Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. ir jos gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją K. S. atsakomybėn 1 (vienų) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Procesas dėl nukentėjusiosios D. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas, civiliniam atsakovui savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šeši šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš R. S. nukentėjusiosios D. S. naudai priteista 400 Eur (keturi šimtai eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Nukentėjusiosios D. S. atstovas advokatas Marius Kuzminovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir šioje dalyje prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti jos naudai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 3 600 eurus neturtinei žalai atlyginti bei priteisti nukentėjusiosios naudai advokato atstovavimo išlaidas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusiosios atstovas skundžiamą nuosprendį ginčija nukentėjusiajai D. S. priteistos neturtinės žalos dydžio aspektu, todėl nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos konkretų dydį, atsižvelgdamas į šios žalos kriterijų visumą, nustato teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą, turtinę padėtį bei nukentėjusiajai sukeltus padarinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, be to, jokių naujų duomenų, galinčių turėti įtakos priteistam neturtinės žalos dydžiui, apeliaciniame skunde nėra pateikta.

11. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai nustatyti (duomenys neskelbtini) trauma su atsitrenkimu (duomenys neskelbtini) į kietą buką daiktą ir (duomenys neskelbtini) sumušimas bei konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) trauma atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 99–102). Nukentėjusioji reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, grindžia tuo, kad dėl sužalojimų gydymas dėl nepraeinančių stiprių (duomenys neskelbtini) skausmų ir kitų pasekmių tęsiamas iki šiol, jai sutriko atmintis, orientacija, sulėtėjo mąstymas, svaigsta galva, mirga akyse, jaučia silpnumą, pykinimą, jaučia pastovų nerimą dėl savo fizinės ateities, nurodoma, kad šiuo metu nukentėjusiajai išsivysčiusi stipri baimė, kelyje yra nuolat itin įsitempusi, panika ypač apima pamačius pėsčiųjų perėją. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jaučia stiprų nerimą ir dėl savo ekonominės ateities, nes ji buvo priversta palikti savo darbovietę, šiuo metu yra nukentėjęs, o vėliau dar labiau nukentės nukentėjusiosios asmeninis verslas (2 t., b. l. 134–136). Pažymėtina, kad nustatant nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, buvo įvertinti visi D. S. medicininiai duomenys, tame tarpe ir psichologo konsultacijos metu užfiksuota informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė emocinius išgyvenimus, o tai galėjo sukelti ir nerimą dėl savo sveikatos būklės.

12. Šiame kontekste atsižvelgtina į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje nurodyta, jog dėl tiriamo įvykio metu nukentėjusiosios patirto traumuojančio kontakto kilo (duomenys neskelbtini) raiščių bei raumenų traumuojanti perkrova, o dėl pastarosios išsivystė (duomenys neskelbtini) raumenų įtampa, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) skausmo sindromas ir kiti ilgalaikiai simptomai, už kuriuos trauma buvo įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, aptariamoje specialisto išvadoje nurodoma, kad hipotetiškai jeigu (duomenys neskelbtini) minkštųjų audinių sumušimas nebūtų siejamas priežastiniu ryšiu su lydinčiais simptomais ir / ar komplikacijomis, toks sužalojimas galėtų būti kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 106–107). Taigi, akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodomos nukentėjusiajai esančios komplikacijos, kurias nukentėjusioji jaučia šiuo metu ir dėl kurių jai yra tęsiamas gydymas, buvo įvertintos specialisto išvadoje, konstatuojant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kaip nurodyta specialisto išvadoje, nesant lydinčių simptomų ir (ar) komplikacijų, nukentėjusiosios sužalojimo mastas galėtų būti kvalifikuojamas net kaip lengvesnis. Be to, pažymėtina tai, kad itin sunkių liekamųjų sveikatos sutrikdymo padarinių baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai nekonstatuota, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

13. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl netekto darbo ir dėl asmeninio verslo nukentėjimo, aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019). Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusioji ir jos atstovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus dėl netekto darbo bei dėl nukentėjusiosios asmeninio verslo nukentėjimo, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos, grindžiant patirtos neturtinės žalos dydį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji turėjo nedarbingumo laikotarpį, kurio metu negalėjo dirbti, tačiau dėl to patirta žala jai atlyginta kaip turtinė žala.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini), remdamasi teismų praktika ir rekomendacijomis, nukentėjusiajai D. S. išmokėjo 3 400 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 35). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų pobūdį ir mastą, nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur ir atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 3 400 Eur neturtinės žalos, iš draudimo bendrovės papildomai nukentėjusiajai priteisė 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi, teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018). Eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-323-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017, 2K-95-697/2020, 2K-18-976/2021, 2K-46-495/2021 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 Eur iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2009, 2K-141/2013, 2K-551/2013). Pažymėtina, kad pastaruoju atveju tai daroma, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl to tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis ir pan. Kaip jau minėta, tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti išmokėta 3 400 Eur suma ir pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur suma yra net didesnė nei priteisiama panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2016, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Juo labiau, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-689/2020, 2K-54-628/2021).

17. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad, nors sutiktina, jog bet koks sveikatos sutrikdymas sukelia tiek fizinius, tiek ir emocinius išgyvenimus, o nukentėjusiojo patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai turi būti teisingai atlyginti, nagrinėjamu atveju privalu įvertinti ir nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinę padėtį, jog būtų užtikrinta protinga abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyra. Svarbu įvertinti tai, kad R. S. yra pensininkė, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, gavusi nukentėjusiosios telefono numerį iš tyrėjos, susisiekė su nukentėjusiąja ir atsiprašė, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios ir teisiamojo posėdžio metu, neabejoja, kad dėl jos sukelto eismo įvykio nukentėjusioji patyrė žalą, sakydama paskutinį žodį pirmosios instancijos teisme nurodė, kad sumokės tiek, kiek teismas priteis (2 t., b. l. 74–78, 111–116). Be to, liudytoja apklausta laiduotoja K. S. parodė, kad matė kaip R. S. pergyveno, kelis mėnesius, kol nesusiekė su tyrėja, vis prašė nuvykti sužinoti kaip laikosi nukentėjusioji, taip pat nurodė, kad po įvykio R. S. nevairuoja, net teisių nesitvarkė (2 t., b. l. 111–116). Šios aplinkybės patvirtina, kad R. S. nevengia atsakomybės už nusikalstamos veikos sukeltus padarinius, išgyvena ir gailisi dėl sukelto eismo įvykio, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas, o nukentėjusiosios pareikštas 7 000 Eur dydžio reikalavimas neturtinei žalai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ne tik prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams, bet ir neatitiktų formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nagrinėjamu atveju pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos nėra, nukentėjusiajai civilinės atsakovės išmokėta ir teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju laikytina pagrįsta, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. gegužės 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant R. S., sudaro 104,17 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai (2 t., b. l. 162–165).

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

21. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo skundą, skundas atmetamas. Byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Akivaizdu, jog asmens gynybai apeliacinės instancijos teisme užtikrinti nebuvo būtini dideli laiko ir materialiniai kaštai, jokios didelės bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo. Pažymėtina ir tai, kad būtinybė skirti R. S. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti R. S. teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo R. S. valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, R. S. turtinę padėtį (pensininkė), bylos apimtį ir pobūdį, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme inicijuota nukentėjusiosios iniciatyva, tačiau jos atstovo apeliacinis skundas atmestas), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš R. S. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškoti.

Dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

23. Nukentėjusiosios D. S. atstovas advokatas Marius Kuzminovas apeliaciniame skunde prašo priteisti nukentėjusiosios naudai advokato atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 134–136). Prie apeliacinio skundo pateikta 2024 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymo, pagal kurį nukentėjusioji už teisines paslaugas – atstovavimą advokatui Mariui Kuzminovui sumokėjo 300 Eur, kopiją (2 t., b. l. 145). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas, be to, baudžiamoji byla apeliacine tvarka iš esmės išnagrinėta vieno posėdžio metu, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, o advokatas Marius Kuzminovas nukentėjusiąją D. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios atstovavimo apeliaciniame procese iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės R. S. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios D. S. atstovo advokato Mariaus Kuzminovo apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš R. S. nukentėjusiosios D. S. naudai jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. S. už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.