Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) G. D. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-08-12 nutarties civilinėje byloje pareiškėjų G. D. B. ir S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys: R. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai G. D. B. ir S. B. padavė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Prašė dar kartą atnaujinti 2023-06-15 Alytaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4006-887/2023 atnaujintą trijų mėnesių terminą D. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti pas notarę R. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė.

5. Pareiškėjai G. D. B. ir S. B. padavė atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-08-12 nutarties. Apeliantai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024-08-12 nutartį.

7. Pareiškėjų vertinimu negali būti taikomos CPK 137 traipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos, nes pareiškimų dalykai ir faltinės aplinkybės yra skirtingi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų G. D. B. ir S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, yra teisėta.

10. Palikimas atsiranda nuo palikėjo mirties momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

13. Nagrinėjamu atbeju apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 137 traipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimu. Nurodo, kad jų pateiktų pareiškimų dalykai ir faktinės aplinkybės nėra tapatūs, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti CPK 137 traipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų.

14. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, teismas atsisako priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams vieną kartą buvo atnaujintas terminas palikimui, likusiam po jų senelės D. B. mirties, priimti (2023-06-15 nutartis byloje Nr. e2YT-4006-887/2023). Tačiau pareiškėjai dar kartą praleido jau atnaujintą terminą paminėtam palikimui priimti ir dar kartą 2024-07-30 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami antrą kartą atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas formaliai, spręsdamas tik pagal pareiškimo pavadinimą ir pareiškėjus, nutarė, kad tokia byla jau buvo išnagrinėta ir 2024-08-12 nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti 2024-07-30 pareiškimą. Pastarojo pareiškimo dalykas skiriasi nuo byloje Nr. e2YT-4006-887/2023 išnagrinėto pareiškimo dalyko, nes 2024-07-30 pareiškimu prašoma atnaujinti praleistą atnaujintą terminą palikimui priimti. Todėl nebuvo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto pagrindo atsisakyti priimti 2024-07-30 pareiškimą.

16. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad 2024-08-12 Alytaus apylinkės teismo nutartis panaikintina, pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas turi patikrinti, ar pareiškimo forma ir turinys atitinka įstatymo reikalavimus, ar už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024-08-12 nutartį ir pareiškimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7148-805/2024 klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.