Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MPM International“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Reston Transport“, uždarajai akcinei bendrovei „MPM International“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. C. (J. C.) dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog automobilį valdė nuomos sutarties pagrindu, kurios viena iš sąlygų buvo automobilio draudimas. MB „Reston Transport“ neįvykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) ir nesudarė privalomos automobilio draudimo sutarties, kuri skirta tam, kad asmuo išvengtų neigiamų padarinių kilus draudžiamajam įvykiui. Pažymi, kad savo pareigas pagal nuomos sutartį įvykdė tinkamai, o MB „Reston Transport“ savo kaltę dėl kilusios žalos pripažįsta.

12. Teigia, kad nagrinėjamu atveju automobilis buvo perduotas tinkamam subjektui, perdavimo momentu buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, nors žalos padarymo metu ir nebuvo apdraustas. Pareigą apdrausti automobilį pasibaigus jo draudimui turėjo MB „Reston Transport“, o už šios pareigos neįvykdymą turi prisiimti atsakomybę. Dėl to mano, kad automobilį perdavęs asmuo solidariai neatsako su automobilį nuomos pagrindu naudojančiu asmeniu. Būtent transporto priemonės savininkas yra atsakingas už privalomosios civilinės atsakomybės sutarties sudarymą, todėl, perduodamas neapdraustą automobilį, turi suvokti ir prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

16. Argumentuoja, kad šiuo atveju už žalą atsakingų asmenų atsakomybė yra solidari, nes Biuras, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės, kadangi UAB „MPM International“ yra įvykį sukėlusio asmens, vairavusio neapdraustą transporto priemonę, darbdavys, o MB „Reston Transport“ yra asmuo, atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, kuris neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį Biuras turi teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

17. Transporto priemonės neapdraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne CK 6.279 straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, pagrindu, bet įstatymo pagrindu.

18. Pažymi, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Be to, atsakovai, atlyginę žalą Biurui, turi teisę spręsti abipusio atsiskaitymo klausimus. Mano, kad pagrįstai pareiškė ieškinį solidariems atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsakovėms pareikštas solidarus atgręžtinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

22. Apeliantė UAB „MPM International“ skundą grindžia argumentais, kad jos solidari atsakomybė nagrinėjamu atveju kartu su transporto priemonės savininkės, nevykdžiusios pareigos apdrausti automobilį transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, atsakomybe kilti negalėjo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, su apeliantės argumentais nesutinka ir, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, plačiau jų nekartodama, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.988 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), pagal kurio 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

24. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog 2020 m. birželio 9 d. Belgijoje, Zandhoveno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu kilusią žalą – 8 972,11 Eur – automobilio Peugeot 3008, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui atlygino Belgijos nacionalinis draudikų biuras. Kilusios žalos kaltininku nurodytas MB „Reston Transport“ priklausantį automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs J. C., kuris įvykio metu buvo UAB „MPM International“ darbuotojas. UAB „MPM International“ automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdė su UAB „Reston Group“ sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Transporto priemonė įvykio metu 2020 m. birželio 9 d. apdrausta nebuvo, nors pagal atsakovių UAB „Reston Group“ ir UAB „MPM International“ sudarytos 2019 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės nuomos sutarties nuostatas, automobilį apdrausti turėjo savininkė UAB „Reston Group“ (eismo įvykio metu šis automobilis nuosavybės teise priklausė naujai įsteigtai MB „Reston Transport“, kuri perėmė iš automobilio nuomos sutarties kilusias teises ir pareigas). Belgijos nacionaliniam draudikų biurui ieškovas žalą atlygino 2021 m. birželio 4 d. ir atsakovėms pareiškė solidarų atgręžtinį reikalavimą.

25. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Biuras kildina savo reikalavimą iš žalos jam padarymo, nes dėl atsakovių neteisėtų veiksmų jis turėjo išmokėti žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, atlyginimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

26. Apeliantei neigiant savo atsakomybę ir kilusią žalą siejant tik su automobilio savininkės pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę neįvykdymu, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Biuras ieškinį atsakovėms pareiškė skirtingais pagrindais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą (nagrinėjamoje byloje tai atsakovė automobilio valdytoja UAB „MPM International“, kurios buvęs darbuotojas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio), tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (nagrinėjamu taveju – tai atsakovė MB „Reston Transport“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

27. Taigi, Biuro reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už eismo įvykį, ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais teisiniais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo. Pirmuoju atveju Biuras turi regresinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltą žalą, antruoju – teisę reikalauti atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigą apdrausti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju ieškovas būtent šiais pagrindais pagrįstai pareiškė solidarų reikalavimą atsakovėms.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Biurui padarytos žalos (jo išmokos už eismo įvykio metu padarytą žalą) požiūriu abiejų atsakovių – automobilio valdytojos eismo įvykio metu ir automobilio savininkės, neapdraudusios šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir, nors abi atsakovės veikė atskirai, neturėdamos bendro ketinimo sukelti žalą, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvienos iš jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyviojo skolininkų bendrininkavimo atvejis). Jei bent viena iš atsakovių nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudusi transporto priemonę ar nepažeidusi kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi. Taigi, šie neteisėti atsakovių veiksmai teisiniu priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovo prašoma atlyginti jo išmokėta išmoka (žala) Belgijos draudikų biurui. Kadangi apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos dydžio neginčijo, teisėjų kolegija dėl jo pagrįstumo plačiau nepasisako. Taigi, konstatuotina, kad apeliantės UAB „MPM International“ civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Atsakovė MB „Reston Transport“ savo atsakomybės neginčija ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl nesant ginčo plačiau dėl šios atsakovės atsakomybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biuras turi teisę tiek iš atsakovės, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojos atsakovės, atsakingos už žalos padarymą, reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, t. y. šiuo atveju atsakoves sieja solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadovaudamasis šia nuostata ieškovas ir pareiškė reikalavimą abiems atsakovėms.

30. Atsižvelgiant į tai, jog už padarytą žalą (kilusį eismo įvykį, kurio metu padaryta žala) yra atsakinga UAB „MPM International“, į tai, kad automobilio savininkė yra atsakovė MB „Reston Transport“, kuri už draudimo sutarties nesudarymą yra atsakinga prieš Biurą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovo reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovėms yra pagrįstas.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių tarpusavio sutartys ir sutartiniai santykiai (nuomos sutartis) nešalina vienos iš jų atsakomybės prieš ieškovą. Nuomos sutartis ir jos nuostatos šiuo atveju aktualios sprendžiant tik atsakovių tarpusavio santykius, todėl apeliantė, manydama, kad MB „Reston Transport“, tinkamai neįvykdžiusi šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties nuostatų, o būtent neapdraudusi išnuomoto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė apeliantės teises ir interesus, gali reikšti reikalavimą nuomotojai MB „Reston Transport“. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilio savininkė, neįvykdžiusi pareigos apdrausti jo valdytojo civilinę atsakomybę, prisiima kaltę dėl kilusios žalos, o pagal CK 6.6 straipsnio 7 dalį jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Taigi, nepaisant solidariosios atsakovių atsakomybės, žalą atlyginti ieškovui gali tik viena iš atsakovių – MB „Reston Transport“, tačiau tai yra teismo sprendimo vykdymo, o ne ginčo esmės, klausimas.

32. Apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą ir priteisti iš ieškovo apeliantės ieškovo naudai sumokėtą pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą ieškovo patirtų išlaidų dalies atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.