Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Besmegeniai“ ieškinį atsakovei IĮ „Elso IT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė UAB „Besmegeniai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei IĮ „Elso IT“ ir prašė priteisti iš atsakovės 144,80 Eur skolą, 142,57 Eur delspinigius, 13,50 Eur skolos administravimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už jai ieškovės suteiktas prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas pagal 2002 m. gegužės 10 d. tarp S. K. įmonės, kurios pavadinimas buvo pakeistas į IĮ Topnet ir kuri buvo pertvarkyta į UAB „Topnet“, iš kurios ieškovė 2016 m. balandžio 29 d. įsigijo duomenų perdavimo tinklą, ir V. K. įmonės (buvęs atsakovės pavadinimas) pasirašytą duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nustojo mokėti už paslaugas 2016 m. lapkričio mėn., nuo 2017 m. vasario 28 d. sutartis buvo nutraukta ir ieškovė pagal sutarties 3.4. papunktį už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. apskaičiavo 142,57 Eur delspinigių, taikydama 0,2 procentų dydžio delspinigių normą. Ieškovė nurodė, kad siuntė atsakovei 4 raginimus padengti įsiskolinimą, todėl susidarė 13,50 Eur skolos administravimo išlaidos, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu.

2. Atsakovė IĮ „Elso IT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti ieškovei baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Atsakovė nurodė, kad nuo 2016 m. spalio mėn. ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, jokių paslaugų negavo ir apie tai informavo ieškovę, o už iki to laiko suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. spalio 19 d. sumokėjo ieškovei 159,92 Eur už paslaugas, tačiau po to, kai ieškovė įsigijo iš UAB ,,Topnet“ duomenų perdavimo tinklą, tiekiamo interneto kokybė itin suprastėjo, ir nors ieškovė pažadėjo, kad ateityje interneto ryšys bus tiekiamas sklandžiai, be sutrikimų, po atlikto apmokėjimo interneto paslauga vis tiek tinkamai tiekiama nebuvo, todėl 2016 m. lapkričio 14 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. SLL002615 ir SLL002616 su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras dėl interneto ,,Mezon“ naudojimo ir šių sutarčių pagrindu iki šiol naudoja internetą ,,Mezon“, kurį perduoda naudotis Kuršėnų žemės ūkio bendrovei adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovė buvo informuota, kad jos paslaugomis atsisakoma naudotis, tačiau ji vis tiek siuntė sąskaitas ir reikalavo atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo tiekiamos, elektroniniu paštu ir registruotu paštu ieškovę pakartotinai kelis kartus informavo, jog jos paslaugomis nesinaudoja. Atsakovės nuomone, delspinigiai gali būti skaičiuojami tik už 180 dienų, be to, ieškovės taikoma delspinigių norma yra neprotingai didelė, o delspinigiai, kurie atitinka protingumo principą, yra nuo 0,02 iki 0,05 procento per dieną. Atsakovės teigimu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, pateikė skirtingo dydžio reikalavimus pareiškime dėl teismo įsakymo ir ieškinyje, bei reikalauja atlyginti palūkanas už ilgesnį nei maksimalus įstatyme nustatytas terminas, o kiti klientai taip pat skundžiasi dėl ieškovės netinkamos kokybės paslaugų, aplaidaus darbo.

3. Ieškovės UAB „Besmegeniai“ atstovas R. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas nurodė, kad 2002 m. gegužės 10 d. sutarties pagrindu atsakovei buvo teikiamos interneto prieigos paslaugos, o 2016 m. balandžio 29 d. ieškovė nupirko ryšio perdavimo tinklą ir toliau teikė paslaugas atsakovei. Atstovas nurodė, kad atsakovė sutartinių santykių tarp šalių buvimą patvirtino 2016 m. spalio 19 d. atlikdama 159,92 Eur įsiskolinimo apmokėjimą ir prašydama atnaujinti dėl įsiskolinimo atjungtą interneto ryšį. Atstovas nurodė, kad interneto prieigos paslaugos buvo teikiamos, tačiau atsakovė už 2016 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio ir vasario mėn., neapmokėjo, o 2017 m. vasario 28 d. sutartis buvo nutraukta, atsakovė neįvykdė sutarties nutraukimo procedūros, todėl iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovė turėjo pareigą sumokėti abonentinį mokestį už tiektą interneto ryšį, nors juo ir nesinaudojo. Atstovas nurodė, kad per visą paslaugų teikimą atsakovė nereiškė pretenzijų dėl netinkamo interneto ryšio. Atstovas paaiškino, kad atsakovė ieškovei nepateikė pranešimo dėl sutartinių santykių pabaigos, vien ta aplinkybė, kad atsakovė sudarė sutartį su kitu tiekėju, nereiškia, kad sutartiniai santykiai tarp šalių pagal 2002 m. gegužės 10 d. sutartį buvo nutraukti, nes jie baigėsi 2017 m. vasario 28 d., ieškovei nutraukus sutartį. Atstovas paaiškino, kad atsakovei buvo siųsti įspėjimai dėl įsiskolinimo, todėl susidarė 13,50 Eur skolos administravimo išlaidos, tačiau jas patvirtinančių dokumentų pateikti negali. Atstovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 29 d. sutarties nepateikė, nes joje esančią informaciją įmonės vadovas laiko konfidencialia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Nustatyta, kad V. K. įmonė ir S. K. įmonė 2002 m. gegužės 10 d. sudarė duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01, kuria V. K. įmonė, kaip paslaugos tiekėjas, įsipareigojo suteikti S. K. įmonei, kaip klientui, prisijungimo prie interneto tinklo TCP/IP protokolu paslaugas. Sutarties dėl duomenų perdavimo paslaugų teikimo priede Nr. 1 šalys sulygo, jog paslaugų kaina iš viso sudaro 28,96 Eur (100,00 Lt). Iš paslaugų tiekėjo gautas interneto ryšio paslaugas klientas perduodavo naudotis Kuršėnų žemės ūkio bendrovei adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). S. K. įmonė 2007 m. birželio 6 d. pakeitė pavadinimą į IĮ ,,Topnet“, o 2009 m. birželio 26 d. buvo pertvarkyta į UAB ,,TOPNET“. UAB ,,KLI LT“, kurios pavadinimas buvo pakeistas į UAB ,,Besmegeniai“, 2016 m. balandžio 29 d. iš UAB ,,TOPNET“ įsigijo duomenų perdavimo tinklą. 2016 m. gegužės 2 d. V. K. įmonė pakeitė pavadinimą į IĮ ,,Elso IT“. Ieškovė reikalauja priteisti 144,80 Eur įsiskolinimą už jos atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. suteiktas interneto ryšio paslaugas, tačiau atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodydama, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes atsakovė, kaip skolininkė, nebuvo tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnis, kartu su ieškiniu ir vėliau nagrinėjant bylą nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties, o, be to, atsakovė laikosi pozicijos, kad ji atsisakė ieškovės paslaugų nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos ir ieškovė jokių paslaugų faktiškai nesuteikė. Todėl byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė turi reikalavimo teisę, o jei turi, ar pagal paslaugų sutartį paslaugos buvo suteiktos ir ar už suteiktas paslaugas yra susidaręs įsiskolinimas, kurį privalo padengti atsakovė.

Dėl (ne)tinkamo ieškovo

7. Tinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris yra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai priklauso reikalavimo teisė (tinkamas ieškovas), arba kuris turi pareigą atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (tinkamas atsakovas). Tam, kad įvertinti, ar civiliniame procese šalis yra tinkama, būtina nustatyti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai.

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl interneto ryšio paslaugų suteikimo ir sumokėjimo už šias paslaugas. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali paslaugų sutarties samprata apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi tam, kad konstatuoti atlygintinių paslaugų teikimo teisinius santykius būtina nustatyti šalių valią sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius bei suteikiamas nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas ir atlyginimo už šias paslaugas dydį. Nesant bent vienos šių sąlygų, teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip atlygintinų paslaugų teikimas.

9. Byloje nėra ginčo, kad pradinį kreditorių S. K. įmonę, kuri pakeitė pavadinimą į IĮ ,,Topnet“ ir buvo pertvarkyta į UAB ,,TOPNET“, bei atsakovę siejo paslaugų tiekimo teisiniai santykiai. Tačiau atsakovė, nurodydama, kad ieškovė byloje nepateikė 2016 m. balandžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir neįrodė, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei buvo tinkamai pranešta, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnis, laiko, kad ieškovės ir atsakovės nesieja atlygintinių paslaugų teisniai santykiai. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti.

10. Nustatyta, kad atsakovė 2016 m. spalio 19 d. mokėjimo dokumentu Nr. SB2710100840 sumokėjo ieškovei, kurios pavadinimas buvo UAB ,,KLI LT“, 159,92 Eur. Ieškovė 2016 m. spalio 22 d. išrašė atsakovei už adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suteiktas interneto ryšio paslaugas PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 106, kurioje nurodyta, kad likutis 2016 m. spalio mėn. buvo 159,92 Eur ir kad jis yra apmokėtas bei kad už 2016 m. spalio mėn. mokėtina suma sudaro 28,96 Eur. Teismo vertinimu, šis netiesioginis įrodymas patvirtina, kad ieškovė iš UAB ,,TOPNET“ perėmė reikalavimo teisę pagal 2002 m. gegužės 10 d. duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutartį Nr. 20020510/01, o atsakovei apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai pranešta, t. y. atsakovė laikė, kad paslaugų teikimo teisiniai santykiai nuo 2016 m. balandžio 29 d. ją sieja su naujuoju kreditoriumi – ieškove. Priešingu atveju, atsakovė nebūtų atlikusi mokėjimo už paslaugas pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties sąlygas. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė laikytina turinčia reikalavimo teisę į atsakovę pagal ginčo paslaugų sutartį ir dėl to laikytina tinkama ieškove šioje byloje.

Dėl pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas

11. Kaip minėta, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).

12. Nagrinėjamu atveju 2002 m. gegužės 10 d. sutarties dėl duomenų perdavimo paslaugų teikimo priede Nr. 1 aptarta paslaugų specifikacija, nurodant, kad suteikiamas prisijungimas prie interneto su 64 kbps informacijos perdavimo greičiu. Atsakovė interneto ryšį perdavė naudotis Kuršėnų žemės ūkio bendrovei adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė nurodė, kad 2002 m. gegužės 10 d. duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutarties Nr. 20020510/01 7.1. papunktis draudė atsakovei perduoti paslaugas trečiai šaliai be išankstinio jos sutikimo, tačiau byloje esančios ieškovės už suteiktas paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad ryšys teiktas minėtais adresais, patvirtina, kad faktiškai ieškovė pritarė, kad atsakovė iš ieškovės įsigytą interneto ryšį suteiks naudotis Kuršėnų žemės ūkio bendrovei.

13. Ieškovė atsakovei 2016 m. spalio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 106, kurioje nurodyta, kad už paslaugas už spalio mėn. mokėtina 28,96 Eur suma, 2016 m. lapkričio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 107, kurioje nurodyta, kad už paslaugas už lapkričio mėn. mokėtina 28,96 Eur suma ir 28,96 Eur įsiskolinimas, 2016 m. gruodžio 21 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 108, kurioje nurodyta, kad už paslaugas už gruodžio mėn. mokėtina 28,96 Eur suma, 57,92 Eur įsiskolinimas ir 1,92 Eur delspinigiai, 2017 m. sausio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 109, kurioje nurodyta, kad už paslaugas už sausio mėn. mokėtina 28,96 Eur suma, 88,80 Eur įsiskolinimas, 3,96 Eur delspinigiai ir 2,50 Eur skolos administravimo išlaidos, o 2017 m. vasario 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. KLIMAŽ98655327 Nr. 110, kurioje nurodyta, kad už paslaugas už sausio mėn. mokėtina 28,96 Eur suma, 124,22 Eur įsiskolinimas, 5,50 Eur delspinigiai ir 2,50 Eur skolos administravimo išlaidos.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.722 straipsnyje nustatyta pareiga paslaugų teikėjui, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, kliento reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Todėl ieškovė, atsakovei reikalaujant, privalėjo pateikti jai duomenis apie tai, kokias paslaugas ji buvo įsipareigojusi atlikti ir kokius konkrečius veiksmus atliko, o kilus teisminiam ginčui – pateikti šiuos duomenis teismui. Kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovė nepateikė duomenų apie suteiktas konkrečias paslaugas, šių paslaugų trukmę, kokybę. Byloje pateiktos išrašytos PVM sąskaitos faktūros patikimai neįrodo, kokias realiai paslaugas suteikė ieškovė. Pažymėtina, kad PVM sąskaita faktūra įforminamas prekių arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. e3K-3-200-421/2019). Dėl to spręstina, kad nagrinėjamu atveju PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos atsakovei, kaip klientui, buvo suteiktos.

15. Atsakovė pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. su AB Lietuvos radijo ir televizijos centras sudarytas paslaugų teikimo sutartį Nr. SLL026615 ir paslaugų teikimo sutartį Nr. SLL026616 dėl interneto MEZON paslaugos teikimo, nurodydama, kad nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos ieškovės paslaugomis nebesinaudojo, ieškovės įranga buvo atjungta. Liudytojas J. G., IĮ „Elso IT“ informacinių technologijų specialistas, parodė, kad buvo visiškai atjungtas senojo tiekėjo tinklas, buvo išbandytas naujas tinklas ir jam pasitvirtinus buvo sudaryta sutartis ir 2016 m. spalio mėn. buvo sumontuota nauja įranga, kito tiekėjo internetas nebegalėjo būti tiekiamas, o bendrovė nebesinaudojo ieškovės paslaugomis. Sutiktina su atsakove, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turėjo turėti duomenis apie atsakovei ginčo laikotarpiu suteikto interneto ryšio duomenų kiekius bei duomenis apie atsakovės prisijungimus prie interneto ryšio. Šias aplinkybes patvirtina ir Kuršėnų žemės ūkio bendrovės 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštas. Tačiau byloje ieškovė nėra pateikusi šių duomenų ir šiuos duomenis patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti kokių nors paslaugų atsakovės naudai suteikimą po ieškovės įrangos atjungimo. Todėl nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė iki 2019 m. vasario 28 d. turėjo pareigą sumokėti abonentinį mokestį, nes neįvykdė sutarties nutraukimo procedūros. Kaip teismo posėdyje pripažino pats ieškovės atstovas, atsakovė ieškovės interneto ryšiu nesinaudojo. Kadangi ieškovė netinkamai įvykdė pareigą įrodyti (neįrodė), kokias konkrečias paslaugas suteikė atsakovei, tai pagrindo priteisti atlyginimą už realiai nesuteiktas paslaugas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalies prasme nėra.

16. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

17. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas byloje esančių įrodymų visumos kontekste nepatvirtina realaus paslaugų suteikimo atsakovei fakto nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisina 41,51 Eur skola (28,96 Eur už 2016 m. spalio mėn., ir 12,55 Eur už iki 2016 m. lapkričio mėn. 13 d.).

Dėl delspinigių dydžio ir nuostolių priteisimo

18. Atsakovė neįvykdė sutarties nustatytais terminais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalis).

19. 2002 m. gegužės 10 d. duomenų perdavimo tinklo paslaugų sutarties Nr. 20020510/01 3.4 punkte numatyta, kad nesumokėjus už suteiktas paslaugas iki einamojo mėnesio 10 dienos, mokami 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovės nuomone, ieškovės taikoma delspinigių norma yra neprotingai didelė, o delspinigiai, kurie atitinka protingumo principą, yra nuo 0,02 iki 0,05 procento per dieną.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

21. Nustatyta, kad ginčo sutartis sudaryta laisva šalių valia, atsakovė – verslo subjektas, turinti verslo patirties. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Todėl laikytina, kad atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti sutarties nuostatas, įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jos pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarydama ginčo sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių). Todėl siekinat išlaikyti protingą ir pagrįstą ieškovės ir atsakovės interesų balansą, darytina išvada, kad sulygtos netesybos nelaikytinos nesąžiningomis ir pažeidžiančiomis atsakovės interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti netesybų dydį.

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma.

23. Ieškovė delspinigius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. ieškovės reikalaujami delspinigiai yra apskaičiuoti už didesnį negu 6 mėnesių laikotarpį. Kadangi atsakovė prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, ieškinio senatis taikytina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

24. Teismo skaičiavimu, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintas iš dalies, mokėtini delspinigiai sudaro 14,94 Eur (41,51 Eur x 0,2 procento x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistini 14,94 Eur delspinigiai.

25. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 13,50 Eur skolos administravimo išlaidas. Kadangi ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti ir patyrė išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, teismo vertinimu, šios išlaidos galėtų būti laikomos nuostoliais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Tačiau ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytas išlaidas, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta, t. y. nėra duomenų, kad tokios išlaidos realiai patirtos. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Todėl, tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Taigi netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 13,50 Eur skolos administravimo išlaidų priteisimo atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2019 m. rugpjūčio 2 d., ieškinys patenkintas iš dalies ir iš viso iš atsakovės ieškovei priteista 56,45 Eur suma. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 56,45 Eur sumą nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

28. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jai skirtina bauda. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis ieškinys būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, ieškovei elgiantis nesąžiningai. Todėl skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 19 procentų.

30. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus 19 procentų, ieškovė turi teisę į 2,85 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

31. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. liepos 18 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. liepos 18 d. sąskaita faktūra Serija ALŽ Nr. 20190718/1 bei 2019 m. liepos 23 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 9959. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovė, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į 38,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

32. Atsakovė patyrė 900,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatų kontoros „Konsus“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimo sutartis, 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 27-1/2019, 2019 m. rugpjūčio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 804495 ir 2019 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1026166. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl atsakovė, ieškinį tenkinus iš dalies, turi teisę į 729,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

33. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistinos 688,15 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 282–283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės IĮ „Elso IT“, kodas 175887211, ieškovei UAB „Besmegeniai“, kodas 267258020, 41,51 Eur (keturiasdešimt vieno euro 51 ct) skolą, 14,94 Eur (keturiolikos eurų 94 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 56,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Besmegeniai“, kodas 267258020, atsakovei IĮ „Elso IT“, kodas 175887211, 688,15 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 15 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.