- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-20
- Bylos Nr.
- A2-3328-772/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. U.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo (ieškovo) A. G. 2018-02-06 prašymą dėl proceso atnaujinimo su vėlesniu jo rašytiniu paaiškinimu, pateiktu 2018-02-28, suinteresuotas asmuo (atsakovė) D. U., civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. U. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018-02-06 prašymu su vėlesniu jo paaiškinimu, pateiktu 2018-02-28 kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. U. dėl bendromis lėšomis ir darbu įgyto turto padalijimo (T. 3, 1-5 b. l.). Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nurodė šiuo motyvus.
A. G. (toliau - Ieškovas) su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti jam iš D. U. (toliau - Atsakovė) 1/2 dalį automobilio RENAULT CLIO, v. n. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai; 1/2 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai; 1/2 dalį 0,1310 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)Šiauliai ir bylinėjimosi išlaidas. Bendra reikalavimo vertė buvo - 37.065,50 Lt (10.734,91 Eur).
Atsakovė pateikė Šiaulių apylinkės teismui priešieškinį, prašydama iškeldinti ieškovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai su visais ieškovui nuosavybės teise priklausančiais kilnojamaisiais daiktais.
Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-153-901/2015 priėmė 2015-04-01 sprendimą ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Ieškovas su apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas panaikinti minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015. Savo apeliaciniame skunde ieškovas be kita ko nurodė, jog yra prieštaravimai tarp atsakovės teiginių ir liudytojų duotų parodymų (dėl pinigų atsakovei dovanojimo), kad mano, jog gali būti suklastoti atsakovės civilinėje byloje pateikti dokumentai (dovanojimo sutartys) ir kad dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo. Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2015-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-812-440/2015 ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą paliko nepakeistą, savo nutartyje motyvuodamas, jog nesant jokių kitų įrodymų dėl sutarčių fiktyvumo nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 365 str. 1 d. numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 str. numato pagrindus kada procesas gali būti atnaujinamas. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. - kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Būtent šiuo pagrindu ieškovas ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015.
Nagrinėjant civilinę bylą ieškovas įrodinėjo, jog atsakovės vardu įgyjant ir registruojant butą, adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai bei žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais adr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, tam buvo panaudotos bendros atsakovės ir ieškovo piniginės lėšos. Atsakovė teigė, jog jai pinigus žemės sklypo ir namo su priklausiniais adr. (duomenys neskelbtini) Šiauliai įsigijimui dovanojo jos motina A. U. (yra mirusi) - 30 000,00 litų ir jos tėvas A. U. - 25 000,00 litų. Atsakovė pateikė teismui dokumentus, kurių pagrindu ir grindė nurodytus teiginius, t. y. dovanojimo sutartis. Ieškovas buvo ir yra įsitikinęs, jog šie dokumentai yra galimai suklastoti. Ir tai nurodė dar bylos nagrinėjimo teisme metu.
CPK 184 str. numato, jog tuo atveju, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Tačiau atsakovė tokio pareiškimo nepateikė. Tame pačiame CPK straipsnyje nurodoma, jog tuo atveju, jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tačiau teismas tokio įpareigojimo ieškovui nepateikė. Tame pačiame CPK straipsnyje nurodoma, jog tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Tačiau teismas tokių veiksmų taip pat neatliko. Matydamas tokį teismo teisinį nihilizmą, ieškovas pats ėmėsi veiksmų, kad būtų nustatytas dokumentų suklastojimo faktas ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo svarbus, nes ieškovas neturėjo kitų galimybių įrodyti, jog atsakovės pateikti įrodymai, jog neva ji turėjo pakankamai lėšų ginčo turtui įsigyti yra suklastoti.
Dar vykstant civilinės bylos nagrinėjimui Ieškovas, savo iniciatyva siekdamas apginti savo pažeistas teises ir pateikti įrodymus, jog atsakovės įrodymai yra suklastoti, kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyrių dėl Atsakovės ir/ar jos tėvų galimo dokumentų (dovanojimo sutarčių) suklastojimo. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir apklausiant asmenis, ieškovo žiniomis, buvo konstatuotos tokios aplinkybės, kad atsakovės tėvas paliudijo, jog jis pats jokių pinigų neturėjo, viską tvarkė jo žmona (yra mirusi), jis neatsimena, kad būtų dukrai dovanoję pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas liudytojos M. D. parodymus, duotus notarui dėl buto pirkimo ir mokėjimo už jį, vertino kritiškai, nes šie neva prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tačiau taip ir nenurodė konkrečiai kokiems įrodymams, kuo tas prieštaravimas pasireiškia ir kodėl nusprendė, kad yra ne priešingai, t. y. būtent kiti įrodymai prieštarauja jos duotiems parodymams. Būtent į šias aplinkybes ieškovas buvo atkreipęs teismo dėmesį nagrinėjant ir civilinę bylą. Kaip matyti iš nutarimų turinio liudytoja M. D. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodymai analogiški duotiems notarui. Šios aplinkybės ir liudytojos parodymai patvirtina, kad būtent ieškovas turėjo piniginių lėšų, o ne atsakovė ginčo turtui įsigyti. Pažymėtina, jog teismo išvada, kad šios liudytojos parodymais negalima tikėti neva dar ir dėl to, kad ši liudytoja nebuvo apklausta teisme ir atsakovė negalėjo užduoti jai klausimų, yra visiškai nepagrįsta. LR CPK 192 str. 8 d. numato, jog šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes, tačiau atsakovė tokio prašymo neteikė.
Tuo tarpu D. U. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas pinigines lėšas ginčo turtui įsigyti. Tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio ir nurodė jog neva D. U. turėjo pakankamai savų lėšų namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, 1999 metais įsigijimui, nes jai buvo padovanoję tam lėšų jos tėvai A. U. ir A. U.. T. y. teismas ieškovo duotus parodymus vertino kritiškai, o atsakovės ir jai artimų asmenų pateiktais teiginiais buvo tikima besąlygiškai, neatsižvelgiant į jokius ankščiau nurodytus tų pačių asmenų parodymų prieštaravimus.
Ieškovas po ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir civilinės bylos užbaigimo savo iniciatyva, kreipėsi į V. S. dėl psichofiziologinio tyrimo poligrafu atlikimo ir šio dokumento pagrindu pradėjo procesą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Psichofiziologinio tyrimo poligrafu atlikimo metu ieškovui buvo užduoti klausimai: kokią dalį būsto (namo) kainos apmokėjote iš savo šeimos pinigų; kodėl buvo parašyti du pinigų skolinimo rašteliai; kokią dalį pinigų dovanojo namo įsigijimui A. U.; kokia dalis namo kainos apmokėta iš D. U. lėšų; kokią pinigų sumą prieš perkant namą ((duomenys neskelbtini) jūs 1999 metais paskolinote A. U. traktoriaus pirkimui; kokią sumą pinigų namo pirkimui D. U. 1999 metais dovanojo A. U.. V. S. 2016-11-14 išvadoje nurodė, jog psichofiziologinio tyrimo poligrafu metu po užduotų klausimų atsakymų variantų nebuvo užfiksuota simptomatinių psichofiziologinių reakcijų su tikimybe, didesne už 95 proc. todėl darytina išvada, jog ieškovas, pagal jam šiame tyrime pateiktus klausimus buvo atviras (nemelavo), t. y. galima daryti išvadą, kad atsakovė 1999 metais pinigų namo pirkimui dovanų negavo, dovanų rašteliai buvo surašyti fiktyviai, vien tam, kad pateikti mokesčių inspekcijai, namas (duomenys neskelbtini)1999 metais buvo nupirktas už bendrus ieškovo ir atsakovės pinigus.
Todėl ieškovas yra įsitikinęs, jog psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados yra esminės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir jos nebuvo nustatytos priimant teismo sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, nes jų dar nebuvo priimant minėtą sprendimą. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis vien atsakovės ir jai artimų asmenų parodymais ir jais buvo besąlygiškai tikima, o ieškovo parodymai buvo įvertinti kritiškai. Pateiktos psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados aiškiai patvirtina, jog tokios išvados buvo padarytos nepagrįstai. Atsižvelgus į pateiktas psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvadas yra aišku, kad teismas, priimdamas 2015-04-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, vadovavosi melagingais atsakovės teiginiais dėl galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą bei kritiškai vertino ir nepriėmė ieškovo įrodymų, kurie dabar nustatyti kaip teisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Prieš priimant spendimą dėl civilinės bylos atnaujinimo, ieškovas prašė pridėti prie šios civilinės bylos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-0202-15 medžiagą, kuri šiuo metu turi būti Šiaulių VPK. Joje turi būti surinkti visi įrodymai, reikalingi ieškovo pozicijai, jog atsakovės teiktos dovanojimo sutartys yra suklastotos, pagrįsti. Ieškovas supranta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas šių dokumentų suklastojimo faktas baudžiamąja prasme, tačiau pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010).
Ieškovas yra įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtins civilinėje byloje esančius duomenis, jog jokių pinigų dovanojimo fakto atsakovei nebuvo ir atsakovės pateiktais įrodymais teismas negali vadovautis.
Ieškovas savo pažeistas teises gynė ne tik civilinio proceso tvarka, bet ir baudžiamojo proceso tvarka, siekdamas įrodyti, jog civilinėje byloje pateikti įrodymai yra suklastoti. Ginčai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir jo atnaujinimo vyko labai ilgą laiką. Ieškovas buvo įsitikinęs, jog savo pažeistas teises galės apginti ir baudžiamojo proceso tvarka. Todėl tik galutinai išaiškėjus, kad baudžiamojo proceso tvarka jam to padaryti nepavyks, ieškovas kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl proceso byloje atnaujinimo. Baudžiamojo proceso tvarka ieškovo pateiktos psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados nebuvo nei paneigtos nei nuginčytos. Teismas paprasčiausiai priėmė sprendimą neatnaujinti ikiteisminio tyrimo. Galutinis taškas dėl ikiteisminio tyrimo neatnaujinimo buvo padėtas tada, kai teismas 2017-11-13 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00202-15 atsisakė ieškovo skundą nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi paskutinė teismo nutartis yra priimta tik 2017-11-13 d., ieškovas laiko, kad nėra praleistas LR CPK 368 str. 1 d. numatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Tuo atveju, jei teismas nuspręstų jog mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo „paduoti yrą praleistas, ieškovas prašys šio terminio priežastis pripažinti svarbiomis, nes jis ėmėsi veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-0202-15 atnaujinimo 2016-11-14 psichofiziologinio tyrimo poligrafu išvados pagrindu. Tik to nepavykus padaryti, teikia šį prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo šioje byloje.
Šalies argumentai
Taip pat nėra praėjęs 5 metų terminas nuo 2015-04-01 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 priėmimo, kas, remiantis LR CPK 368 str. 2 d. galėtų sudaryti kliūtį pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Paduodant šį prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas prideda dokumentą apie 100,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovas prašė teismo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo šioje byloje, nes jo turtinė padėtis yra bloga, yra pensininkas ir ji nepakito nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Teismas dar bylą nagrinėjant bylą teisme jau buvo nusprendęs atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CPK 365 - 374 str. pareiškėjas (ieškovas) teismo prašė:
1. Išreikalauti iš Šiaulių VPK ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-2-0202-15 medžiagą ir prijungti ją prie šios civilinės bylos.
2. Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 153-901/2015.
4. Priimti naują sprendimą ir ieškovo A. G. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės D. U. priešieškinį atmesti.
5. Priteisti ieškovui iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas 2018-02-09 nutartimi byloje tenkino pareiškėjo (ieškovo) prašymus. Tai yra atleido ji nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir atnaujino 3 (trijų) mėnesių terminą prašymui pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas iki teismo posėdžio pradžios pateikė į bylą ir rašytinius paaiškinimus nurodydamas šiuos motyvus.
Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdžiai mato, jog atsakovės tėvas A. U. ikiteisminio tyrimo metu vienos apklausos metu nurodė, jog apie jokius pinigų dovanojimus jis nežino, nors byloje pateiktas jo pasirašytas neva pinigų dovanojimo raštelis. Kitos apklausos metu jis nurodo, kad pinigus visgi dovanojo, bet pinigus padavė žmona. O pinigai buvo nuimti iš banko. Tačiau, tuos pinigus iš banko nuėmė, ne jis, o jo žmona. Natūralu, kad jei jis pats dovanojo asmeninius pinigus, tai kaip žmona gali nuimti pinigus iš banko, jei banke pinigai buvo asmeniniai.
Atsiliepimas
Atsakovė, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pati nurodo, jog abu su A. G. ieškojo namo ir kartu su A. G. ketino pirkti namą. Taigi, D. U. ketinimai pirkti namą ir valia įgyti nuosavybės teisę į namą buvo kartu su A. G., o ne asmeniškai. Taip pat D. U. nurodo apklausos metu ir akistatos metu su A. G., kad piniginės lėšos buvo dovanotos litais. Tačiau kažkodėl mokėta už namą buvo ir litais ir doleriais. Akistatos metu su A. G. D. U. pati nurodė, jog su A. G. parodymais apie tai, kad namas buvo pirktas bendromis lėšomis nurodė, jog kol kas pasilieka prie parodymų, jog pinigus gavo iš tėvų.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra ir išklotinės iš banko sąskaitų, kurios akivaizdžiai paneigia D. U. tėvo A. U. parodymus, jog pinigai buvo išimti iš banko prieš namo pirkimą. Jose aiškiai matyti, kad tokių pinigų sumų, kurios buvo neva padovanotos prieš namo pirkimą, A. U. ir A. U. banko sąskaitose nebuvo ir/ar jos nebuvo prieš namo pirkimą nuimtos iš banko sąskaitų.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra liudytojo A. K. (D. U. sesers sutuoktinis, kuris, ieškovo žiniomis, dovanojimo sutarčių sudarymo metu gyveno kartus su A. U. ir A. U. viename name) parodymai (2015-11-24 apklausa), kuriuose jis aiškiai nurodė, jog D. U. ir A. G. namą pirko kartu, o pinigų dovanojimo sutartys buvo sudarytos fiktyviai siekiant pateisinti A. G. ir D. U. lėšas namo įsigijimui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė į bylą atsiliepiamą ir nurodė šiuos atsikirtimus (T. 4, 73-75 b. l.).
Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu, mano, kad jis yra nepagrįstas dėl šių motyvų:
Dėl būtinos sąlygos - naujai paaiškėjusių aplinkybių – nebuvimo.
Šalies argumentai
Ieškovas prašymą atnaujinti procesą pareiškė LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Aplinkybių naujumas reiškia ne naujo įrodymo pateikimą (šio prašymo kontekste - tyrimo poligrafu išvados), o užfiksavimą tokio įrodymo turinyje naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui.
Nagrinėjant prašymą atnaujinti bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovės į bylą pateiktos dovanojimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių ir atsakovė pagal šias dovanojimo sutartis pinigų iš dovanotojų faktiškai negavo. Taigi, tyrimo poligrafu išvadoje nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujomis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, kadangi šias aplinkybes nuosekliai teigė ieškovas bylos nagrinėjimo metu. Naujo įrodymo - tyrimo poligrafu išvados - pateikimo faktas savo pobūdžiu yra išvestinis iš tų pačių aplinkybių ir faktinių duomenų, kuriuos ieškovas kaip jam žinomus pateikė bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškovas, pateikdamas teismui dar vieną įrodymą, siekia, kad teismas papildomai jį įvertintų.
Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi, procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio sprendimo. Ieškovas nenurodo ir priežasčių, dėl kurių jis tyrimo poligrafu išvados negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą. Atsakovės manymu, ieškovas, pateikdamas teismui naują įrodymą - tyrimo poligrafu išvadą - iš esmės nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir prašo iš naujo juos įvertinti.
Dėl pateikto įrodymo įrodomosios galios.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 51 nutarime yra pasisakęs, kad ,,civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai - civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio kodekso bei kitų įstatymo ir norminių aktų nustatyta tvarka“, t. y. įrodymai turi atitikti leistinumo reikalavimus. Tuo tarpu Ieškovo pateikta tyrimo poligrafu išvada šių reikalavimų neatitinka. Tyrimą poligrafu reguliuoja Poligrafo naudojimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 07 12 d. nutarimu Nr. 1131 patvirtintos Tyrimo poligrafu taisyklės. Poligrafo naudojimo įstatymas griežtai apibrėžia tyrimo poligrafu atvejus ir tyrimo objektą. Įstatyme numatyta galimybė tirti poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Tiriama gali būti valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu (ir) ar apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su nurodytais asmenimis ir jų aplinka (Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Kita poligrafo naudojimo galimybė, tame tarpe ir jo naudojimas civiliniame procese, nenumatyta. Todėl darytina išvada, kad tyrimo poligrafu išvada neatitinka leistinumo reikalavimų - įrodymas gautas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką - todėl šiuo įrodymu remtis civiliniame procese negalima. Todėl, net ir atnaujinus procesą civilinėje byloje Ne. 2-153-901/2015, tyrimo poligrafu išvada nepadėtų ieškovui pasiekti kitokio teisinio rezultato prašomoje atnaujinti byloje.
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, o ne prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje, turi būti sprendžiamas klausimas, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. numatyto termino. Tuo tarpu teismas 2018 02 09 nutartimi prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje atnaujino terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsakovės įsitikinimu, ieškovo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas, kadangi prašymas atnaujinti procesą yra pateiktas praleidus CPK 368 str. numatytą 3 mėnesių terminą, o praleidimo priežastys negali būti teismo pripažįstamos svarbiomis. Tyrimo poligrafu išvada yra gauta 2016 11 14, tuo tarpu prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui yra pateiktas 2018 m. vasario mėnesį, t. y. praėjus beveik 15 - kai mėnesių nuo Tyrimo poligrafu išvados gavimo. Iš Ieškovo pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio ir jo priedų matyti, kad Ieškovas nei sirgo, nei buvo išvykęs į komandiruotę, savo teises itin aktyviai gynė baudžiamojo proceso tvarka, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis savo tariamai pažeistų teisių negalėjo ginti ir civilinio proceso tvarka.
Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CPK 370 str. 3 dalimi, atsakovė teismo prašė:
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą institucine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 06 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo naštą tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti atnaujinimo.
Pareiškėjas (ieškovas) 2018-02-06 prašymu prašė teismo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (T. 4, 1-5 b. l.). Nurodė, kad tokios aplinkybės pagrindu laikytini jo veiksmai susiję su ikiteisminio tyrimo byla. Nors šioje byloje esantis atsakovo tyrimas poligrafu atliktas 2016-11-14, tačiau tik iš dalies sutiktina su atsakovės atsikirtimu, jog iki prašymo pateikimo teismui suėjo iki 15 mėnesių terminas. (T. 4, 73-75 b. l.). Tačiau terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo įsitikinimu, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017-11-13, kada teismas minėtos datos nutartimi atsisakė ieškovo skundą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. G. 2015-06-18 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 300 str. 1d. (baudžiamoji byla Nr. 04-2-202-15, T. 1, 1 b. l.). Pareiškėjas pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai ir du egzempliorius rašytinių dovanojimo sutarčių. Minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-12-11 nutarimu buvo atmestas nukentėjusiojo A. G. prašymas dėl ikiteisminio tyrimo (minėta b. byla, T.1, 181-183 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-01-06 nutartimi atmetė pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. G. skundą ir dėl 2015-12-11 nutarimo dalies panaikinimo. Šiaulių apygardos teismas 2015-11-11 nutartimi atmetė ir pareiškėjo (apelianto) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo civilinėje byloje panaikinimo (minėta b. byla, T.2, 6-18 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2016-01-18 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-202-15. Taip pat Šiaulių apygardos teismas 2016-02-09 nutartimi atmetė pareiškėjo A. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-01-11 nutarties panaikinimo (minėta b. byla, T. 2, 52-53 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-24 nutartimi buvo atmesti ir pareiškėjo skundai dėl 2016-01-18 ir 2016-02-23 prokurorų nutarimų panaikinimo (minėta b. byla, T.2, 88-90 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2016-04-26 nutartimi atmetė ir pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-03-24 nutarties panaikinimo (minėta b. byla, T.2, 154-156 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūra 2016-05-03 ir 2016-06-14 nutarimais atmetė ir pareiškėjo skundus bei atsisakė atnaujinti prokuroro nutarimu nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-202-15 (minėta b. byla, T.2, 166-169, 173-175 b. l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2016-07-22 nutarimu vėl atmetė pareiškėjo skundą, o Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2016-08-08 nutartimi paliko galioti 2016-06-14 priimtą nutarimą (minėta b. byla, T.3, 5-8 b. l.). 2016-11-14 pareiškėjo prašymu jam buvo atliktas Psichofiziologinis tyrimas poligrafu (minėta b. byla, T.3, 34-49 b. l.). Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 2017-07-06 nutarimu netenkino pareiškėjo skundo ir neatnaujino ikiteisminio tyrimo nurodytoje baudžiamojoje byloje. Analogiškas procesinis sprendimas 2017-09-21 priimtas vietos prokuratūroje, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo skundą. Šiaulių apygardos teismas ir 2016-09-06 atmetė pareiškėjo prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-08-08 nutarties panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017-10-26 nutartimi vėl atmetė pareiškėjo skundą. Byloje taip pat nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017-10-26 nutarties panaikinimo ir jis grąžintas A. G., kuri įsiteisėjo 2017-11-13 (59 b. l.).
Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
Iš 2018-02-06 prašymo teismui dėl proceso atnaujinimo, matyti, jog pareiškėjas iš esmės įrodinėja, jog tarp jo ir D. U. kilęs ginčas dėl jo teisių į šalių valdytus nekilnojamuosius daiktus yra netinkamai teismų įvertintas pagal įrodinėjimo taisykles priimant byloje procesinius sprendimus ir ši aplinkybė, pareiškėjo įsitikinimu, yra esminė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-153-901/2015 nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis ir termino pradžią prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo sieja su Šiaulių apygardos teismo 2017-11-13 nutartimi. Be to, pareiškėjas teismui papildomai nurodė, jog jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu sudaro pagrindą juos laikyti svarbiomis aplinkybėmis.
Teismo vertinimu, nors pareiškėjas formaliai buvo praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikė svarbiomis, kas sudarė teisinį pagrindą dar 2018-02-09 nutartimi priimti jo prašymą ir atnaujinti terminą procesinio dokumento pateikimui (61-61 b. l.).
Taigi, teismas pareiškėjo prašymo priėmimo metu įvertinęs jo nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o jo nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą jį atnaujinti (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis, 370 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas plačiau šiuo klausimu papildomai nepasisako.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurios yra susijusios su nagrinėjama civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007, Teismų praktika Nr. 26, p. 285-286).
Iš pareiškėjo 2018-02-06 prašymo ir 2018-02-28 pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas iš esmės įrodinėja, jog tarp jo ir D. U. buvę santykiai leido jiems kartu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę į nekilnojamuosius daiktus ir ši aplinkybė, pareiškėjo įsitikinimu, yra esminė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma civilinės bylos Nr. 2-153-901/2015 nagrinėjimo metu, todėl teismo sprendimas tapo nepilnavertis, nes proceso metu netinkamai buvo įvertinti atsakovės pateikti įrodymai, susiję su jos tėvais. Pastebėtina, kad ieškovas gindamas savo pažeistas teises remiasi reikalavimu kylančiu iš daiktinių teisių, nors tai savo laiku galėjo būti ne vienintelis jo teisių gynimo būdas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi jos buvo ir minėtos bylos nagrinėjimo metu, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 pareiškėjas kreipėsi į teismą iš esmės prašydamas pripažinti jam 1/2 dalį nuosavybės teisės į jo ir atsakovės valdomus nekilnojamuosius daiktus. Šias aplinkybes pareiškėjas turėjo teisė įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.). Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-01 sprendime konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie A. G. nuosavybės teises į 1/2 dalį jo ir atsakovės bendrai valdomų nekilnojamųjų daiktų, be kita ko, teismas nurodė, jog remiantis byloje surinktais įrodymais negalima laikyti įrodytomis pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl jo indėlio į bendros dalinės nuosavybės su atsakove sukūrimą, kadangi tokių byloje įrodymų nėra (T. 3, 159-163 b. l.). Akcentuotina, jog teismas vertindamas pareiškėjo ir atsakovės santykius dėl bendros dalinės nuosavybės sukūrimo rėmėsi ir priešingos šalies pateiktais įrodymais, kuriuos pareiškėjas turėjo paneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjo kartu su prašymu pateiktas rašytinis įrodymas (psichofiziologinis tyrimas poligrafu), nors savo laiku ir nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015, tačiau vien šio dokumento pagrindu, teismas negali daryti išvados, jog ši ir kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę nustatant jo teises į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos jis valdė kartu su atsakove. Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą ir joje surinktus duomenis nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą atskirai pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Proceso atnaujinimo pagrindo taip pat neįrodo pareiškėjo papildomai pateikti 2018-02-28 rašytiniai paaiškinimai, kadangi kaip jau minėta, tai nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės (77 b. l.).
Kita vertus, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017-10-26 nutartyje nurodė teisinius argumentus dėl duomenų kurie yra gauti panaudojus poligrafą (minėta b. byla, T. 3, 76-81 b. l.). Taip pat atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys į tai, jog teisės doktrinoje dar 2010 m. VU profesorius G. G. sukritikavo poligrafu gautų duomenų patikimumą (Teisė, mokslo darbai, 2010, Nr. 76, 35-45 psl.) Todėl ir visos kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir dėl to, jog jos buvo žinomos civilinės bylos Nr. 2-153-901/2015 nagrinėjimo metu.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl vietos apylinkės ir apygardos teismų priimtų nutarčių, kuriomis iš esmės buvo netenkinti pareiškėjo prašymai, nagrinėjamu atveju irgi nėra reikšmingi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, kadangi juose nėra nustatyta aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Minėtų teismų priimti procesiniai sprendimai tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas nepagrįstai kreipėsi tiek į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tiek ir į teismus dėl dokumentų klastojimo, nustatant pareiškėjo nurodytų asmenų baudžiamąją atsakomybę. O ta aplinkybė, jog teismo ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai neatitinka kitų bylos aplinkybių, vertintina kaip vienas iš įrodymų, kuris neturi aukštesnės įrodomosios galios lyginant su kitais įrodymais. Be to nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, šios aplinkybės buvo žinomos ir nagrinėtos civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 kaip įrodinėjimo dalykas.
Visuma pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo (civ. byla Nr. 2-153-901/2015, T. 3, 159-163 b. l.), kuria buvo atmestas pareiškėjo (ieškovo) ieškinys nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Pažymėtina tai, kad anksčiau civilinę bylą nagrinėjęs teismas nors ir nėra pasisakęs minėtoje byloje dėl pareiškėjo naujai kartu su prašymu pateiktų kai kurių rašytinių įrodymų, tačiau tai nelaikytina naujomis esminėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu atsiranda teisinis pagrindas proceso atnaujinimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo 2018-02-06 prašyme su vėlesniu rašytiniu paaiškinimu, nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neatitinka nė vieno naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio.
Atskirai pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme nors ir remiasi anksčiau nurodytu teisiniu pagrindu, tačiau teismas laiko būtinu atkreipti šalis dėmesį, jog jo pateikti duomenys nepatenka ir į kitą proceso atnaujinimo pagrindą nurodytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.
Pirmiausia, pažymėtina, kad negalimas proceso atnaujinimas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktais kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų pagrindu, nes šios institucijos nevykdo teisingumo ir jų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese. Tačiau pažymėtina, kad kituose baudžiamojo proceso tvarka priimtuose procesiniuose sprendimuose gali būti nustatomos aplinkybės, kurios yra bylos proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokios aplinkybės gali būti patvirtintos ir teismo nuosprendyje, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį, kuriuo nutraukiama byla (BPK 303 straipsnis).
Taip pat taikant nurodytas nuostatas svarbu, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Taip pat šiuo pagrindu negali remtis pats asmuo, dėl kurio nusikalstamų veiksmų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes faktai, nustatyti nuosprendyje, jam buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu.
Todėl teismas papildomai pažymi, jog tiek apylinkės, tiek apygardos teismų nutartyse nėra nustatytų aplinkybių, kurios sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš pareiškėjo (ieškovo) pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, pareiškėjas iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 teisėtumą, kuris buvo patikrintas apeliacine tvarka, pateikiant savo vertinimą dėl nepalankaus sprendimo, kas nesudaro proceso atnaujinimo pagrindų. Teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti. Todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-153-901/2015 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.