tūkstančius eurų pajamų, jis tuo nesigyrė. Iš jos gyvenamosios vietos prieš keletą metų buvo išvežtas metalas. Nežino, koks metalas buvo išvežtas. Kieme buvo kažkokie plūgai, dar kažkas, gal kokia bačka. Gal buvo 2, 3 ar 4 bačkos. Anksčiau dar buvo automobilio detalių. Kiek buvo sumokėta už metalą, nežino, galimai gavo 20-30 Lt. Jai teko pasirašyti sąskaitas-faktūras bei kvitus dėl metalo pardavimo. Neskaitė, ar ten buvo kvitai ir ar juose buvo nurodyta, kiek pinigų išmokėta. Kur sutuoktinis galėjo padėti 2500 Eur gautus už metalą, nežino. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino šių parodymų teisingumą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š. parodė, kad UAB „F.“ jai yra žinoma, nes ten dirba jos sūnus J. S.. Nuo kada ten dirba sūnus, neprisimena. Namo kieme buvo daug įvairaus metalo laužo: įvairių automobilių detalių, bačkų, kultivatorių, skalbimo mašinos, dujinės. Ar buvo ten metalinė pakuotė, pasakyti negali, nes nežino. Ar buvo ten skardinių, pasakyti negali, ji to nesupranta. Ji neskiria metalo laužo nuo metalinės pakuotės. Tuo užsiėmė jos sutuoktinis. Kas padavė ir kur padavė pasirašyti dokumentus, pasakyti negali, nes neprisimena. Dėl pinigų, sumokėtų už metalo laužą ir metalinę pakuotę, paaiškinti negali, nes neprisimena. Šiuos pinigus gavo jos sutuoktinis (t. 3, b. l. 108-109).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, jog su sūnumi yra pridavusi automobilį. Ji neatsiminė, ar 2015 metais pridavinėjo metalą, tačiau tuo metu su sūnumi pridavė automobilį ir kitus dalykus. Metalą yra pridavusi ir su broliu. Metalą pridavinėjo (duomenys neskelbtini). Metalą pridavinėjo nedažnai. Per metus metalą priduodavo vieną ar du kartus. Ta vieta, kurioje priduodavo metalą, buvo kaip angaras. Supirktuvė yra toli nuo namų. Pagarinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad policijoje nebuvo apklausta, vėliau patvirtino, jog buvo apklausta ir davė teisingus parodymus. Ji patvirtino, kad du kartus pridavė įvairų metalą. Nėra gavusi 8438,28 Eur už priduotą metalą. Pridavė automobilio dalis, šaldytuvus, skalbimo mašiną. Buvo priduoti tokie daiktai, kurie nurodyti apklausos protokole. Metalą padėjo nugabenti sūnus. Metalas supirkimo aikštelėje buvo sveriamas. Kiek buvo metalo, neatsimena. Pinigus už metalą sumokėjo iškarto. Liudytoja gavo 70 Eur, kitą kartą apie 50 Eur. Joks kvitas jai nebuvo duotas, niekur nepasirašinėjo. Sūnus negalėjo pasirašyti. Pinigus davė kasoje. Skardinių nuo alaus nepridavinėjo. Buvo skardinės nuo konservų. Dokumentų pasirašyti davė nepažįstama moteris, kuri sėdėjo būdelėje. Dokumentus pasirašė, kai pridavė metalą, pačiame supirkimo punkte. Supirkimo punktas buvo (duomenys neskelbtini) g. Pinigų išmokėjimo kvite yra jos parašas, o ant metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties akto yra ne jos parašas. Ji nepridavė kampuočių, vamzdžių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. J. parodė, jog UAB „F.“ pavadinimas jai nėra žinomas. Ji pridavinėjo metalo laužą. Metalo laužo supirktuvė yra šalia jos namų. Aikštelės pavadinimo nežino. Žino, kad ten yra vartai. Liudytojos nuomone, metalo laužas yra geležiniai daiktai, aliuminis. Kas yra metalinė pakuotė, nežino. Įmonei, esančiai šalia namų, pridavė automobilių dalis (variklius), 3 šaldytuvus, skalbimo mašiną, geležinius vartus, 4 geležines bačkas, kurių dydis 1,5 metro, pridavė 9 mažus geležinius kanistrus, 4 bačkas nuo pieno. Skardinių nuo alaus nepridavinėjo. Pridavė apie 3 kg skardinių nuo konservų. Viską pridavė per du kartus. Pirmą kartą pridavė ne daugiau kaip 600 kg, kiek gavo pinigų, tiksliai negali pasakyti. Antrą kartą pridavė apie 300 kg. Kiek gavo pinigų, neprisimena. Metalo svėrime ji nedalyvavo. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 173, ir pinigų išmokėjimo kvitą pasirašė ji. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto kiekio metalinės pakuotės nepridavė. Metalinės pakuotės iš viso buvo ne daugiau kaip 3 kg. Realiai ji pridavė apie 900 kg metalo. Kodėl akte nurodytas toks svoris, pasakyti negali. Ji pasirašė ir nieko neskaitė. Liudytojai nebuvo išmokėta 8438,28 Eur. Dokumentus davė pasirašyti moteris, kuri sėdėjo būdelėje (t. 3, b. l. 124-126).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Č. parodė, jog jo miręs tėvas turėjo didelę sodybą, kurioje liudytojas darė tvarką. Surinkęs metalą, sukrovė į automobilį ir nuvežė priduoti. Vežė priduoti į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, metalo supirktuvė priklausė L. Š., tačiau tiksliai nežino. Anksčiau liudytojas užsiėmė tokiu pačiu verslu, supirkdavo metalą ir po to jį priduodavo ten, kur kaina didesnė. Visuomet būdavo užrašomas toks metalo kiekis, kokį atveždavo, buvo mokama tiek, kiek nurodyta kvite. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai. Antros apklausos metu buvo primygtinai reikalaujama tikslumo, pridavė metalą ar ne. Liudytojas pridavė metalą, kuris buvo surinktas tėvų sodyboje. Dėl 5221 kg pakuotės, liudytojas nurodė, kad galbūt pakuotės buvo mažiau nei 5 t. Visas metalas buvo sveriamas krūvoje, nebuvo rūšiuojamas. Metalas buvo pasvertas, buvo užrašyta kaina, paduotas lapas pasirašyti, kur buvo nurodyta, kiek svėrė ir kiek pinigų. Aikštelėje buvo elektroninės svarstyklės. Kokia medžiaga buvo atvežta, pasakė iš akies. Atvežtas metalas buvo skirtingas. Pirkimo-pardavimo sutarties akte pažiūrėjo, jog bendras svoris atitinka. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek gavo pinigų. Jis spalvotais metalais užsiėmė. Negalėjo nurodyti, kas paruošė dokumentus, kuriuos reikėjo pasirašyti. Kai pridavė metalą, dokumentus paruošė per 15 minučių. Dokumento turinio atidžiai nežiūrėjo, pažiūrėjo svorį ir pinigų kiekį. Liudytojas patvirtino, jog gavo 1167 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. parodė, jog nuo 2000 metų ar nuo 2002 metų jis dirba IĮ „Č.“. Jis užsiima spalvoto metalo supirkimu (varis, aliuminis, žalvaris). Dirba dviese, t. y. jis pats ir I. B.. Supirkimo aikštelė yra (duomenys neskelbtini). Metalą supirkinėja tik iš fizinių asmenų. Kasos aparato neturi. Fiziniams asmenis yra išrašomas pirkimo-pardavimo sutarties aktas, pinigų išmokėjimo kvitai, žurnalas (kuriame nurodoma: data, kokios rūšies metalas, sutarties akto numeris, vardas, pavardė, priduotas kiekis, parašai jo paties ir asmens, kuris priduoda metalą). Už pinigus atsakingas tik jis. Įmonės apyvarta 2016 metais buvo apie 35000 Eur. IĮ „Č.“ bendradarbiauja su UAB „F.“ ir su UAB „T.“. Su UAB „F.“ dirba nuo 2013 ar 2014 metų. Bendradarbiavimas prasidėjo, kai jį kažkas supažindino su L. Š.. Kiek jam yra žinoma, L. Š. buvo prie valdžios, bet kokias tiksliai pareigas ėjo, nežino. IĮ „Č.“ turi mikroautobusą, todėl jis pats arba jo padėjėjas patys veža metalą į UAB „F.“. Veždavo į UAB „F.“ priklausančią aikštelę, kuri yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Aikštelė nemaža, apie 100 kvadratinių metrų. Aikštelėje paprastai būna du asmenys. Vienas, kuris pasirašo dokumentus, kitas, kuris priimą metalą. Kažkurio vardas yra A. S. Č. išrašydavo sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą. Atsiskaitydavo su juo tik grynaisiais pinigais. Vieną kartą 2017 metais darė pavedimą. Spalvotojo metalo laužo nerūšiuoja. Liudytojas aiškino, kad 2015 metais ruošėsi pardavinėti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), todėl ten tvarkė teritoriją, susidarė įvairių atliekų, t. y. metalinės tvoros, statinės, vamzdžiai, skarda ir t. t. Todėl jis išvežė priduoti šias atliekas UAB „F.“ į (duomenys neskelbtini). Ant 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvito Nr. 171 parašas yra jo. A. D. asmeniškai nepažįsta, bet gali bandyti atpažinti iš nuotraukos. Apibūdinti negali, nes darbuotojai ten keitėsi, vardų jų nežinojo, pažinojo tik iš matymo (t. 3, b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. taip pat parodė, jog metalinė pakuotė – tai įvairios alaus skardinės, skardinės nuo konservų, dažų (viskas, kas yra iš plono metalo). UAB „F.“ jis pridavė geležį, t. y. iki 30 geležinių bačkų, skardas (juodąjį metalą), tvorą (juodasis metalas), supjaustytą garažą (juodasis metalas), geležinius kanistrus, geležinius puodus, laiptus. Kiekio tiksliai, pasakyti negali, bet metalo buvo daug. UAB „F.“ pridavė metalinę pakuotę – skardines nuo alaus, ne daugiau kaip 1 t, skardines nuo dažų iki 300 kg. Viską pridavė (duomenys neskelbtini). Metalo svėrime dalyvavo. Aikštelėje buvo elektroninės svarstyklės. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-aktą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 171 pasirašė. Jis pasirašė ir 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvitą. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akte nurodyto kiekio metalinės pakuotės nepridavė, metalinės pakuotės iš viso buvo ne daugiau kaip 1,5 t. Realiai jis pridavė apie 9 t juodojo metalo, o iš jų iki 1,5 t metalinės pakuotės. Kodėl akte nurodyta, kad jis pridavė 5221 kg, pasakyti negali. Liudytojas patvirtino, kad jam buvo išmokėta 1167,87 Eur. Šią sumą išmokėjo A. D.. Dokumentus davė pasirašyti A. D.. Į dokumentų turinį liudytojas nesigilino (t. 3, b. l. 139-146).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad surinko metalą ir pardavė L. Š.. Metalą rado, žinojo, kad L. Š. užsiima metalu, ir paskambino jam. Iš pradžių norėjo pats vežti metalą, tačiau L. Š. pasakė, jog atvažiuos pasiimti. Paėmė metalą ir išvežė. Nežino, ar L. Š. dalyvavo metalo išvežime, tačiau jis organizavo metalo išvežimą. Ką L. Š. darė su metalu, nežino. Liudytojas neprisiminė, kiek buvo metalo, tačiau buvo prikrauta pilna mašina. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė tokius parodymus. Jis patvirtino, kad metalą surinko miške. Ten buvo didelės duobės, jose ir buvo metalas. Toje vietoje buvo užkasta daug skardinių. Metalo galėjo būti viso apie 20 t. Buvo ir skardinių ir ne skardinių. Kiek buvo skardinių, nežino. Skardinės buvo sulamdytos. Tai buvo skardinės, kuriose buvo laikomi maisto produktai. Taip pat buvo senų statinių. Jų buvo daug. Buvo gal 50 statinių, po 20 l ar 15 l. Jos buvo tuščios, buvo ne naujos. Metalo atvažiavo paimti vilkikas su priekaba. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar jis važiavo į supirkimo aikštelę. Taip pat neprisiminė, po kiek laiko gavo pinigus. Galimai jam buvo duoti pasirašyti dokumentai. Kiek buvo sumokėta pinigų, neprisiminė. L. Š. pinigus galimai sumokėjo per du kartus. Kiek kartų pasirašė dokumentus, neprisiminė. Pinigų išmokėjimo kvite yra jo parašas. Jo parašai yra ir sutartyje. L. Š. nereiškė pretenzijų, kad sumokėjo per mažai pinigų. Apklausos metu policininkai kalbėjo lietuvių ir rusų kalba. Vertėjo nebuvo. Liudytojas galimai moka lietuvių kalbą taip, kad galėtų perskaityti tekstą ir jį suvokti. Nepamena, ar pats perskaitė apklausos tekstą. Nepamena, ar prieš priduodant ir kalbant su L. Š., derino kainą. Jis gali atskirti juodą metalą, skardinės nėra juodas metalas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui. Prieš porą metų jam medžiojant miške, esančiame Pabradės seniūnijoje Švenčionių rajone, Padubingiuose, pastebėjo didelę krūvą įvairaus juodojo metalo laužo (įvairiausias vielas, įvairias atliekas, jo manymu, likusios nuo karinių pratybų, geležis), įvardinti tiksliai jų negali, bet tai buvo metalas. Nusprendė šias atliekas surinkti ir priduoti. Dar pats asmeniškai miške surinko įvairias metalines pakuotes (įvairiausias skardines, įvairiausią tarą), surinko apie 2 kvadratinius metrus. Vieną dieną susitiko su savo pažįstamu L. Š., įsikalbėjo ir jam pasakė, kad nori priduoti įvairų metalo laužą. L. Š. pasakė, kad gali duoti mašiną ir atvažiuoti tas atliekas surinkti. V. S. sutiko, susitarė dėl datos ir laiko, dabar tikslios datos pasakyti negali, nes neprisimena. Jis dalyvavo atliekų surinkime. L. Š. nebuvo. Atvažiavo vyras su dideliu sunkvežimiu „MAN“, valstybinių numerių neprisimena, spalvos taip pat neprisimena. Gali pasakyti, kad sunkvežimis buvo senas. Kiek prisimena, pakrovė visą mašiną. V. S. į atliekų surinkimo aikštelę nevažiavo, svėrime nedalyvavo. Jis paskambino L. Š. ir paklausė, kiek iš viso buvo atliekų. Jei neklysta, pasakė, kad apie 20 t. Neprisimena tiksliai, kur jie su L. Š. susitiko atsiskaityti. Prisimena, kad pasirašinėjo kažkokius dokumentus, pavadinimų jų neprisimena. Nesigilino, kas dokumentuose buvo surašyta. Prisimena, kad L. Š. jam sumokėjo grynais pinigais ne daugiau 1500-1700 Eur. Apie apklausos metu parodytą 2015 m. balandžio 7 d. sutartį-aktą ir pinigų išmokėjimo kvitą, liudytojas parodė, kad šiuos dokumentus pasirašė. Šiuose dokumentuose parašyta, kad pridavė tik metalinę pakuotę, parodė, kad pridavė įvairų metalo laužą. Metalinės pakuotės, jo suvokimu, buvo nedaug. Kvite nurodyta, kad gavo 2710,92 Eur, tačiau tokios sumos negavo (t. 3, b. l. 129-131).

Teisiamojo posėdžio metu I. D. parodė, jog J. S. yra šeimos draugas. Liudytojas pridavė ne daugiau kaip 2,5 t metalo. Metalą paėmė iš jo namų. Ten buvo ir metalo, ir šiukšlių, ir bačkų, ir skardos. Neprisimena, ar, priduodamas metalą, pasirašė dokumentą. Metalą nuvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią (duomenys neskelbtini). Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Metalą į sunkvežimį krovė jis ir dar galimai draugas. Gal ir važiavo kartu su tuo automobiliu į metalo supirkimo aikštelę. Anksčiau ten taip pat pridavinėjo metalą. Važiuodavo ir į (duomenys neskelbtini) g. Jam galimai buvo duota šiek tiek pinigų už metalą, bet ne tokia suma, kuri nurodyta. Kiek buvo duota pinigų, neprisimena. Ar pasirašinėjo dokumentus už tą metalą, neprisimena. J. S. yra sūnaus draugas. Dėl metalo pardavimo bendravo su J. S., sūnus su tuo nesusijęs. Gali būti, kad priduotas metalas svėrė iki 2 t. Nežiūrėjo į automobilio vidų, kai jis atvažiavo. Konteineris buvo aukštas, nematė, ar jame buvo kažkas papildomai. Su automobiliu „MAN“ niekur nevažiavo, važiavo su autobusu. Kai kitais atvejais priduodavo metalą, nebuvo išrašomi dokumentai. Per 2015 metus galėjo priduoti apie 2,5 t metalo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. D. parodė, kad prieš porą metų jo sūnaus draugas J. S. atvažiavo į jo namų teritoriją, t. y. (duomenys neskelbtini), surinkti įvairų metalo laužą. Liudytojas jam pridavė įvairiausias metalines bačkas, skardą, iš viso iki 2 t. J. S. buvo atvažiavęs vieną kartą, buvo atvažiavęs su „MAN“ automobiliu. Ar šis automobilis buvo pakrautas pilnai, neatsiminė. J. S. davė jam pinigų, tačiau kiek, liudytojas neprisiminė. Taip pat jis neprisiminė, ar pasirašinėjo kokius dokumentus. Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties akte (duomenys neskelbtini) Nr. 162 nurodyto kiekio metalo (23920 kg), jis nepridavė. Jam nebuvo sumokėta išmokėjimo kvite nurodyta pinigų suma. Dokumentus pasirašė ne jis (t. 3, b. l. 156-159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, jog kažkada iš sodo yra pridavęs kelis šimtus kilogramų metalo. Visus dokumentus, kuriuos reikėjo, pasirašė. Tai buvo prieš 4 ar 5 metus, galimai 2015 metais. Sode nuo statybų, nuo senesnių laikų buvo likę 400-700 kg metalo. Galvojo pats šį metalą priduoti, bet neturėjo nei lengvosios mašinos, nei sunkvežimio. Žinojo, kad L. Š. užsiima metalo sunkiųjų metalų verslu. Liudytojas L. Š. pasakė, kad turi metalo. Kartu nuvažiavo į sodą, kur parodė metalą. Po kelių savaičių pamatė, kad metalo nebėra. L. Š. pasakė, kad jis gali metalą pasiimti, kai jam bus patogu. Sode buvo visokio metalo: kampainiai, armatūra, seni bakai. Pasirašė dokumentus, tačiau nesigilino į jų turinį. Dokumentus pasirašyti pateikė L. Š.. L. Š. siūlė pinigų, bet liudytojas pasakė, kad nereikia ir jų neėmė. Jis neatsiminė, kada pasirašė dokumentus. Su L. Š. nevažiavo surinkti metalo. Siūlomos pinigų sumos L. Š. neminėjo. Liudytojas patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad 2015 metais mirė jo sesuo ir laidotuvių metu jo dukterėčios sutuoktinis L. Š. kreipėsi į jį su prašymu surinkti atliekas, kurios susidarė jo sode, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad L. Š. turi įmonę ir vykdo metalo supirkimo veiklą, tačiau kokioje tiksliai įmonėje dirbo, nežinojo. L. Š. padavė savo asmens duomenis ir šis padavė pasirašyti kažkokį dokumentą. Liudytojas pasirašė, tačiau dokumento turinio nežino, nes nesigilino. Jis pasitikėjo L. Š., nes jis buvo dukterėčios sutuoktinis. Liudytojo sode buvo juodojo metalo atliekos: kampainiai, armatūrinės vielos, iš viso apie 300 kg. Jis nepridavė metalinių pakuočių, tokių kaip statinės, dėžutės. Metalo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 160 nurodyta, jog priduota iš viso 24880 t, tačiau tokio kiekio metalo sode nebuvo. Pinigų išmokėjimo kvite serija Nr. 160 nurodyta pinigų suma – 2836,32 Eur nebuvo sumokėta. Paminėtus dokumentus pasirašė. Atliekų išvežimo procese nedalyvavo. Apie UAB „F.“ sužinojo iš aplinkos apsaugos specialistų, kurie 2016 metais kvietė į apklausą (t. 3, b. l. 162-165).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad jis pridavė metalą, bet suma buvo tikrai ne tokia, kokia nurodyta kvite. Daugiausiai į autobusiuką galėjo tilpti tona metalo. Pridavė senos skalbimo mašinos ir senų automobilių detales. Kiek buvo sumokėta už priduotą metalą, liudytojas neprisiminė. Metalą galimai pridavė 2015 metais (duomenys neskelbtini) esančioje supirktuvėje. Metalas buvo sveriamas. Liudytojas dalyvavo svėrime, matė, kiek metalo pasvėrė. Už pasvertą metalą jam buvo sumokėta. M. L. metalą atvežė pats. Dokumentą išrašė tas pats darbuotojas, kuris priiminėjo metalą. Metalą iškrovė kartu su supirktuvės darbuotoju. Pasirašė reikiamus dokumentus. Nesigilino į dokumentų turinį, dokumentų neskaitė. Į supirktuvę, kurioje pats dirbo, metalo nevežė, nes supirktuvėje, kurioje buvo priduotas metalas, pasiūlė palankesnę kainą. Liudytojas teigė, kad jis L. Š. asmeniškai nepažįsta, tačiau yra matęs. Nemano, kad L. Š. yra susijęs su liudytojo metalo pridavimu. Nesidomėjo VMI esančiais duomenimis, kiek jo vardu buvo uždeklaruota ir sumokėta gyventojo pajamų mokesčių, tiesiog deklaravo formoje ir viskas. Formą padėjo užpildyti sutuoktinė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. parodė, jog L. Š. jam yra matytas. Kaltinamąjį matė, kai dirbo UAB „M.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Dirbo metalo aikštelės viršininku, supirkinėjo metalą. Liudytojas paaiškino, kad metalą supirkdavo taip: į aikštelę atvažiuodavo mašina, ji užvažiuodavo ant svarstyklių ir būdavo pasveriama, tuomet būdavo iškraunamas metalas, pasveriama tuščia mašina ir išrašomas pirkimo-pardavimo aktas. Fiziniams asmenims už atvežtą metalą sumokėdavo grynais pinigais. Metalą UAB „M.“ supirkinėdavo iš fizinių ir juridinių asmenų. Metalo supirkimo iš fizinių ir juridinių asmenų procedūra buvo tokia pati. Liudytojas negalėjo nurodyti, ką L. Š. veikė supirkimo aikštelėje. Jis atvažiuodavo pas direktorių. Nežino, kokie santykiai L. Š. siejo su direktoriumi. UAB „M.“ supirkinėjo metalinę pakuotę, bet liudytojas dažniausiai supirkdavo metalo laužą, nes su komercijos direktoriumi dažniausiai užsiimdavo metalo laužu. Jei būdavo metalinės pakuotės, išrašydavo dokumentus ir metalinei pakuotei. Jei būdavo, kad atveža metalinę pakuotę su metalo laužu, tai išskirdavo, pasverdavo atskirai metalinę pakuotę ir išrašydavo dokumentus. Metalinė pakuotė ir metalo laužas yra atskiri dalykai. Liudytojas neužsiimdavo pakuotės supirkimu. Tuo užsiėmė direktorius A. V., jis labiau žiūrėdavo metalinę pakuotę – supirkdavo ir ją priimdavo. A. V. sverdavo metalinę pakuotę. UAB „F.“ yra girdėta, tačiau detaliau apie šią įmonę negali papasakoti, nieko nežino. Supirkta metalinė pakuotė buvo saugoma aikštelėje. Viskas buvo laikoma vienoje aikštelėje. Jei darydavo pardavimus, metalo laužą išveždavo į kitas įmones. Komercijos direktorius sakydavo, ką pakrauti, ką išvežti. Nebūdavo taip, kad įmonė perkeltų metalą laikyti į kitą vietą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokie metalinių pakuočių kiekiai buvo aikštelėje. Metalą atveždavo juridiniai ir fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys atveždavo kelis šimtus kilogramų, įmonės atveždavo kelias tonas. Kai surinkdavo didesnį kiekį, atvažiuodavo presas ir metalo laužas bei pakuotė būdavo supresuojamos. Bendrovėje nebuvo sandėlininko pareigybės. Kai buvo paimamas metalo laužas, buvo išrašomas priėmimo-perdavimo aktas, vienas likdavo buhalterijai, kitas klientui ir dar vienas liudytojui. Visus duomenis atiduodavo buhalterijai. G. V. teigė, kad jis nebuvo materialiai atsakingas už turtą, už prekes, kurias priėmė. Jis tik priimdavo ir atiduodavo dokumentus į buhalteriją. Nesinaudojo elektroniniu paštu, neturėjo kompiuterio, dokumentus išrašydavo ranka. Kai juridinis asmuo parduodavo metalą, sąskaitą faktūrą išrašydavo buhalterija, liudytojas nerašydavo. Kai išrašydavo priėmimo aktą, atiduodavo vieną aktą buhalterijai, kitas likdavo pas liudytoją, o vienas būdavo atiduodamas pardavėjui. UAB „M.“ dirbo iki 2015 m. kovo 31 d. Liudytojas rašydavo tris priėmimo aktų egzempliorius. Ką liepdavo pakrauti komercijos direktorius, tą pakraudavo ir išveždavo. Pardavimui vairuotojui užpildydavo tik kelionės važtaraštį, kiek tonų pasverdavo, tiek veždavo, daugiau nieko nerašydavo. Jei metalinę pakuotę priimdavo liudytojas, jis ir išrašydavo priėmimo aktus. Jei priimdavo vadovas, nežino, ką jis rašydavo, nes aktai būdavo pas liudytoją. Jei liudytojo nebūdavo, tuomet vadovas priimdavo metalinę pakuotę. Tuo atveju, jeigu jo aikštelėje nebūdavo ir būdavo atvežama metalinė pakuotė, niekas liudytojo apie atvežtą metalinės pakuotės kiekį neinformuodavo. Būdavo, kad metalinę pakuotę su laužu išskiria, po to pasako, kad metalo laužo buvo tiek, bet iš to išsiskyrė pakuotę. Fiziniai asmenys pristatydavo 100-200 kg, gal iki 50 kg metalinės pakuotės, tačiau tiksliai neatsiminė. Įmonės atveždavo kelias tonas metalinės pakuotės. Fiziniai asmenys tiek neatveždavo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad aikštelėje buvo superkami maži metalinės pakuotės kiekiai lyginant su metalo laužo kiekiais. Ne kiekvieną dieną būdavo atvežama metalinė pakuotė. Juridiniai asmenys atveždavo kelias tonas, bet ne kiekvieną dieną. Liudytojas nežinojo, kiek juridinis asmuo per vieną kartą daugiausiai buvo atvežęs metalinės pakuotės. Nežino, ar buvo toks atvejis, kad būtų atvežta virš 20 t metalinės pakuotės. Įmonių pavadinimų, kurios atveždavo metalinę pakuotę, neatsiminė. Veždavo įvairūs juridiniai asmenys. Aikštelėje daug metalo nelaikydavo, sukaupdavo ir išveždavo parduoti. Metalo laužo būdavo 20-40 t. Pakuotės nebūdavo daug. Metalo laužą vizualiai lengviau atskirti nei metalinę pakuotę. Jei per kartą atvežtų 20-40 t prekės, būtų kur ją laikyti, nes aikštelė didelė. G. V. nežinojo, ar pagal tas sąskaitas faktūras, kurios jam buvo parodytos ir pagal kurias UAB „F.“ pardavė pakuotes UAB „M.“, vyko ar nevyko ūkinė operacija – pardavimas. Jis neprisiminė, ar matė, kaip buvo atvežtas labai didelis metalinės pakuotės kiekis, nes tomis dienomis ieškojo darbo. Prekės buvo kraunamos ir į vagonus. Į vieną vagoną telpa apie 30-40 t metalo laužo. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek vagonų būdavo kraunama per savaitę. Tai būdavo retai, vieną kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites. Būdavo taip, kad du vagonai kraunami per vieną kartą, bet kraudavo ne įmonės metalą, buvo kita įmonė, kita aikštelė, kuriai kraudavo. Jei direktorius pasakydavo, kad riekia pakrauti, tai ir kraudavo. Liudytojas neprisiminė, kad būtų krovęs metalinę pakuotę į vagoną ar transporto priemonę. Pažįsta Ž. D.. Ji nedalyvavo procese dėl pirkimo-pardavimo dokumentų išrašymo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 31 d. dirbo UAB „M.“, kuri registruota (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ veiklos vykdymo vieta buvo ta pati, kaip ir registracijos adresas. UAB „M.“ turėjo atliekų supirkimo aikštelę tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) g. G. V. buvo aikštelės viršininkas. Jis buvo atsakingas už metalo laužo supirkimą, atsiskaitymą su klientais. Aikštelėje supirkinėjo pagrinde metalo laužą, metalinių pakuočių buvo labai maži kiekiai. Superkant metalo laužą turėjo surašyti pirkimo-pardavimo aktą bei išmokėti fiziniams asmenims pagal pirkimo-pardavimo aktus grynuosius pinigus, kuriuos liudytojui paduodavo UAB „M.“ direktorius A. V.. Kai atvažiuodavo automobiliai su metalo laužu iš juridinių asmenų, G. V. pasverdavo, išrašydavo priėmimo-perdavimo aktą ir visą informaciją apie priimtą metalo laužą susakydavo UAB „M.“ komercijos direktoriui E. K.. G. V. parodė, kad, kai atveždavo metalo laužą iš juridinių asmenų, jis žinodavo, iš kokios įmonės atvežtos atliekos, nes vairuotojai pasakydavo duomenis (įmonės pavadinimą, įmonės kodą, įmonės adresą, automobilio numerius). Duomenys liudytojui buvo reikalingi, nes turėjo surašyti priėmimo-perdavimo aktą. G. V. parodė, kad 2015 metais aikštelėje dirbo kiekvieną dieną, todėl atgabentas atliekas sverdavo tik jis. Aikštelėje dirbo ir kiti darbininkai, kurie pjaudavo, kraudavo, iškraudavo metalą – S. P., o kito darbuotojo nei vardo, nei pavardės neprisimena. G. V. parodė, kad metalinių pakuočių kiekiai UAB „M.“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) buvo superkami mažais kiekiais. Per dieną daugiausiai buvo superkama iki 4 t. Bet tai buvo retai. Fiziniai asmenys, jei ir atveždavo metalinę pakuotę, tai buvo labai mažas kiekis – iki 50 kg. UAB „F.“ jam girdėta, bet tikrai neprisimena, kad UAB „M.“ būtų pirkusi iš šios įmonės metalo laužą ar metalinės pakuotes. Apklausos metu G. V. parodytos 2015 m. kovo 24 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). G. V. parodė, kad nurodytų kiekių iš nurodytos įmonės nesupirko ir nepamena, kad būtų svėręs. Tokių kiekių E. K. nesakė, nes jų nebuvo. G. V. visada rašydavo priėmimo-perdavimo aktus, kurių viena egzempliorių paduodavo atvežusiai įmonei, kitą – buhalterei, o vienas likdavo pas liudytoją. Apklausos metu G. V. parodyta 2015 m. kovo 27 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų kiekių faktūroje jis nesupirko ir nesvėrė. Apklausos metu parodyta 2015 m. kovo 31 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). G. V. parodė, kad nurodyto kiekio jis nesupirko ir nesvėrė. Paaiškino, kad jei jo laikinai ir nebūtų buvę aikštelėje, apie atvežtas metalo laužo ar metalines pakuotes jis būtų informuotas. Kas dirbo po jo aikštelės viršininku, nežino (t. 7, b. l. 70-71).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirbo UAB „M.“ buhaltere. UAB „F.“ buvo UAB „M.“ tiekėjas, tiekdavo metalo laužą ir metalinę pakuotę. Jos pareiga buvo tvarkyti įmonės apskaitą, t. y. pajamuoti gautas prekes, forminti pardavimus, daryti pavedimus, atsiskaitymus. Ji nėra susijusi su sandoriais, tačiau susijusi su sąskaitų faktūrų pajamavimu. Jei įmonė kažką pirkdavo, tai sąskaitos faktūros dažniausiai tuo metu ateidavo elektroniniu paštu, jas pateikdavo pardavėjas. Su tiekėjais visada būdavo sudaromos sutartys. Dokumentų turinys dažniausiai būdavo labai paprastas – prekės pavadinimas, kiekis, kaina. Nebuvo galimybės sutikrinti tų duomenų. Apskaitą tvarkydavo pagal tokius dokumentus, kokius gaudavo. UAB „F.“ buvo metalo laužo ir metalinės pakuotės tiekėjas. Vienu metu labai daug prekių, t. y. metalinės pakuotės, buvo siunčiama į Latviją. Su kitomis įmonėmis atsiskaitoma buvo pavedimais arba grynais pinigais. Įmonėje buvo gaunama sąskaita ir tuomet sumokėdavo, avansai nebuvo mokami. Nebūtinai vienas atvežimas buvo apiforminamas priėmimo aktu. Pavyzdžiui, vieną dieną atveždavo vieną prekių mašiną, kitą dieną atveždavo kitą, tuomet buvo išrašoma sąskaita faktūra bendram prekių kiekiui. Aktai būdavo išrašomi kiekvienam atvežimo faktui. Sąskaita faktūra galėdavo būti ir kiekvienam faktui, bet būdavo ir keliems. Liudytoja buvo vienintelė UAB „M.“ buhalterė. Ji atliko visas funkcijas, priskirtas tiek apskaitininkei, tiek buhalterei. UAB „M.“ būdavo vedama sandėlio apskaita. Už sandėlį materialiai atsakingas buvo aikštelės viršininkas. Aikštelės viršininku buvo G. V., po to kažkuriuo periodu buvo kitas asmuo. UAB „M.“ apskaitoje buvo metalo laužo sandėlis, jis buvo detalizuotas konkrečioms prekėms. Ar tie duomenys buvo kaip nors suderinami su atsakingais asmenimis, ar sandėlininko funkcijas atliekančiais asmenimis, liudytoja negalėjo pasakyti. Jei būdavo inventorizacija, tai ji būdavo atliekama metų gale. Nebūdavo tarpinių inventorizacijų. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar buvo atliekama inventorizacija už 2015 metus. Ji neatsiminė, ar inventorizacijos metu buvo nustatyta, kokių nors trūkumų. Sąskaitos faktūros iš konkrečios įmonės dažniausiai būdavo gaunamos elektroniniu paštu. Pagrindinis įmonės paštas buvo (duomenys neskelbtini). Šiuo paštu liudytoja nesinaudojo, nes turėjo savo elektroninį paštą. Minėtu elektroninio pašto adresu naudojosi A. V., bet dažniausiai tą paštą skaitydavo vadybininkė. Jei būdavo kažkokios sąskaitos, tai jas atspausdindavo ir pateikdavo, bet galėjo sąskaitos ir į liudytojos paštą ateiti. Vienas aktas už atvežtas prekes buvo perduodamas liudytojai, vieną aktą pasilikdavo aikštelės viršininkas, o kitas būdavo duodamas vairuotojui, kuris atvežė prekes. Ši informacija būdavo siunčiama buhalterijai, kad išrašytų sąskaitą faktūrą. Dažniausiai būdavo taip: pasveria mašiną, išrašo vieną aktą, po to kitą ir išsiunčia buhalterijai. Tai yra kažkiek patikimesnis, geresnis metodas, nes vairuotojas buhalterijai gali ne laiku atiduoti dokumentus. Buhalterija mato svorį, iš karto gavusi aktą gali susitikrinti, ar viskas yra gerai. Liudytoja negalėjo pasakyti, kur buvo realizuotos ir kaip buvo realizuotos metalinės pakuotės, kurios buvo įsigytos iš UAB „F.“, bet pagrindinis pirkėjas buvo Latvijos įmonė. Prekės buvo nurašomos išrašius pardavimo sąskaitą faktūrą. Tokiu atveju iš sandėlio nusirašydavo prekes. Nurašomos buvo konkrečios prekės. Sandėlyje buvo žymima, kiek, kokio metalo yra ir jei parduodavo, tai tą konkretų metalą ir nurodydavo kaip parduotą. PVM mokėdavo pirkėjas. Sandoriai su UAB „F.“ buvo tikrinami VMI ar kitų įstaigų. Nebuvo taip, kad konkrečiai sandėlyje gulėtų prekė iš UAB „F.“ ir prekė iš kitos įmonės, vienoje vietoje buvo laikomos prekės iš visų tiekėjų. Liudytojos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Įmonės vadovas 2015 metais tikriausiai buvo A. V.. Jis darbo vietoje būdavo beveik kiekvieną dieną. Jei nebūdavo kam, tai jis galėdavo užsiimti svėrimu, nes tas svėrimo procesas nėra sudėtingas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2017 m. balandžio 8 d. dirbo UAB „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), buhaltere. UAB „M.“ vykdė metalo laužo ir metalinių pakuočių supirkimo veiklą, turėjo aikštelę (duomenys neskelbtini). Liudytoja atliekų supirkime nedalyvavo, todėl apie supirktą atliekų rūšį ir kiekius žinojo tik iš pirminių apskaitos dokumentų – surašytų pirkimo-padavimo aktų, sąskaitų faktūrų, pateiktų iš juridinių asmenų, ir iš kasos aparatų ataskaitos. Atliekų supirkimo aikštelė buvo toje pačioje teritorijoje, kur buvo ir L. Š. darbo vieta, todėl ji matydavo, kad atliekų supirkimo veikla vykdoma. Teritorijoje buvo krūvos metalinių pakuočių bei metalo laužo, tačiau ji negali pasakyti, ar supirkti pirminiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti kiekiai ir atliekų rūšys yra realūs. UAB „F.“ yra žinoma iš sąskaitų faktūrų. UAB „M.“, kiek yra žinoma iš apskaitos dokumentų, pirkdavo atliekas iš minėtos įmonės. Apklausos metu parodytos sąskaitos faktūros: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini)yra žinomos, jos gautos bendruoju UAB „M.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos gautos iš UAB „F.“ buhalterės A. U.. Kas tiksliai atspausdino šias sąskaitas faktūras, pasakyti negali. Liudytoja galėjo jas atspausdinti, taip pat tą galėjo padaryti vadybininkė. L. Š. parodė, kad UAB „M.“ elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę naudotis visi UAB „M.“ darbuotojai. UAB „M.“ patalpose stovėjo bendras stalas, ant kurio stovėjo kompiuteris, prie kurio prisijungus galima buvo patikrinti elektroninį paštą. Paprastai šis kompiuteris buvo visada įjungtas, todėl bet kas galėjo prie jo prisėsti. Liudytoja naudojosi savo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Apklausos metu parodyti 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. kovo 24 d., 2015 m. kovo 27 d. elektroniniai susirašinėjimai su UAB „F.“ buhaltere dėl metalinės pakuotės pakrovimo ir sąskaitų išrašymo yra ne jos. Ji visada rašydavo tik iš savo pašto. Šiuos laiškus galėjo rašyti vadybininkė Ž. D., vykdant UAB „M.“ direktoriaus A. V. nurodymus. (t. 7, b. l. 85-104)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Š. taip pat parodė, kad UAB „M.“ iš UAB „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „G.“ buhalterės gavo PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini). Liudytojai šios sąskaitos yra žinomos, tačiau ji neprisimena, kas jas atspausdino. Tai galėjo padaryti ji, jei sąskaitos faktūros atėjo į jos elektroninį paštą, arba vadybininkė, jei sąskaitos faktūros atėjo į bendrą UAB „M.“ paštą. L. Š. parodė, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras buvo padaryta užskaita, nes UAB „F.“ buvo skolinga UAB „M.“. UAB „M.“ pagal sąskaitas faktūras turėjo sumokėti iš viso UAB „F.“ 32951,6 Eur. UAB „M.“ pagal 2015 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė UAB „F“ butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 112000 Eur su PVM. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ pardavė UAB „F.“ įvairų spalvotąjį metalo laužą už 25868,43 Eur be PVM. (t. 7, b. l. 105-107)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Ž. D. parodė, kad ji dirbo UAB „M.“ vadybininke, įmonė bendradarbiavo su L. Š., kuris vežė metalo laužą, metalines pakuotes, spalvoto metalo laužą. Ji UAB „M.“ vedė atliekų žurnalą, bendravo su aplinkosauga, būdavo atvejų, kai priimdavo metalą, jeigu kitų darbuotojų nebūdavo. L. Š. atstovavo UAB „F.“ ir veždavo supirkimui pakuotę, spalvotą metalą, o UAB „M.“ supirkinėjo. Liudytoja UAB „M.“ iš fizinių asmenų supirkinėjo metalinę pakuotę, tačiau dažniausiai jas supirkinėjo aikštelės viršininkas G. V.. Ji iš fizinių asmenų supirkinėdavo nedidelius pakuotės kiekius. Jeigu atveždavo toną ir daugiau, tai ji nepriiminėdavo. Didelius kiekius priimdavo aikštelės viršininkas. A. V. taip pat priimdavo pakuotę. Kas būdavo vietoje, tas galėjo priimti, išrašyti kvitus. Dažniausiai didesnius metalo kiekius supirkdavo G. V., jis buvo aikštelės viršininkas. Liudytoja teigė, kad ji neatsimena, kiek tiksliai supirkdavo metalo, tačiau buvo maži skaičiai, jei būtų atvežta tona ir nebūtų aikštelėje G. V., tai tokį krovinį ji priimtų. Ji neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kad būtų priėmus toną ar virš tonos metalo. Ž. D. teigė, kad L. Š. pažįsta iš matymo, žino, jog jis yra UAB „F.“ direktorius, kuris taip pat atveždavo metalą, dokumentus. L. Š. ne pats atveždavo metalą, buvo pas juos vairuotojas, kuris ir veždavo. Su L. Š. nebendraudavo, tik žinojo, kas jis toks yra. Liudytoja nebuvo atsakinga už sandorius. Į įmonę atvažiavus mašinai, ši mašina užvažiuoja ant svarstyklių ir yra pasveriama. Sverdavo tas, kas priiminėdavo. Pasižiūrėjus svorį, būdavo nueinama pasižiūrėti į aikštelę, ką atvežė, tuomet išsikraunamas krovinys, užpildomas pirkimo-pardavimo aktas, kvitas. Reikėjo užpildyti pirkimo-pardavimo aktą, krovinio važtaraštį, sąskaitą-faktūrą. Iš pradžių ant svarstyklių užvažiuoja pakrauta transporto priemonė, užrašomas svoris, krovinys iškraunamas ir ant svarstyklių užvažiuoja tuščia transporto priemonė, užfiksuojamas tuščios transporto priemonės svoris ir lieka grynas krovinio svoris. Visus duomenis fiksuodavo tas, kas priimdavo metalą. Liudytoja nesupirko metalo, kuris yra nurodytas sąskaitose faktūrose, kurios jai buvo rodytos ikiteisminio tyrimo metu. Jei ji būtų supirkusi, turėtų būti jos parašas. Ant pateiktų sąskaitų faktūrų nebuvo jos parašų. Metalą supirko aikštelės viršininkas. Faktą, kad metalas buvo supirktas žino, nes tuo metu dirbo, buvo, kai vežė UAB „F.“. Liudytoja žino, kad UAB „F.“ atvežė tokį krovinį, nes ji pildo apskaitos žurnalus ir žino, kad tiek vežė, tačiau ji pati to metalo nesupirko. Ji matė tik sąskaitas, paties metalinės pakuotės pristatymo, svėrimo faktų nematė, atsakinga už tai nebuvo. Įmonėje buvo aikštelės viršininkas, kuris turi supirkti pakuotę, liudytoja neprivalėjo supirkti pakuotės. Nepriklausomai nuo atvežamo metalo kiekio, priėmimo procedūra yra tokia pati. Viršininkas tvarkė visą aikštelę, jis prižiūrėdavo sandėliavimą, kad būtų tvarka, atitiktų standartus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose minėjo aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. Į šį žurnalą yra pildomi duomenys iš pirminių dokumentų – svoriai, kas vežė, perdirbimai, gavimas, išvežimas. Tuos duomenis liudytoja rašydavo pagal pirminius dokumentus – krovinio važtaraščius, pirkimo-pardavimo aktus. Buvo dokumentai, kuriuose buvo užfiksuota, kad UAB „M.“ įsigijo pakuotę iš UAB „F.“. Liudytoja siuntė krovinio važtaraštį į UAB „M.“ buhalteriją. Jeigu buvo pirkimas, dokumentai turėjo būti suvesti į apskaitą ir į žurnalą. Atliekų žurnalą galima pildyti kartą į savaitę, nėra būtina iš karto kiekvieną įrašyti. Duomenys apie pakuočių judėjimą iš UAB „M.“ buvo fiksuojami. Tai buvo fiksuojama pagal krovinio važtaraštį, pirkimo-pardavimo aktą, kvitą ir sąskaitą. Liudytoja neatsiminė, ar tas kiekis, kuris buvo užfiksuotas kaip įsigytas iš UAB „F.“, pagal įmonės žurnalą buvo išgabentas ar parduotas. Žurnale buvo fiksuojama, kiek pakuotės buvo gauta, kiek išgabenta. Pagal žurnale užfiksuotus duomenis, kas buvo gauta, tas ir buvo išgabenta. Ž. D. negalėjo nurodyti, kiek pakuotės tilpo įmonės aikštelėje. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Ž. D. parodė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo UAB „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadybininke. Buvo atsakinga už aplinkos apsaugos atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymą. Šį žurnalą pildydavo pagal pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius). Pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (pirkimų žurnalą) paimdavo iš buhalterijos. Ji taip pat buvo atsakinga už metalinės pakuotės supirkimą. Metalinę pakuotę supirkinėjo pagrinde iš fizinių asmenų, tai buvo nedideli metalinės pakuotės kiekiai (iki 200 kg). Iš juridinių asmenų metalinės pakuotės nesupirkinėjo. Supirkinėjant metalinę pakuotę, Ž. D. išduodavo fiziniams asmenims kasos aparato čekį. Supirkimo aikštelėje buvo svarstyklės, o patalpoje, šalia jos kabineto, buvo įrengtas tų svarstyklių daviklis, todėl, kai atveždavo atliekas, jai nereikėdavo eiti į aikštelę žiūrėti svorio. Paprastai ateidavo A. V. arba patys pardavėjai ir pasakydavo, kad atvežė atliekas, po to ji nueidavo į patalpas, pažiūrėdavo svorį ir atsiskaitydavo. Už metalo laužo supirkimą buvo atsakingas aikštelės viršininkas G. V.. Po to, kai G. V. išėjo iš UAB „M.“, metalo laužą ir metalines pakuotes supirkinėdavo UAB „M.“ direktorius A. V. ir liudytoja. UAB „F.“ yra žinoma tik iš pirminių apskaitos dokumentų. Apklausos metu Ž. D. parodytos sąskaitos faktūros: 2015 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini). Ž. D. parodė, kad UAB „F.“ sąskaitose faktūrose nurodytų svorių metalinių pakuočių nesupirko ir negali pasakyti, ar minėti svoriai buvo realiai supirkti bei kas juos supirko. Ji tokių svorių nematė, nedalyvavo svėrimuose. Liudytoja nežino, kas dar galėjo aikštelėje supirkinėti atliekas. (t. 7, b. l. 110-121)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad jį su L. Š. sieja draugiški santykiai. Su L. Š. jis turėjo darbinių santykių. Liudytojas teigė, kad jis buvo UAB „F.“ direktoriumi. Direktoriumi galimai buvo nuo 2018 metų. L. Š. minėtoje įmonėje taip pat dirbo. UAB „F.“ yra dirbęs ir vadybininku. Kai dirbo vadybininku, buvo atsakingas už metalo laužo supirkimą. Į jo funkcijas įėjo ieškoti klientų ir supirkti metalą. Supirkinėjo juodą metalą. Metalo pakuočių nesupirkinėjo, tik metalo laužą. Jei atveždavo pakuotes, supirkdavo kaip metalo laužą. Kai tapo direktoriumi, buvo šiek tiek atsakingas už buhalterinę apskaitą. Esminis dalykas buvo rasti, kas parduoda metalą, po to parduoti, kad kažką galbūt būtų galima uždirbti. Tuo metu, kai L. Š. buvo direktoriumi, t. y. 2014-2016 metais, liudytojas įmonėje nedirbo. L. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu UAB „F.“ nedirbo. Kai teisėsaugos institucijos perėmė dokumentus, kiek prisimena, į liudytoją kreipėsi tik RAAD. Šiuo metu jis nėra UAB „F.“ direktorius, nes įmonė bankrutavo. Tikriausiai įmonės direktoriumi buvo iki jos bankroto. Kai tapo direktoriumi, visi dokumentai buvo buhalterijoje ir viskas buvo aišku. Dėl liudytojo direktoriavimo laikotarpio niekas jam pretenzijų nereiškė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. UAB „F.“ direktorius buvo L. Š.. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. vasario 28 d. UAB „F.“ direktoriumi buvo jis. Nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d. direktoriumi buvo L. Š.. Nuo 2018 m. liepos 13 d. iki dabar direktorius yra liudytojas. Nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. liepos 13 d. liudytojas dirbo UAB „F.“ vadybininku. Buvo atsakingas už metalo laužo supirkimą. Supirkinėjo metalo laužą (juodąjį ir spalvotąjį metalo laužą). Metalinių pakuočių nesupirkinėjo. Supirkinėjo iš fizinių ir juridinių asmenų. UAB „F.“ akcininkai, jo žiniomis, yra J. P. (jo kontaktinių duomenų neturi) ir airiška kompanija – D., kurią atstovavo S. Š. (L. Š. brolis). S. Š. iš Airijos į Lietuvą atvažiavo 2018 metais (tikslios datos nežino). S. Š. paskambino liudytojui ir pasiūlė susitikti. Susitikus pasiūlė tapti UAB „F.“ direktoriumi. A. T. nurodė, kad sutiko su pasiūlymu, todėl buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, apie kurį buvo paskelbta dienraštyje „Lietuvos rytas“. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo S. Š. ir liudytojas. Turėjo dalyvauti J. P., bet jis neatvyko, nors apie susirinkimą buvo tinkamai paskelbta dienraštyje. 2018 metais buvo patvirtintas akcininkų susirinkimas ir liudytojas paskirtas direktoriumi. Jokių UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis negavo, dokumentų priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas nebuvo. UAB „F.“ antspaudą A. T. gavo iš L. Š.. Joks dokumentas dėl antspaudo perdavimo pasirašytas nebuvo. A. T. teigė, kad žinojo, jog visi UAB „F.“ dokumentai yra UAB „G.“. A. T. žiniomis, ir šio paskyrimo į direktoriaus pareigas metu visi dokumentai buvo ir yra UAB „Genomas“. Jam 2018 metais rugsėjo pradžioje paskambino L. Š. ir pasakė, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas reikalavimas tyrimui pateikti UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentus buvo prašoma pateikti iki 2018 m. rugsėjo 9 d. Dokumentų iki nurodyto termino liudytojas nepateikė, nes: 1) buhalterė atostogavo; 2) negalėjo pateikti nurodytų dokumentų už 2015 metus, nes 2016 m. rugpjūčio 10 d. pagal buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti L. Š., nes Vilniaus miesto RAAD vykdė patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu L. Š. serga ir A. T. su juo susisiekti negali, liudytojas negali pateikti dokumentų patvirtinančių, jog dokumentai buvo perduoti Vilniaus miesto RAAD. A. T. teigė, kad prie UAB „F.“ banko sąskaitų, kurios yra „Citadele bankas“, turi teisę prisijungti L. Š.. Prie banko sąskaitos „Šiaulių bankas“, kuri buvo aktyvi 2015 metais, prisijungimo teisės liudytojas neturi. Buhalterė prie banko sąskaitų prisijungimų neturėjo ir neturi. UAB „F.“ registracijos adresas nepasikeitė – (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta – (duomenys neskelbtini). Buhalterinę apskaitą UAB „F.“ tvarkė tuo metu ir tvarko iki šiol UAB „G.“ buhalterė A. U.. (t. 6, b. l. 129-130)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad 2015 metais buvo pasirašyta sutartis su UAB „F.“ dėl metalinės pakuotės pirkimo. Sutartyje buvo nurodytas kiekis apie 500 t ir UAB „F.“ 500 t metalinės pakuotės per pusę metų pristatė į UAB „M.“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). UAB „M.“ buvo pirkėjas, UAB „F.“ pardavėjas. UAB „F.“ turėjo supirkti 500 t metalinės pakuotės ir pristatyti į UAB „M.“. Pati prekė – metalinė pakuotė ir metalo laužo atliekos buvo pradėtos vežti 2015 metų ankstyvą pavasarį, sutartis buvo įvykdyta 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje. Metalinės pakuotės ir visos metalinės atliekos, nes buvo vežama ne tik metalinė pakuotė, bet ir metalo laužas, kiek pamena, buvo vežama iš UAB „F.“ aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), su autotransportu. Mašina vienu kartu galėjo vežti 2-3 t. Buvo ir kita didelė mašina, pritaikyta metalo laužo vežimui, kuri realiai galėjo vežti apie 20 t. Kiek pamena ir žino, dalis metalinės pakuotės važiavo iš (duomenys neskelbtini), bet iš ten dažniausiai važiuodavo neišrūšiuota metalinė pakuotė, t. y. kartu su metalo laužu. UAB „M.“ ta pakuotė buvo išrūšiuojama ir pasveriama, o didele mašina atvežamas krovinys beveik visą laiką jau būdavo išrūšiuotas. A. V. teigė, kad jis dalyvavo prekių priėmime, nes, kiek pamena, pavasario pradžioje iš pareigų išėjo aikštelės viršininkas, todėl du ar tris mėnesius, kol buvo ieškomas aikštelės viršininkas, priėmime dalyvavo pats liudytojas. UAB „F.“ pardavė 100 t metalinės pakuotės ir 100 t metalinės pakuotės buvo eksportuota, t. y. sutvarkyta. UAB „M.“ 400 t metalinės pakuotės, kuri buvo nupirkta iš UAB „F.“, pardavė kaip metalo laužą. Pagal Vyriausybės patvirtintą atliekų tvarkymo planą, išleistos į rinką metalinės pakuotės reikia sutvarkyti mažiau nei 50 procentų. 100 t metalinės pakuotės buvo sutvarkyta, eksportuota kaip metalinė pakuotė. Pagal tai buvo išrašyta sutvarkymo pažyma, o 400 t buvo parduota vidinėje rinkoje kaip metalo laužas. Lyg ir 48 procentai metalinės pakuotės turėjo būti sutvarkyta. Realiai, jei gamintojai-importuotojai išleisdavo 100 t metalinės pakuotės, tai reikėjo sutvarkyti 50 procentų metalinės pakuotės, o 50 procentų metalinės pakuotės sutvarkyme nedalyvaudavo, buvo vertinama kaip metalo laužas ir realiai parduodamas kaip metalo laužas. Kainos metalinės pakuotės ir metalo laužo nesiskiria. Metalinė pakuotė vertinama kaip metalo laužo dalis. Liudytojas teigė, kad 100 t išvežė į Latviją, o 400 t buvo pakrauta ir pristatyta į Klaipėdą. Kai buvo išvežta 100 t, Latvijos įmonė patvirtino, kad metalinė pakuotė buvo perdirbta. Ši aplinkybė buvo pagrindas UAB „M.“ išrašyti sutvarkymo dokumentus, t. y. sutvarkymo pažymą. Tuomet lyg ir buvo pasirašyta sutartis su C. dėl 100 t metalinės pakuotės sutvarkymo. UAB „M.“ už tai negavo jokio atlygio, o pagal sutartį su UAB „F.“, kiek žino, už 100 t surinkimo pažymą surašė UAB „F.“, tai buvo kaip įrodymas, kad ta metalinė pakuotė sutvarkyta. A. V. teigė, kad, kiek pamena, C. taip pat nemokėjo už 100 t metalinės pakuotės sutvarkymą, nes tos tonos buvo kaip ir perteklinės. Metalinė pakuotė išsiskiria iš kitų atliekų, nes ji rinkoje turi vertę, už ją visą laiką yra mokama. Visos atliekos UAB „M.“ buvo supirkinėjamos taip: atvažiuodavo metalinės atliekos į aikštelę, liudytojas priimdavo, užvažiuodavo ant svarstyklių, apskaitininkės iš karto fiksuodavo svorį ir pagal tai išrašydavo priėmimo aktus, o koks metalo laužo kiekis, kokia kokybė, kokia kaina, liudytojas pasakydavo apskaitininkei arba vadybininkei, kurios išrašinėdavo dokumentus. Tuos darbus, kuriuos darė jis, realiai turėjo daryti aikštelės viršininkas. Būdamas priėmėju ir būdamas direktoriumi duodavo komandą, kaip ta prekė turi būti rūšiuojama. A. V. teigė, kad realiai tvarkyme iš 500 t metalinės pakuotės dalyvavo tik 100 t ir 100 t buvo eksportuota. 400 t nebuvo eksportuota ir ši pakuotė nebuvo parduota kaip metalinė pakuotė, o buvo parduota kaip metalo laužas. Iš principo galima vertinti kaip du sandorius, nors iš UAB „F.“ UAB „M.“ pirko vieną prekę, kuri vadinosi metalinė pakuotė, kurios kiekis buvo apie 500 t. Už 500 t sąskaitą faktūrą surašė UAB „F.“. Už pakuotės sutvarkymą – 100 t sąskaitą išrašė UAB „F.“. Už metalinės pakuotės sutvarkymą UAB „M.“ neišrašė sąskaitos UAB „F.“. Metalinė pakuotė turi teigiamą vertę, jokios sąskaitos už sutvarkymą liudytojas UAB „F.“ neišrašė. Tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, UAB „F.“ pardavė metalinę pakuotę, o UAB „M.“ nupirko. Pagal sutartį eksportuojant 100 t turėjo pateikti pažymą, kad ta pakuotė yra sutvarkyta. Eksportas – tai sutvarkymas. Pakuotė, kuri buvo įsigyta iš UAB „F.“, buvo išgabenta ir sutvarkyta. UAB „M.“ atsiskaitė UAB „F.“ už 500 t pakuotės, skoloje neliko. Kiek pamena, tais laikais UAB „F.“ parduodavo spalvotą metalą, o pirkdavo juodą metalą. Realiai už tuos 500 t buvo atsiskaityta visiškai. UAB „M.“ parduodavo spalvotą metalą UAB „F.“, nes UAB „F.“ buvo spalvoto metalo eksportuotojai, o UAB „M.“ specializavosi juodojo metalo laužo supirkime ir realiai tai, ką nupirkdavo, eksportuodavo, o spalvotus metalus parduodavo vidinėje rinkoje. UAB „M.“ yra bankrutavusi, įmonė yra likviduota. Liudytojas nurodė, kad jis yra nuteistas už 2013 metais vykusį metalinės pakuotės fiktyvų pirkimą bei už apgaulingą buhalterinę apskaitą. UAB „M.“ aikštelėje visų pirma vyko metalinių atliekų priėmimas. Į metalines atliekas įeidavo metalo laužas, metalinė pakuotė, metalinė elektronika, senos mašinos. Priėmimas – tai fizinio ar juridinių asmens atliekų atvežimas ir pardavimas įmonei, t. y. metalinių atliekų supirkimas. UAB „M.“ siųsdavo savo transporto priemones į objektus atsivežti metalo laužą. Buvo specialiai pritaikytos sunkiasvorės mašinos su priekabomis, kurios galėdavo vežti 20 t. Tokią vieną mašiną tais laikais turėjo ir UAB „F.“. UAB „M.“ lyg tuo laiku turėjo dvi tokias mašinas. Aikštelėje reikėjo organizuoti tų atliekų apdirbimą. UAB „M.“ 2015 metais viso galėjo būti 20-30 darbuotojų. Po to, kai metalas būdavo apdirbamas, jis būdavo rūšiuojamas, vykdavo pakrovimas į transporto priemones ir krovinys išvežimas bei parduodamas. Iš UAB „F.“ UAB „M.“ per pusmetį priėmė 500 t metalinės pakuotės. Metalinės pakuotės tvarkyti nereikėjo, realiai reikėjo tik išrūšiuoti. Metalinės pakuotės pjaustymas pagal metalo laužo standartus reiškia, kad metalo gabalai turi būti tam tikro dydžio. Metalinės pakuotės, jei ji yra smulkesnė, nereikia apdirbinėti. Dažniausiai metalinė pakuotė būdavo smulki arba presuota. Jei UAB „F.“ pirkdavo iš įmonių metalinę pakuotę, kuri jau buvo apdirbta, tuomet tokią pačią prekę UAB „M.“ ir parduodavo. Liudytojas teigė, kad jam yra žinoma, jog UAB „F.“ preso aikštelėje neturėjo, bet prekę atveždavo supresuotą. UAB „M.“ aikštelėje galėjo tilpti apie 1000 t metalo. Likutis visada būdavo tarp 300-400 t. Būdavo ir 2000 t, priklausomai nuo rinkos. Jei rinka nukrisdavo, tada įmonė kaupdavo metalo laužą ir neparduodavo. Jeigu gamintojai – importuotojai išsileido 100 t metalinės pakuotės, pagal atliekų tvarkymo planą metalinei pakuotei sutvarkyti reikia mažiau nei 50 t. Kitaip tariant, apie 50 t metalinės pakuotės, kuri yra surenkama arba superkama, yra eksportuojama kaip metalinė pakuotė, kitos dalies, kuri superkama, tvarkyti nereikia, ji parduodama kaip metalo laužas. Turi būti sutvarkyta mažiau nei 50 procentų metalinės pakuotės, gali būti 47-48 procentai. Jeigu į Lietuvą atvežta 100 t metalinės pakuotės, tai reikia sutvarkyti apie 50 procentų, t. y. reikia perdirbti arba eksportuoti, o visa kita parduodi, kaip metalo laužą. A. V. tvirtino, kad realiai metalą pagal 2015 m. kovo 24 d. – 2015 m. liepos 31 d. išrašytas sąskaitas faktūras priėmė jis. Ž. D. buvo apskaitininkė, kuri išrašydavo dokumentus, ji dirbo su dokumentais. Priimant metalo laužą, metalinę pakuotę, reikia sutvarkyti visus dokumentus, išrašyti priėmimą, įtraukti į supirkimo knygas, į atliekų knygas. Ž. D. supirkinėdavo metalinę pakuotę, bet pagrinde ją supirkdavo jis pats. Kai liudytojo nebūdavo ir atvažiuodavo kažkokia mašina, tai Ž. D. supirkdavo. Ne kiekvienas žmogus gali būti priėmėjas, nes nuo jo priklauso, kiek metalo laužo bus nupirkta, ar jis gerai bus užpajamuotas. UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ bankiniais pavedimais ir buvo daromos užskaitos.

Teisiamojo posėdžio metu specialistė Birutė Devliašovienė parodė, kad jai yra žinomos UAB „M.“ ir UAB „F.“. Specialistė patvirtino surašytą specialisto išvadą. Paaiškino, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Kas atsakingas už pažeidimus, sprendžia teismas. Specialistai žiūri, kaip apskaitoje yra apskaityti buhalteriniai finansiniai dokumentai, kaip yra atvaizduotos ūkinės finansinės operacijos – atsiskaitymai, PVM sąskaitos faktūros. Specialistė patvirtino, kad ji gavo užduotį atlikti objektų tyrimą, kurioje buvo nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su ūkinėmis operacijomis. Užduotyje buvo nurodyta, kad tam tikros ūkinės operacijos neįvyko. Į klausimą, ar tam tikros faktinės aplinkybės buvo, ar nebuvo, turi atsakyti ne specialistas, o teisėsaugos institucijų pareigūnai. Specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, kad tam tikras metalo kiekis nebuvo priduotas. Šią aplinkybę ėmė kaip faktą, kurį nustatė ikiteisminį tyrimą atliekantis tyrėjas. Pati specialistė negali vertinti, ar buvo priduotas metalas, ji žiūrėjo tik dokumentus, kaip atvaizduota apskaitoje. Specialisto išvadoje padarytos išvados keistųsi, jeigu užduotyje nurodytos sąlygos nepasitvirtintų, jei nebūtų sąlygos, kad ūkinės finansinės operacijos nevyko, išvada pagal buhalterinės apskaitos dokumentus būtų kitokia. Specialistė nenustatinėjo, ar buvo supirktas metalas, ar nebuvo, ar jis parduotas. Jei pagal pirkimo-pardavimo sutartis metalas būtų iš tikrųjų supirktas, išvada būtų kitokia. Kadangi yra nurodyta tokia sąlyga, ką nustatė ikiteisminį tyrimą atliekantys tyrėjai, tuo buvo vadovaujamasi, nes specialistas neturi kompetencijos nustatyti tokio fakto. Apie tai, kokie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pateikti, yra nurodyta specialisto išvadoje. Buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama. Išvadoje yra parašyta, ko nebuvo galima nustatyti. Specialistė negalėjo atsakyti, ar UAB „F.“ buvo vedama sandėlio apskaita. Klausimas apie sandėlio apskaitą nebuvo pateiktas. Faktas tas, kad buvo apskaityti pirkimai iš fizinių asmenų, viskas buvo apskaityta. Jei iš fizinių asmenų nebuvo įsigytas atitinkamas kiekis atliekų, tai reiškia, jog nebuvo galima jo parduoti kitai įmonei. Jeigu yra įforminti tik dokumentai, dokumentuose yra įformintos ūkinės finansinės operacijos, bet realiai, jei nustato, kad tos operacijos nevyko, tai nei krovinio važtaraštis, nei sąskaita faktūra neturi nieko bendro. Buhalterinė apskaita yra skirta registruoti ūkines finansines operacijas, apskaityti turtą, įsipareigojimus. Turi matytis, kaip įmonė veikia, kaip juda pinigai, prekės. Jei dokumentuose yra įforminta ūkinė finansinė operacija, tai ji privalo būti fiksuojama apskaitos registruose, bet kitas dalykas yra tada, kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nustato, kad realiai ūkinės finansinės operacijos neįvyko, o buvo surašyti dokumentai. Specialistai tyrimą atlieka pagal tyrimui pateiktus dokumentus. Šiuo atveju pagal dokumentus yra nustatyta, kad konkretus prekių kiekis yra supirktas iš asmenų pagal atitinkamus dokumentus, kurie aprašyti. Jei ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nustatė, kad faktiškai pagal šiuos dokumentus supirkta nebuvo, reiškia tas kiekis ir nebuvo parduotas UAB „M.“. Kokios faktinės aplinkybės iš tikrųjų egzistavo konkrečiu atveju sprendžia ne specialistas, o teisėsaugos institucijos, pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą. Specialisto funkcija yra buhalterinių finansinių dokumentų tyrimas. Metalinės pakuotės atliekų įgijimo apskaitos dokumentų, kurie įrodo 79000 t atliekų gavimo faktą, neišsaugojimas vertintinas, kaip dokumentų trūkumas ir buhalterinės apskaitos trūkumas. Išvadoje nurodyta, kad 2015 m. atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaityta, jog nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „F.“ nupirko 79525 t metalinės pakuotės atliekų, kurios pagal įrašus atliekų tvarkymo apskaitos žurnale buvo fiksuojamos kasos aparatu. Metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių šių atliekų gavimo faktą, tarp tyrimui pateiktų bendrovės dokumentų nėra. Pagal tyrimui pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už konkretų kiekį metalinės pakuotės atliekų, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre apskaitytos bendros mokėjimo sumos, nenurodant, pagal kokius dokumentus, kokiu būdu mokėjimai atlikti bankuose, turėtų sąskaitų išrašai ir kasos dokumentai negauti. Specialistė patvirtino, kad yra išstatytos sąskaitos faktūros, kuriose yra tam tikras kiekis pinigų. Apskaitos registruose apskaitytos bendros sumos. Šiuo atveju pagal sąskaitas faktūras negalima pasakyti ar UAB „M.“ visiškai atsiskaitė su UAB „F.“. Specialistė įsipareigojimų nenagrinėjo, t. y., kiek, kas, kam skolingi. Atsakyme į antrą klausimą labai aiškiai parašyta, kaip buvo vedama apskaita, kokie apskaitos registrai ir kokios ūkinės operacijos juose matėsi. Negalima nustatyti, kokie įsipareigojimai ir koks turtas buvo apskaitytas. Jei buvo įrašyti neteisingi duomenys, dėl to ir nebuvo galima nustatyti. Buhalteriniai dokumentai yra, tačiau jie neatspindėjo tikrųjų ūkinių operacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų ir t. t. Tas sumas būtų galima nustatyti pagal dokumentus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. paaiškino, jog jis kitoje baudžiamojoje byloje, kuri yra susijusi su nagrinėjama baudžiamąja byla, yra įtariamasis, todėl jis naudojasi teise neduoti parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, jog 2013 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuotame aukcione jis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip atrodė butas, gali nurodyti bent trys mokesčių inspekcijos darbuotojai bei konkurse dalyvavę asmenys, kurių pavardės nurodytos aukciono protokole. Jis 2015 metais kreipėsi į L. Š., kad šis išvežtų iš buto įvairias atliekas. L. Š. turėjo įmonę, kuri vykdo atliekų surinkimo veiklą. L. Š. dirbo UAB „F.“. Per kiek kartų buvo išvežtos atliekos nežino, nes tame procese nedalyvavo. Kiek susidarė atliekų neatsimena. Viso jam buvo sumokėta apie 2000 Eur. E. M. teigė, kad jis nežino, ar akte Nr. 167 nurodytas atliekų kiekis yra realus. Jis tik pasirašė šį dokumentą. Dokumente nurodytą pinigų sumą jis gavo. Pinigų išmokėjimo kvitą Nr. 167 pasirašė jis. Kokiomis aplinkybėmis buvo išmokėti pinigai, neprisiminė (t. 4, b. l. 60-61).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kaip įtariamasis A. D. parodė, kad, kai atėjo dirbti į UAB „F.“, jam iš karto pasiūlė sandėlio vadovo pareigas. Jis ten darydavo viską, ne tik ką turi daryti sandėlio vadovas. Reikėdavo pasirašyti ir ant dokumentų – aktų. UAB „F.“ sandėlio vadovu dirbo neilgai. A. D. teigė, jog jis paruošdavo aktus ir atspausdindavo juos, kai atnešdavo metalo laužą, vėliau šiuos aktus pasirašydavo kaip sandėlio vadovas. Būdavo dienų, kai jis visą dieną vežiodavo metalą, o grįžęs rasdavo ant stalo paruoštus aktus, kur reikėjo pasirašyti, kaip sandėlio vadovui. Pasirašė tris tokius aktus. Kaip suprato tokia tvarka egzistavo prieš jam pradedant dirbti ir vėliau. UAB „F.“ darbo oficialiai. UAB „F.“ dirbti pasiūlė L. Š.. Su L. Š. susipažino, kai dar dirbo UAB „E.“. L. Š. atvežė ten metalą ir pasiūlė darbą. UAB „F.“ yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš pradžių UAB „F.“ priiminėjo metalą, jį sverdavo, priiminėjo mašinas, pasirašydavo aktus. Pirmą mėnesį nejautė, kad atliko sandėlio vadovo funkcijas. UAB „F.“ dar dirbo J. S., kuris nurodydavo, ką daryti. Su J. S. nelabai sutardavo. Klausdavo J. S., kodėl šis vis nurodinėja. Kai žmogus ateidavo priduoti metalo laužą, A. D. kompiuteriu užpildydavo dokumentą – aktą ir jį atspausdindavo, išmokėdavo žmogui pinigus. Didelių sumų neturėjo, sakė, kad viską užmokės direktorius, jam reikėdavo tik pasirašyti. Jis pasirašė aktus Nr. 190-191 ir 193. Būdavo taip, kad fiziniai asmenys, tokie kaip M. G., nedideliais kiekiais nešdavo metalo laužą visą dieną, o įtariamais sverdavo. Į dienos pabaigą surašydavo dokumentą-aktą. Buvo dar A. D. kaimynė, kuri metalo laužą nešdavo dideliais kiekiais. Už didelius kiekius metalo atsiskaitydavo L. Š.. Žmonės pasirašydavo aktus bet kada, nebūtinai tą pačią dieną, nes jie pastoviai atnešdavo metalo laužą. Pagal aktus Nr. 190, 191, 193 pinigų asmenims nemokėjo. Buvo pasakyta, jog su šiais asmenimis bus atsiskaityta ir liepta atspausdinti aktą, jį pasirašyti. A. V. metalą vežė pati ir įmonės atstovai važiavo pas ją pakrauti metalo laužo. A. V. turėjo garažą, kuriame Baltarusijos piliečiai ardydavo mašinas ir priduodavo kaip metalo laužą. Kai A. D. važiuodavo pas ją, pakraudavo pilną mašiną metalo laužo. N. M. pažįsta, jis kasdien ateidavo. N. M. buvo pasiūlyta pinigų, kad jis pasirašytų dokumentus, jog neva pridavė metalą. N. M. vienu kartu nebuvo išmokėta 1113 Eur. A. D. teigė, kad jam buvo pasakyta išrašyti tokią sumą N. M. vardu. Kas liepė išrašyti tokią sumą, tiksliai pasakyti negalėjo. Galėjo būti, kad J. S. iš L. Š. telefonu gavo nurodymą. Jam nurodymus galėjo duoti tik J. S. ir L. Š.. A. D. buvo įspėtas ankstesnio sandėlio vadovo, kad bus nurodinėjama, ką daryti, t. y., pasirašyti dokumentus už neva priduotas metalines pakuotes, kurių realiai dideliais kiekiais nesupirkinėjo. Jam buvo viskas paruošta ir reikėjo pasirašyti dokumentus, jei dokumentų nepasirašytų, jį būtų atleidę iš darbo. Netekęs darbo, negalėtų pratęsti leidimo gyventi Lietuvoje. Suprato, kad kažkas blogai, kai prasidėjo pakuotės, kurių jis nematė. Jam buvo pasakyta, kad nieko nebijotų, jog su žmonėmis bus atsiskaityta. Klausė L. Š. ir J. S., kur pakuotės. Sakė, kad dar yra sandėlys, kad nieko nebijotų. Kasa buvo, bet kasoje nebuvo daug pinigų. L. Š. atveždavo pinigus į kasą, reikėdavo pasirašyti, buvo išlaidų orderis. Kai mašina atveždavo daug metalo, A. D. L. Š. skambindavo ir jis atveždavo pinigus, bet jo galima buvo laukti porą valandų, žmonės nenorėdavo laukti ir išvažiuodavo. Šiaip žmonės ten mažai nešdavo, nešdavo tik tie žmonės, kurie ten gyvena. Buvo atvejis, kai atvežė nerūdijančio plieno mašiną ir žmogus laukė, ko atvyko L. Š., atvežė pinigus ir užpildė dokumentus. UAB „F.“ pakuočių nematė. Suprato, kad pakuotės – tai skardinės. Daugiau jokių pakuočių nematė. Jam buvo sakoma, kad yra kitas sandėlis ir ten yra pakuotės, sakė rašyti dokumentuose pakuotes. A. D. teigė, kad veždavo metalą į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Veždavo juodą metalą, buvo daug firmų, kur veždavo. Buvo 3-4 įmonės, kur veždavo metalą. (duomenys neskelbtini) yra didelė įmonė, pavadinimo neatsimena. Kai veždavo į įmones metalą, tai su tikrais dokumentais, nes ten tikrindavo viską, kitaip nepriimtų. Žmonės taip pat tikrindavo, kiek svorio, ir A. V. žiūrėdavo. Įmonėje turėjo dideles svarstykles ir sverdavo. A. V. veždavo daug, buvo daug variklių. Pakuočių neprisiminė. A. D. tvirtino, kad jis priimdavo metalą, bet jam sakydavo dar rašyti papildomai ir pakuotes. Tai liepdavo daryti L. Š. ir J. S.. J. S. iš pradžių sėdėjo sandėlyje ir matė, kas, ką atveždavo, jis tikrino išrašytus aktus. Jie atspausdindavo 3 egzempliorius, vieną žmogui atiduodavo, o kiti du likdavo įmonėje. Prie stalo buvo krepšelis ir ten dėjo dokumentus vieną ant kito. Vėliau kažkas paimdavo ir veždavo į buhalteriją. Galėjo tik direktorius paimti ir vežti į buhalteriją. L. Š. skambindavo ir sakydavo, kur reikės išvežti metalo laužą. Kai nebūdavo vairuotojo, tada jis veždavo, vėliau sakė, kad negali būti ir vairuotojas, tuomet J. S. pats veždavo tą metalą. A. D. aiškino, kad metalą veždavo į (duomenys neskelbtini), į įmonę, kuri yra (duomenys neskelbtini), dar į „E.“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad ir iš tų pačių įmonių vėl pasiimdavo atgal metalo laužą. Imdavo atgal dėl to, kad vėliau parduotų brangiau. Taip paskutiniu laiku ir būdavo, kai būdavo pilnas sandėlis, kviesdavo vilkiką, pakraudavo ir viską išveždavo. Matė, jog vilkikas buvo su lenkiškais numeriais. Anksčiau į Klaipėdą veždavo, bet paskutiniu metu, kai dirbo tik po dvi valandas, matydavo tik vilkiką su lenkiškais numeriais. Suprato, kad kažkas ten negerai, tai pasakė, jog nedirbs. Dirbo kaip darbininkas, o pasirašyti liepdavo kaip vadovui. Nuo pirmo akto suprato, kad kažkas blogai, kai atėjo žmogus ir paklausė, kur du eurai. Iš pradžių nesuprato, kokie du eurai, jis pasakė, kad ant jo išrašė metalą, tada viskas pasidarė aišku. Suprato, jog mokėjo žmonėms, kad tik pildyti dokumentus jų vardu. Būtų ir daugiau jo vardu pasirašyta tokių aktų, tačiau sakė, kad daugiau nepasirašinės. Metalas buvo priduotas realiai, o pakuotes aktuose ir kvituose buvo liepta užrašyti. Akte Nr. 190 pirmoje eilutėje – skardos, vamzdžiai, puodai realiai, kas buvo, taip ir parašyta, o antroje eilutėje – statinės, dėžutės, tai L. Š. sugalvojo pavadinimus. J. S. pasakė išgalvotą kiekį, kad nebūtų apvali suma, jog būtų su centais, o kainą duodavo kompiuteris. Akte Nr. 191 pirmoje eilutėje realiai užrašytas metalas, tai auto detalės, varikliai, ratlankiai, o antroje eilutėje išgalvoti ir pavadinimai, ir kiekis, ką rašyti sakė L. Š. arba J. S.. L. Š. buvo generalinis direktorius, jis buvo viršesnis, kiek suprato, jie buvo draugai. Akte, kur pardavėjas N. M. Nr. 193, pirmoje eilutėje metalas realus, o pakuotės nematė, kai buvo pildomas dokumentas. A. D. teigė, kad jis turėjo teisę dirbti su grynais pinigais, jis buvo atsakingas, nes jam atveždavo pinigus ir reikėjo pasirašyti. Kai pradėjo dirbti, buvo stalčiukas, kur buvo pinigai, ir visi žinojo, kad ten yra pinigai. Jeigu reikėjo iškeisti pinigų, visi galėjo išsikeisti, ten būdavo iki 200-250 Eur. Nežino, iš kur L. Š. imdavo dideles pinigų sumas. Buvo palikta maža pinigų suma, kad būtų galima apmokėti už priduotą metalą iki kokių 10-20 kg. Matė, kad A. V. laukė 2-3 val., jai buvo išmokėta daug pinigų, gali būti, kad 950 Eur už metalą sumokėjo, bet ne už pakuotes. Už pakuotes nemokėjo niekam. Iš pradžių nurodė, kad reikia į dokumentus rašyti „skardinės“, tada sakė rašyti „pakuotės“, šiame sandėlyje pakuočių nebuvo, o dėžutės tai gali būti metalinės, bet kiek jų galima atnešti. O skardinės buvo aliumininės, bet jos mažai sveria. Vienas krepšys pilnas sveria apie 30-40 kg. Skardinės buvo suspaustos, jos buvo laikomos teritorijos viduje. Jų buvo daug, turėjo problemų ir nenorėjo, kad jos stovėtų teritorijoje. Kas buvo kitame sandėlyje, nežino. Kai ateidavo žmonės ir pasirašydavo aktą, būdavo tokių žmonių, kad paskaitydavo, bet būdavo, kad ir neskaitė. Kai nesumokėdavo pinigų, tai galėjo tokį aktą pasidėti ir žmonės galėjo vėliau ateiti pinigų, galėjo ir kitą dieną ateiti. Visi tie žmonės netoliese gyveno. Į (duomenys neskelbtini) gatvę veždavo tik spalvotą metalą. Juodą metalą vežė į (duomenys neskelbtini). A. D. aiškino, jog prieš jį buvęs žmogus sakė, kad J. S. sverdavo, o jis dirbdavo kaip juodas darbininkas ir J. S. pasakydavo jam pasirašyti (t. 8, b. l. 99-103).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad 2015 metais jo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), susidarė metalo laužo atliekos: automobilių detalės ir įvairus ūkinis laužas. Jo sūnaus V. D. iniciatyva nusprendė išvalyti garažą. Sūnus paskambino kažkokiai atliekų surinkimų įmonei ir susitarė, kad jie patys atvažiuotų. UAB „F.“ jam nėra žinoma. Kokiai įmonei sūnus skambino, nežino. Susitartą dieną atvažiavo pasiimti tų atliekų. Prisimena, kad atvažiavo su nedideliu sunkvežimiu. Nei kokios spalvos, nei valstybinių numerių, nei kiek į ją galima pakrauti, pasakyti negali. Neprisimena ir kiek atvažiavo žmonių. Sūnus padėjo pakrauti. Iš viso pakrovė apie 150 kg. Tą pačią dieną surinkėjai pasiėmė ir sūnui priklausantį seną automobilį Mitsubishi Colt – jo svoris buvo ne daugiau kaip 1 t. Iš viso pridavė apie 1150 kg. Tą pačią dieną jis vienas važiavo į (duomenys neskelbtini) į surinkėjų aikštelę, tikslaus adreso nežino. Prie jo metalas buvo iškrautas ir pasvertas. Kadangi atvežė nedidelį kiekį, jis ir netikrino, kiek iš tikrųjų atvežė kilogramų. Metalas daug nekainavo. Vėliau jam buvo paduotas vienas dokumentas. Į dokumento turinį jis nesigilino, bet po pasirašymo jis už metalą gavo apie 60 Eur. Ant sutarties Nr. 147 ir pinigų išmokėjimo kvito pasirašė. Svorio kiekis atitinka, pinigų suma taip pat galima. Parodė, kad už automobilį pinigus gavo jo sūnus, kuris ir pasirašė atitinkamus dokumentus (t. 4, b. l. 1-4).

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 14 d. UAB „F.“ patikrinimo akto matyti, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimu panaikintas UAB „M.“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „F.“ už 100 t. Sprendimo naikinimo priežastys yra tos, kad UAB „M.“ 2015 metais išvežė (eksportavo) 5824,270 t metalinių pakuočių atliekų į Latvijos Respublikoje esančią įmonę K., kuri nevykdo metalinės pakuotės atliekų perdirbimo, todėl už minėtą visą metalinių pakuočių atliekų kiekį, t. y., už 5824,270 t negalėjo išrašyti dokumentų, įrodančių apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. UAB „F.“ 2015 metais surinktos ir UAB „M.“ perduotos metalinės pakuotės atliekos, taip pat ir 100 t metalinės pakuotės, nebuvo tinkamai sutvarkytos. (t. 1, b. l. 18-23)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 154 matyti, kad 2015 m. kovo 16 d. J. S. UAB „F.“ pardavė 22880 kg metalinės pakuotės už 3432 Eur, 480 kg aliuminio už 768 Eur. 2015 m. kovo 16 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 154 J. S. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 3990 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 28)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 153 matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. R. S. UAB „F.“ pardavė 23890 kg metalinės pakuotės už 3583,5 Eur, 560 kg aliuminio už 896 Eur. 2015 m. kovo 13 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 153 R. S. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 4255,53 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 31)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 159 matyti, kad 2015 m. kovo 19 d. A. K. UAB „F.“ pardavė 24860 kg metalinės pakuotės už 2486 Eur, 485 kg cinko už 436,50 Eur. 2015 m. kovo 19 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 159 A. K. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2776,38 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t.1, b. l. 34)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 160 matyti, kad 2015 m. kovo 20 d. T. Š. UAB „F.“ pardavė 24880 kg metalinės pakuotės už 2985,6 Eur. 2015 m. kovo 20 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 160 T. Š. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2836,32 Eur, o J. S. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 40)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 152 matyti, kad 2015 m. kovo 13 d. A. D. UAB „F.“ pardavė 25880 kg metalinės pakuotės už 3882 Eur, 480 kg aliuminio už 768 Eur. 2015 m. kovo 13 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 152 A. D. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 4417,50 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 42)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 156 matyti, kad 2015 m. kovo 17 d. M. L. UAB „F.“ pardavė 5220 kg metalinės pakuotės už 783 Eur, 168 kg aliuminio už 268,8 Eur. 2015 m. kovo 17 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 156 M. L. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 999,21 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 47)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 167 matyti, kad 2015 m. kovo 30 d. E. M. UAB „F.“ pardavė 23980 kg metalinės pakuotės už 2877,6 Eur. 2015 m. kovo 30 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 167 E. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2733,72 Eur, o A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 49)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 166 matyti, kad 2015 m. kovo 27 d. E. Š. UAB „F.“ pardavė 22560 kg metalinės pakuotės už 2707,2 Eur, 1120 kg juodo metalo už 168 Eur. 2015 m. kovo 27 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 166 E. Š. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2731,44 Eur, o A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 55)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 161 matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. Š. Š. UAB „F.“ pardavė 24620 kg metalinės pakuotės už 2954,4 Eur. 2015 m. kovo 23 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 161 Š. Š. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2806,68 Eur, o J. S. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 57)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 162 matyti, kad 2015 m. kovo 24 d. I. D. UAB „F.“ pardavė 23920 kg metalinės pakuotės už 3109,6 Eur, 602 kg nerūdijančio plieno už 602 Eur. 2015 m. kovo 24 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 162 I. D. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 3526,02 Eur, o J. S. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 59)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 147 matyti, kad 2015 m. vasario 27 d. D. E. D. UAB „F.“ pardavė 300 kg metalinės pakuotės už 31,04 Eur, 22 kg elektronikos už 3,04 Eur. 2015 m. vasario 27 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 147 D.E. D. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 37,25 Eur, o sandėlio vadovas J. V. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo (t. 1, b. l. 60)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 172 matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. V. S. UAB „F.“ pardavė 23780 kg metalinės pakuotės už 2853,6 Eur. 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 172 V. S. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2710,92 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 62)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 190 matyti, kad 2015 m. gegužės 5 d. M. G. UAB „F.“ pardavė 6220 kg juodo metalo už 1181,8 Eur, 14130 kg metalinės pakuotės už 706,5 Eur. 2015 m. gegužės 5 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 190 M. G. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 1793,89 Eur, o A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 64)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 173 matyti, kad 2015 m. balandžio 8 d. I. J. UAB „F.“ pardavė 5520 kg metalinės pakuotės už 662,4 Eur, 4600 kg juodo metalo už 828 Eur, 4620 kg aliuminio laužo už 7392 Eur. 2015 m. balandžio 8 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 173 I. J. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 8438,28 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 66)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 176 matyti, kad 2015 m. balandžio 9 d. D. L. UAB „F.“ pardavė 24560 kg metalinės pakuotės už 2947,2 Eur. 2015 m. balandžio 9 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 176 D. L. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2799,84 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 68)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 177 matyti, kad 2015 m. balandžio 10 d. I. A. UAB „F.“ pardavė 22305 kg metalinės pakuotės už 2676,6 Eur. 2015 m. balandžio 10 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 177 I. A. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2542,77 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo (t. 1, b. l. 70)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 181 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. J. Č. UAB „F.“ pardavė 25020 kg metalinės pakuotės už 2505 Eur, 375 kg žalvario laužo už 900 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 181 J. Č. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 3231,9 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 72)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 183 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. M. J. UAB „F.“ pardavė 23480 kg metalinės pakuotės už 2348 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 183 M. J. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2230,6 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 74)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 188 matyti, kad 2015 m. balandžio 20 d. S. L. UAB „F.“ pardavė 5020 kg metalinės pakuotės už 502 Eur, 480 kg žalvario už 1152 Eur, 4860 kg metalo laužo už 826,20 Eur. 2015 m. balandžio 20 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 188 S. L. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2356,19 Eur, o sandėlio A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t.1, b. l. 76)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 187 matyti, kad 2015 m. balandžio 17 d. B. M. UAB „F.“ pardavė 10040 kg metalinės pakuotės už 1004 Eur, 1080 kg aliuminio laužo už 1080 Eur, 300 kg cinko už 270 Eur. 2015 m. balandžio 17 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 187 B. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2236,3 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t.1, b.l. 78)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 180 matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. B. M. UAB „F.“ pardavė 25684 kg metalinės pakuotės už 2568,4 Eur. 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 180 B. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2439,98 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 79)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 182 matyti, kad 2015 m. balandžio 14 d. V. B. UAB „F.“ pardavė 25460 kg metalinės pakuotės už 2546 Eur, 325 kg žalvario laužo už 780 Eur. 2015 m. balandžio 14 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 182 V. B. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 3159,7 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 81)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 171 matyti, kad 2015 m. balandžio 7 d. S. Č. UAB „F.“ pardavė 5221 kg metalinės pakuotės už 626,52 Eur, 3546 kg juodo metalo už 602,82 Eur. 2015 m. balandžio 7 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 171 S. Č. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 1167,87 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 85)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 191 matyti, kad 2015 m. gegužės 19 d. A. V. UAB „F.“ pardavė 4789 kg juodo metalo už 909,91 Eur, 1822 kg pakuotės už 91,1 Eur. 2015 m. gegužės 19 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 191 A. V. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 950,96 Eur, o A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 89)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 185 matyti, kad 2015 m. balandžio 15 d. N. M. UAB „F.“ pardavė 10260 kg metalinės pakuotės už 1026 Eur, 6120 kg metalo laužo už 1040,4 Eur, 5240 kg aliuminio laužo už 7860 Eur. 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 185 N. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 9430,08 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 91)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 186 matyti, kad 2015 m. balandžio 16 d. A. M. UAB „F.“ pardavė 25040 kg metalinės pakuotės už 2504 Eur. 2015 m. balandžio 16 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 186 A. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2378,8 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 93)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 193 matyti, kad 2015 m. gegužės 22 d. N. M. UAB „F.“ pardavė 5489 kg juodo metalo už 1042,91 Eur, 2588 kg pakuotės už 129,4 Eur. 2015 m. gegužės 22 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 193 N. M. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 1113,69 Eur, o A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 96)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 179 matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. S. Š. UAB „F.“ pardavė 25040 kg metalinės pakuotės už 2504 Eur, 200 kg elektronikos už 200 Eur. 2015 m. balandžio 13 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 179 S. Š. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 2568,8 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t. 1, b. l. 98)

Iš Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties-akto Nr. 184 matyti, kad 2015 m. balandžio 15 d. S. T. UAB „F.“ pardavė 15280 kg metalinės pakuotės už 1528 Eur, 4880 kg aliuminio už 4880 Eur. 2015 m. balandžio 15 d. Pinigų išmokėjimo kvite Nr. 184 S. T. parašu patvirtino, kad už parduotą metalą bendrai gavo 6087,6 Eur, o sandėlio vadovas A. D. parašu patvirtino, kad minėtus pinigus išmokėjo. (t.1, b.l. 102)

Iš specialisto išvados Nr. 04/10-2-5-10806 matyti, kad pagal UAB „F.“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus (Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193), kaip užfiksuota ir bendrovės apskaitoje, iš fizinių asmenų: D. D., A. D., R. S., J. S., M. L., A. K., T. Š., Š. Š., I. D., E. Š., E. M., S. Č., V. S., I. J., D. L., I. A., S. Š., B. M., J. Č., V. B., M. J., S. T., N. M., A. M., S. L., M. G. ir iš A. V., UAB „F.“ įformino 513240 kg arba 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pirkimą už 58557,69 Eur. Pagal 13 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „F.“ vardu, 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pardavimą už 32951,60 Eur tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. liepos 28 d. bendrovė įformino UAB „M.“. Užduotyje atlikti UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, „kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad metalinių pakuočių kiekiai nurodyti Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193 - supirkti nebuvo“, todėl jų parduoti UAB „M.“ bendrovė negalėjo. UAB „F.“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose ir UAB „F.“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti visi būtini rekvizitai, kurie nurodyti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalyje, tačiau juose įvardintų operacijų turinys neatitinka tikrovės, nes metalinių pakuočių kiekiai (iš viso: 513,240 t už 58557,69 Eur) nurodyti Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse Nr. 147, 152, 153, 154, 156, 159, 160, 161, 162, 166, 167, 171, 172, 173, 176, 177, 179, 180, 181, 182, 183, 184, 185, 186, 187, 188, 190, 191, 193 – supirkti nebuvo, todėl jų (513,240 t) parduoti UAB „M.“ bendrovė negalėjo. UAB „F.“ nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. liepos 28 d. į apskaitą įrašė neteisingus duomenis apie turtą, įsipareigojimus: bendrovė buhalterinės apskaitos registruose (2015 m.) apskaitydama 513240 kg arba 513,240 t metalinės pakuotės atliekų pirkimą iš fizinių asmenų už 58557,69 Eur ir jų pardavimą už 32951,60 Eur UAB „M.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimo – „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus <...>“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“. Pagal tyrimui pateiktus UAB „F.“ apskaitos registrus nustatyti, ar UAB „M.“ atsiskaitė su UAB „F.“ už 513,240 t metalinės pakuotės atliekas, nėra galimybės, nes tyrimui pateiktame apskaitos registre (Apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., klientas – UAB „M.“) apskaitytos bendros mokėjimų sumos, nenurodant pagal kokius dokumentus, kokiu būdu (grynais pinigais ar bankiniu pavedimu, ar skolų sudengimu) mokėjimai atlikti. Bankuose turėtų sąskaitų išrašai ir kasos dokumentai (kasos pajamų, išlaidų orderiai) tyrimui negauti. Tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų (išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, banko sąskaitų išrašų, kasos dokumentų) nėra dokumentų, patvirtinančių, kad už 100 t metalinės pakuotės atliekų perdirbimą/sutvarkymą (pagal UAB „M.“ 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (Perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų atsiskaityta. Dokumentų, patvirtinančių, kad C. būtų sumokėjusi UAB „F.“ pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų (išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, banko sąskaitų išrašų, kasos dokumentų) nėra. Su kokiu ūkio subjektu C. atsiskaitė (ar atsiskaitė), duomenų tarp UAB „F.“ dokumentų nėra. Tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų duomenimis, UAB „F.“ pagal metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis-aktus tiriamuoju laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. iš fizinių asmenų už 215843,77 Eur supirko 285,623 t arba 285623 kg (3377 elektronika + 282246 kt. metalo rūšys, pavyzdžiui, aliuminis, cinkas, plienas, juodas metalas) metalo. Be to, 2015 m. atliekų tvarkymo apskaitos žurnale apskaityta, kad nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „F.“ nupirko 79,525 t (2015 m. spalio mėnesį – 23,893 t, 2015 m. lapkričio mėnesį – 17,786 t ir 2015 m. gruodžio mėnesį – 37,846 t) metalinės pakuotės atliekų, kurios pagal įrašus atliekų tvarkymo apskaitos žurnale buvo fiksuojamos kasos aparatu. Metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių 79,525 t atliekų gavimo faktą, tarp tyrimui pateiktų UAB „F.“ dokumentų nėra ir tyrimo metu gauta nebuvo. Be to, atliekų tvarkymo apskaitos žurnale atliekų siuntėjas (šaltinis) nenurodytas. Todėl nėra galimybės įvertinti, ar šios atliekos surinktos Lietuvoje iš fizinių ar juridinių asmenų. Neišsaugojus metalinės pakuotės atliekų įsigijimo apskaitos dokumentų, įrodančių 79,525 t atliekų gavimo faktą, UAB „F.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 19 straipsnio 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.“ Dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo, iš dalies nebuvo galima nustatyti tiriamojo laikotarpio (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) UAB „F.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. (t. 2, b. l. 87-95)

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija matyti, kad L. Š. UAB „F.“ generaliniu direktoriumi buvo nuo 2014 m. kovo 25 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d. (t. 2, b. l. 99-103)

Iš 2015 m. rugpjūčio 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento matyti, kad UAB „F.“ eksportavo 100 t metalinių pakuočių atliekų perdirbti. 100 t pakuočių atliekų sutvarkymas kainavo 7009 Eur. (t. 2, b. l. 119)

Iš 2015 m. birželio 30 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento matyti, kad UAB „M.“ 2015 m. perdirbo 100 t metalinių pakuočių atliekų. 100 t pakuočių atliekų sutvarkymas kainavo 7009 Eur. (t. 2, b. l. 120)

Iš UAB „F.“ pardavimų išrašo matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ pardavė pakuočių už 32951,6 Eur. (t. 2, b. l. 121)

Iš UAB „F.“ pardavimų analizės matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „M.“ pardavė 470,300 t ir 42,940 t, iš viso 513,240 t metalinės pakuotės, ir gavo už tai 32951,60 Eur pajamų. (t. 2, b. l. 122)

Iš 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 23 t ir 22,820 t metalinės pakuotės už 3049,32 Eur. (t. 2, b. l. 128)

Iš 2015 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 21,680 t ir 21,200 t metalinės pakuotės už 2853,66 Eur. (t. 2, b. l. 129)

Iš 2015 m. kovo 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,840 t, 22,800 t ir 22,680 t metalinės pakuotės už 4546,69 Eur. (t. 2, b. l. 130)

Iš 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,440 t ir 21,860 t metalinės pakuotės už 2948,16 Eur. (t. 2, b. l. 131)

Iš 2015 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 20,200 t metalinės pakuotės už 1344,31 Eur. (t. 2, b. l. 132)

Iš 2015 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,800 t metalinės pakuotės už 1317,69 Eur. (t. 2, b. l. 133)

Iš 2015 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,680 t ir 20,880 t metalinės pakuotės už 2699,26 Eur. (t. 2, b. l. 134)

Iš 2015 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,600 t ir 21,200 t metalinės pakuotės už 2715,24 Eur. (t. 2, b. l. 135)

Iš 2015 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 19,200 t ir 19,400 t metalinės pakuotės už 2568,83 Eur. (t. 2, b. l. 136)

Iš 2015 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 20,480 t ir 21,660 t metalinės pakuotės už 2804,41 Eur. (t. 2, b. l. 137)

Iš 2015 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 21,800 t metalinės pakuotės už 1450,79 Eur. (t. 2, b. l. 138)

Iš 2015 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 22,480 t ir 22,600 t metalinės pakuotės už 3000,07 Eur. (t. 2, b. l. 139)

Iš 2015 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „F.“ pardavė UAB „M.“ 42,94 t metalinės pakuotės už 8572,97 Eur. (t. 2, b. l. 132)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. Č. atpažino A. D. kaip UAB „F.“ darbuotoją, apie kurį davė parodymus. (t. 3, b. l. 143-146)

Iš akistatos protokolo tarp R. S. ir J. V. matyti, kad abu nurodė, jog vienas kito nepažįsta, J. V. nesupirko, o R. S. jam nepridavė 23890 t metalinės pakuotės, taip pat J. V. R. S. už priduotą metalinę pakuotę jokių pinigų, t. y., 4255,53 Eur nemokėjo, o R. S. iš J. V. minėtų pinigų negavo. (t. 3, b. l. 191-192)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. atpažino L. Š. kaip asmenį, kuris vadovavo metalo supirkimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojams. (t. 4, b. l. 28-31)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką matyti, kad S. L. atpažino A. D. kaip metalo supirkimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotoją, kuris už pinigus jam pasiūlė pasirašyti dokumentus, kad neva jis pridavė metalą. (t. 4, b. l. 32-35)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. L. atpažino J. S. kaip asmenį, buvusį metalo supirkimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 40-43)

Iš Aplinkos apsaugos agentūros taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2015 m. sausio 16 d., matyti, kad UAB „F.“ buvo leistas atliekų apdorojimas, tarp jų ir metalinės pakuotės, (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas. (t. 6, b. l. 3-5)

VšĮ „C.“ atstovė pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį ir prašo solidariai priteisti iš UAB „F.“, L. Š., VšĮ „C.“ valdybos vicepirmininko A. G. bei finansų vadovės S. T. 84580 Eur turtinės žalos. Taip pat priteisti penkių procentų palūkanas nuo teismo priteistos dienos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (t. 7, b. l. 67-68)

Kaltinamasis L. Š. pripažino, kad UAB „F.“ iš E. M. neįsigijo 23980 kg metalinės pakuotės. Taip pat jis tvirtino, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 buvo nurodytas teisingas UAB „F.“ įsigyto metalo kiekis, t. y. 23980 kg. Šį kiekį sudarė ne tik metalinė pakuotė, bet ir juodasis metalas. Metalinės pakuotės viso buvo apie 4 t, o likusį svorį sudarė juodasis metalas. Dalis metalo buvo surinkta tvarkant E. M. aukcione įsigytą apleistą butą, o kita dalis buvo surinkta kaltinamajam nepažįstamos moters sodyboje, iš kurios metalo atliekas paprašė išvežti E. M.. Iš E. M. buto buvo išvežta apie 4 t metalo (apie 1 t metalinės pakuotės, likęs kiekis buvo juodasis metalas), o iš minėtos moters sodybos buvo išvežta apie 20 t metalo (apie 3 t metalinės pakuotės, likęs kiekis buvo juodasis metalas). Skirtumo tarp metalinės pakuotės ir kito metalo nėra. Taigi kaltinamasis iš esmės laikėsi versijos, kad Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyje-akte serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytas metalo kiekis buvo nupirktas, tačiau šiame dokumente neteisingai nurodyta supirkto metalo rūšis, jis turėjo pagrindą E. M. sumokėti Pinigų išmokėjimo kvite serija (duomenys neskelbtini) Nr. 167 nurodytą pinigų sumą bei pateikti dokumentus buhalterei. Teismas konstatuoja, kad L. Š. nurodyta versija nepasitvirtino, ją paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Kaltinamasis L. Š. tvirtino, kad J. V., J. S., A. D. ir A. D. surašytose Metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartyse-aktuose nurodytas metalo laužo kiekis iš tikrųjų buvo įsigytas, taip pat už priduotą metalo kiekį buvo atsiskaityta su jį pridavusiais asmenimis, t. y., jiems buvo sumokėtos pinigų išmokėjimo kvituose nurodytos pinigų sumos. Tuo pačiu kaltinamasis pripažino, kad paminėtuose dokumentuose nurodyti asmenys iš tikrųjų tiek metalo laužo nepridavė, šiems asmenims buvo priskirtas ir tas metalo laužo kiekis, kurį pridavė kiti asmenys, kurie nesutiko, jog jiems būtų surašyti dokumentai. Taigi L. Š. iš esmės tvirtino, kad dokumentuose buvo neteisingai nurodyti asmenys, iš kurių buvo įsigytas metalas ir kuriems iš tikrųjų buvo sumokėti pinigai. Taip buvo elgiamasi, nes reikėjo pateisinti įsigyto metalo laužo kiekį bei pinigų sumas, kurios buvo sumokėtos šį metalą pridavusiems asmenims, kurie dėl subjektyvių priežasčių nenorėjo būti nurodyti dokumentuose. Teismas konstatuoja, kad tokia kaltinamojo versija yra paneigta baudžiamoje byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, kurie laikytini įrodymais.