Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. J. ir S. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė, V. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

4. Teritorinis registratorius atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą pakeisti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti butų/patalpų–kambarių priklausinius, plane pažymėtus 27-12 ir 27-13. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016 m. kovo 30 d. sprendimu netenkino pareiškėjų skundo ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą nurodydama, kad teismų procesiniai sprendimai nėra pakankamas pagrindas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimui įrašant duomenis apie priklausinius (patalpas 27-12 ir 27-13), nes nėra pateiktas nuosavybės teisių į šias patalpas įgijimo dokumentas, patvirtinantis, kad patalpos yra perleistos pareiškėjams.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pareiškimas tenkinamas.

10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

11. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

13. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. ir T. J., kaip A. J. procesinių teisių perėmėjas, įgyjamosios senaties pagrindu įgijo patalpas (sandėliukus) pažymėtus plane 27-12 ir 27-13, esančius (duomenys neskelbtini).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

15. Pareiškėjų pateikti įrodymai patvirtina, kad S. J. ir A. J. (procesinių teisių perėmėjas T. J.) įsigijo patalpas esančias (duomenys neskelbtini): 1) 2005 m. balandžio 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0013/04/00521 pagrindu įgytas butas/patalpa–kambarys, pažymėtas 27-7, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (21,6/100 dalis iš 32,08 kv. m), t. y. 6,93 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 9,83 kv. m, viso bendro ploto – 16,76 kv. m, (toliau – Butas VII); 2) 2005 m. rugpjūčio 11 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6390 pagrindu įgytas butas/patalpa–kambarys, pažymėtas 27-2, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (21,5/1000 dalis iš 32,08 kv. m), t. y. 6,91 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 17,05 kv. m, viso bendro ploto – 23,96 kv. m, (toliau – Butas II); 3) 2006 m. liepos 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0008/06/00949 pagrindu įgytas butas/patalpa–kambarys, pažymėtas 27-8, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (1372/10000 dalis iš 32,08 kv. m), t. y. 4,40 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 11,24 kv. m, viso bendro ploto – 15,64 kv. m, (toliau – Butas VIII); 4) 2011 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 8-5373 pagrindu įgyti butai/patalpos–kambariai, pažymėti 27-5, 27-6, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (25/100 dalis iš 32,08 kv. m), t. y. 8,02 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 19,58 kv. m, viso bendro ploto – 27,60 kv. m, (toliau – Butai V-VI) ir butai/patalpos–kambariai, pažymėti 27-3, 27-4, su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (28/100 dalis iš 32,08 kv. m), t. y. 8,98 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 21,75 kv. m, viso bendro ploto – 30,73 kv. m, (toliau – Butai III-IV).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo ieškovų S. J. ir A. J. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (civilinė byla Nr. 2-4215-391/14), kuriame vienu iš ieškinio reikalavimų buvo reikalavimas papildyti ir pakeisti 2011 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 punktus sekančiai (papildyta ir keistina pažymėta): 1.1.1 „butą/patalpą–kambarius, patalpos plane pažymėtos 27-5, 27-6, su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (203/1000 iš 32,08 kv. m), t. y. 6,53 kv. m, kurio bendras plotas: 19,48 kv. m (devyniolika ir keturiasdešimt aštuonios), su 22,09 kv. m dydžio pagalbine patalpa „sandėliuku Nr. 27-12“, paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buto Nr. 27 (dvidešimt septintas)“; 1.1.2 „butą/patalpą–kambarius, patalpos plane pažymėtos 27-3, 27-4, su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (228/1000 iš 32,08 kv. m), t. y. 7,31 kv. m, kurio bendras plotas: 19,09 kv. m (devyniolika ir devynios), su 12,99 kv. m dydžio pagalbine patalpa „sandėliuku Nr. 27-13“, paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 proc., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buto Nr. 27 (dvidešimt septintas). Teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad patalpos 27-12 ir 27-13 yra visų penkių gyvenamosios paskirties daiktų su bendrojo naudojimo patalpomis, registruotų adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniai, o ne tik nekilnojamųjų daiktų butų, įgytų 2011 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, priklausiniai.

17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų S. J. ir A. J. apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1791-653/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-4665-1066/2018 pagal pareiškėjų S. J. ir A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie nuosavybės teise valdo patalpas 27-12 ir 27-13 kaip nekilnojamųjų daiktų butų/patalpų – kambarių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausinius nuo nekilnojamųjų daiktų įsigijimo momento. Teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjai S. J. ir A. J. nuosavybės teise valdo patalpas, pažymėtas 2014 m. gruodžio 4 d. kadastrinių matavimų bylose numeriais 27-12 ir 27-13 kaip nekilnojamųjų daiktų butų / patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausinius nuo tų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo momento.

19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-658-258/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjų S. J. ir A. J. pareiškimą atmetė. Byloje nustatyta, kad penkios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios pareiškėjams, buvo įsigytos ne vienu metu ir skirtingais sandoriais; ginčo patalpos 27-12, 27-13, esančios daugiabučio namo pastogės patalpose, yra kapitaline siena atskirtos patalpos, į kurias buvo galima patekti per koridorių, pažymėtą plane 27-1. Teisėjų kolegija nurodė, kad siekdami įrodyti pareikštą reikalavimą, pareiškėjai privalėjo įrodyti ne tik faktą, kad jie įgijo nuosavybės teises į penkias patalpas, bet ir tai, kad ginčo patalpas kartu su priklausiniais kaip antraeiliais daiktais valdė ankstesni savininkai. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad visos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios patalpos buvo įsigytos skirtingu metu (nuo 2005 m. iki 2011 m.) ir konkrečiai, kurio sandorio metu, t. y. su kuriomis konkrečiomis patalpomis (butu/patalpa–kambariu) iš pareiškėjų turimų penkių patalpų, dvi ginčo patalpos perėjo pareiškėjų nuosavybėn kaip įsigytos nuosavybės antraeiliai daiktai pareiškėjai nenurodė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai ginčo patalpas valdo nuosavybės teise kaip priklausinius nuo visų patalpų įsigijimo momento.

20. Taigi aptartais teismų procesiniais sprendimais nekonstatuota pareiškėjų nuosavybės teisė į sandėliukus.

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. inicijavo patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą ir 2022 m. gegužės 17 d. įtraukė jas į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. (duomenys neskelbtini) seniūnija 2022 m. birželio 28 d. pastate esančiame (duomenys neskelbtini)iškabino skelbimą apie siūlymą pripažinti patalpas, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkėmis, nurodant, kad asmenys turintys turtinių teisių į šiuos statinius turi iki 2022 m. gruodžio 26 d. kreiptis į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą pateikta informaciją, kad į nurodytą skelbimą atsiliepė patalpų naudotojas T. J..

22. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog nuosavybės teisę į sandėliukus žymėjimas plane 27-12 ir 27-13, esančius (duomenys neskelbtini), pareiškėjai būtų įgiję vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Iš pareiškimo, byloje esančių įrodymų bei pateiktų atsiliepimų į pareiškimą nustatyta, kad minėti sandėliukai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į sandėliukus, inicijuota jų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūra (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai S. J. ir T. J. (priėmęs palikimą po A. J., mirusio 2022 m. gegužės 22 d., mirties) patalpas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip 10 metų, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai, daiktais rūpinosi siekdami išsaugoti ir juos naudoti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų atsisakę valdymo, ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl sandėliukų nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą nenustatyta aplinkybių, jog ginčo objektai buvo pastatyti (suformuoti) neteisėtai, kad nurodytas netinkamas jų žymėjimas ar pan. Be to, kaip minėta, nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti asmenys neginčijo pareiškėjų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo (apie bylos nagrinėjimą bei posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje) (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą – sandėliukus, žymėjimas plane 27-12 ir 27-13, adresas: (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 443 straipsniu, 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į sandėliukus, žymėjimas plane 27-12 ir 27-13, adresas: (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams įteisinti nuosavybės teises.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.