- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1791-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34160-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- S. J., A. J.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 3.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. J. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. J. ir A. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nepagrįstai įgytos sumos grąžinimo, dėl sutarties papildymo ir dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, trečiais asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 6800,00 Lt sumą, kaip nepagrįstai įgytą; 2) papildyti ir pakeisti 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.1. ir 1.1.2. punktus sekančiai (papildyta ir keistina pažymėta): 1.1.1. „butą/patalpą – kambarius, patalpos plane pažymėtos 27-5, 27-6, su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (203/1000 iš 32,08 kv.m.), t.y. 6,53 kv.m., kurio bendras plotas: 19,48 kv.m. kv.m., su 22,09 kv.m. dydžio pagalbine patalpa „sandėliuku Nr. 27-12“, paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 %, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)“; 1.1.2. „butą/patalpą – kambarius, patalpos plane pažymėtos 27-3, 27-4, su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (228/1000 iš 32,08 kv.m.), t.y. 7,31 kv.m., kurio bendras plotas: 19,09 kv.m. , su 12,99 kv.m. dydžio pagalbine patalpa „sandėliuku Nr. 27-13“, paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 % , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovo 20100,00 Lt sumą kaip žalos atlyginimą.
Nurodė, kad jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2011-10-17 pirkimo-pardavimo sutartimi lengvatinėmis sąlygomis, remiantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 1 p., už 87100,00 Lt privatizavo: butą/ patalpą- kambarius, kurių bendras plotas 19,58 kv.m., ir 21,75 kv.m. Baigdami vykdyti sutartines pinigines prievoles ir planuodami atlikti turto rekonstrukciją – butus pertvarkyti į vieną butą, atliko turto kadastrinius matavimus, po ko paaiškėjo, kad abiejų privatizuotų butų plotas yra 52,41 kv.m., t.y. 5,92 kv.m. mažesnis nei buvo nurodytas sutartyje, 1987-07-20 inventorizacinėse bylutėse. Naujose kadastrinėse bylutėse nėra įrašyta įsigytam turtui priklausanti pagalbinė patalpa – „sandėliukas“, kuria faktiškai naudojosi buvę privatizuotų butų gyventojai, o dabar faktiškai naudojasi ieškovai. Pagal sutartį butų 1 kv.m. kaina yra 1493,00 Lt, o ieškovai sumokėjo 1662,00 Lt už 1 kv.m. Iš esmės sumažėjo gaunamas įvykdymas – vietoje 58,33 kv.m. butų ieškovai privatizavo tik 52,41 kv.m. butus. Šių aplinkybių ieškovai negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu ir nebuvo prisiėmę šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Buto plotas yra labai svarbus ir tiesiogiai įtakoja buto kainą. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo nepagrįstai įgijo iš ieškovų 8840,00 Lt sumą, todėl privalo grąžinti (CK 6.237 str. 1 d.).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, jog ieškovai ir atsakovas sudarė notaro patvirtintą 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Vilniaus miesto savivaldybė pardavė ieškovams bendron jungtinėn nuosavybėn du butus su bendro naudojimo patalpomis, esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į butus ieškovams perėjo nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo.
Sutarties 1.1.1. punktu atsakovas pardavė ieškovams butą/patalpą – kambarius, patalpas plane pažymėtas 27-5, 27-6, su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (25/100 iš 32,08 kv.m.), t.y. 8,02 kv.m., kurio bendras plotas: 19,58 kv.m., paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 %, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau sprendime – Butas 1).
Sutarties 1.1.2. p. atsakovas pardavė ieškovams butą/patalpą – kambarius, patalpas plane pažymėtas 27-3, 27-4; su b. n. patalpomis, pažymėtomis 27-1, 27-9, 27-10, 27-11 (28/100 iš 32,08 kv.m.), t.y. 8,98 kv.m., kurio bendras plotas: 21,75 kv.m., paskirtis – gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų), baigtumo procentas: 100 %, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau sprendime – Butas 2).
Butas 1 parduotas už 41600,00 Lt, Butas 2 parduotas už 45500,00 Lt, visas turtas parduotas už 87100,00 Lt, iš kurių 43550,00 Lt ieškovai sumokėjo prieš patvirtinant sutartį, likusią kainos 43550,00 Lt dalį ieškovai įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2012 m. spalio 10 d. su palūkanomis Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2 punktas).
Sutartis sudaryta remiantis 1987-07-20 kadastro duomenimis (Sutarties 1 p.), pagal kuriuos Buto 1 kambario 27-5 plotas sudarė 9,75 kv.m., kambario 27-6 plotas sudarė 9,83 kv.m. Buto 2 kambario 27-3 plotas sudarė 12,12 kv.m., kambario 27-4 plotas sudarė 9,63 kv.m. Bendro naudojimo patalpų plotas sudarė: koridoriaus (27-1) - 23,15 kv.m., virtuvės (27-9) - 5,52 kv.m., vonios (27-10) – 2,19 kv.m., tualeto (27-11) – 1,22 kv.m.
Ieškovai pilnai atsiskaitė su atsakovu už įsigytus Butą 1 ir Butą 2.
Iki Buto 1 ir Buto 2 įsigijimo ieškovai jau buvo įsigiję ir iki šiol valdo nuosavybės teise kitus butus/patalpas-kambarius su bendro naudojimo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Įsigiję penkis nekilnojamuosius daiktus - butus/patalpas – kambarius (pažymėtus plane 27-2, 27-3, 27-4, 27-5, 27-6, 27-7, 27-8 su bendro naudojimo koridoriaus (plane pažymėtas 27-1), virtuvės (plane pažymėta 27-9 ), vonios (plane pažymėta 27-10) ir tualeto (plane pažymėtas 27-11) patalpomis, ieškovai įsigijo ir nuosavybės teise valdo visas buto (duomenys neskelbtini), patalpas.
Nustatyta, kad planuodami atlikti įsigyto turto rekonstrukciją – butus/patalpas – kambarius pertvarkyti į vieną butą, ieškovo užsakymu UAB „Retuta“ 2012-07-30 atliko patalpų kadastrinius matavimus, kurių metu užfiksuoti Buto 1 ir Buto 2 plotai skiriasi nuo butų plotų, nurodytų Sutartyje. Dėl Buto 1, nustatytas kambario 27-5 plotas - 9,78 kv.m. (vietoje 9,75 kv.m.), kambario 27-6 plotas – 9,70 kv.m. (vietoje 9,83 kv.m.). Dėl Buto 2, nustatytas kambario 27-3 plotas – 9,74 kv.m. (vietoje 12,12 kv.m.), kambario 27-4 plotas – 9,35 kv.m. (vietoje 9,63 kv.m.). Kadastriniais 2012-07-30 matavimais taip pat nustatyti kitokie bendro naudojimo patalpų plotai: koridoriaus 27-1 plotas – 23,43 kv.m. (vietoje 23,15 kv.m.), vonios 27-10 plotas – 2,01 kv.m. (vietoje 2,19 kv.m.), tualeto 27-11 plotas – 1,12 kv.m. (vietoje 1,22 kv.m.). Kadastriniais 2012-07-30 matavimais nustatytas virtuvės 27-9 plotas – 5,52 kv.m. atitinka šios patalpos plotą pagal 1987-07-20 kadastrinius matavimus. UAB „Retuta“ atliktų kadastrinių 2012-07-30 matavimų pagrindu 2012-10-08 atliktas kadastro duomenų tikslinimas.
Didžiausias 2012-07-30 kadastrinių matavimų neatitikimas su 1987-07-20 kadastriniais matavimais nustatytas matuojant kambario 27-3 plotą – 9,74 kv.m. vietoje 12,12 kv. m. (skirtumas 2,38 kv.m.). Atsakovui nepavyko nustatyti, dėl kokių kambario pertvarkymo pasikeitė kambario plotas. Patalpų nuomos 2001-08-07 sutartyje ir patalpų 2001-08-07 pase nurodytas patalpos 12,12 kv.m. plotas. Duomenų apie kambario 27-3 ir kitų patalpų pertvarkymą, kurių pasekmėje su atsakovo žinia iki Sutarties sudarymo pasikeitė patalpų plotas, nenustatyta. Kitų patalpų plotų neatitikimai yra nežymūs: 0,03 kv.m. (27-5), 0,13 kv.m. (27-6), 0,28 kv.m. (27-4), 0,28 kv.m. (27-1), 0,18 kv.m. (27-10), 0,10 kv.m. (27-11).
Teismas sutiko su atsakovu, kad ieškovų reikalavimas pakeisti kadastrinių matavimų duomenis yra nepagrįstas. Iš Sutarties turinio aiškiai matyti, kad Sutartis sudaryta remiantis 1987-07-20 užfiksuotais kadastriniais matavimais (Sutarties 1 p.). Sutarties pasirašymo metu ieškovai garantavo, kad su parduodamo turto nuosavybės dokumentais bei kadastro duomenų byla jie susipažino, kad Sutarties pasirašymo metu gavo įsigyto nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, garantavo, kad žino turto būklę sutarties pasirašymo dieną, patvirtino, kad turtas atitinka ieškovų keliamus reikalavimus (Sutarties 4.3.1. p., 4.3.2. p., 4.3.3. p.). Ieškovai žinojo, kad butai parduodami remiantis 1987-07-20 kadastriniais matavimais ir su tuo sutiko, reikalavimų dėl kadastrinių matavimų atlikimo iki Sutarties sudarymo nekėlė, neinicijavo jų atlikimo. Pateikdama 2011-09-14 pastabas bei pasiūlymus dėl pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė S. J. neturėjo jokių pastabų dėl to, kad patalpos parduodamos pagal 1987-07-20 kadastrinius duomenis. Nėra teisinga ir pagrįsta į 2011-10-17 sudarytą Sutartį įrašyti duomenis, užfiksuotus tik 2012-07-30 atliktų kadastrinių matavimų metu. Duomenys apie Buto 1 ir Buto 2 plotus, nustatyti 2012-07-30, nebuvo žinomi Sutarties sudarymo metu. Reikalavimas įrašyti į Sutartį duomenis, kurie neegzistavo Sutarties sudarymo metu, yra iš esmės nepagrįstas. Nežymų patalpų plotų pasikeitimą galėjo lemti galimai šiuo metu tikslingiau atliekami kadastriniai matavimai naudojant tikslingesnes matavimo priemones. Teismas atsižvelgė į tai, kad 2012-10-08 atliekant ieškovų valdomų butų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą, į NTR įrašytas įrašas apie 2011 m. paprastąjį remontą, kurio pasekmėje galėjo keistis patalpų plotai. Iš ieškovų pateikto 2014-04-28 sudaryto pagal 2014-04-25 atliktus kadastrinius matavimus plano matyti, kad koridoriaus (27-1) plotas ir vėl pasikeitė – 23,47 kv.m. (vietoje 2012-07-30 užfiksuoto 23,43 kv.m. ploto). Sutartis sudaryta remiantis jos sudarymo metu galiojusiais viešojo NTR duomenimis. Ieškovų reikalavimą pakeisti Sutarties 1.1.1. ir 1.1.2. p. duomenis apie parduotų patalpų dydžius teismas atmetė kaip nepagrįstą, atmetė ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo įgytus 6800,00 Lt, kuriuos ieškovai apskaičiuoja vadovaujantis UAB „Tikslo siekis“ 2011-03-15 nustatyta abiejų butų 67000,00 Lt rinkos verte, laikydami, kad kadangi Buto 1 ir Buto 2 bendras plotas, paaiškėjęs 2012-07-30, yra 5,92 kv.m. mažesnis nei nurodyta Sutartyje, atsakovas turi grąžinti be pagrindo įgytus 6800,00 Lt (67000 : 58,33 x 5,92). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad 6800,00 Lt suma atsakovas praturtėjo ieškovų sąskaita. Visas iš atsakovų gautas lėšas atsakovas gavo Sutarties pagrindu, kaip ieškovų sumokėtą kainą už atsakovo parduotą ieškovams turtą. Sutarties sudarymo dieną turtas perėjo ieškovų nuosavybėn. Ieškovai yra pilnai atsiskaitę su atsakovu už įsigytą turtą. Nėra jokių atsakovo nesąžiningumo įrodymų. Butą 1 ir Butą 2 ieškovai įsigijo savo laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio ieškovai būtų priversti Sutartį sudaryti, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais (Sutarties 7.1 p.).
Teismo vertinimu, nepagrįstas ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 20100,00 Lt žalos atlyginimą. Butas 1 ir Butas 2 Sutartimi parduotas, kaip numato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d., už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Nurodytoje normoje įtvirtinta savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas, kad patalpos gali būti parduotos tik už ne mažesnę kainą, nei yra apskaičiuota pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą dėl Buto 1 ir Buto 2 privatizavimo ir nustatydama jų pardavimo kainą, realizavo savo nuosavybės teisę. Laikydamasis nustatyto gyvenamųjų patalpų privatizavimo reglamentavimo, atsakovas 2011 m. kovo mėn. pateikė UAB „Tikslo siekis“ užsakymą Buto 1 ir Buto 2 rinkos vertei nustatyti. UAB „Tikslo siekis“ atliko vertinimą ir pateikė 2011-03-24 ataskaitas su išvadomis, kad 2011-03-15 Buto 1 rinkos vertė sudarė 32000,00 Lt, o Buto 2 rinkos vertė sudarė 35000,00 Lt. Įgyvendinant savininko valią, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-06-13 posėdyje priimtu sprendimu nuspręsta padidinti patalpų kainą 30 proc., o ieškovai atsakovo 2011-06-28 pranešimu informuoti apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą padidinti patalpų kainą 30 proc., iš ieškovų paprašyta pranešti, ar ieškovai sutinka pirkti patalpas už 45500,00 Lt (35000+30 proc.) ir už 41600,00 Lt (32000+30 proc.), t.y. už visą 87100,00 Lt kainą. Ieškovė 2011-06-28 pranešimu pranešė atsakovui apie sutikimą patalpas privatizuoti atsakovo nurodytomis sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-142 nuspręsta leisti ieškovams privatizuoti butus, Butą 2 parduodant už 45500,00 Lt, Butą 1 parduodant už 41600,00 Lt. Savo 2011-09-14 pastabose ir pasiūlymuose dėl pirkimo-pardavimo sutarties ieškovė neišreiškė jokių pretenzijų dėl atsakovo nustatytos parduodamo turto kainos.
Teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą didinti kainą. Sudarytomis 2011-03-24 ataskaitomis nustatant privatizuojamų butų vertę, turto vertintojas atsižvelgė į tai, kad butai yra su bendro naudojimo patalpomis, kad įsigytų butų savininkams teks naudotis bendro naudojimo patalpomis su kitais buto patalpų savininkais, kas sumažina gyvenamųjų patalpų vertę. O ieškovai faktiškai neįgijo pareigos patalpomis naudotis bendrai su kitais savininkais, nes kitos patalpos taip pat priklauso ieškovams nuosavybės teise. Be to, po 2011-03-24 ataskaitų apie parduodamų butų vertę sudarymo iki kainos nustatymo ir butų pardavimo praėjo tam tikras laiko tarpas. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad Buto 1 ir Buto 2 kaina neatitiko jų rinkos vertės pardavimo dieną. Su perkamų butų kaina ieškovai sutiko, apie tai aiškiai nurodydami Sutartyje, garantuodami, kad turtas atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą (Sutarties 4.3.2. p.). Nenustatyta ir jokių atsakovo veiksmų, susijusių su Sutarties sudarymu ir/ar vykdymu, dėl kurių ieškovai būtų patyrę kokią nors žalą.
Teismas pažymėjo, kad patalpos, pažymėtos 2014-04-28 sudarytame plane simboliais 27-12 ir 27-13, kaip priklausiniai, nustatyta tvarka turėtų būti perleistos ieškovams, kaip visų penkių nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), savininkams (CK 4.14 str.), kas atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują; priteisti bylinėjimosi išlaidas (II t.,b.l.167-177). Nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą formaliai, netinkamai išyrė ir įvertino nustatytus faktus bei įrodymus, netaikė taikytinų teisės normų, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas neatsižvelgė, kad ginčas susijęs su viešosios nuosavybės teisės objekto pirkimo –pardavimo santykiais. Teismas nurodė, jog atmeta reikalavimą priteisti iš atsakovo 6800 Lt dėl to, jog nepavyko nustatyti, dėl kokių kambario pertvarkymų pasikeitė kambario plotas; be to pirkdami kambarius, ieškovai susipažino su užfiksuotais kadastriniais matavimais, sutartį pasirašė laisva valia. Apeliantai nesutinka su šiais teismo argumentais. Apeliantai nurodo sumokėję už Sutarties 1 p. nurodytų buto dalių plotą, bet ne už mažesnį. Atsakovas prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, užsakė parduodamo turto vertinimą, tačiau nuo apeliantų buvo nuslėptas faktas, kad parduodamo turto plotas mažesnis, nei nurodyta kadastrinių matavimų bylose (nebuvo nurodytas kapitalinės sienos storis ir ventiliacijos kaminas, kurių apeliantai, atlikdami remonto darbus, sumontuoti negalėjo). Apeliantai, planuodami atlikti bendrabučio tipo buto rekonstrukciją, užsakė naujus matavimus ir paaiškėjo, kad apeliantai nuosavybėn įsigijo mažesnio ploto turtą, nei nurodyta sutartyje. Šie matavimai buvo atlikti po sutarties sudarymo, taigi apeliantai negalėjo šių aplinkybių numatyti, tai nepagrįstai permokėjo už turtą. Pagal LRV 1996-02-14 nutarimu Nr.244 patvirtintą Turto vertinimo metodiką (32 p.), turto plotas buvo svarbus, įtakojantis turto kainą faktorius. VĮ Registrų centras atlieka tik registratoriaus funkcijas, todėl teismas, atmesdamas apeliantų reikalavimą, negalėjo remtis tik galimai netiksliais parduodamo turto kadastriniais matavimais, nes atsakovas apie parduodamo turto neatitikimus žinojo prieš pasirašant sutartį.
Vertintojo nustatyta turto kaina atitiko rinkos vertę, apeliantams abejonių nekėlė. Tačiau savivaldybės sprendimas padidinti turto vertę 30 proc. teismo turėjo būti įvertintas kaip šališkas privatizuojamo turto vertės nustatymas, prieštaraujantis turto vertės nustatymo principams (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d. 4 d.1-2 p.). Pažymi, jog įstatymų leidėjas nurodė tikslą – privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, neskelbiant aukciono, siekiant pertvarkyti daug investicijų reikalaujantį bendrabutį.
Atsakovas, pasinaudodamas apeliantų sudėtinga padėtimi (teko dalintis bendrojo naudojimo patalpomis su privatizuojamose patalpose gyvenusiais socialiai remtinais asmenimis; būdavo pažeidžiamos higienos ir priešgaisrinės apsaugos ir pan.), ir nesuteikdamas jiems kito pasirinkimo, t.y. veikdamas prieš apeliantų valią, privertė pirkti privatizuojamą turtą aukštesne kaina.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su teismo argumentais dėl to, jog jie nepatyrė žalos. Apeliantų sutikimas pirkti privatizuojamą turtą 30 proc. didesne kaina buvo gautas, pasinaudojus minėta nepalankia apeliantų padėtimi. Apeliantai, sutikimo pateikimo metu netinkamai suvokė savivaldybės veiksmus, pastarajai nustatant privatizuojamo turto kainą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2011 m. spalio 17 d., pagal 1987 m. liepos 20 d. kadastrinius matavimus. Ieškovai neprašė tikslinti kadastrinių matavimų, neinicijavo perkamų objektų naujų kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad teismas sprendimą grindė tuo argumentu, jog nepavyko nustatyti, dėl kokių kambario pertvarkymų pasikeitė kambario plotas, nėra vienintelė aplinkybė, lėmusi teismo sprendimą atmesti pirmąjį ieškinio reikalavimą. Mano, jog teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmesitnas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo ir taikytinų teisės normų
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.237 str., 6.242 str. nuostatas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.
Pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio deinrem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš jų – atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015). Taip pat šio instituto taikymui būtina nustatyti atsakovo nesąžiningumą, jis turi būti praturtėjęs nesąžiningai. Atsakovo nesąžiningumas byloje nenustatytas. CK 6.237 str. 1 d. reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013). Nagrinėjamu atveju pinigines lėšas atsakovas iš apeliantų gavo ginčo 2011 m. spalio 17 d. patalpų pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu, vadovaujantis nenuginčytais NTR duomenimis - 1987 m. liepos 20 d. kadastriniais matavimais, sutartis patvirtinta notarine tvarka, nenuginčyta ir galiojanti iki šiol. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo įgyto turto normos netaikytinos.
Atmestini apeliantų argumentai, jog jie sumokėjo už Sutarties 1 p. nurodytų buto dalių plotą, bet ne už mažesnį, o šių aplinkybių teismas nevertino, vieninteliu argumentu nurodydamas tą aplinkybę, jog nepavyko nustatyti, dėl kokių kambario pertvarkymų pasikeitė kambario plotas. Kaip matyti iš byloje esančios iš 2011 m. spalio 17 d. patalpų pirkimo –pardavimo sutarties (I t., b.l.24-30), parduodamo turto kadastro duomenys buvo užfiksuoti 1987 m. liepos 20 d. Byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai, prieš pasirašant minėtą sutartį neprašė patikslinti kadastrinių matavimų, patys neinicijavo perkamų patalpų naujų kadastrinių matavimų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nekilnojamojo turto kadastro duomenis patikslinus tik po metų, nėra galimybės nustatyti, koks buvo tikrasis ginčo patalpų plotas pardavimo metu ir kokios priežastys apsprendė turto ploto pokytį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog byloje nėra ginčo, kad apeliantai po ginčo patalpų įsigijimo atliko paprastąjį remontą, kas taip pat galėjo turėti įtakos patalpų plotui.
Apeliantai nepagrįstai teigia, jog buto kaina nustatyta atsižvelgiant į vieno kvadrato kainą. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodamos už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Pagal ginčo turto pardavimo metu galiojusios Turto vertinimo metodikos, patvirtintos LRV 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, 32 punktą, nustatant turto vertę, pataisos gali būti skaičiuojamos ploto, tūrio vienetui, komercinių pastatų pagrindinių fasadų ilgio vienetui, objekto našumo, pajėgumo ir kitiems vienetams arba absoliučiai vertinamam objektui. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pataisos koeficientas nebuvo taikomas. Todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, jog mažesnės kvadratūros patalpos turėtų kainuoti mažiau, atsižvelgiant į kvadrato kainą.
Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantų reikalavimas priteisti 6800,00 Lt CK 6.204 str., 6.237 str., 6.242 str. pagrindu, nepagrįstas.
Dėl žalos atlyginimo
Apeliantų teigimu, atsakovo sprendimas padidinti turto vertę 30 proc. teismo turėjo būti įvertintas kaip šališkas privatizuojamo turto vertės nustatymas, prieštaraujantis turto vertės nustatymo principams; nes įstatymų leidėjo tikslas leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, neskelbiant aukciono, siekiant pertvarkyti daug investicijų reikalaujantį bendrabutį.
Pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (aktuali redakcija) 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą už kainą Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą gali būti parduodamos savivaldybei (valstybei) priklausančios gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys: kambariai (ir jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams. Toks reglamentavimas reiškia, kad, esant įstatyme nurodytoms aplinkybėms, atitinkama savivaldybės (valstybės) institucija turi teisę parduoti nuomojamus kambarius (ir jų priklausinius), o nuomininkas, laikydamas, kad atitinka visas būtinas įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę kreiptis į šias institucijas dėl jo nuomojamos gyvenamosios patalpos pardavimo. Aiškindamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas 2004 m. gruodžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2004, konstatavo, kad joje aiškiai nurodyta savivaldybės teisė, bet ne pareiga parduoti gyvenamąsias patalpas.
Kaip ir minėta, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys gali būti parduodamos už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Nei šio įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. , nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nėra numatyta, jog tokio tipo, kokios yra ginčo patalpos būtų privatizuojami lengvatinėmis sąlygomis, šią aplinkybę yra konstatavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2004). Minėtų įstatymų tikslas – užkirsti kelią savivaldybių patalpas privatizuoti žemesne kaina nei apskaičiuotina pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, kad savivaldybei nebūtų padaryta žala, sudarant ir vykdant gyvenamųjų patalpų privatizavimo sandorius.
Pažymėtina ir tai, jog ieškovai, gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-06-27 raštą Nr. A51-22346 (3.3.15.2-BR4) (I t., b.l.73) atsakovo nustatytos kainos neginčijo, ieškovė S. J. kitą dieną 2011-06-28 raštu (I t. b.l.74) sutiko pirkti turtą už 87 100,00Lt sumą, pastabų dėl kainos dydžio, jos apskaičiavimo nereiškė ( 2011-09-14 pastabos ir pasiūlymai (I t.,b.l.76-77)), tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Byloje nėra duomenų, kad apeliantai būtų ginčiję pirkimo- pardavimo sutarties 2.1 punktą, kuriame buvo nustatyta ginčo turto kaina (CPK 178 str.).
Atmestinas ir tas apeliantų argumentas, jog atsakovas pasinaudojęs sudėtinga apeliantų padėtimi, privertė juos sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį jiems aiškiai nenaudingomis sąlygomis, nes įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė, be to, kaip matyti iš pačių apeliantų paaiškinimų, ieškovai dar 2005-2006 metais įsigijo dalį bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų, taigi, žinojo, kad likusios ginčo gyvenamosios patalpos ir bendro naudojimo patalpos priklauso atsakovui, kurias jis naudoja socialinio būsto nuomai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta teisinga išvada, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas, padidinęs 30 proc. privatizuojamų patalpų kainą, nurodytą turto vertintojo UBA „Tikslo siekis“ 2011-03-24 ataskaitose, veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovas turėjo teisę padidinti kainą, įvertinus tai, jog ginčo patalpas pretenduoja įsigyti tie patys asmenys, kurie jau turėjo įsigiję dalį kitų patalpų (kambarių), esančių tame pačiame objekte, todėl jiems netektų privatizuojamomis patalpomis naudotis su kitais savininkais ir ši aplinkybė padidina privatizuojamų patalpų vertę. Pažymėtina, jog ieškovai įsigijo ir nuosavybės teise valdo visas buto (duomenys neskelbtini), patalpas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Esant tokiai bylos baigčiai, apeliantams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.