- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-391-642/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00072-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- V. K., L. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo suinteresuoto asmens (kreditoriaus) (duomenys neskelbtini) AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pareiškėjų V. K. ir L. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) (duomenys neskelbtini) AS, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)”, antstoliai A. S., B. T., Z. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami iškelti jiems bankroto bylą; bankroto administratore paskirti E. G.; patvirtinti 200 Eur (plius PVM) sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 950 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo; nustatyti, kad bankroto administratorė plano projektą teismui turi pateikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2007 m. su akcine bendrove (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB bankas „(duomenys neskelbtini)“) pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 99 629,30 Eur (344 000 Lt) paskolą būstui statyti. Kredito sutarties vykdymui buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Paskolos paėmimo metu V. K. turėjo verslą Rusijoje (Kaliningrado srityje). Pajamų pakako paskolos mokėjimui ir būsto statybai. Atėjus 2008 m. pasaulinei krizei žlugo verslas Rusijos Federacijoje, L. K. pajamos taip pat ženkliai sumažėjo, kredito bankui grąžinti nebepavyko. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė išieškoti kreditorei AB „(duomenys neskelbtini)“ iš skolininkų V. K. ir L. K. 93 684,39 Eur negrąžinto kredito, 10 489,23 Eur palūkanų, 14 124,16 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 551,36 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 40,26 Eur žyminio mokesčio, sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (93 684,39 Eur), skaičiuojant nuo paskutinio apskaičiavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo ir 5 proc. palūkanų, skaičiuojant už visą priteistą sumą (118 849,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo. Šio sprendimo pagrindu teismas išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. S.. Iš varžytynių buvo parduotas pareiškėjams priklausantis įkeistas turtas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Realizavus įkeistą turtą, nepakako piniginių lėšų įsipareigojimams padengti ir liko skola bankui. Kreditorė AB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į pareiškėjus „(duomenys neskelbtini)“ OU, veikiančiam per „(duomenys neskelbtini)“ OU Lietuvos filialą. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „(duomenys neskelbtini)“ OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditoriui „(duomenys neskelbtini)“, AS. Pareiškėjas V. K. yra skolingas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstolės B. T. vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), skola 5 863,18 Eur. Buvęs pareiškėjo kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 9 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro ir pareiškėjui nėra žinoma apie kitų asmenų reikalavimo perėmimą. Jokie asmenys reikalavimo pagal 2013 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį per CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą pareiškėjo atžvilgiu nepareiškė. Pareiškėjai yra solidariai skolingi kreditoriams 117 132,67 Eur, taip pat toliau skaičiuojamos metinės palūkanos ir vykdymo išlaidos antstoliams. Pareiškėjo asmeninės skolos sudaro 6 621,26 Eur.
3. V. K. po savo tėvo P. V. K. mirties 2016 metais kartu su J. S. sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perleido savo paveldėjimo teises mamai K. D. K.. Kreditorius (duomenys neskelbtini) AS pateikė ieškinį V. K. ir K. D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį tenkino; pripažino negaliojančiu ab initio V. K., J. S. ir K. D. K. 2016 m. lapkričio 18 d. sudaryto paveldėjimo teisių perleidimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. K. paveldėjimo teisių perleidimo K. D. K. ir taikė restituciją. Pareiškėjo V. K. vardu yra registruotos 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis A. S. 2022 m. spalio 27 d. įvykusiose pirmosiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė skolininkui V. K., nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur. Antstolis A. S. nuo 2022 m. gruodžio 28 d. paskelbė skolininkui V. K. nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto: 1/8 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavimą iš pakartotinių pirmųjų varžytynių.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai teigia, kad yra nemokūs, negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl jų atžvilgiu keltina fizinio asmens bankroto byla.
5. Pareiškėjai patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jie nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises, kuriems būtų taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, taip pat nesudarė jokių jiems nuosavybės teise priklausančio turto (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių ir panašiai) perleidimo (pirkimo, pardavimo, dovanojimo, rentos ir panašiai) sandorių, neprisiėmė jokių kreditorinių įsipareigojimų lizingo, paskolų ar vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Pareiškėjai patvirtino, kad nemokūs tapo ne dėl savo žalingų įpročių, pareiškėjai nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis psichotropinėmis priemonėmis, azartiniais lošimais ir pan.
6. Pareiškėjai turi nepilnametę dukrą L., pareiškėjų sūnus N. K. šiuo metu gyvena atskirai ir save išlaiko pats. Būtinųjų poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį pareiškėjams reikalinga 950 Eur suma. V. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo atlyginimas sudaro 884,20 Eur. L. K. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas sudaro 113,60 Eur, numatomas didėjimas, taip pat padeda tėvams, kurie užsiima nuomos veikla (tvarko kambarius).
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą. Prašė teismo pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra.
8. A. B. T. pateikė atsiliepimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad būtina nustatyti, ar pareiškėjo nesąžiningas elgesys perleidžiant artimam giminaičiui paveldėjimo teises sąlygojo pareiškėjo V. K. nemokumą. Antstolė pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė vertinti teismo nuožiūra.
9. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) (duomenys neskelbtini) AS pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, prašė pareiškėjų pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi FABĮ prasme. Pareiškėjai sąmoningai neišnaudoja galimybių uždirbti pajamas, sąmoningai apsunkina priverstinį išieškojimą (pažeidžiant teisės aktus darbo užmokesčio gauna ne į banko sąskaitą; vengia registruoti nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; sudaro kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ir kt.). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1557-998/2021, pradėtoje pagal kreditoriaus ieškinį pareiškėjui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pripažino negaliojančiu pareiškėjo ir K. D. K. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį ir grąžino pareiškėjui minėtu sandoriu perleistas nekilnojamojo turto dalis. Sprendime teismas priėjo išvados, jog pareiškėjas buvo nesąžiningas ir savo veiksmais sąmoningai sumažino turto, iš kurio galėtų būti vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, vertę. Teismui taikius restituciją ir aukščiau minėtu sprendimu gražinus motinai padovanotą pareiškėjo turtą, pareiškėjas po restitucijos taikymo vengė ir savo noru nuosavybės teisių į paveldėtą turtą neįsiregistravo. Šiuos veiksmus už pareiškėją atliko kreditorius, kuris pats savo lėšomis registravo pareiškėjo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre tam, kad antstolis galėtų pradėti skolos išieškojimo veiksmus. Pareiškėjai būtiniesiems poreikiams tenkinti prašo nustatyti ženkliai didesnę sumą, nei jų gaunamos pajamos. Pareiškėjai nėra tinkamai informavę visų savo kreditorių apie ketinimą keltis bankroto bylą. Pareiškėjai nurodo nežinantys, kas yra pareiškėjo kreditoriaus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėjų perėmėjas. Pareiškėjai su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo bandymą išsiaiškinti šio kreditoriaus reikalavimo likimą.
10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad įmonės, kuriose jis dirba, yra susijusios, pagal specialybę yra vadybininkas. Pareiškėjų atstovė paaiškino, kad pareiškėjai dirba, stengiasi generuoti pajamas. Gyvenime nėra neįprasta praktika, kai vaikai, mirus vienam iš tėvų, atsisako palikimo pergyvenusio, šiuo atveju mamos, naudai. Negalima reikalauti iš pareiškėjo informuoti kreditorių, apie kurį nėra duomenų. Senaties terminas pareikšti reikalavimus vykdymo procese yra suėję ir niekas šia galimybe nepasinaudojo. Realizuojant paveldėtą turtą, skola nemažėja, yra skaičiuojamos palūkanos. Įsiskolinimas turi tendenciją augti. Pareiškėja susiderėjo su mažąja bendrija dėl atlyginimo pakėlimo iki pusės minimalios mėnesinės algos. Pareiškėjos darbas yra tik dalinis. Nuo 2019 m. pavasario pareiškėjai diagnozuota stipri alerginė reakcija. Pareiškėja neturi galimybių dirbti paprasto darbo, nes turi sveikatos problemų. Tėvai turi nekilnojamąjį turtą Palangoje, naudojamą nuomos pagrindais, kurį pareiškėja padeda prižiūrėti ir dėl to tėvai skiria tam tikrą piniginių lėšų sumą šeimai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas nutarė: iškelti pareiškėjams V. K. ir L. K. bankroto bylą; paskirti pareiškėjų V. K. ir L. K. bankroto administratore E. G. (sąrašo eil. Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 200 Eur (plius PVM) sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 950 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjų V. K. ir L. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti kreditoriams skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai yra suėję, o skolinių įsipareigojimų suma, kurių pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA.
13. Teismas pažymėjo, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2023 m. sausio 5 d., todėl 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjų elgesys sąžiningumo aspektu, yra nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2023 m. sausio 5 d. Tuo tarpu paveldėjimo teisų dovanojimo sandorį, pareiškėjas sudarė dar 2016 m. lapkričio 18 d. Todėl pareiškėjo veiksmai, atlikti 2016 m. nepatenka į (ne)sąžiningumo vertinimo ribas. Kita vertus, sudarytas sandoris esminės reikšmės pareiškėjo nemokumui neturėjo. Pažymima, kad nepakanka konstatuoti vien asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui.
14. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai dirba, gauna darbo užmokestį. Aplinkybės apie pareiškėjų gaunamo darbo užmokesčio dydį savaime nėra pagrindas juos pripažinti nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų veiksmai dirbant įmonėse ir nesiekiant daugiau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką pareiškėjų nemokumui ar ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties nepagerėjimo. Aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu, siekiant gauti didesnes pajamas, byloje nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai yra nustatyta alergija, todėl ji bet kokio darbo dirbti negali. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal specialybę yra vadybininkas, įmonės, kuriose dirba, yra tarpusavyje susijusios. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. sausio 1 d. nustatytas atlyginimas 840 Eur. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja taip pat susiderėjo dėl atlyginimo pakėlimo iki pusės minimalios mėnesinės algos.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikdami pareiškimą savo kreditoriais nurodė (duomenys neskelbtini) AS, UAB „(duomenys neskelbtini)”, antstolius B. T., Z. Z., A. S.. LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-1788-563/2013 2013 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtinta BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir V. K. sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad V. K. pripažįsta šioje byloje ieškovo pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir 9000 Lt priteisimo ir atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui jo patirtos žalos atlyginimą taikos sutartyje nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla pasibaigė (civilinės bylos Nr. B2-176-265/2014). Viešai prieinamais duomenimis įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškime nurodė aplinkybes apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teigė, kad neturi duomenų apie reikalavimo teisių perėmėjus, jokie asmenys reikalavimo per CPK 606 straipsnyje nustatytą terminą pareiškėjo atžvilgiu nepareiškė. Teismas sutiko su pareiškėjų atstovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais, kad negalima reikalauti iš pareiškėjų informuoti kreditorių, apie kurį nėra duomenų.
16. Teismo vertinimu, šiuo atveju įrodymų, jog pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokūs dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjai tapo nemokūs dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Taip pat nėra įrodymų, suteikiančiu pagrindą išvadai apie sąmoningą pareiškėjų neveikimą siekiant gauti didesnes pajamas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nenustatytos sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
17. Teismas, įvertinęs pateiktą bankroto administratorės lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, tai, jog minėta suma neviršija FABĮ numatyto 3 MMA dydžio, bankroto administratorės atliekamų veiksmų apimtį, padarė išvadą, kad nurodyta ir pareiškėjų prašoma 200 Eur (plius PVM) suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 200 Eur (plius PVM) lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).
Šalies argumentai
18. Pareiškėjai prašė teismo nustatyti 950 Eur sumą, reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, įvertinęs pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomos nustatyti sumos dydį, pareiškėjų gaunamas pajamas, numatomas gauti pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintino pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą – 950 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
19. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) AS (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1488-512/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų V. K. ir L. K. 2023 m. sausio 3 d. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų veiksmai ar neveikimas nesiekiant geriau apmokamo darbo yra pagrindas pripažinti pareiškėjus nesąžiningais, visiškai nepriklausomai nuo to ar jie turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjų nemokumui ar ne. Negali būti toleruojamos tokios situacijos, kai skolininkas, suvokdamas, jog net ir padidinus pajamas, nesugebės išvengti nemokumo, pasirenka būti pasyviu ir nedėti maksimalių savo pastangų atsiskaityti su kreditoriais, kad ir santykinai nedidele dalimi. Pažymima, kad fizinio asmens bankroto tikslas yra nukreiptas į maksimalų atsiskaitymą su kreditoriais.
19.2. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad atsidūrę nemokumo padėtyje, skolininkai turi būti aktyvūs, operatyviai reaguoti ir dėti maksimalias pastangas kaip įmanoma labiau atsiskaityti su kreditoriais, net jeigu tos pastangos ir neleis išvengti nemokumo. Pažymima, kad viso vertinamojo laikotarpio metu (nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2023 m. sausio 5 d.) pareiškėjams nei karto nebuvo keltas darbo užmokestis, taip pat į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kurie pagrįstų pareiškėjų vertinamuoju laikotarpiu dėtas maksimalias pastangas didinti savo gaunamas pajamas (ieškant geriau apmokamo darbo), o tai tik įrodo, jog pareiškėjai negali būti laikomi sąžiningais FABĮ prasme.
19.3. Pareiškėja labai ilgą laiko tarpą dirba nepilną darbo laiką ir tenkinasi itin mažu vos 150 Eur siekiančiu darbo užmokesčiu (neatskaičius mokesčių). Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjai buvo nustatyta alergija, todėl ji bet kokio darbo dirbti negali. Tačiau ši aplinkybė visų pirma nėra įrodyta jokiais įrodymais (nėra duomenų apie alergijos nustatymą ir tai, kad šis negalavimas turėtų įtakos jos darbingumui), antra – darbo rinkoje yra didelis tiek kvalifikuoto, tiek nekvalifikuoto darbo pasirinkimas.
19.4. Pažymima, kad skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl fakto, kad per paskutinius tris metus pareiškėjų įsiskolinimų sumos esamiems kreditoriams padidėjo. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas nė iš vienos iš savo darboviečių darbo užmokesčio į banko sąskaitą negauna, taip pažeisdamas ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą, bet kartu nepalikdamas galimybių priverstinį išieškojimą vykdantiems antstoliams nurašyti lėšas. Svarbu ir tai, kad kreditoriui nuginčijus nesąžiningą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį, pareiškėjas vengė įregistruoti savo nuosavybės teisę į jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu grąžintas nekilnojamojo turto dalis, o šiuos veiksmus už pareiškėją atliko kreditorius.
19.5. Pažymima, kad „į rankas“ pareiškėjo gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 805,60 Eur, prie kurių pridėjus pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, bendros pareiškėjų šeimos pajamos per vieną kalendorinį mėnesį sudaro 919,20 Eur. Akivaizdu, kad pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui buvo nustatyta didesnė suma nei jų gaunamos pajamos kiekvieną kalendorinį mėnesį. Pažymėtina, kad visą pareiškėjų gaunamų pajamų sumą skyrus tik pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, akivaizdžiai neužtikrinama pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyra ir tai prieštarauja fizinių asmenų bankroto paskirčiai.
Atsiliepimas
20. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
20.1. Akcentuojama, kad pareiškėjai nemokūs tapo 2013 metais, o ne per 3 metus kreipiantis į teismą su pareiškimu, o jų generuojamos pajamos neturi priežastinio tiesioginio ryšio su jų nemokumu.
20.2. Nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) visos skolos likutis yra 121 676,47 Eur. Pastaroji informacija akivaizdžiai pagrindžia tą faktą, kad vykdomajame rašte numatytos sutartinės kintamos palūkanų ir 5 procentų procesinės palūkanų progresija yra didesnė nei yra įmanoma dengti skolą. Dviejų įkeistų nekilnojamųjų turtų pardavimas, vykdomi išskaitymai iš darbo užmokesčio, vykdomas pardavimas paveldėto turto dalių ne tik kad nesumažino skolos, tačiau pagal faktą ji dar ir padidėjo per 10 metų. Taigi akivaizdu, kad faktinės aplinkybės lemia, kad nemokiais pareiškėjai tapo dar 2013 metais, priėmus teismo nutartį vykdyti išieškojimą pagal kredito sutartį ir jau dešimt metų yra nemokūs. Be to, vykdomajame rašte nurodytos dvigubos palūkanos, kurios lemia, kad net ir nekilnojamojo turto pardavimas nemažina skolos dešimtmetį, o tai laikytina kreditoriaus nesąžiningumu ir neapgrįstu pelnymusi iš skolininko, vartotojo.
20.3. Pažymima, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad pareiškėjai atliko veiksmus, sudarė sandorius, padariusius reikšmingą įtaką savo mokumui. Negali įtakoti savo mokumo darbinėmis pajamomis, kai skolos augimas palūkanų apimtimi yra dešimtimis kartų didesnis nei iš esmės sugebėtum gauti vidutinį darbo užmokestį.
20.4. Teismas išsamiai pasisakė ir išanalizavo faktinę situaciją dėl padidėjusios skolos bei tariamai pasyvaus pareiškėjų elgesio generuojamų darbinių pajamų apimtimi ir tinkamai taikęs teisės normas, kasacinio teismo praktiką priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
20.5. Pareiškėjai puikiai supranta, kad bankroto proceso eigoje jie turės numatytą pareigą imtis dar aktyvesnių veiksmų dėl pajamų didinimo, siekiant kiek galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėja neturi galimybės dirbti visos darbo dienos dėl užklupusių sveikatos problemų, kurios taip pat sąlygoja, kad bet kokio nekvalifikuoto darbo dirbti negali. Sveikatos problemos pasireiškė 2019 m. vasario mėnesį (kaip ir matyti iš pridėto prie pareiškimo Sodros išmokų išrašo), kai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai pasireiškė stipri alergija (net keturių mėnesių nedarbingumas), ji turi stiprią alerginę reakciją daugeliui dirgiklių, kurių ji vengia dėl to, kad tampa visiškai nedarbinga. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, sveikatos problemas pagrindžiantys įrodymai byloje pateikti, o teikti perteklinius, jautrius asmens duomenis (pažymas gydytojo ir pan.), pareiškėjų nuomone, nebuvo tikslinga, kadangi pareiškėja dirba ir darbines pajamas generuoja. Pažymima, kad pareiškėja padeda savo tėvams, kurie jai padeda finansiškai. Tėvų pagalba neturi būti įforminama privaloma forma ir tai nėra ribojama.
20.6. Pareiškėjai deda maksimalias, nuo jų priklausančias pastangas, kad uždirbtų daugiau ir supranta, kad bankroto procese, bendradarbiaujant su kreditoriais, toliau sieks nemokumo plano įgyvendinimo, užtikrinančio tiek jų, tiek kreditorių teises ir interesus.
20.7. Nurodoma, kad pareiškėjai deda maksimalias pastangas derybose su esamu darbdaviu dėl pajamų padidinimo, jau nuo šių metų pradžios padidėjo abiejų pareiškėjų alga. Be to, pareiškėjai pateikė prašymą nustatyti būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, atsižvelgdami išimtinai į 2023 metais nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, prašydami skirti jiems ir vaikui po 1/2 MMA kiekvienam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
25. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
26. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant nemokumo būklę, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės per protingą terminą šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjų skolos siekia ne mažiau kaip 117 132,67 Eur. Taigi pareiškėjų pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA dydį ir jie neturi galimybių jų įvykdyti; byloje esantys duomenys tai iš esmės patvirtina. Byloje dalyvaujančios šalys (nei apeliantas, nei kiti kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pareiškėjai pagrįstai pripažinti nemokiais (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis) ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.
28. Apeliantas, nesutikęs su skundžiama nutartimi, mano, kad pareiškėjų bankrotas neatitiktų skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyros, skolininkai yra nesąžiningi. Jų nesąžiningumą sieja sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, jie nededa pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais. Be to, apelianto vertinimu, teismo patvirtinta 950 Eur lėšų suma kiekvieną mėnesį, reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, prieštarauja fizinių asmenų bankroto esmei bei pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus.
29. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-434-421/2017).
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas V. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, kad jo atlyginimas sudaro 884,20 Eur. Iš pateiktų pažymų apie darbo užmokestį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. atsakovui buvo priskaičiuota po 100 Eur kas mėnesį atlyginimo (kiekvienoje įmonėje), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 200 Eur. Iš pateiktos 2018 m. balandžio 10 d. darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į direktoriaus pareigas, jam buvo nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas valandinis tarifinis atlygis. Iš priedo prie darbo sutarties matyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nustatytas atlyginimas 840 Eur. Pareiškėja L. K. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas sudaro 113,60 Eur (atskaičius mokesčius). Pareiškėja teigė, jog numatomas atlyginimo didėjimas, ji taip pat padeda tėvams, kurie užsiima nuomos veikla (tvarko kambarius) ir kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjų atstovė, už tai jai tėvai suteikia materialinę paramą šeimai.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie pareiškėjų neveikimą siekiant atkurti mokumą (susirasti geriau apmokamą darbą, vengiant dirbti ir kt.), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjai, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė ar nesąžiningai mažino turto masę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu, siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolės įvykdymo apeliantui, bylos duomenimis nenustatyta. Kaip nurodė pareiškėjas, jis dirba pas vieną darbdavį, tačiau įforminimas darbdavio valia yra per kelis juridinius asmenis, kurie susiję tarpusavyje ir tai patvirtina byloje pateiktos darbo užmokesčio pažymos, darbo sutartis. Kaip matyti iš priedo prie darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. sausio 1 d. jam nustatytas atlyginimas 840 Eur. Atskirajame skunde pareiškėjai papildomai paaiškino, kad pareiškėja L. K. neturi galimybės dirbti visos darbo dienos dėl užklupusių sveikatos problemų, kurios taip pat sąlygoja, kad bet kokio nekvalifikuoto darbo dirbti negali. Sveikatos problemos pasireiškė 2019 m. vasario mėnesį (kaip ir matyti iš pridėto prie pareiškimo Sodros išmokų išrašo), kai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)Kl“ pareiškėjai pasireiškė stipri alergija (net keturių mėnesių nedarbingumas), po ko ji turi stiprią alerginę reakciją daugeliui dirgiklių, kurių ji vengia dėl to, kad tampa visiškai nedarbinga. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė paaiškino, kad pareiškėja taip pat susiderėjo dėl atlyginimo pakėlimo iki pusės minimalios mėnesinės algos. Be to, pareiškėja padeda savo tėvams (tvarko nuomojamus kambarius), o šie, jai padeda finansiškai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai, susiję su pareiškėjų neveikimu, atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl pareiškėjų sąžiningumo, teismas vertina pareiškėjų elgesį sąžiningumo aspektu kompleksiškai visų bylos aplinkybių kontekste, o nurodytos aplinkybės apie pareiškėjų gaunamo darbo užmokesčio dydį savaime nėra pagrindas pareiškėjus pripažinti nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra duomenų ir suinteresuotas asmuo neįrodinėjo aplinkybių apie tai, kad pareiškėjų veiksmai dirbant minėtose įmonėse ir nesiekiant daugiau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką pareiškėjų nemokumui ar ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties nepagerėjimo (CPK 178 straipsnis).
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėjai nemokūs tapo jau 2013 metais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14462-897/2013 nutarta išieškoti kreditoriaus AB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų V. K. ir L. K. 93 684,39 Eur negražinto kredito, 10 489,23 Eur priskaičiuotų palūkanų, 14 124,16 Eur delspinigių už negražintą kreditą, 551,36 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, viso 118 849,14 Eur skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio, sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (93 684,39 Eur) skaičiuojant nuo paskutinio paskaičiavimo dienos (2013 m. liepos 8 d.) iki pilno skolos išieškojimo ir 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos (118 849,14 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos išieškojimo). Nė vieno nekilnojamojo turto (buto, žemės, dalies paveldėto turto) realizavimas nesumažino skolos, priešingai – ji bendrame kontekste padidėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklosto situacija, kai vykdymo procese iš realizuojamo turto, nurašomo darbo užmokesčio yra dengiamos tik palūkanos, o pareiškėjų nemokumas tik didėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nėra užtikrinamas teisingumo, protingumo principų bei šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, kurio turi būti siekiama fizinio asmens bankroto procese. Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjų neįvykdytų piniginių prievolių dydį, pareiškėjams net ir gaunant didesnį darbo užmokestį, nei jie gauna šiuo metu, jiems objektyviai nebūtų įmanoma per protingą laiko tarpą įvykdyti kreditorių finansinių reikalavimų vien iš gaunamo darbo užmokesčio.
35. Neabejotina, kad pareiškėjai turi dėti maksimalias pastangas, siekdami kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Paminėtina, kad aplinkybės apie pareiškėjų gaunamą darbo užmokestį, pareiškėjų pastangas ir galimybes susirasti darbą, atitinkantį jų gebėjimus, išsilavinimą ir darbo patirtį, galės būti įvertintos kreditoriams sprendžiant pareiškėjų mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis), be to fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje.
36. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas tolesniam asmens elgesiui keisti ir padėti jam grįžti į ekonominį gyvenimą. Kaip ir nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Pareiškėjai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikdami atskirąjį skundą, teigia puikiai suprantantys, kad bankroto proceso eigoje jie turės numatytą pareigą imtis dar aktyvesnių veiksmų dėl pajamų didinimo, turėdami tikslą kiek galima daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi pareiškėjai supranta savo įsipareigojimų vykdymo neišvengiamumą, o byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai vengia prievolių kreditoriams vykdymo, nėra pagrindo byloje konstatuoti pareiškėjų nesąžiningumą, turėjusį priežastinį tiesioginį ryšį jų nemokumui.
37. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatyta 950 Eur suma, reikalinga pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Pareiškėjai pateikė prašymą nustatyti būtinosioms išlaidoms skirtą sumą, atsižvelgdami išimtinai į 2023 metais nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, prašydami skirti jiems ir vaikui po 1/2 MMA kiekvienam (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA – 840 Eur).
38. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjų nurodytais argumentais, jog pareiškėjai negali būti vertinami nesąžiningais dėl prašomos nustatyti būtinųjų poreikių tenkinimui sumos, kadangi teismas nustato sumą ir ji nėra statiška net ir nutartyje ją nustačius. Tvirtinant mokumo atkūrimo planą, suma bus derinama su kreditoriais.
39. Nagrinėjamuoju atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomos nustatyti sumos dydį, pareiškėjų gaunamas pajamas, numatomas gauti pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, pagrįstai patenkino pareiškėjų prašymą patvirtinti 950 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų L. K. ir V. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti.
40. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl aiškiai nenustačius (nenurodžius) pareiškėjų nesąžiningų veiksmų, dėl kurių jie tapo nemokūs, o iš esmės tik iškėlus abejones dėl galimo pareiškėjų nesąžiningumo, negali būti atsisakoma iškelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjimu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog pareiškėjai elgiasi nesąžiningai, ir atsisakyti iškelti jiems bankroto bylą. Kaip jau buvo minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas detalizuoja, kokiais skolininko nesąžiningumo atvejais teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta, kad pareiškėjai sudarė sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neprivalėdami jų sudaryti, kurie pažeidė kreditorių teises, dėl kurių pareiškėjai tapo nemokūs. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3-6 punktuose, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla.
41. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais, bei įvertinus byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjų įsiskolinimų kreditoriams dydį, jų gaunamas pajamas, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas iškelti jiems bankroto bylą yra pagrįstas (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), o apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė pareiškėjams bankroto bylą.
42. Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010). Pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams, išdėstytiems skundžiamoje nutartyje, teismas pritaria ir su jais sutinka.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė FABĮ normas, reglamentuojančias fizinio asmens nesąžiningumą, todėl naikinti ar keisti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirojo skundą parengimą. Pareiškėjai pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 500 Eur išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos priteisiamos iš apelianto suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) AS pareiškėjams L. K. ir V. K. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis pareiškėjams L. K. ir V. K..