Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės mažosios bendrijos „Reston Transport“ atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Reston Transport“, uždarajai akcinei bendrovei „MPM International“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. C. (J. C.) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovių atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2020 m. birželio 9 d. Belgijoje, Zandhoveno mieste įvyko eismo įvykis, kuriame žalos kaltininku nurodytas Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavęs J. C., automobilio savininkas žalos dokumentuose nurodytas UAB „Reston Group“. Autoįvykio metu apgadintas automobilis Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 8 972,11 Eur sumai (7 646,60 Eur kompensacija sugadinto automobilio Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudikui ir 1 325,51 Eur administravimo mokestis pagal vidaus nuostatus), pateikė ieškovui patirtą žalą ir apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus. 2021 m. balandžio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą reikalaudami atlyginti 8 972,11 Eur.

Ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 2021 m. birželio 4 d. pavedimu sumokėjo 11 815,58 Eur, iš kurių 8 972,11 Eur susijusius su automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukelta žala.

Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės nuomos sutarties Nr. RE19-12-31 2 priedą UAB „Reston group“, išnuomojo UAB „MPM International“ transporto priemonę Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 4 punkte numatyta, jog automobilis apdraustas privalomuoju civiliniu automobilio draudimu, su neribotu laiku užsienyje ES išskyrus Angliją, Airiją, Norvegiją, taip pat nuo avarijų, vagysčių, trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos. Nuomos sutarties 5.2 punktas numato, jog į nuomos kainą įeina transporto priemonės nuomos mokestis, draudimas, techninis aptarnavimas.

Iš byloje esančio MB „Reston Transport“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, jog mažoji bendrija įregistruota 2020 m. sausio 31 d. Byloje nėra ginčo, jog automobilis, kuris 2019 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomotas nuomotojo UAB „Reston Group“ eismo įvykio metu 2020 m. birželio 9 d. priklausė naujai įsteigtai MB „Reston Transport“, ką patvirtina ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenys. Byloje pateikta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 12062514 patvirtina, jog transporto priemonę draudėjas MB „Reston Transport“ apdraudė ADB „Gjensidige“ nuo 2020 m. birželio 9 d. 19:00 val. iki 2021 m. birželio 8 d. 24:00 val. Duomenų apie ankstesnes galiojusias draudimo sutartis byloje nėra pateikta. Iš automobilio žalos dokumentų nustatyta, jog Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ir duomenų bazės duomenimis transporto priemonė valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), įvykio metu 2020 m. birželio 9 d. nebuvo apdrausta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2020 m. birželio 5 d. trečiasis asmuo J. C. sudarė darbo sutartį su atsakove UAB „MPM International“. 2020 m. birželio 5 d. darbdavio įsakymu trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2020 m birželio 6 d. iki 2021 m. balandžio 12 d. buvo komandiruotas į Belgiją / Nyderlandus. Byloje nėra ginčo, jog 2020 m. birželio 9 d. eismo įvykį Belgijoje sukėlė UAB „MPM International“ darbuotojas J. C.

Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą regreso teise kompensavus Belgijos nacionalinio draudikų biuro atlygintą Belgijoje eismo įvykio metu padarytą žalą automobilio Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjui.

Ieškovas remdamasis teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika, prašo taikyti solidarią atsakovių atsakomybę. Įstatymas numato, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais. Šiuo atveju turi būti daromas skirtumas tarp civilinės atsakomybės už eismo įvykį ir civilinės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, kad asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu. Biuras įstatymo pagrindu atlygina šio asmens padarytą žalą, todėl įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje pažymi, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v. UAB „Kauno stiklas“, bylos Nr. 3K-3-228/2012; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DB „PZU Lietuva“ v. VĮ „Kauno miškų urėdija“, bylos Nr. 3K-3-682/2006).

TPVCAPDĮ nedetalizuoja transporto priemonės savininko ar kalto dėl eismo įvykio asmens civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Taigi, tiek transporto priemonės savininko, tiek asmens, atsakingo už eismo įvykį, atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė. Civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Kaltė yra preziumuojama, kitas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti ieškovas.

Nustačius, kad atsakovė MB „Reston Transport“ nevykdė TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatytos pareigos savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, spręstina dėl atsakovei MB „Reston Transport“ kaip transporto priemonės savininkei, įstatyme nustatytų teisinių pasekmių – civilinės atsakomybės taikymo. Pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Kadangi TPVCAPDĮ 4 straipsnyje nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Pažymėtina, jog atsakovė MB „Reston Transport“ savo atsakomybės neginčija. Todėl konstatuotina, kad atsakovės MB „Reston Transport“ neteisėti veiksmai įrodyti.

Atsakovė UAB „MPM International“ nesutinka su ieškovo reikalavimu kartu su MB „Reston Transport“ solidariai iš jos priteisti žalą, nurodant, jog visa atsakomybė tenka transporto priemonės savininkui, kuris buvo įsipareigojęs apdrausti transporto priemonę tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi. Byloje nėra ginčo jog MB „Reston Transport“ priklausanti transporto priemonė nuomos santykių pagrindu buvo valdoma UAB „MPM International“, nors pati nuomos sutartis sudaryta su UAB „Reston group“. Byloje atsakovė neginčija nustatytų faktų, jog eismo įvykio kaltininkas buvo jos darbuotojas. Byloje pateiktais J. C. dokumentais nustatyta, jog dėl jo darbo pareigų atlikimo metu sukelto eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos darbdavys iš darbuotojo atlyginimo atskaitė išmokas. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą informaciją dėl kaltės nustatymo, jų teisės aktų taikymo praktiką, darytina išvada, kad įrodymų visetas patvirtina, jog eismo įvykis 2020 m. birželio 9 d. Belgijoje, Zandhoveno mieste įvyko dėl transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kaltės; taip pat įvertinus tai, kad pagal CK 6.270 straipsnį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių naudojimas) privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovei UAB „MPM International“ kyla civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

Įrodinėjant 8 972,11 Eur žalos dydį ieškovas remiasi Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija, pažymomis, fotonuotraukomis, bankiniais pavedimais ir teisiniu reglamentavimu. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodyta suma atsakovių neginčijama, pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais surinktais įrodymais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovės MB „Reston Transport“ pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, jog 2022 m. spalio 3 d. atsakovė pervedė ieškovui 500 Eur, paskirties laukelyje nurodydama draudiminės bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 3 d. atsakovė pervedė ieškovui 500 Eur, paskirties laukelyje nurodydama draudiminės bylos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog dalis žalos buvo atlyginta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pažymėtina, jog patenkinus ieškinio reikalavimą (jo dalį), išnyksta jo pagrindas. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas įpareigotų atsakovą sumokėti skolą (jos dalį) ieškovui dar kartą, kurią jis jau yra sumokėjęs. Akivaizdu, kad toks sprendimas negali būti priimtas, kai atsakovė po bylos iškėlimo atsiskaito su ieškovu. Nagrinėjamu atveju teismas negali priteisti iš atsakovių dar kartą 1 000 Eur, nes MB „Reston Transport“ jau įvykdė šią reikalavimo dalį savo iniciatyva. Tokiu atveju dėl 1 000 Eur dalies priteisimo išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp šalių nebelieka ginčo šioje dalyje. Kitai proceso šaliai (atsakovei) patenkinus ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė turi procesinę teisę atsisakyti ieškinio reikalavimų dalies, o to nepadariusi ieškovė prisiima riziką, kad ieškinys šioje dalyje gali būti atmestas ir su tuo susijusias pasekmes. Tokią Lietuvos teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad kreipimasis į teismą yra susijęs su pažeistos ar ginčijamos teisės arba saugomo intereso gynimu, todėl, šioje byloje teismui konstatavus žalą (jos dalį) esant atlygintą, nėra pagrindo taikyti teisminę gynybą ir ieškinys šioje dalyje dėl 1 000 Eur priteisimo atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2000). Pažymėtina, jog ieškovė pasirinko 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje nedalyvauti, nereikšti procesinių prašymų ar išsakyti savo nuomonę dėl atliktų atsakovės MB „Reston Transport“ 1 000 Eur dydžio mokėjimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir įrodymus teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas turi 7 972,11 Eur nuostolių atlyginimo regreso teisę.

Įstatyme numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio kaip atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos teismas pažymi, kad tiek atsakovės UAB „MPM International“ neteisėti veiksmai sukeliant eismo įvykį, kurio metu apgadintas kitų asmenų turtas, tiek atsakovės MB „Reston Transport“ neteisėtas neveikimas neapdraudžiant jam priklausančios transporto priemonės lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Jei bent viena iš atsakovių nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t. y. jei atsakovė MB „Reston Transport“ būtų apdraudusi transporto priemonę ar atsakovės UAB „MPM International“ darbuotojas nesukėlęs eismo įvykio, pareiga mokėti žalos atlyginimo išmoką ieškovui nebūtų kilusi ir ieškovas nebūtų patyręs žalos.

Minėta, jog kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga preziumuojama. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovės kaltės prezumpciją paneigiančių įrodymų į bylą neteikė.

Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, išklausęs byloje atsakovių atstovų paaiškinimus ir ištyręs pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies iš atsakovių solidariai priteisiant ieškovui 7 972,11 Eur žalą (CK 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 202 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui ir 133,05 Eur dokumentų vertimo išlaidų, viso 335,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė MB „Reston Transport“ 1 000 Eur dydžio mokėjimą atliko jau po bylos iškėlimo teisme, ieškovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios susidarė bylos iškėlimo momentu, duomenų apie kitas patirtas bylos nagrinėjimo eigoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas neteikė. Tenkinus ieškinį iš dalies, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos visos ieškovo patirtos 335,05 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 167,52 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Atsakovės nepateikė jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovėms bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos atmesto ieškinio reikalavimo dalyje.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 36,20 Eur dydžio išlaidas, kurios ieškovo reikalavimą tenkinus, lygiomis dalimis priteistinos iš kiekvienos atsakovės valstybei priteisiant po 18,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Trečiasis asmuo J. C. į bylą pateikė įrodymus apie patirtas 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodytas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo, dėl kurio procesinių sprendimų trečiasis asmuo naudojosi teisine pagalba ir patyrė nurodytas išlaidas. Byloje pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, jog trečiasis asmuo gavęs ieškovo 2022 m. sausio 26 d. pretenziją, 2022 m. vasario mėnesį informavo ieškovą, jog eismo įvykis įvyko su darbdavio duota transporto priemone, todėl tiesiogiai jam pretenzija negali būti reiškiama. Ieškovo teisės departamento teisininkė 2022 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu informavo, jog visas komunikavimas dėl žalos vyks per teismą. Ieškinys teismui pateiktas 2022 m. kovo 2 d., kuriame J. C. buvo nurodytas atsakovu ir tik 2022 m. birželio 6 d. patikslintu ieškiniu ieškovas J. C. procesinę padėtį pakeitė iš atsakovo į trečiojo asmens, atsakovu patraukdamas darbdavį UAB „MPM International“. J. C. patirtos bylinėjimosi išlaidos susijusios su ieškovo pradinio ieškinio reikalavimais už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį rengimą, kurių trečiasis asmuo galėjo nepatirti, jeigu ieškovas būtų atsižvelgęs į J. C. iki ieškinio padavimo į teismą nurodytą informaciją apie jo darbinius santykius. Ieškovas teikdamas pradinį ieškinį teismui savo rizika patraukė atsakovu netinkamą asmenį ir šiam patyrus bylinėjimosi išlaidas, būtent ieškovui tenka pareiga tokias išlaidas atlyginti. Tuo remiantis trečiojo asmens prašymas laikytinas pagrįstu, trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistinos jo patirtos 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis; 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis; 98 straipsnis).

Atsakovė MB „Reston Transport“ atsiliepimu prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino prašymą, nurodydamas, jog daugiausiai per mėnesį įsiskolinimo dengimui galėtų skirti 500 Eur.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju žala priteistina solidariai iš dviejų atsakovių. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Taigi nagrinėjamu atveju, esant solidariai atsakovių skolai, vienos iš jų prašymas išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, netenkintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis kreditoriaus bei kito bendraskolio interesų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovių UAB „MPM International“ ir MB „Reston Transport“ 7 972,11 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų vienuolikos centų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 972,11 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų vienuolikos eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „MPM International“ 167,52 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų penkiasdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš atsakovės MB „Reston Transport“ 167,52 Eur (vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų penkiasdešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 1 361,25 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro dvidešimt penkių centų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens J. C. (J. C.) naudai.

Priteisti iš atsakovės UAB „MPM International“ 18,10 Eur (aštuoniolikos eurų dešimt centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovės MB „Reston Transport“ 18,10 Eur (aštuoniolikos eurų dešimt centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Informuoti atsakoves, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.