Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

6. Taigi, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (LAT 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal ieškovės nurodytus vaiko poreikius, dukters išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas sudaro: 66,00 Eur mokyklos pietums; 15 Eur patalynė, rankšluosčiai, skalbimo ir valymo priemonės; 50 Eur būreliai, neformalus ugdymas; 20 Eur kirpykla; 30 Eur pramogos (savaitgaliai, gimtadienių šventės ir dovanos); 30 Eur telefonas (telefono ir interneto sąskaitos); 40 Eur drabužiai; 200 Eur maistas namuose; 15 Eur higienos reikmenys; 10 Eur vaistai, vitaminai, papildai; 15 Eur reikmenys mokyklai; 8 Eur uniforma, sportinė apranga; 10 Eur rinkliava klasėje; 18 Eur sporto ir laisvalaikio priemonės; 30 Eur sveikatos draudimas; 80 Eur būsto išlaikymo dalis vaikui; 25 Eur vaiko gimtadienio šventės; 50 Eur vaiko atostogos su mama; 38 Eur metinės šventės. Pagal ieškinyje pateiktą vaiko poreikių lentelę, būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 750 Eur suma. Taip pat nurodė, jog ieškovė iš valstybės dar gauna po 85,75,00 Eur per mėnesį vaiko pinigų, kurie yra išskaičiuoti iš bendros vaiko mėnesinių poreikių sumos. Tad, išskaičiavus gaunamus vaiko pinigus, dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį reikalinga 664 Eur suma.

8. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis nepilnametei E. M. buvo nustatytas 2016 metais, kai jai buvo keturi metai, o šiuo metu yra beveik dvylika metų, akivaizdu, kad jos poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Šalių dukra yra paaugliško amžiaus, todėl jos vystymasis yra spartus, greitai išauga aprangą bei avalynę. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais E. M. poreikiais, darytina išvada, kad 2016 m. balandžio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-293-714/2016 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymo dydis po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti E. M. protingų poreikių patenkinimo, išlaikymo dydis keistinas jį padidinant.

9. Pažymėtina, kad E. M. poreikių lentelėje nurodyta jos išlaikymo suma neviršija minimalios mėnesinės algos, kuri Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. patvirtinta 924 Eur neatskaičius mokesčių, todėl ieškovė neįpareigota įrodinėti tokio dydžio vaikų poreikių teikiant detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius). Be to, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl išaugusių nepilnametės dukters poreikių. Akivaizdu, jog nuo priteisto išlaikymo vaikui momento 2016 m. balandžio 18 d. vaiko poreikiai išaugo, ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai. Atsakovas gera valia didesnio, nei priteistas, išlaikymo neteikia, o priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaikų poreikių (CK 3.201 straipsnis).

10. Ieškovės paaiškinimai patvirtina ieškinio aplinkybes apie E. M. išlaikymui reikalingas išlaidas, bei aplinkybę, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių pripažintina, kad E. M. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 664,00 Eur (išskaičiavus gaunamus vaiko pinigus).

11. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

11.1. Byloje nustatytos sekančios aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas yra išsituokę, turi vieną nepilnametį vaiką. Vertinant ieškovės finansinę padėtį nustatyta, kad ji dirba UAB „Prezo“, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro virš 2 000,00 Eur (iki mokesčių). Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių dukra gyvena su ieškove. Teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo. Ieškovės duoti paaiškinimai patvirtina, kad ji pati deda maksimalias pastangas rūpintis šalių dukra. Atsakovas duomenų, kad duoda dukrai daugiau išlaikymo, nei priteista teismo sprendimu, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

11.2. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją 369,53 Eur, be to, vykdo individualią veiklą. Nors atsakovas teismui nurodė, kad jo finansinė padėtis bloga ir dėl to jis negali mokėti dukrai didesnio išlaikymo, tačiau pilnų duomenų apie savo turtinę padėtį (gaunamas pajamas iš individualios veiklos, turimą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir pan.) teismui nepateikė. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

11.3. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste, kad jis negali skirti didesnio, nei priteistas, išlaikymo vaikui dėl sunkios savo finansinės padėties, vertintini kritiškai. Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad jam dėl sveikatos problemų būtų ribojama darbinė veikla, tad, spręstina, kad jis turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą ar papildomą pajamų šaltinį. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

11.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, teismas sprendžia, jog abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti išaugusius dukters poreikius. Teismo vertinimu, atsakovas yra mokus ir išgali dukters išlaikymui skirti po 332,00 Eur kas mėnesį.

12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat, įvertinus tai, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, pakeičiant Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-293-714/2016 iš atsakovo M. M. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo dukrai E. M. po 332,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. lapkričio 24 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. M. atstovė - jos motina A. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

14. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

15. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 270 straipsniai).

16.1. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovei A. M. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta, valstybė nagrinėjant civilinę bylą patyrė 230,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, pažymi, kad kadangi ieškovei byloje buvo teikiama 100 proc. apmokama teisinė pagalba, ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl byloje susidariusios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos ir atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje nėra atleistas (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

16.2. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis 84,00 Eur (332 Eur -100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė teikiant ieškinį atleista įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16.3. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovo valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 8 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579)).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-293-714/2016 nepilnamečiam vaikui E. M., priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą po 332,00 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 24 d.) iki dukters pilnametystės, įpareigojant atsakovą nepilnametės dukros išlaikymui skirtas lėšas pervesti iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SWED banke. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametei dukrai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų žyminį mokestį, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo dokumentą pristatyti teismui.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo dokumentą pristatyti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.