Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-3328-772/2018, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. U. dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – paaiškėjus naujos esminėms bylos aplinkybėms (1–6 b. l.).

Pareiškėjas nurodė, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir civilinės bylos užbaigimo, savo iniciatyva kreipėsi į V. S. dėl psichofiziologinio tyrimo poligrafu atlikimo ir šio dokumento pagrindu pradėjo procesą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. V. S. 2016-11-14 išvadoje nurodė, jog pareiškėjas pagal jam šiame tyrime pateiktus klausimus buvo atviras (nemelavo), t. y. galima daryti išvadą, kad atsakovė D. U. 1999 metais pinigų namo pirkimui dovanų negavo, dovanų rašteliai buvo surašyti fiktyviai, vien tam, kad pateikti mokesčių inspekcijai, namas (duomenys neskelbtini), 1999 metais buvo nupirktas už bendrus ieškovo ir atsakovės pinigus.

Pareiškėjo įsitikinimu, psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados yra esminės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, jos nebuvo nustatytos priimant teismo sprendimą, nes jų dar nebuvo priimant minėtą sprendimą. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien atsakovės ir jai artimų asmenų parodymais ir jais buvo besąlygiškai tikima, o ieškovo parodymai buvo įvertinti kritiškai. Pateiktos psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados aiškiai patvirtina, jog tokios išvados buvo padarytos nepagrįstai. Atsižvelgus į pateiktas psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadas yra aišku, kad teismas, priimdamas 2015-04-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, vadovavosi melagingais atsakovės teiginiais dėl galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą bei kritiškai vertino ir nepriėmė ieškovo įrodymų, kurie dabar nustatyti kaip teisingi.

Pareiškėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pastebėjo, jog atsakovės tėvas A. U. ikiteisminio tyrimo metu vienos apklausos metu nurodė, jog apie jokius pinigų dovanojimus jis nežino, nors byloje pateiktas jo pasirašytas neva pinigų dovanojimo raštelis. Kitos apklausos metu jis nurodė, kad pinigus visgi dovanojo, bet pinigus padavė žmona. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir išklotinės iš banko sąskaitų, kurios akivaizdžiai paneigia D. U. tėvo A. U. parodymus, jog pinigai buvo išimti iš banko prieš namo pirkimą. Juose aiškiai matyti, kad tokių pinigų sumų, kurios buvo neva padovanotos prieš namo pirkimą, A. U. ir A. U. banko sąskaitose nebuvo ir jos nebuvo prieš namo pirkimą nuimtos iš banko sąskaitų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 (78–87 b. l.).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi jos buvo ir minėtos bylos nagrinėjimo metu, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kartu su prašymu pateiktas rašytinis įrodymas (psichofiziologinis tyrimas poligrafu), nors savo laiku ir nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, tačiau vien šio dokumento pagrindu teismas negali daryti išvados, jog ši ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę nustatant jo teises į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos jis valdė kartu su atsakove. Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir joje surinktus duomenis nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą atskirai pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Proceso atnaujinimo pagrindo taip pat neįrodo pareiškėjo papildomai pateikti 2018-02-28 rašytiniai paaiškinimai, kadangi tai nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės.

Teismas pažymėjo, kad visuma pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo (ieškovo) ieškinys, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Anksčiau civilinę bylą nagrinėjęs teismas, nors ir nėra pasisakęs minėtoje byloje dėl pareiškėjo naujai kartu su prašymu pateiktų kai kurių rašytinių įrodymų, tačiau teismas nelaikė jų naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu atsiranda teisinis pagrindas proceso atnaujinimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį, priteisti pareiškėjui iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (103–108 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vienas iš pagrindinių įrodymų dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarčių fiktyvumo galėjo būti tai, jog atsakovės tėvai negalėjo jų sudaryti dėl to, kad paprasčiausiai neturėjo ką dovanoti. Ši aplinkybė buvo nustatyta ikiteisminiame tyrime, kai buvo gautos AB Swedbanko sąskaitų išklotinės, akivaizdžiai paneigiančios atsakovės tėvo A. U. parodymus, jog pinigai buvo išimti iš banko prieš namo pirkimą, bei įrodančios, kad tokių pinigų sumų, kurios buvo neva padovanotos atsakovei, nei A. U. nei A. U. sąskaitose nebuvo ir/ar jos nebuvo prieš namo pirkimą nuimtos iš banko sąskaitų.

Faktas, įrodantis piniginių lėšų dovanojimo sutarčių fiktyvumą, taip pat buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu, apklausus liudytoją A. K. (atsakovės sesers sutuoktinis), kuris aiškiai nurodė, kad atsakovė ir ieškovas namą pirko kartu, o pinigų dovanojimo sutartys buvo sudarytos fiktyviai. Šie liudytojo parodymai buvo užfiksuoti 2015-11-24 apklausoje, t. y. irgi po to, kai įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015.

Pareiškėjo manymu, visos aukščiau nurodytos ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės pilnai atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl pagrindų procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti, t.y. atitinka visus aukščiau kasacinio teismo nurodytus kriterijus.

Teismas, vertindamas pareiškėjo pateikiamus įrodymus kaip „neturinčius aukštesnės įrodomosios galios“, turėjo nurodyti, kurie kiti byloje esantys įrodymai turi „aukštesnę įrodomąją galią“ lyginant su pareiškėjo pateikiamais įrodymais.

Pareiškėjas, pateikdamas teismui savo 2018-02-06 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, jame kaip naują faktą nurodė psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadas. Šios išvados, pareiškėjo manymu, taip pat patvirtina tas aplinkybes, jog atsakovė 1999 metais pinigų namo pirkimui dovanų negavo, dovanų rašteliai buvo surašyti fiktyviai, vien tam, kad pateikti mokesčių inspekcijai, namas (duomenys neskelbtini), 1999 metais buvo nupirktas už bendrus ieškovo ir atsakovės pinigus.

CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Prašymą „atmesti“, kaip tai nurodyta CPK 371 straipsnio l dalyje, teismas galėjo tik išnagrinėjęs pačią bylą, o ne nagrinėdamas prašymo atnaujinti procesą klausimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė D. U. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad naujų įrodymų - liudytojų apklausų ikiteisminiame tyrime protokolų ir tyrimo poligrafu išvadų - pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kuriuos pareiškėjas kaip jam žinomus pateikė bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjas, pateikdamas teismui papildomus jau prašomoje atnaujinti byloje įrodinėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, siekia, kad teismas papildomai juos įvertintų. Atsakovės manymu, pareiškėjas, pateikdamas teismui naujus įrodymus - ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų protokolus, tyrimo poligrafu išvadą - iš esmės nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir prašo iš naujo juos įvertinti. Tyrimo poligrafu išvada neatitinka leistinumo reikalavimų - įrodymas gautas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, todėl šiuo įrodymu remtis civiliniame procese negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto A. G. atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. G. ieškinį tenkinti, o atsakovės D. U. priešieškinį atmesti. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, pareiškėjas nurodo tai, kad po ikiteisminio tyrimo jis kreipėsi į V. S. dėl psichofiziologinio tyrimo poligrafu atlikimo, kurį atlikus buvo padarytos esminės išvados, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai ir jos nebuvo nustatytos priimant teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į psichofiziologinio tyrimo poligrafu gautus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal jam pateiktus klausimus buvo atviras (nemelavo), o iš to galima daryti ir kitas išvadas, kad atsakovė D. U. 1999 metais pinigų namo pirkimui iš savo tėvų negavo, dovanojimo rašteliai buvo surašyti fiktyviai, vien tam, kad juos pateikti mokesčių inspekcijai, o namas (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už bendrus A. G. ir D. U. pinigus. Pareiškėjo manymu, psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados aiškiai patvirtina, kad teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-153-9012015, vadovavosi melagingais atsakovės teiginiais dėl galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą ir nepriėmė A. G. įrodymų, kurie dabar nustatyti kaip teisingi.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei pareiškėjo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, t. y. negalima pripažinti, kad jos nebuvo žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo turinio matyti, kad ieškovas A. G. bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinėjo, kad jis ir atsakovė D. U. nuo 1996 metų gyveno kartu nesudarę santuokos ir bendromis lėšomis ir darbu šalys įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 sprendime konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad jis iš esmės prisidėjo ieškovei įsigyjant nekilnojamąjį turtą bei įsigyjant automobilį, kad iš esmės šį turtą pagerino. Teismas nenustatė, jog A. G. lėšomis būtų rekonstruotas ar kitaip iš esmės pagerintas atsakovės vardu registruotas turtas, kad šio turto vertė bylos šalims gyvenant kartu iš esmės padidėjo. Teismas minėtame sprendime taip pat nurodė, kad ieškovas A. G. nepateikė teismui daugiau jokių rašytinių įrodymų, kad iki jam ir D. U. kartu apsigyvenant, jis disponavo didelėmis sumomis (pardavė vertingą turtą, gavo didelę sumą dovanų), kad jis parėmė atsakovę, ir kad iš šių sumų ji įgijo butą, kitą nekilnojamą turtą, automobilį (c. b. Nr. 2-153-901/2015, 161 b. l.). Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą, 2015-04-01 sprendimą paliko nepakeistą, be visų kitų motyvų nurodydamas ir tai, kad atsakovė D. U. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji 1999 m. įsigydama žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo jai jos motinos A. U. 1999-08-15 dovanojimo sutartimi dovanotus 30 000 Lt bei jos tėvo A. U. 1999-08-15 dovanojimo sutartimi dovanotus 25 000 Lt, viso 55 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nagrinėjo ir pasisakė dėl apelianto argumento, jog buvo sudarytos dvi fiktyvios sutartys, kad 30 000 Lt dovanoja mama ir 25 000 Lt dovanoja tėvas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nenuginčytoms dovanojimo sutartims, nesant jokių kitų įrodymų dėl sutarčių fiktyvumo, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjo A. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir dėl jų pasisakyta tiek Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendime, tiek apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą priimtoje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas – psichofiziologinis tyrimas poligrafu, nors ir nebuvo pateiktas į bylą nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau negali būti pagrindu nustatant pareiškėjo teises į nekilnojamąjį turtą.

Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio kodekso bei kitų įstatymo ir norminių aktų nustatyta tvarka, t. y. įrodymai turi atitikti leistinumo reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjo pateikta tyrimo poligrafu išvada šių reikalavimų neatitinka.

Tyrimą poligrafu reguliuoja Poligrafo naudojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 07 12 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintos Tyrimo poligrafu taisyklės. Poligrafo naudojimo įstatymas griežtai apibrėžia tyrimo poligrafu atvejus ir tyrimo objektą. Įstatyme numatyta galimybė tirti poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tiriama gali būti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu (ir) ar apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su nurodytais asmenimis ir jų aplinka (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Kita poligrafo naudojimo galimybė, tame tarpe ir jo naudojimas civiliniame procese, nenumatyta. Todėl darytina išvada, kad tyrimo poligrafu išvada neatitinka leistinumo reikalavimų – įrodymas, gautas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, todėl šiuo įrodymu remtis civiliniame procese negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadas laikė neleistinu įrodymu bei pagrįstai šiuo dokumentu nesivadovavo nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, kad asmenų tyrimas poligrafu baudžiamajame procese nei Poligrafo naudojimo įstatyme, nei Baudžiamojo proceso kodekse, nei jokiuose kituose teisės aktuose (tame tarpe ir CPK) nenumatytas, todėl baudžiamojo proceso metu gauti psichofiziologinio tyrimo duomenys laikytini gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir negali būti pripažinti įrodymais.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdžiai paneigia D. U. tėvo A. U. parodymus, jog pinigai buvo išimti iš banko prieš namo pirkimą. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje aiškiai matyti, kad tokių sumų, kurios buvo neva padovanotos prieš namo pirkimą, A. U. ir A. U. banko sąskaitose nebuvo ir prieš namo pirkimą tokios sumos nebuvo išimtos iš banko sąskaitų.

Pažymėtina, kad atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio nuostatomis, galima tik esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo nurodyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertinimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Tuo tarpu pareiškėjo pateikti ikiteisminio tyrimo nutarimai, kuriais pareiškėjo skundai atmesti, nėra ir negali būti naujos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje civilinėje byloje. Pareiškėjo pateikti dokumentai nėra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo teisėtumą, pateikdamas nustatytų aplinkybių savo vertinimą ir siekdamas, kad šios aplinkybės iš naujo būtų įvertintos pareiškėjo A. G. naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, tinkamai motyvavo bei sprendė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos netinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, jog atsisako atnaujinti procesą, nors šį atsisakymą teismas nurodė motyvuojamojoje dalyje. Esant nurodytoms aplinkybėms teismo nutarties rezoliucinė dalis tikslintina.

Netenkinus atskirojo skundo, pareiškėjui A. G. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip:

Atsisakyti atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015.