Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

nedalyvaujant institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilkaviškio rajono savivaldybėje atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už asmenine nuosavybės teise valdomo turto pagerinimą priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, pagal atsakovo L. M. patikslintą priešieškinį ieškovei E. M. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgyto turto padalinimo; institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilkaviškio rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

2021 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nutarta Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai M. M. priteisimo, dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (3 t., b l. 10 – 20).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

III. Dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, t.y. nagrinėjamoje byloje ieškovei. Tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis, kad atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, teismo turi būti kruopščiai išanalizuoti ir įvertinti, ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Nustatant išlaikymo įsiskolinimo dydį yra aktualūs tie patys kriterijai, kaip ir nustatant išlaikymo įsiskolinimą, bei faktas, ar tokio dydžio išlaikymas buvo teiktas

Ieškovė jokių rašytinių įrodymų apie jos teikto išlaikymo dukrai M. M. dydį nepateikė. Iš ieškinio matyti, kad ji skaičiavo, jog buvo kiekvienai dukrai teikiamas išlaikymas po 300 Eur į per mėnesį, jį skaičiavo lygiomis dalimis, ir teigė, kad išlaikymo įsiskolinimas dukros M. M. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos 2019 m. birželio 6 d. iki jos pilnametystės (duomenys neskelbtini) d., sudaro 1850 Eur (12 mėn. x l50 Eur) + 50 Eur (150 Eur : 30 d. x l0 d.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos paskaičiavimu dukros M. M. išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 300- 400 Eur, kadangi vien tik dukros maistui namuose ji kas mėnesį išleidžia apie 90-105 Eur, t.y. po 2-3 Eur kasdien; maistui mokykloje (pietums) ji kasdiena duoda dukrai po 2-2,5 €, kas per mėnesį sudaro apie 40-50 Eur. Reikia pirkti rūbus, avalynę, kuriems per mėnesį reikia išleisti vidutiniškai apie 40-50 Eur. Išlaidos mokyklai bei įvairioms lavinimosi, kanceliarinėms priemonėms sudaro apie 30-40 Eur per mėnesį, švaros, higienos, kosmetikos priemonės - 20-25 Eur, vaistai, vitaminai - 10-15 Eur, laisvalaikis, telefono sąskaitos papildymas ir kt. - apie 40-50 Eur per mėn; be šių jau paminėtų išlaidų dukros išlaikymui yra ir išlaidos būstui (komunaliniai mokesčiai), išlaidos įvairioms šventėms (gimtadieniai, Kalėdos, Velykos ir pan.), bei kitokios nenumatytos išlaidos (baldai, patalynė, medicininės paslaugos ir pan.), kurias sudaro dar apie 20-30 Eur per mėnesį, kas teismo paskaičiavimu sudaro 290-365 Eur, be komunalinių išlaidų, kurių paskaičiavimo nepateikė, vidutiniškai 327,50 Eur/ mėn.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė tvirtino, kad ji viena teikdavusi abiems dukroms po 300 Eur pridedant vaikų gaunamą išmoką iš valstybės. Vilkaviškio rajono savivaldybės adminstracijos Socialinės paramos skyriaus 2020-11-09 pažyma apie pajamas nustatyta, kad E. M. nuo 2019-06-01 iki 2020-06-30 paskirta išmoka vaikui: 2019 m. birželio mėn.- gruodžio mėn. 100,32 Eur; 2020 m. sausio - gegužės mėn. po 120,12 Eur; 2020 m. birželio mėn. 90,09 Eur + 240 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID – 19 pandemijos padariniams mažinti (2 t., b. l. 122). Vilkaviškio rajono savivaldybės adminstracijos Socialinės paramos skyriaus 2021-11-08 pažyma apie pajamas nustatyta, kad išmokos tos pačios, bet jos buvo mokėtos už du vaikus, t.y. K. M. bei M. M. (3 t., b.l. 41), kas reikštų, kad vienam vaikui išmoka 2019 m. birželio – gruodžio mėn. sudarė 50,16 Eur, 2020 m. sausio - gegužės mėn. 60,06 Eur, birželio mėn. vienam vaikui išmoka sudarė 165,05 Eur.. Tai reiškia, kad pagal ieškovę kiekvienam vaikui buvo teikiamas 350-360 Eur išlaikymas, nepaisant to, kaip ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad šeima daržovėmis ir mėsa patys apsirūpindavo, šilumos išlaidų minėtu laikotarpiu nebuvo, kas vieno vaiko išlaikymo dydį dar žymiai padidintų. Ieškovė teismo posėdyje tvirtino, kad vaikui duodavo 3-4 Eurus pietums (ieškinyje buvo nurodžiusi 2-2,5 Eur); kas sudarydavo mėnesiui apie 60-80 Eur. Nurodė, kad papildomai maistui išleisdavusi apie 150 Eur, kas sudaro vienam vaikui 37,50 Eur.(150 Eur / 4 žmonėms). Ieškovė teigė, kad daržoves jie patys augindavo, taip pat atsakovas aprūpindavo mėsa, todėl jiems jų nereikėdavo pirkti. Teismas atsižvelgdamas, į tai, kad šių minėtų produktų, kurie įprastai sudaro didelę išlaidų maistui dalį, nereikėjo šalims pirkti, be to ieškovė pati pavalgydavo darbovietėje nemokamai, dukroms ji duodavo pietums ir jos pavalgydavo pietus mokykloje, daro išvadą, kad jos nurodyta pinigų suma maistui namuose yra labai tikėtina pagrįsta. Ieškovė nurodė, kad dukra Modesta lankė muzikinę mokyklą, jai tai kainuodavo po 30 Eur per mėnesį, plus 1 Eur nuvažiavimui, t.y. dar apie 20 Eur, iš viso 50 Eur/ mėn.. 2019 m. vasarą, nors dukra mokyklos nelankė, tačiau du kartus važiavo į renginius, tai kainavo 60 Eur.. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vaikų drabužiams, avalynei skirdavusi po 100 Eur, nors ieškinyje buvo nurodžiusi vidutiniškai 40-50 Eur.. Atsakovas neigė, kad visus rūbus vaikams pirkdavo ieškovė, teigdamas, kad jos susitaupydavo iš jo pinigų, bei duodavo močiutė, dukros dirbdavo vasarą Palangoje paskutinius du metus. Ieškovė nurodė, kad internetas kainavo 14 Eur, kas vaikui sudaro 3,5 Eur (14 Eur/4), telefonai kainavo vaikams po 12 Eur. Atsakovas sutiko, kad už muzikinę mokyklą bei telefonus, internetą mokėdavo ieškovė. Dėl komunalinių išlaidų ieškovė teigė, kad šildymas nekainavo tuo laikotarpiu, nes anksčiau buvo pasirūpinta, elektrą apmokėdavo atsakovas. Nurodė, kad už vandenį mokėdavusi 18 Eur, kas vienam vaikui sudaro 4,5 Eur.(18 Eur/4žm.), už šiukšles mokėdavus 14 Eur, kas vienam žmogui sudarytų (14 Eur/3mėn/4 žm.) 1,16 Eur.. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad ieškovė už dukrą mokėdavo jai atitenkančių komunalinių išlaidų dalį, t.y. 5,66 Eur.. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad išlaidos mokyklai bei įvairioms lavinimosi, kanceliarinėms priemonėms sudaro apie 30-40 Eur per mėnesį, švaros, higienos, kosmetikos priemonės - 20-25 Eur, vaistai, vitaminai - 10-15 Eur, laisvalaikis, telefono sąskaitos papildymas ir kt. - apie 40-50 Eur per mėn; kitokios nenumatytos išlaidos (baldai, patalynė, medicininės paslaugos ir pan.), kurias sudaro dar apie 20-30 Eur per mėnesį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jų detaliau nepagrindė, todėl teismui nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo.

Teismas įvertinęs tas aplinkybes, kad laikotarpyje, už kurį ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ji gyveno kartu su atsakovu, ir vedė bendrą ūkį, didžiają dalį maisto išlaidų kompensuodavo užsiaugindami patys daržoves ir gaudami maistą - mėsą iš atsakovo motinos ūkio, šalys išlaikė du savo vaikus, šilumos išlaidos minėtu laikotarpiu ieškovei nekainavo, už elektrą apmokėdavo atsakovas, ieškovės paaiškinimai tiek ieškinyje, tiek jos parodymai teismo posėdyje skyrėsi, kas paminėta aukščiau, dėl išlaikymo sumų, į abiejų šalių gaunamas pajamas, į ieškovės galimybes teikti tokį išlaikymą, į tai, kad ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė jos teikto išlaikymo dydžio, daro išvadą, kad nors ieškovės nurodytas reikalingas vaikų išlaikymo dydis 300 Eur vienam mėnesiui yra pagrįstas, tačiau iš jo turėtų būti minusuojamos valstybės mokamos vaikų išlaikymo įmokos, bei ieškovo teiktas išlaikymas, t.y. jo sumokėtos pinigų sumos patiems vaikams, kadangi ieškovė pagal savo gautas pajamas realiai tokio išlaikymo savo lėšomis negalėjo teikti. Teismo vertinimu ieškovė nepagrįstai nelaiko atsakovo duodamų dukroms 70 Eur kas mėnesį jo teiktu išlaikymu, nors pripažino, kad tokias sumas jis duodavo. Visų pirma, ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, bei vedė bendrą ūkį; antra, jokiu teismo sprendimu nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ieškove, ir nebuvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, dėl ko atsakovas neprivalėjo išlaikymo sumas duoti būtent ieškovei, jis galėjo išlaikymą duoti savo nuožiūra, duodamas pinigus ir dukrai. Pati ieškovė teigė, kad ji atsakovui nesakė, kad jai trūksta pinigų vaikų išlaikymui, ir iš jo papildomų pinigų vaikų išlaikymui neprašė. Ieškovė, negaudama išlaikymo vaikams iš atsakovo, turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo, tačiau bylos duomenimis to nepadarė. Be to M. M. šiuo laikotarpiu turėjo jau daugiau kaip 16 metų. CK 2.8 straipsnyje nurodyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, kas reiškiam, jog atsakovas jai duodamas pinigus, davė sutikimą sudaryti sandorius, t.y. pinigus leisti savo nuožiūra. Teismas vertina, kad iš 300 Eur reikalingo vaikams išlaikymo per mėnesį, atėmus 50 - 60 Eur vaikų išmoką, ieškovo mokėtus 70 Eur, susidaro apie 170-180 Eur suma, dviems vaikams ji sudaro 340-360 Eur, kurią realiai ieškovė galėjo teikti.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuodama po 150 Eur/mėn. kiekvienam, t.y. 1/2 dalį jos neva teikto 300 Eur išlaikymo, nuo 2019 m. birželio 6 d. iki jos pilnametystės 2020 m. birželio 16 d., kas sudaro 1850 Eur (12 mėn. x 150 Eur) + 50 Eur (150 Eur : 30 d. x 10 d.). Teismas sprendžia, kad iš šios 300 Eur sumos minusuotinos valstybės išmokėtos išmokos vaikams, kas atitinka naujausią teismų praktiką. Pažymoje apie ieškovės pajamas užfiksuota, kad ieškovei E. M. nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. birželio, buvo skirta 1632,93 Eur išmokų vaikams (t. 2, b.l. 122), kas vienam vaikui sudaro 816,47 Eur., o vienam mėnesiui išmokos dydis vidutiniškai sudaro (816,47/13 mėn) 62,81 Eur.. Ši suma atimtina iš vaikams teikto išlaikymo dydžio - 300 Eur, bei gautina 237,19 Eur suma, kuri kiekvienam iš tėvų sudaro po 118,60 Eur., o ne po 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotinas atsakovo įsiskolinimo dydis – ((12 mėn. x 118,60 Eur) + 50 Eur (118,60 Eur / 30 d. x 10 d.)) 1462,73 Eur.. Atsakovo pateiktu AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašu nustatyta, kad atsakovas nuo 2020-02-10 iki 2020-05-07 ieškovei E. M. vaiko išlaikymui pervedė viso 565 Eur, t.y. kiekvieną mėnesį, išskyrus balandžio mėn, kai pervedė 45 Eur ir 130 Eur, po 130 Eur (vidutiniškai po 141,25 Eur / mėn.) (2 t., b. l. 158). Be to ieškovė patvirtino, kad po 70 Eur atsakovas duodavo dukroms, jai padavus ieškinį teismui, ką patvirtino ir atsakovas, todėl papildomai paskaičiuotina, kad atsakovas davė dukrai M.(2019 m. birželio – gruodžio mėn., 2020 m. sausio mėn., iš viso 8 mėn. x 70 Eur) 560 Eur. Iš viso atsakovas sumokėjo išlaikymo dukrai M. 1125 Eur.. Atsižvelgiant į tai, paskaičiuotinas atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydis ieškovei, kuris lygus 337,73 Eur., bei jis priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.

IV. Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei ½ dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe, bei po santuokos nutraukimo padalinti po lygiai, t. y. po ½ dalį kiekvienam. Ieškovė su tokiu priešieškinio reikalavimo nesutiko, bei ji ieškiniu prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 5000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, išmokant ją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ieškovei E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis namo bei 1/2 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2018-10-12 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4228 (t. 1, b. l. 10 - 11). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu nustatyta, kad E. M. 2018-10-12 paveldėjo palikėjos savo motino Z. M. K. turtą (t. 1, b. l. 17-20). Paveldėjimo metu ieškovė ir atsakovas gyveno santuokoje. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad turtas, kuris buvo sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, dėl ko ginčo byloje ir nėra.

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-916/2015; 2011 vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, darytina išvada, kad pirmiausia turi būti sprendžiamas turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe klausimas, t. y. patikslinto priešieškinio reikalavimas, o jo netenkinus, tada spręstinas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos sumokėjimo už asmenine nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą.

CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių tvarka lemia, jog nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui teko pareiga įrodyti ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo vertės esminį padidėjimą ir tai, jog namo pagerinimai buvo atlikti santuokos metu. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).

Tais atvejais, kai šeimos teisinių byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai ir teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Todėl sprendžiant bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pastebėtina, kad byloje tiek ieškovę, tiek atsakovą atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, o atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas nėra aktyvus, vadovaujasis šalių paaiškinimais ir jų pateiktais rašytiniais įrodymais.

Bylos duomenimis ginčo turtas ieškovei perėjo asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo būdu nuo 2018-10-12, prieš tai jis asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovės motinai. Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad šioje namo dalyje, priklausančioje ieškovės motinai, jie gyveno nuo 2000 m, kai sudarė santuoką, nuolat, bei remontavo namą ir jo priklausinius bendromis sutuoktinių lėšomis ir bendru darbu, bei visus bendrus remontus baigė anksčiau, negu 2018-10-12 šį turtą paveldėjo ieškovė. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jiems ieškovės motina leido eiti gyventi tame name, remontuotis, sakė, kad jis jiems liks. Ieškovė patvirtino, kad motina jiems leido gyventi, jie jai nuomos nemokėjo, mama nesiruošė ten gyventi, bet nepatvirtino, kad namas turėjo jai likti, nes nežinojo, ar seserys sutiks, ir namą paveldėjusi tik dėl to, kad seserys atsisakė savo dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė paveldėjo motinai priklausantį turtą ne pagal motinos sudarytą testamentą, kas liudytų jos valią perduoti nekilnojamą turtą ieškovės ir atsakovo nuosavybėn ateityje, o pagal įstatymą, kitiems mirusiosios 4 vaikams atsisakius palikimo, kitu atveju ieškovei būtų priklausiusi tik 1/5, arba 1/10 viso namo (1 t., b.l. 17-20).

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas teismui nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Nagrinėjamoje byloje atsakovas laikėsi pozicijos, kad į ginčo nekilnojamą turtą santuokos metu investuotos bendros sutuoktinių lėšos ir bendras darbas, dėl to šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, būtų pagrindas kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius pagal CK 3.90 straipsnį, jeigu visi nekilnojamojo turto pagerinimai būtų buvę atlikti po to, kai ieškovė paveldėjo nekilnojamą turtą po savo motinos mirties, t.y. po 2018-10-12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ginčo namo ir jo priklausinių remonto metu šalys buvo sutuoktiniai ir faktiškai vedė bendrą ūkį, todėl piniginės lėšos, investuotos į remontą, laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nuosekliai teismo posėdyje tvirtino, kad visos investicijos į namo ir jo priklausinių remontą ir tvarkymą buvo atliktos iki 2015 m., kai turtas priklausė ieškovės motinai, o ieškovė iš savo lėšų įsidėjo tik pakabinamas lubas, kai turtas tapo jos asmenine nuosavybe. Atsakovas investuodamas santuokines lėšas bei darbą į kitam asmeniui priklausantį turtą, tai suvokė, bei suvokė, kad nėra jokio teisinio dokumento, liudijančio, kad turtas ateityje pereis abiejų šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, todėl prisiėmė savo noru riziką, kad jis investuoja lėšas ir darbą į turtą, kurtis niekada jo nebus. Nors jis tikėjosi, kad šis turtas liks jų šeimai, tačiau tas jo tikėjimas nebuvo pagrįstas jokiais patikimais duomenimis, dokumentais ir panašiai. Pirmos instancijos teismas, išnagrinęs pirmą kartą bylą, 2021 m. vasario 8 d. sprendimu kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip panaudos santykius, nuomotojo turto pagerinimą nuomininko lėšomis ir darbu, ir sprendė kompensacijos už atliktus pagerinimus priteisimo atsakovui klausimą. Atsakovas šią teismo teisinę kvalifikaciją apskundė Kauno apygaros teismui apeliaciniu skundu, teikdamas, kad nuo pat pradžių gyvendami šiame nekilnojamame turte jie laikė kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, jiems ateityje atiteksiančią paveldėjimo būdu, kitiems galimiems paveldėtojams sutinkant. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartyje dėl teisinio ginčo kvalifikavimo iš esmės nepasisakė, nurodydami 28 punkte, kad nors nekilnojamo turto pagerinimo metu ginčo pastatai nuosavybės teise priklausė tuometinei savininkei ieškovės motinai, tačiau pagerinimai atlikti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, nėra duomenų, kad jie yra savavališki. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė gyvendama namo dalyje, priklausančioje jos motinai, ilgą laiką nuo 2000 m. iki 2018 m., kai mirė namo dalies savininkė, jį remontavo, gyvendama santuokoje, tiek vidų, tiek išorę, tiek įvedant vandenį ir kanalizaciją, tuo išviešindama savo ketinimus ateityje įgyti šį turtą savo nuosavybėn, nes pagrįstai tikėjosi įgyti nuosavybėn kaip dukra šį motinai priklausantį nekilnojamąjį turtą savo nuosavybėn pagal testamentą ar paveldint savo asmeninėn nuosavybėn, to tikėjosi ir atsakovas, tačiau jo tikėjimas, kad turtas taps ir jo nuosavybe, kartu su ieškove. Teismas, nors teisiškai ieškovė įgijo turtą tik 2018 m., o jis buvo suremontuotas santuokoje iki to laiko, vertina, kad ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, kadangi tai labiausiai atitinka teisingumo ir protingumo principus, ir plačiau gali būti ginami atsakovo interesai.

Byloje nėra ginčo, kad šiuo metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis ginčo turtas buvo pagerintas šalių bendromis piniginėmis lėšomis ir bendru darbu gyvenant santuokoje, tačiau yra ginčas, ar šis pagerinimas yra esminis, t.y. žymus, kad turtą galima būtų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jiems įsikeliant po santuokos gyventi į ieškovės motinai priklaususią ginčo namo dalį, jame buvo šildymas pečiais malkomis, nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, tiek šildymo sistema (katilas, radiatoriai), tiek vandentiekis ir kanalizacija (įrengta vonia, tualetas namo viduje) buvo įrengti santuokos metu; santuokos metu buvo įrengti du kambariai palėpėje, bei pastatytas prie namo priestatas – koridorius. Abi šalys pripažino taip pat, kad santuokos metu buvo pirmame aukšte išluptos visos grindys, jos išbetonuotos, ir sudėtos naujos medinės lentų grindys, pakeisti 5 langai plastikiniais, pakeistos laukinės, koridoriaus ir kambario duryss, vietoje senų laiptų į palėpę padaryti nauji, pakeista sena stogo dangą nauju šiferiu, senos medinėss lentelės pakeistos naujomis; namą apšildintas tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Prie teismo ekspertizės akto pateiktomis fotonuotraukomis nustatyta, kad namo išorė yra suremontuota, kaip ir nurodė šalys. (2 t., b. l. 3, 17-18, 26). Nors šalys nurodė, kad namą remontavo, tačiau nėra duomenų, kad jame nebuvo galima gyventi ir be remonto, jo baigtumas buvo 100 proc., pati ieškovė nurodė, kad prieš jiems įsikeliant, namas buvo gyvenamas apie 6 metus, gyveno paskutinį kartą gyveno jos sesuo, tik šalių atliktas remontas padarė tokį gyvenimą kokybiškesniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad name nebuvo galima gyventi, o gyvenamas jis tapo tik po šalių atliktų remontų.

Atsakovo pareiga buvo įrodyti esminius pagerinimus, todėl atsakovo prašymu byloje teismas nutartimi paskyrė Statybos techninę ekspertizę, tačiau teismo nutartyje nebuvo nurodyta kokio laikotarpio kainomis turi būti paskaičiuotos medžiagos ir atliktų darbų kainos (1 t., b. l. 101-104). Ekspertas ekspertizės akte nurodo, kad atliktų statybos darbų skaičiuojama kaina (statybos kaina) apskaičiuota 2007 m. kovo mėn. lygiu, kadangi atsiliepime į priešieškinį ieškovė yra nurodžiusi, kad ,,statybos remontas buvo atliekamas 2006-2007 m. (2 t., b.l. 7). 2020-08-07 Statybos techninės ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų medžiagų (statybos produktų) poreikio skaičiuojamoji rinkos kaina be PVM yra 8772,79 Eur. Labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota su pridedamosios vertės mokesčiu yra 18902,40 Eur. (t. 2, b.l. 1-87). Teismo vertinimu, remontuojant seną medinį namą, kurio eksplotacija Lietuvos oro sąlygomis yra žymiai trumpesnė negu mūrinio namo, remonto metu 2003 m. jam esant 42 metų, jo fiziniam nusidėvėjimui 63 proc., jį remontuojant nuo 2000 m. apie 7-12 metų (šalys skirtingai nurodo remonto pabaigą), galimai panaudotų medžiagų ir galimai atliktų darbų vertė, ją išdėstant remonto laikotarpiui ( remonto medžiagų vertė 1253,25 be PVM per metus; darbų vertė 2700 Eur su PVM per metus, skaičiuojant remonto trukmę 7 metams) nedaro jo iš esmės vertingesniu, kas būtų pagrindas pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe.

Ieškovė ir atsakovas teigė, kad prie namo buvo pastatytas priestatas įeiti į namą, tačiau iš ekspertizės akto matyti, kad jis pristatytas visam namui, tiek ieškovės pusei namo, tiek kitai pusei namo, priklausančiai kitiems savininkams, yra du įėjimai, kiekvienos priestato patalpos aukštis 2 m., plotis 3,9 kv.m (2 t., b. l.9, 18). Ekspertizės akte nurodyta, kad namo priestato (verandos) konstrukcija yra medinis karkasas, užpildytas apšiltinamuoju sliuoksniu iš mineralinės vatos plokščių, su įrengta vėjo izoliacija iš difuzinės plėvelės, sienų karkasas iš išorės apkaltas pusrasčio formos medinėmis dailylentėmis, iš vidaus sienos ir lubos apkaltos OSB-3 plokštėmis. Priestato stogo konstrukcija: medinė gegninė su danga iš beasbesčio banguoto šiferio lakštų, su įrengta lietaus vandens nuvedimo sistema. Ekspertizės akte nenurodyta kokia pusės priestato medžiagų ir darbų atlikta vertė, tačiau kaip matyti iš aprašymo tam buvo naudotos elementariausios paprasčiausios statybinės medžiagos. Lokalinėje samatoje nurodyta, kad namo priestatui sunaudota medžiagų už 555,42 Eur, darbų sanaudos 238,86 Eur be PVM. (2 t., b.l. 51-52). Teismo vertinimu pristatytu priestatu, kurio paskirtas nėra gyvenamoji, o jo paskirtis patekti į gyvenamąsias patalpas iš lauko kaip per tarpinę patalpą – koridorių, kad iš karto nereikėtų įeiti į gyvenamąsias patalpas, bendras plotas padidėjo tik 3,9 kv. m, kas yra nežymu lyginant su buto bendru plotu, t.y. šiek tiek daugiau kaip 10 proc., negalima laikyti turto esminiu pagerinimu.

Be to ekspertizės akte teigiama, kad registro duomenimis pats visas namas yra vieno aukšto vieno buto gyvenamasis namas, pirmo aukšto plotas yra 59,66 kv. m., pastate yra du atidalinti (izoliuoti butai). Užstatytas namo plotas yra 69 kv m., dėl priestato pastatymo jo užstatytas plotas padidėjo 10 kv. m iki 79,0 kv. m.. Akte taip pat teigiama, kad 2003-08-26 nustatytų kadastro duomenų pagrindu įregistruotas ieškovės buto plotas 37,77 kv. m., kambarių skaičius 2. Po atlikto perplanavimo buto plotas padidėjo iki 50 kv.m, buto kambarių skaičius padidėjo iki 3. Teismo vertinimu buto plotas padidėjo antrame aukšte vietoje buvusios palėpės įrengus du kambarius, bei pristačius priestatą (verandą). Taip pat šalys teigė, kad buvo įrengta namo mansardoje du kambariai. Atliktos ekspertizės akte nurodyta, kad buvo išardytos pertvaros, buvusios mansardoje; iš medinių tašų yra įrengtas medinis karkasas mansardoje įrengiamų išorinių ir vidaus pertvarų bei perdangos. Išorinės atitvaros (pertvaros, frontono siena, perdanga virš mansardos patalpų bei stogo dalis, kuri tarnauja kaip sutapdintas stogas) užpildytos šilumą izoliuojančiu sluoksniu iš mineralinės vatos su įrengta plėveline garo izoliacija. Mansardos vidaus pertvarose, tarp karkaso tašų, įrengta garso izoliacija iš mineralinės vatos plokščių. Visos mansardos patalpų atitvaros yra apkaltos orientuotų skiedrų plokštėmis (OSB-3) tolimesnei apdailai ir apklijuotos tapetais. Mansardos patalpų grindys yra įrengtos iš medinių grindlenčių ant medinių gulekšnių. Tokiu būdu panaikinta mansardoje buvusi 9,24 kv. m. patalpa Nr. 2-3, vietoje šios panaikintos patalpos yra įrengtos dvi kintamo aukščio gyvenamosios paskirties patalpos (kambariai), kurių grindų plotai yra: 12,6 kv. m. ir 9,6 kv. m. Prie ekspertizės esančia lokaline samata nustatyta, kad mansardos pertvarkymo, įrengimo medžiagos sudaro 1399,41 Eur be PVM už medžiagas, 637,62 Eur už darbą be PVM (2 t., b.l. 50). Tačiau ekspertizės aktu nustatyta, kad tai nebuvo įrengtos visiškai naujos patalpos, kurių nebuvo, kadangi buvo panaikinta mansardoje buvusi 9,24 kv. m. patalpa Nr. 2-3, kurios buvimo faktą įrodo namo kadastrtinys duomenys – mansardos išplanavimas (3 t., b. l. 38), vietoje šios panaikintos patalpos yra įrengtos dvi kintamo aukščio gyvenamosios paskirties patalpos (kambariai), kurių grindų plotai yra: 12,6 kv. m. ir 9,6 kv. m.; t.y. vietoje vieno kambario, buvo įrengti du palėpiniai kambariai, bendras naudingas plotas padidėjo apie 13 kv., tačiau teismo vertinimu, kadangi šis plotas padidėjo ne sukuriant naują plotą iš esmės, o pertvarkant buvusį plotą, pertvarkant vieną patalpą į dvi iš esmės prastesnes - palėpines, nėra pagrindo teigti, kad tai buvo esminis pagerinimas.

Nors ieškovė teigė, kad išplanavimo viduje nėra keitę, tačiau tai paneigta atsakovo parodymais bei ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad bute viduje buvo perplanuota patalpos: panaikinta pertvara tarp patalpų Nr. 1-3 ir 2-1, ją perkeliant į patalpos Nr. 1-3 vidurį, tokiu būdu padidinant patalpos Nr. 2-1 plotą 1/2 ploto patalpos Nr. 1-3; naujai suformuotame patalpos Nr. 2-1 plote yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa ir vidaus laiptinė iš buto pirmojo aukšto į mansardos patalpas; panaikinta mansardoje buvusi 9,24 kv. m. patalpa Nr. 2-3, vietoje šios panaikintos patalpos yra įrengtos dvi kintamo aukščio gyvenamosios paskirties patalpos (kambariai), kurių grindų plotai yra: 12,6 kv. m. ir 9,6 kv. m.; panaikintas 8 kub. m. dydžio rūsys, buvęs po pirmojo aukšto patalpa Nr. 2-1 (virtuve). Ekspertizės aktu nustatyta, kad atliekant šio buto pertvarkymą ir perplanavimą buvo atlikti šie pagrindiniai statybos darbai: atlikti tarp patalpų Nr. 1-3 ir 2-1 buvusio mūrinės pertvaros ardymo darbai; įrengtos naujos mūrinės pertvaros: pertvara, skirianti butus Nr. 1 ir Nr. 2, ir pertvaros, formuojančios sanitarinį mazgą bei vidaus laiptinės tūrį; įrengti mediniai laiptai iš patalpos Nr. 2-1 (virtuvė) į buto mansardą, kas patvirtina atsakovo parodymus, kad jis išmūrino patalpą voniai ir tualetui. Toliau ekspertizės akte nurodyta, kad atlikta laiptinės sienų paviršių apdaila iš medinių dailylenčių bei tapetų; pakeisti naujais bute buvę langai ir durys; įrengta nauja pirmojo aukšto grindų konstrukcija, kurią sudaro: smėlio ir betono posluoksniai, plėvelinė hidroizoliacija, apšiltinamoji izoliacija iš 50 mm storio mineralinės vatos plokščių ir grindlenčių danga, įrengta ant medinių gulekšnių; atliktas pirmojo aukšto išorinių sienų apšiltinimas ir apkalimas iš patalpų vidaus: patalpoje Nr. 2-1 (virtuvėje) - iš putų polistireno plokščių, sudėtų tarp medinio karkaso tašelių, apkalant jį vidaus dailylentėmis; patalpoje Nr. 2-2 (kambaryje) - iš mineralinės vatos plokščių sudėtų tarp medinio karkaso tašelių, apkalant jį orientuotų skiedrų plokštėmis, tolimesnei apdailai; atlikta patalpos Nr. 2-2 (kambario) sienų apdaila: vidaus siena tarp patalpų Nr. 2-2 ir 2-1 apklijuota dekoratyvinio akmens (gipso) plytelėmis, kitos sienos - tapetais. Pastato stogas yra uždengtas nauja beasbesčio šiferio danga, stogo konstrukcijoje įrengta lietaus nuvedimo sistema (lietaus latakai ir lietvamzdžiai, įrengtas naujas frontonas. Frontonas ir pastato sienos apšildytos mineralinėmis vatos plokštėmis su įrengta plėveline vėjo izoliacija iš difuzinės plėvelės Frontonas, pastato sienos ir stogo karnizai apkalti pusrasčio formos medinėmis dailylentėmis Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad atliktas šildymo sistemos vamzdynų be šildymo prietaisų pakeitimas ir naujų įrengimas. Ar esamas šildymo katilas yra įrengtas iki 2003 metų ar vėliau, nustatyti galimybių nėra, katilo techninių duomenų bei įsigijimo dokumentų nėra. Atliktas vandentiekio ir nuotekų vamzdynų įrengimas, įrengta dušo kabina bei klozetas su nuleidimo bakeliu (2 t., b.l. 9-11).

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, ekspertizės aktą daro išvadą, kad nėra jokios abejonės, kad gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas buvo pagerinti, tačiau būtina nustatyti, kad šie pagerinimai buvo esminiai. Ieškovė pripažino, kad dėl remonto namo vertė kažkiek pagerėjo, bet ne iš esmės, be to atsakovas daug metų gyveno name, juo naudojosi, atskiros jo dalys reikalingos jau remonto. Byloje būtina nustatyti kokia ieškovei priklausančio pusės namo vertė buvo prieš jo pagerinimą ir jo pagerinimo užbaigimo metu, kad įvertinti, ar jo vertė iš esmės pagerėjo po remontų. Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, todėl jis privalo įrodyti namo pagerinimą iš esmės, bei pateikti jo vertes prieš pagerinimą, ir po pagerinimo įrodančius rašytinius įrodymus. 2021-11-12 protokoline nutartimi teismas įpareigojo pateikti šalis įrodymus apie nekilnojamo turto vertę (3 t., b.l. 37). Atsakovas pateikė VĮ ,,Registrų centras“ 2003-10-27 pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad viso gyvenamojo namo vidutinė vertė 2003-08-26 buvo 9070 Litų, kas sudarytų už pusę namo 1313,42 Eur ( 3 t., b. l. 44). Prie ekspertizės akto yra pridėtas VĮ ,,Registrų centras“ 2006-06-14 pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad viso gyvenamojo namo vidutinė vertė 2003-08-26 buvo 9070 Litų, kas sudarytų už pusę namo 1313,42 Eur ( 2 t., b. l. 39-40). VĮ ,,Registrų centras“ 2014-11-05 išrašu nustatyta, kad viso gyvenamojo namo vidutinė vertė 2003-08-26 buvo 9070 Litų, kas sudarytų už pusę namo 1313,42 Eur ( 2 t., b. l. 39-40). Šiais išrašais nustatyta, kad namo vertinimo nebuvo nuo 2003-08-26 iki 2014-11-05, kai iš esmės buvo atlikti namo pagerinimo darbai. Byloje taip pat pateiktas VĮ ,,Registrų centras“ 2001-02-28 pažymėjimas, iš kurio matyti, kad to paties namo vidutinė rinkos vertė 1997-12-02 buvo 13408 Lt., t.y. 1941,60 Eurų (3 t., b. l. 45). Ieškovės prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad vidutinė viso namo vertė 2018-10-08 yra 10000 Eur (1 t., b.l. 10-11). VĮ ,,registrų centras“ 2019-10-28 duomenimis namo vertė nuo 2019-01-01 yra vidutinė vertė 10500 Eur (1 t., b. l. 85). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 2018-06-13 duomenimis yra 12600 Eur, kas už pusę sklypo yra 6300 Eur, be to ji priklauso ne ieškovei, o valstybei ( 1 t., b.l. 12-13), todėl dar ją reikia išsipirkti iš valstybės. Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovės motina 2000 m. pavasarį pardavinėjo visą namą už 7000 Lt., su tuo ieškovė nesutiko, nurodydama, kad namas kainavo tikrai daugiau tuo metu, nors patį namo pardavinėjimo faktą pripažino. Atsakovas jokiais įrodymais, išskyrus savo parodymus, nepagrindė, kad ieškovės motina pardavinėjo savo namo pusę už 3500 Lt, prieš jiems įsikeliant į namą.

Sprendžiant tik dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Atsakovas, turėdamas procesinę pareigą įrodyti esminį turto vertės pasikeitimą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų kokia namo vertė buvo jiems įsikėlus į namą gyventi 2000 metais, ir kokia jo vertė buvo jiems baigus jo remontą. Pažymėtina, kad namas nebuvo remontuojamas vienu metu imant paskolą, iš esmės pakeičiant jo vertę tam tikru momentu, o palaipsniui, ieškovės teigimu iki 2007 m., atsakovo teigimu remontas dar buvo vėliau buvo pabaigtas, todėl kartu su namo vertės pagerinimu ėjo ir jo ankstesnio remonto nuvertėjimas. VĮ ,,Registrų centras“ nustatyta vidutinė rinkos vertė artimiausiai yra fiksuota 1997-12-02, ji buvo 13408 Lt., t.y. 1941,60 Eurų už pusę namo; 2003-08-26 buvo 9070 Litų, kas sudarytų už pusę namo 1313,42 Eur; 2018-10-08 yra 10000 Eur; pusė namo 5000 Eur; 2019-01-01 yra vidutinė vertė 10500 Eur, pusė namo 5250 Eur (1 t., b. l. 85). Į bylą pateiktais VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad juose nėra užfiksuoti duomenys apie rekonstravimą, kapitalinį remontą, modernizavimą, gyvenamojo ploto pasikeitimą ir t.t.. Šie atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su ginčo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte skirtingais laikotarpiais, tačiau šie įrodymai nepatvirtina ir neįrodo nekilnojamojo turto vertės pokyčio, atsiradusio dėl santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu atliktų turto pagerinimų, dėl ko darytina išvada, kad šiais įrodymais atsakovas neįrodė, kad namo vertė pasikeitė iš esmės. Nėra jokio pagrindo manyti, kad seno prieš 41 metus statyto medinio namo vertė būtų iš esmės padidėjusi medžiagų, panaudotų remontui verte, bei atliktų darbų verte, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad namo vertė padidėjo panaudotų medžiagų bei darbų verte. Todėl nesant duomenų apie atsakovui priklausančio turto vertės pokytį, nėra galimybės spręsti klausimą, ar santuokos metu atlikti turto pagerinimai gali būti vertinami kaip esminiai ir sudaro pagrindą pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovui neįrodžius turto vertės esminio pokyčio, vertinamo pinigine išraiška, teismas vertina atlikto remonto pobūdį, ar jo pasekoje pagerėjo iš esmės namo vertė, jį naudojant kaip daiktą, jo funkcionalumas. Atsakovas teigė, kad jis jokių kapitalinių sienų name nekeitė, sienojų taip pat nekeitė, jie liko tie patys. Namas pagal savo paskirtį funkcionavo ir anksčiau, tik jame nebuvo įvesta kanalizacija ir vanduo. Bendras namo tūris nesikeitė. Užstatytas plotas pasikeitė nežymiai, tik priestato 5 kv.m.. Nors namo mansardoje vietoje buvusios patalpos buvo padarytos dvi patalpos, tačiau jos tapo palėpinės, todėl teismo vertinimu padidėjimas mansardos gyvenamo ploto apie 12 kv. m, nelaikytinas esminiu žymiu daikto pagerėjimu, nes pačios patalpos tapo prastesnės kokybės, t.y. palėpinės. Teismo vertinimu atsakovo įvardijami name atlikti darbai - langų, durų, grindų pakeitimas, stogo dangos pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie centralizuotų nuotekų, nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto, santechnikos įrangos ir elektros instaliacijos įrengimas ar keitimas, nelaikytini pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, jie vertintini kaip eilinis remontas. Be to vertinant patį nekilnojamo turto pobūdį – senos statybos mažo ploto medinis namas, nėra pagrindo manyti, kad dėl atlikto remonto jo vertė iš esmės būtų padidėjusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog dėl jo atliktų remonto darbų turtui pagerinti žymiai padidėjo turto rinkos vertė.

Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip pagalbinio ūkio pastatas, statytas 1961 m., kaip ir gyvenamasis namas, jo baigtumas 100 proc., jo vidutinė rinkos vertė 2003-08-26 yra 4420 Lt., kai namo vertė 9070 Lt..Teismo vertinimu šis ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys ir jis kaip savarankiškas objektas negali būti pripažintas bendrąja jungine nuosavybe, nes antraeilio daikto likimas seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ūkinis pastatas yra namų valdos žemės sklypo ribose, greta gyvenamojo namo ir kitų statinių, taigi buvo pastatytas kaip vientisas kompleksas. Dėl to, nesant byloje priešingų duomenų, ūkinio pastato kaip nuolatiniu funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu susijusio priklausinio teisinis likimas turi išlikti nepakitęs.

Nustačius, kad ginčo statinys – ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, teismas įvertina, ar šio priklausinio remontu buvo iš esmės pagerinta gyvenamojo namo vertė. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių duomenų, kaip pasikeitė ūkinio pastato vertė po jo remonto. Atsakovas teigė, kad ūkinio stogas jau buvo keliose vietose įgriuvęs, jis pakeitęs, per naują padaręs, šiferį sudėjęs, sieną nuo kelio išmūrinęs, sudėjęs naują šiferį, medieną. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad ūkinio pastato dvišlaičio stogo stogo danga pakeista tik iš kiemo pusės iš asbestcementinio šiferio į naują beasbesčui šiferio dangą, išorinė dalis nėpakeista. Ekspertizės akte nevertintas sienos išmūrinimas iš vidinės pusės. Pagal ekspertizės aktą labiausiai tikėtina atliktų darbų dalis ūkiniame pastate yra 299,91 Eur, medžiagų kaina 150,49 Eur. Teismo vertinimu tokie atlikti ūkinio pastato remonto darbai prilygo einamajam remontui, kuris negali būti prilygintas naujo daikto sukūrimui, jo rekonstravimui. Net ir pripažinus, kad būtent tik iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo remontuotas šis ūkinis pastatas, jis yra gyvenamojo namo priklausinys ir jis kaip savarankiškas objektas negali būti pripažintas bendrąja jungine nuosavybe, nes antraeilio daikto likimas seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, pagal esamą ūkinio pastato pagerinimo vertę pagal jo pobūdį ir kainą, jo kainą gyvenamojo namo vertės atžvilgiu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jo remontu buvo pagerinta tiek gyvenamojo namo kaip pagrindinio daiko vertė, kad būtų pagrindas pripažinti gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe.

Atsakovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe tik gyvenamąją namą ir ūkinį pastatą, nors įrodinėjo, kad ji iš esmės pagerino žemės sklypą, pastatė malkinę, pavbėsinę. Teismas dėl šių objektų nepasisako, nes dalinami tik priklausantys sutuoktiniams nuosavybės teise daiktai, o šiuo atveju žemės sklypas yra valstybės žemės, o kiti nurodyti objektai nėra inventorizuoti, be to dėl savo vertės ir paskirties jie neturi jokios teisinės reikšmės pagrindinio daikto namo likimui.

V. Dėl kompensacijos dydžio už kito asmens turto pagerinimus.

Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).

Atsakovo prašymu byloje teismas nutartimi paskyrė Statybos techninę ekspertizę, tačiau teismo nutartyje nebuvo nurodyta kokio laikotarpio kainomis turi būti paskaičiuotos medžiagos ir atliktų darbų kainos (1 t., b. l. 101-104). Ekspertas ekspertizės akte nurodo, kad atliktų statybos darbų skaičiuojama kaina (statybos kaina) apskaičiuota 2007 m. kovo mėn. lygiu, kadangi atsiliepime į priešieškinį ieškovė yra nurodžiusi, kad ,,statybos remontas buvo atliekamas 2006-2007 m. ( 2 t., b.l. 7). 2020-08-07 Statybos techninės ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų medžiagų (statybos produktų) poreikio skaičiuojamoji rinkos kaina be PVM yra 8772,79 Eur., kas su tuo metu buvusiu 18 proc. PVM sudaro 10351,89 Eur.. Labiausiai tikėtina visų atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina apskaičiuota su pridedamosios vertės mokesčiu yra 18902,40 Eur. (t. 2, b.l. 1-87). Teismas daro išvadą, kad iš šios sumos turėtų būtų pašalintos sumos, susijusios su malkine, kadangi ji yra naujai sukurtas daiktas, jis neinventorizuotas, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos, bei darbams atliktiems žėmės sklypui, kadangi jis nepriklauso ieškovei, bei vertintinos tik išlaidos namui ir ūkiniam pastatui. Darbų vertė remontuojant namą ir pastatant priestatą yra 15494,51 Eur su PVM, medžiagos 8569,88 Eur su PVM, ūkinį pastatą – darbai 299,91 Eur su PVM, medžiagos 177,49 Eur su PVM, bendroje sumoje darbų vertė 15794,42 su PVM, medžiagų – 8747,37 Eur su PVM, iš viso 24541,79 Eur..su V. S. klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, remonto darbų sąmatoje nurodyta atliktų darbų ir medžiagų vertė negali būti laikoma esminiu kriterijumi, patvirtinančiu turto pagerinimo išlaidų dydį, kadangi nagrinėjamoje byloje ekspertizės akte nurodyta visų darbų ir medžiagų vertė yra 24541,79 Eur. su PVM, kas beveik 2,5 kartus viršija vidutinę VĮ ,,Registro centras“ duomenimis namo ir ūkinio pastato vertę (10500 Eur+520 Eur), todėl ½ sumos 12270,9 Eur, jau viršijančios namo ir ūkinio pastato vidutinę vertę, priteisimas iš ieškovės atsakovo naudai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams.

Priteisiant teisingą kompensacijos dydį teismo vertinimu yra svarbi namo vertė. Ieškovė jai priklausančią namo dalį vertina 16000 Eur su žeme, kuri nėra dar išpirkta (7 arai), o atsakovas - 20000 Eur.. Byloje namo vertinimas nebuvo atliktas, nes kaip teigė ieškovė, žemė yra neišpirkta, namas neatidalintas, 32000 Eur namo kaina, tai buvo klaususi vertintojo, nes ji negalėjusi įsivertinti raštiškai, kadangi nėra atidalinta. Atsakovas nurodė, kad pusės namo vertė yra 20000 Eur, tačiau jokiais rašytiniais įrodymais šios savo nurodytos vertės nepagrindė. Ieškovės prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais VĮ ,,Registrų centras“ 2019-10-28 duomenimis vidutinė namo rinkos vertė nuo 2019-01-01 yra 10500 Eur, kas reiškia jog pusės namo vertė 5250 Eur. (1 t., b. l. 85). VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad 15,10 arų žemės sklypo vertė yra 12600 Eur, pusė 6300 Eur. (1 t., b. l. 12-13), t. y. vidutinė namo vertė su sklypu būtų 11550 Eur, kas yra mažiau negu ieškovės nurodyta suma 16000 Eur, kuri vertinant tai, kad nuo vidutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 3 metai, yra pagrįsta registrų centro verte, pridedant natūrialią infliaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas turto vertinimas yra arčiau tiesos, ir teismas juo vadovaujasi. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus 5000 Eur kompensaciją, kas reikštų, kad ji pripažįsta faktą bylopje, kad namo pagerinimų vertė yra 10000 Eur., kas viršija ekspertizės akte paskaičiuotų naujų medžiagų vertę - 8747,37 Eur su PVM, kurių ½ dalis tenkanti atsakovui sudaro 4373,69 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas ekspertizės akte paskaičiavo naujų medžiagų vertę, be jų nusidėvėjimo, kurios akivaizdu šiai dienai, praėjus 10-15 metų nuo remonto yra nusidėvėję, ir jų vertė aiškiai žymiai mažesnė. Ekspertas ekspertizės akte paskaičiavo bendroje sumoje darbų vertę namui ir ūkiniam pastatui 15794,42 su PVM, kas be PVM reiškia 1295,42 Eur, o pusė sudaro be PVM 6475,71 Eur. Iš atliktų darbų sąmatų matyti, kad išlaidos paskaičiuotos, lyg juos atliktų juridiniai asmenys, o šalys byloje pareiškė, kad jokių firmų ar asmenų remontams nesamdė, iš esmės darė patys savo rankomis, pasitelkdami giminaičius ir darugus, atskirais atvejais kažkiek atsilygindami. Kaip jau minėta, vien sąmatoje nurodyta darbų ir medžiagų vertė negali būti vertinama kaip nekilnojamojo turto pagerinimo vertė. Dėl to nustatant kompensacijos už turto pagerinimus dydį turi būti nustatyta ne tik tai, kokie pagerinimai buvo atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, bet ir kokia apimtimi šie pagerinimai padidino ginčo turto vertę. Ieškovas neįrodė, kokia dalimi dėl atliktų darbų padidėjo namo ir ūkinio pastato vertė, todėl tiksliai pagal jo pateiktus įrodymus paskaičiuoti kompensacijos dydį yra neįmanoma. Todėl teismas atsižvelgdamas į namo ir ūkinio pastato rinkos vidutinę vertę pagal į bylą pateiktus VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, ekspertizės akto išvadas dėl medžiagų vertės, kuri pateikta neatskaičius jų nusidėvėjimo, darbų vertę, jų nusidėvėjimą, į tai, kad didžioji dalis darbų buvo atlikta atsakovo ir ieškovės darbų, dėl ko jie papildomų išlaidų jie neturėjo, į tai, kad pats atsakovas savo darbo vaisiais naudojosi 10-20 metų, į tai, kad ieškovės siūloma kompensacija sudaro net pusę viso namo vidutinės rinkos vertės (2019 m. sausio 1 d. duomenimis), teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, bei protingumo principais, konstatuoja, kad ieškovės siūloma ir pripažįstama 5000 Eur kompensacija atsakovui už jai priklausančio asmenine nuosavybe turto pagerinimą yra pagrįsta ir teisinga, todėl priteistina.

VI. Dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančio turto padalinimo.

Teismui pateikti duomenys, kad santuokos metu buvo įsigytos transporto priemonės: automobilis VW GOLF, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės teigimu yra 1680 Eur, o atsakovo teigimu 600 Eur, bei savos gamybos automobilinė priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė ieškovės teigimu yra 400 Eur, ir kurios yra užregistruotos ieškovės vardu. Ieškovė prašo šias transporto priemones pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovas sutinka, kad šios transporto priemonės būtų pripažintos jo asmenine nuosavybe, tačiau tvirtina, kad kadangi priekaba atsakovo nuosavybe buvo dar iki santuokos sudarymo. Šią priekabą atsakovas pats buvo pasigaminęs būdamas 16 metų, tačiau ji nebuvo registruota, nes atsakovas neturėjo dokumentų. Tik gyvenant santuokoje atsakovas gavo kitos priekabos dokumentus, kurių pagrindu atsakovo turėta priekaba buvo įregistruota VĮ Regitroje. Todėl atsakovo nuomone šis turtas netrauktinas dalintino turto balansą. Tačiau teismui jokie atsakovo teiginius patvirtinantys duomenys pateikti nebuvo. Ieškovė pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą užfiksuota, kad 2000 m. VW Golf TDI kaina yra 1680 Eur. duomenų apie automobilio priekabos kainą šalys nepateikė, tačiau svetainės „Autoplius.lt“ duomenimis panašaus periodo lengvųjų automobilių priekabų kainos yra nuo 170 Eur iki 700 Eur, todėl galima tvirtinti, kad ieškovės nurodyta priekabos kaina – 400 Eur yra pagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, kad kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančias transporto priemones nepriteistina, kadangi ieškovė pasilieka sau name esančius ir šalims priklausančius namų apyvokos bei buities daiktus, baldus. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas po santuokos nutraukimo pripažinti šias transporto priemones asmenine atsakovo nuosavybe, bei atsakovo spriešieškinio reikalavimas pripažinti jo asmenine nuosavybe yra tenkintinas, ieškovei nepriteisiant kompensacijos.

VII. Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Ieškovė prašė ieškiniu išdėstyti jos mokėtinos 5000 Eur kompensacijos atsakovui mokėjimą 2 metams. Atsakovas iš esmės neprieštaravo tam, teigdamas, kada išmokės, tada. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei mokėtina suma yra gana didelė, ji augina dvi dukras, kurios nors yra pilnametės, bet mokosi, jos atlyginimas artimas minimaliam, dėl ko darytina išvada, kad jos turtinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų iš karto sumokėti kompensaciją, atsakovas iš esmės tam neprieštaravo, todėl sprendžia jos prašymą tenkinti ir kompensacijos mokėjimą išdėstyti 2 metams.

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, šalių atstovavimo išlaidos, ekspertizės išvados, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Ieškovės pateiktais mokėjimo kvitais nustatyta, kad ji 2019-06-04 sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį ( 1 t., b. l. 4), 2019-06-20 sumokėjo dar 50 Eur žyminio mokesčio (1 t., b.l. 29), t. y. ji iš viso sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Ieškovę pagal atstovavimo sutartį šioje byloje atstovavo advokatės Edita Gaubienė (1 t., b. l. 57, 3 t., b.l. 40). Ieškovė už ieškinio surašymą sumokėjo advokatei Editai Gaubienei 2019-05-28 250 Eur (1 t., b. l. 25); už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas 2019-08-14 – 200 Eur ( 1 t., b. l. 62); už dokumento surašymą 2019-11-05 -100 Eur (1 t., b.l. 95); už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas 2020-10-22 – 150 Eur (2 t., b.l. 123); už atstovavimą, doumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas 2020-12-04 – 200 Eur (2 t., b.l. 159); už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą 2021-03-25 – 200 Eur (2 t., b.l. 198); už atstovavimą teisme 2021-11-08 – 200 Eur (3 t., b. l. 64), iš viso bendroje symoje sumokėjo 1300 Eur.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 74), apeliacinio skundą padavimą sumokėjo 2021-03-04 100 Eur žyminį mokestį (2 t., b. l. 191 a), t.y. iš viso sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį. Atsakovą pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Renas Bradūnas (1 t., b. l. 69). Atsakovas už atstovavimą, dokumento surašymą advokatui Renui Bradūnui 2020-11-11 sumokėjo 1000 Eur (2 t., b.l. 124), už apeliacinio skundo surašymą 2021-03-04 surašymą 350 Eur (2 t., b. l. 192); už atstovavimą teisme 2022-02-01 - 100 Eur (3 t., b. l. 62); už atstovavimą teisme 2021-11-12 -500 Eur (3 t., b. l. 63), iš viso 1950 Eur.. Ekspertizės, atliktos atsakovu prašymu, išlaidos sudaro 1500 Eur (2 t., b.l. 88), jas sumokėjo atsakovas.

Šioje byloje prie išlaidų valstybei priskirtinos 25,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei mokėtinas 56 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus susijusius su išlaikymo vaikui priteisimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis.). Kadangi ginčo šalių procesinis elgesys bylos procese esmingai nesiskyrė, teismas nenustatė pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklės, nustatytos CPK 93 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė prašė priteisti 1850 Eur išlaikymo įsiskolinimą, teismas jį tenkino, priteisdamas 337,73 Eur., t.y. ieškinį šioje dalyje tenkino 18 proc.. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 100 proc.. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl automobilio pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe buvo tenkintas 100 proc.. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos išmokėjimo atsakovui buvo tenkintas 100 proc.. Visi ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 79,5 proc.. Atsakovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo netenkintas, nes nutraukta santuoka tik dėl jo vieno kaltės. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo jungtine nuosavybe netenkintas. Priešieškinio reikalavimas dėl automobilio pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe buvo tenkintas 100 proc.. Visi atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai buvo tenkinti 33,3 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 79,5 proc. jos faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovęs – atitinkamai 33,3 proc. jos patirtų išlaidų atlyginimo, bei atliktinas vienarūšių piniginių prievolių užskaitymas. Tokiu būdu ieškovė turi teisę į 1113 Eur (1400 Eur x 0,795) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo, o pastarasis – į 1282,05 Eur (3850 Eur x 0,333 ) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, o vienarūšius piniginius reikalavimus sudengus, paskirstant aptariamas išlaidas, priteistina 169,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui iš ieškovės.

Iš atsakovo valstybei priteistina šios patirtų bylinėjimosi išlaidų: 20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą susijusį su išlaikymo vaikui įsiskolinimą. 25,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstytinos abiem šalims. Ieškovės ieškinio reikalavimai buvo tenkint 2,39 kartus daugiau negu atsakovo (79,5/33,3 proc), todėl iš ieškovės priteistina 7,89 Eur, o iš atsakovo priteistina 18,86 Eur. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 337,73 Eur. (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 73 euro ct) išlaikymo M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - 1/2 dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/2 dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančias transporto priemones: automobilį VW GOLF, Valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 1680 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) vertės, bei savos gamybos automobilinę priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) vertės priteisti atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, ieškovei nepriteisiant kompensacijos, patvirtinant šalių žodinį susitarimą, kad visi kiti bendrosiosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantys kilnojami daiktai tampa ieškovės asmenine nuosavybe.

Likusioje dalyje tiek patikslinto ieškinio, tiek patikslinto priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,05 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 5 euro ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus vienarūšių piniginių reikalavimų užskaitymą nustatyti, kad ieškovė E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi sumokėti atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4831,32 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 32 euro cnt.).

Išdėstyti ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėtinos sudengtos sumos 4831,32 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt vieno euro ir 32 euro cnt.), mokėjimą 24 mėnesiams, nustatant, kad ieškovė turi mokėti kas mėnesį, pradedant ne vėliau kaip paskutinę sekančio mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant kas mėnesį atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 201,31 Eur (du šimtus vieną eurą 31 euro ct).

Priteisti iš ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,89 Eur (septynis eurus 89 euro ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei - procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 20 (dvidešimt) eurų žyminio mokesčio ir 18,86 (aštuoniolika eurų 86 euro ct) eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šalims išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir atskirai mokant, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, bei abiem atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2-196-1021/2022.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.