- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-978-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09874-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“
- Kategorijos
- 3.1.4.8Kiti su atstovavimu teisme susiję klausimai
- 3.1.11.1Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų samprata, forma, turinys ir rūšys
- 3.1.11.2Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų skaičius ir kalba
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. M. (O. M.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1323-1025/2020 pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovų P. G. ir R. K., 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlantana“, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 585,33 Eur ir netesybas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2020 m. balandžio 3 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti; išreikalauti iš Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įrodymus, kad ieškovas yra sumokėjęs 150,00 Eur nario mokestį; jei mokestis buvo mokėtas grynaisiais pinigais, išreikalauti išrašą iš kasos knygos nario mokesčio sumokėjimo faktui patvirtinti; panaikinti teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovei nustatytus įpareigojimus pateikti dokumentus kaip perteklinius ir pasiūlyti ieškovui atstovaujantiems Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovams susipažinti su pridėtos darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-115-20435 medžiaga; priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinė byla perduota Klaipėdos rajono rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
5. Teismas įpareigojo ieškovą konkretizuoti reikalavimo dalyką, t. y. nurodyti konkrečias pinigų sumas ir nesumokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, kurias darbdavys jam liko skolingas, rūšis, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį, konkretizuoti (aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) ir pateikti faktinį to pagrindimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), konkrečiai ir aiškiai įvardyti teismui keliamo ginčo dalyką, kad teismas galėtų apibrėžti ginčo nagrinėjimo ribas, o atsakovė atsiskirsti į jai pareikštus konkrečius bei aiškius reikalavimus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. Teismas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, t. y. ieškovo pasas ir ieškovo ranka rašytas raštas, yra ne valstybine lietuvių kalba, jie yra netinkamos formos (CPK 13 straipsnio 3 dalis), todėl turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimo tikrumas patvirtintas vertėjo.
7. Taip pat įpareigojo ieškovą pateikti konkrečius duomenis apie ieškovo teisėtą atstovavimą teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu, o būtent duomenis, kad ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. spalio 8 d. būtų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje, ieškovo išduotą įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta, jog ieškovas dirba įmonėje, kurioje vykdomas keleivių ir krovinių pervežimas, įrodymus apie 150,00 Eur nario mokesčio sumokėjimą, kas ir suponuoja jo teisę būti būtent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir būti jos atstovaujamam, (Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatos).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – apeliantas) O. M. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, išreikalauti iš atsakovo standartinius ir privalomus darbo bylose įrodymus, pagal kuriuos ieškovas tikslins ieškinio dalyką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo aiškinimu, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga galėtų toliau atstovauti ir ginti savo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narį tik tuo atveju, jeigu po atleidimo iš UAB „Vlantana“ jis būtų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Toks aiškinimas iš principo užkerta kelią ir daro neįmanomą bylų nagrinėjimą ir pažeistų teisių ginimą, jeigu asmuo nedirba.
8.2. Skundžiamoje teismo nutartyje įrodinėjimo našta nuo atsakovės perkeliama ieškovui. Teismas reikalauja iš ieškovo pateikti duomenis, kurių ieškovas neturi, kurie prašomi išreikalauti iš atsakovės, atsakovė neteikė ieškovui privalomų kas mėnesį teikti duomenų apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 148 straipsnį. Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, tai pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 214 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus.
8.3. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. ?3K-3-73-248/2019 priminė Lietuvos teismams, kad nagrinėjant tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų komandiravimo į ES šalis atvejus, privaloma patikrinti ir taikyti Direktyvą 96/71/EB, Direktyvą 2014/67ES, Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikoje suformuotus kriterijus.
8.4. Nurodo, kad nustačius byloje neatsiskaitymo su ieškovu faktą ir nenustačius ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo, netesybos priteisiamos remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Vlantana“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nedetalizuoja, už kokį laikotarpį susidariusi galima 585,33 Eur nepriemoka, kaip ji yra apskaičiuota, iš ko susideda, t. y. ieškovas nurodo skaičius be jokio faktinio pagrindimo, taip pat neįvardija prašomų priteisti netesybų dydžio, nepateikia jų apskaičiavimo. Ieškinio trūkumai negalėjo būti ištaisyti parengiamojo posėdžio metu. Ieškovas turėjo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, užtikrindamas atsakovei galimybę suprasti reiškiamų reikalavimų esmę (kokiu pagrindu jie yra reiškiami).
9.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti ne valstybine lietuvių kalba pateiktų dokumentų vertimus. CPK nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik nepateikė ieškinio priedų vertimo į lietuvių kalbą, bet ir ieškinio motyvuose nenurodė jokių argumentų, kokias konkrečiai aplinkybes šiuo įrodymu įrodinės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1. punktą, šios profesinės sąjungos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežimą vykdantys asmenys. Iš šios nuostatos reguliavimo yra aišku, kad Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu gali būti asmuo dirbantis Lietuvos Respublikoje ir vykdantis keleivių ir krovinių pervežimo veiklą (darbo funkcijas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, negyvenantis Lietuvoje ir nedirbantis keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje. Šių faktinių aplinkybių atskiruoju skundu neginčija ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovai (CPK 178 straipsnis).
9.4. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas pašalinti ieškinio trūkumus perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą. Būtent pats ieškovas tinkamai nesuformuluodamas ieškinio dalyko ir pagrindo perkelia atsakovei neproporcingą įrodinėjimo pareigą, reikalaudamas įrodinėti aplinkybes, kurios nėra nurodytos ir motyvuotos ieškinyje.
9.5. Atskirojo skundo argumentai dėl Direktyvų taikymo ES šalyse yra nemotyvuoti ir nesusiję su ieškovo reiškiamais reikalavimais. Ieškovas atskirajame skunde kelia klausimus, kurie galėtų būti bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir negali būti sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
13. Įstatymų leidėjas nurodė, kad priemones ieškinio trūkumams šalinti teismas taiko tik tokiu atveju, kai tie trūkumai negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti teisme metu (CPK 413 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės 585,33 Eur nepriemoką ir netesybas. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi įpareigojo ieškovą konkretizuoti ir pagrįsti prašomas priteisti nepriemoką ir netesybas. Ieškovas prašo priteisti jam netesybas, tačiau nenurodo jų dydžio, sumos, nuo kurios jos skaičiuojamos, laikotarpio. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas nepagrindė prašomų priteisti nepriemokos ir netesybų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovo teiginius, kad teismas reikalauja pateikti prašomos priteisti sumos apskaičiavimus bei tai patvirtinančius įrodymus, išskirti prašomos išieškoti sumos dydžius, nurodant, kokia suma yra skirta neišmokėtam darbo užmokesčiui, kokia dienpinigiams, kokia kompensacijai už nepanaudotas atostogas, kokia netesyboms bei papildomoms išlaidoms, nurodyti tai pagrindžiančias faktines aplinkybes, pagrįsti jas rašytiniais įrodymais, t. y. teismas reikalauja iš ieškovo pateikti duomenis, kurių ieškovas neturi, kurie prašomi išreikalauti iš atsakovo, kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, pateikė ieškovo prašomus su darbo užmokesčio apskaičiavimu susijusius dokumentus, kurių pagrindu ieškovas turėjo galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus. Be to, dar pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė darbo ginčių komisijai buvo pateikusi visus duomenis, todėl ieškovas gali tinkamai remdamasis šiais duomenimis suformuluoti reikalavimą ir jį pagrįsti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą, negali būti atskirojo skundo pagrindu šioje proceso stadijoje, kai yra sprendžiamas ieškinio trūkumų šalinimo klausimas, o ne vertinama, ar nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo pažeisti įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo bylos šalims principai.
17. Fiziniai asmenys, turintys darbinį teisnumą ir veiksnumą, turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu ir dalyvauti jų veikloje. Įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai (Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
18. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnį, į profesinę sąjungą įstojama ir iš jos išstojama profesinės sąjungos įstatuose (statute) nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Kiti profesinių sąjungų nariai turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute), išskyrus teisę balsuoti priimant sprendimus dėl streiko skelbimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo bei dėl kitų klausimų, kurie gali turėti įtakos darbuotojų ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms.
19. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punkte nurodoma, kad profsąjungos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežimą vykdantys individualūs nariai fiziniai asmenys.
20. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė tinkamą atstovavimą byloje reglamentuojančias teisės normas. Teigia, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ieškovas atstovaujamas teisėtai. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad ieškovas yra ukrainietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. spalio 8 d., prie ieškinio yra pateikta 2019 m. rugpjūčio 16 d. nario anketa, 2019 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartis, taip pat byloje pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2019 m. rugsėjo 30 d. surašyti įgaliojimai atstovauti ieškovui teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui pirmininkui P. G. ir R. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo narystę Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje, taip pat nevykdo keleivių ir krovinių pervežimo veiklos Lietuvos įmonėje, todėl teismas pagrįstai atkreipė dėmesį dėl tinkamo ieškovo atstovavimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog į bylą nėra pateikti konkretūs duomenys apie ieškovo teisėtą atstovavimą teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu, o būtent duomenys, kad ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. spalio 8 d. būtų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų būtent keleivių ir krovinių pervežimo srityje; ieškovo išduotą įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta, jog ieškovas dirba įmonėje, kurioje vykdoma keleivių ir krovinių pervežimas; įrodymus apie 150,00 Eur nario mokesčio sumokėjimą, kas ir suponuoja jo teisę būti būtent Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir būti jos atstovaujamam, (Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatos). Sprendžiant klausimą dėl tinkamo ieškovo atstovavimo byloje, pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra pareiškęs jokių reikalavimų, susijusių su nutraukta darbo sutartimi, darbo santykiai yra nutrūkę, nėra duomenų, kad ateityje bus atkurti, todėl ir šiuo aspektu ieškovo teiginiai, kad ieškovas yra ginamas teisėtai ir atstovavimas neturi būti keičiamas, nepagrįsti.
21. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Tuo atveju, kai dokumentų originalai surašyti užsienio kalba, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, sprendžiantis ieškinio priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje Nr. 36 apžvalgos 7.3 punktas).
22. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškinio trūkumų – pateikti visų ieškinio priedų vertimą į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad teismui pateikiami procesiniai dokumentai ir jų priedai turi būti pateikiami valstybine kalba todėl ieškovas turi pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą visų ieškinio priedų vertimą į lietuvių kalbą.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su Direktyvų taikymu nagrinėjant šalių ginčą, įrodinėjimo pareigos šalims paskirstymu, nesudaro atskirojo skundo dalyko ir neturi įtakos teisingam atskirojo skundo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą nutartį ieškovas iš dalies įvykdė – pateikė priedų vertimus, papildomus duomenis, susijusius su darbo užmokesčio apskaičiavimu, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas apelianto (ieškovo) O. M. pateikto ieškinio trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 30 d. (CPK 7 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui O. M. (O. M.) terminą iki 2020 m. liepos 30 d. šioje nutartyje nurodytiems visiems ieškinio trūkumams pašalinti ir pateikti Klaipėdos apylinkės teismui.