Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės Aušros Urbonienės atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. patikslintą ieškinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė K. V. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2021 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį, patvirtintą Kauno miesto 19-ame notarų biure, notarinio reg. Nr. 7260; pripažinti negaliojančiu 2023 m. sausio 24 d. vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 343, išduotą Kauno miesto 19-o notarų biure bei priteisti iš atsakovės V. L. (toliau – atsakovė) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad ji ir atsakovė yra pažįstamos, kurias tarpusavyje siejo pasitikėjimo santykiai. Atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama paslaugos - nupirkti atsakovės dukters V. D. vardu registruotą turtą - butą (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Atsakovei V. L. buvo skubiai reikalingi pinigai, o realaus pirkėjo nurodytam butui nupirkti tuo metu atsakovė neturėjo, todėl ieškovė sutiko nupirkti butą iki atsiras jo tikrieji pirkėjai. Ieškovė neturėjo pinigų buto pirkimui, todėl kreipėsi į kooperatinę bendrovę ARKU kredito uniją, kuri atsakovės ir jos draugo M. P. pastangų dėka, sutiko suteikti ieškovei paskolą buto įsigijimui.

3. 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto 19-notarų biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės dukra V. D., atstovaujama atsakovės, pardavė, o ieškovė nupirko 23/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 187 000,00 Eur sumą.

4. Sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad atsakovė gavo iš ieškovės 44 000,00 Eur grynais pinigais. Realiai šie pinigai atsakovei perduoti nebuvo. Kadangi buto savininke tapo ieškovė, nors realiai už butą jo įsigijimo kainos ji nemokėjo ( išskyrus dalį, kurią pervedė kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija), atsakovė paprašė ieškovės išrašyti vekselį 40 000,00 Eur sumai, motyvuodama tuo, kad jį reikės pateikti kredito unijai. Ieškovė, pasitikėdama atsakove, tą pačią 2021 m. lapkričio 16 d. išdavė atsakovei vekselį 40 000,00 Eur sumai, kurį patvirtino ta pati Kauno miesto 19-o biuro notarė Aušra Urbonienė.

5. Ieškovė nurodė, kad ji bute neapsigyveno, butu nesinaudojo, jame, kaip ir iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, liko gyventi atsakovė, kuri mokėjo už butą mokesčius bei rūpinosi realaus buto pirkėjo paieška. Atsakovė buto pirkėjo paiešką pavedė savo ilgametei draugei ir verslo partnerei E. N., kuri yra nekilnojamojo turto agentė. Ieškovė nemokėjo ir kredito įmokų kooperatinei bendrovei ARKU kredito unija, kurias pagal šalių susitarimą turėjo mokėti atsakovė. Ieškovei išsireikalavus duomenis iš ARKU kredito unijos, tapo žinoma, kad kreditą unijai sumokėjo atsakovės draugas ir E. N. brolis M. P..

6. 2022 m. balandžio 7 d. tame pačiame Kauno miesto 19-ame notarų biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis reg. Nr. 2148, pagal kurią ieškovė pardavė 23/100 ginčo buto pirkėjams Z. Č. ir M. P., kuriuos surado E. N., už 170 000,00 Eur.

7. Iš gautų pinigų ieškovė padengė įsiskolinimą kooperatinei bendrovei ARKU kredito unija, o likusius pinigus, kuriuos gavo iš pirkėjų, perdavė grynais pinigais arba bankiniais pavedimais atsakovės nurodytiems asmenims - E. N., atsakovės dukrai V. D. bei pačiai atsakovei. Ieškovė davė atsakovei savo banko kortelę, iš kurios atsakovė išsigrynino 10 000,00 Eur (iš gauto avanso). Po buto pardavimo, atsakovė tvirtino, kad ji suplėšė vekselį, nes ieškovė savo įsipareigojimus parduoti butą ir pervesti pinigus jos nurodytiems asmenims, įvykdė, tačiau 2023 m. gruodžio 1 d. ieškovė iš antstolės R. P. gavo raginimą vykdomojoje byloje Nr. 0183/23/01974 įvykdyti prievolę pagal vekselį ir kitus dokumentus, iš kurių ieškovei tapo žinoma, kad 2023 m. sausio 24 d. Kauno miesto 19-ame notarų biure buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr. 343, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolės R. P. kontorai.

8. Ieškovė prašo 2021 m. lapkričio 16 d. paprastąjį vekselį, notarinio reg. Nr. 7260 pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl atsakovės panaudotos apgaulės. Ieškovė tik gavusi iš antstolės dokumentus suprato, kad buvo apgauta atsakovės, kuri pradėjo vykdymo veiksmus nesant jokios ieškovės prievolės pagal išduotą vekselį. Ieškovė nurodė, kad apgaulė pasireiškė tuo, kad ieškovei buvo aiškinama, jog vekselis reikalingas tikslu pagrįsti ieškovės pajamas, jog ji gali sumokėti grynais pinigais V. D., kaip turto pardavėjai, dalį sumos pagal pirkimo - pardavimo sandorį.

9. Ieškovė nurodo, kad tai, jog buto pirkimo - pardavimo sandoris buvo fiktyvus įrodo ir tai, kad iki ginčo sandorio sudarymo, atsakovė šį butą jau ne kartą yra perleidusi kitiems asmenims, o vėliau vėl įgijusi atgal ir tai patvirtina, kad tokie sandoriai buvo sudaromi tik tam, kad gauti lėšų iš kredito įmonių. Be to, visu šio turto pirkimu - pardavimu rūpinosi išimtinai atsakovė – arba pati asmeniškai, arba per savo gyvenimo draugą M. P., tai patvirtina jų siųsti el. laiškai ieškovei. Be to, beveik 17 000,00 Eur kreditą kredito unijai už ieškovę grąžino būtent M. P..

10. Ieškovė nurodė, jog vekselis turi būti pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei, kadangi atsakovė pasinaudojo ieškove, galimai iš anksto suplanavusi ją apgauti ir įgyti reikalavimo teisę į ją 40 000,00 Eur sumai.

11. Ieškovė pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno miesto 19-notarų biuro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovės dukra V. D., atstovaujama atsakovės, pardavė, o ieškovė nupirko 23/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini) už 187 000,00 Eur sumą, iš esmės buvo tariamas sandoris. Ieškovė tik dėl akių tapo šio turto savininke, jokios kainos už perkamą buto dalį ji nemokėjo ir neturėjo mokėti. Bute ji neapsigyveno, mokesčių už jį nemokėjo, butu nesinaudojo, o pardavė butą atsakovės nurodytiems pirkėjams.

12. Ieškovės teigimu, pripažinus negaliojančiu vekselį, pripažintinas negaliojančiu ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, kadangi tai yra išvestinis reikalavimas, kurio tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių. Be to, ieškovė nurodo, kad Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarė nesiuntė jai pranešimo sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo, tuo pažeisdama Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus.

II. Atsakovės argumentai

13. Atsakovė V. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šalys pakankamai ilgai bendradarbiavo ir turėjo daug, įvairių ir nevienkartinio pobūdžio teisinių santykių ir susitarimų (rangos, paskolos, bendros veiklos), tiek tiesiogiai pačios, tiek ir per įvairius susijusius asmenis. Nemažai susitarimų buvo žodinių, įskaitant ir dėl bendro turto įsigijimo ieškovės vardu. Ieškovė ne kartą skolinosi iš atsakovės pinigų, tačiau šalys jokių paskolos raštelių nepasirašinėdavo, kadangi viena kita pasitikėjo. Dalyvaujant bendroje veikloje, ieškovė taip pat įsigijo gyvenamąją valdą (duomenys neskelbtini), kurioje taip pat neapsigyveno. Šiame turte buvo leista apsigyventi kitiems su atsakove susijusiems bendrai pažįstamiems asmenims, kuriuos vėliau ieškovė vienašališkai be jokių įspėjimų nusprendė iškraustyti policijos pagalba, vėliau teismine tvarka. Atitinkamo turto (duomenys neskelbtini), įsigijimu (įskaitant tam reikalingomis lėšomis), taip pat rūpinosi atsakovė ir su ja susiję asmenys, taip pat buvo panaudotos ir su atsakove susijusių asmenų lėšos. Šalių sudaryti sandoriai neprieštaravo jokiems teisės aktams, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

14. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė pirko iš atsakovės dukros V. D., kurią atstovavo atsakovė, nekilnojamąjį turtą. Sutarties 4.1 punkte buvo nurodyta, kad atsakovė gavo iš ieškovės 44 000,00 Eur grynais pinigais, tačiau pati ieškovė pripažįsta, kad realiai šių pinigų ji atsakovei neperdavė, o tuo metu išrašė 40 000,00 Eur vekselį, kurį patvirtino ta pati notarė. Vekselis buvo išduotas ne visai 44 000,00 Eur sumai, o tik 40 000,00 Eur, kadangi 2 000,00 Eur ieškovė atsakovei sumokėjo pasirašant preliminariąją sutartį, o dar 2 000,00 Eur buvo perdavusi anksčiau. Ši pirkimo - pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir šioje byloje neginčijama. Visas sutartis, tiek buto pirkimo, tiek paskolos, ieškovė yra gavusi iš anksto, turėjo galimybę jas išanalizuoti, tačiau jokių pretenzijų dėl sutarties sąlygų nereiškė. Įsigijusi ginčo butą, po kurio laiko ieškovė jį pardavė ir gautais pinigais laisvai disponavo.

15. Atsakovė nurodo, kad jai nežinoma kam galimai ir kokiu pagrindu mokėjo pinigus ieškovė pardavusi atitinkamą turtą, tačiau ieškovės nurodomų 10 000,00 Eur grynais pinigais atsakovė tikrai negavo, kaip ir jokių kitų mokėjimų vekseliui apmokėti. Taip pat, atsakovė niekada ieškovei netvirtino, kad ji suplėšė vekselį.

III. Trečiųjų asmenų argumentai

16. Trečiasis asmuo Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė atsiliepime į ieškinį nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad notaras neturi pareigos patikrinti, ar vekselis, kuris jam yra pateikiamas protestui įforminti ar vykdomajam įrašui padaryti, yra išduotas be apgaulės ar suklydimo, ar vekselio davėją ir gavėją sieja prievoliniai santykiai.

17. Trečiasis asmuo nesutinka, kad vykdomasis įrašas pripažintinas negaliojančiu LR Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodo, kad vykdomieji įrašai pagal vekselius atliekami pagal specialią tvarką - Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašą. Šiame apraše ieškovės nurodytos notarui tenkančios pareigos siųsti pranešimą vekselio davėjui nėra numatytos. Pagal šį aprašą pareiga pranešimus siųsti vekselio turėtojui yra nustatyta vekselio turėtojui, t. y. vekselio turėtojas turi pateikti vekselį apmokėti ir pranešti pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas (kas įprastai daroma siunčiant pranešimą raštu), o notarui tuo tarpu yra nustatyta pareiga įsitikinti, ar buvo laiku pranešta pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas. Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė šią pareigą įvykdė - ji pareikalavo iš vekselio turėtojo įrodymų, jog vekselis buvo pateiktas apmokėti ir kada buvo pateiktas apmokėti. Vekselio turėtojas šiuos duomenis pateikė. Šiuos dokumentus pateikė pati ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu. Išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad nėra pagrindo vykdomojo įrašo pripažinti negaliojančiu LR Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies pagrindu.

18. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

patikslintas ieškinys atmetamas.

19. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 14 d. V. D., atstovaujama atsakovės V. L., ir ieškovė K. V. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buto Nr. 2), kurį sudaro 23/100 dalys Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 187 000,00 Eur. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas (ieškovė) pasiūlymą priima ir savo įsipareigojimų užtikrinimui sumoka pardavėjui 2 000,00 Eur. Šalys pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį įsipareigojo sudaryti iki 2021 m. lapkričio 15 d. (1 t., b. l. 19-21).

20. Dėl paskolos minėto buto įsigijimui suteikimo, ieškovė kreipėsi į kooperatinę bendrovę ARKU kredito uniją, pateikdama visus kredito gavimui reikalingus dokumentus. Kredito unija, apsvarsčiusi ieškovės prašymą, 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą išduoti ieškovei 143 000,00 Eur dydžio kreditą, įkeičiant perkamą turtą. Kredito sutartis sudaryta 2021 m. lapkričio 19 d. (1 t., b. l. 109-117, 120-121).

21. 2021 m. lapkričio 16 d. Kauno m. 19-ame notarų biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš V. D., atstovaujamos atsakovės, įsigijo 23/100 dalis Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)už 187 000,00 Eur (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis/arba Sutartis). Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad pardavėjo atstovas patvirtina, jog gavo grynais pinigais iš pirkėjo, prieš pasirašydamas šią sutartį, šios sutarties pasirašymo dieną 44 000,00 Eur. Likusią sumą – 143 000,00 Eur pardavėjui įsipareigojo pervesti kredito įstaiga, kai tik pirkėjas įkeis nusipirktą daiktą ir įregistruos hipotekos sutartį (Sutarties 4.2. punktas) (1 t., b. l. 149-161) (teismo pastaba: ieškovė pateikė į bylą 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. buto dalies pirkimo – pardavimo sutartis, sumaišius sutarčių lapus vietomis, originalios sutartys išreikalautos į bylą popierine forma. 2021 m. lapkričio 16 d. sutartis - popierinio priedo DOK 124307, b. l. 109 – 119, priedas – rudas aplankas b.l. 150 – 159 ir 2022 m. balandžio 7 d. sutartis – rudas aplankas b. l. 82 - 86).

22. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 16 d., tame pačiame 19-ame notarų biure ieškovė K. V. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2022 m. lapkričio 16 d. besąlygiškai sumokėti atsakovei V. L. 40 000,00 Eur (1 t., b. l. 32).

23. Atsakovė 2023 m. sausio 24 d. kreipėsi į Kauno miesto 19-ojo notarų biurą, prašydama išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2021 m. lapkričio 16 d. neprotestuotiną vekselį, nurodydama, kad jis buvo pateiktas apmokėjimui 2022 m. lapkričio 16 d. (2 t., b. l. 52). Kartu su šiuo prašymu atsakovė pateikė notarei įrodymus apie pranešimo apie vekselio neapmokėjimą ir raginimo jį apmokėti išsiuntimą ieškovei K. V. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 54-55). Kauno 19-ojo notarų biuro notarė Aušra Urbonienė 2023 m. sausio 24 d. išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį pareikalavo išieškoti iš ieškovės atsakovės naudai 40 000,00 Eur per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą, 129,54 Eur už vykdomojo įrašo padarymą bei 5 procentus metinių palūkanų (1 t., b. l. 30). Atsakovė šį vykdomąjį įrašą pateikė vykdymui antstolės R. P. kontorai, kur buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0183/23/01974.

24. 2022 m sausio 12 d. ieškovė K. V. bei Z. Č. ir M. P. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buto Nr. 2), kurį sudaro 23/100 dalys Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 170 000,00 Eur. Šioje sutartyje numatyta, kad pirkėjai sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjai 15 000,00 Eur avansą, o likusi suma bus sumokėta sudarant pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, pervedant pinigus į pardavėjo banko sąskaitą (3 t., b. l. 33-35). Pagal šią sutartį pirkėjai į ieškovės sąskaitą 2022 m. sausio 13 d. pervedė 15 000,00 Eur avansą (2 t., b. l. 96).

25. 2022 m. balandžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė ginčo butą už 170 000,00 Eur pardavė Z. Č. ir M. P.. Šioje sutartyje nustatyta tokia atsiskaitymo tvarka: pardavėja pareiškė, kad 15 000,00 Eur gavo avansu bankiniu pavedimu į savo sąskaitą prieš pasirašant šią sutartį, 26 000,00 Eur pardavėja gavo grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį sutarties pasirašymo dieną, o 129 000,00 Eur pirkėjai įsipareigojo per dvi darbo dienas bankiniais pavedimais pervesti į pardavėjos sąskaitą (3 t., b. l. 45-55). Pardavusi ginčo butą, ieškovė grąžino Kredito unijai gautą paskolą – 125 980,00 Eur (3 t., b. l. 58).

26. Byloje apklaustas liudytojas M. Č. paaiškino, kad yra ieškovės gyvenimo draugas, tačiau taip pat pažįsta ir atsakovę. Su atsakove juos siejo įvairūs bendradarbiavimo santykiai. Liudytojas turi savo projektavimo įmonę, o atsakovei kartais reikėdavo projektavimo paslaugų, todėl kreipdavosi į liudytoją. Kažkurio susitikimo metu atsakovė pasisakė liudytojui, kad ją slegia finansinės problemos, todėl įkalbėjo už tam tikrą atlygį atidaryti įmonę UAB „Pramogų asorti“ ir taip gauti paskolą, įkeičiant turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo atidaryta ieškovės vardu, tačiau realiai įmonę valdė atsakovė. Įmonė buvo atidaryta fiktyviai, tik tam, kad būtų nupirktas atsakovei priklausantis turtas. Įmonė butą nupirko, o vėliau buto savininkė šį butą atsipirko atgal. Po kurio laiko atsakovė įkalbėjo K., kad ji tą butą nupirktų savo vardu. Ieškovė už tam tikrą atlygį sutiko tai padaryti, norėdama padėti atsakovei. Jiems patiems to buto nereikėjo. Liudytojas nurodė, kad iki pranešimo iš antstolės gavimo, jis nieko nežinojo apie ieškovės pasirašytą vekselį. Vėliau išsiaiškino su ieškove, kuri papasakojo jam, kad vekselis buvo pasirašytas buto pirkimo metu, ieškovė jį pasirašė gera valia, norėdama padėti atsakovei, kad kredito unija suteiktų paskolą buto pirkimui. Viskuo rūpinosi išimtinai atsakovė ir ji su visais buto pirkimo - pardavimo dokumentais padavė ieškovei pasirašyti ir vekselį, sakydama, kad to reikalauja bankas. Taip pat atsakovė pažadėjo, kad vos tik gavusi iš kredito įstaigos pinigus, vekselį ji iš karto sunaikins. Vėliau buto pardavimu kitiems pirkėjams taip pat rūpinosi atsakovė, ieškovė tik pasirašė dokumentus. Taip pat ieškovė grąžino paskolą bankui. Liudytojas nurodė, kad gavusi iš pirkėjų avansą, K. V. padavė savo banko kortelę atsakovei, kad ši iš bankomato nusiimtų pinigus, ieškovė kartu nevažiavo, nes turėjo svečių. Po ginčo buto pirkimo – pardavimo, atsakovė laikėsi savo žodžio, t. y. pati rūpinosi sutarčių sudarymu, mokėjo kredito įmokas, vėliau buvo sudaryta dar vieno nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)panaši sutartis, tačiau čia jau ieškovei teko pačiai mokėti kredito įmokas, dėl ko šalys ir apsipyko, o tada atsakovė ir kreipėsi dėl skolos išieškojimo pagal vekselį. Liudytojas taip pat nurodė, kad juos su atsakove siejo įvairūs verslo reikalai, vienu metu, net buvo susitarę, kad už paslaugas jam bus perrašyta dalis UAB „Sibela“ akcijų, buvo netgi paruošta akcijų perdavimo sutartis, todėl liudytojas laikė save atsakovės partneriu. Ir visi šie sandoriai dėl butų pirkimo-pardavimo vyko būtent tuo metu.

27. Byloje apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad pažįsta abi šalis. Su ieškove bei jos draugu susipažino per atsakovę. Žinojo, kad atsakovė apie 2019 metus skolindavosi iš ieškovės įvairias pinigų sumas, kurias vėliau grąžindavo. Pinigus skolindavosi kai pritrūkdavo pinigų įrengti kokį butą ar medžiagoms. Apie vekselio sudarymą jam yra žinoma tik iš ieškovės žodžių. Kartą svečiuojantis pas ieškovę namuose, liudytojas matė, kad atvažiavo atsakovė ir K. jai padavė savo banko kortelę. Tai buvo 2022 metais, žiemos metu. Po kurio laiko atsakovė grįžo ir kortelę grąžino ieškovei. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis irgi yra nukentėjęs nuo atsakovės.

28. Byloje apklausta liudytoja E. N. nurodė, kad su šalimis ją siejo bendradarbiavimo santykiai parduodant nekilnojamąjį turtą. Liudytoja, kaip brokerė, atsakovės užsakymu ieškojo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjų. Buto savininkė tuo metu buvo ieškovė. Liudytoja dalyvavo ir sudarant pirkimo - pardavimo sandorį. Ji paruošė preliminarią sutartį, pagal kurią buvo sumokėtas avansas į ieškovės sąskaitą. Už tarpininkavimo paslaugas su ja atsiskaitė atsakovė.

29. Byloje apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad jis su atsakove veda bendrą ūkį. Atsakovė dažnai paprašydavo jo nuskenuoti ar persiųsti kam nors dokumentus, todėl gali būti, kad iš jo el. pašto buvo siunčiami dokumentai ir ieškovei. Taip pat liudytojas yra mokėjęs įmokas kredito unijai už K. V., nes keletą kartų to jo paprašė V. L., nurodydama, kad ieškovė tuo metu neturi pinigų įmokoms. Sumokėtų sumų iš ieškovės jis iki šiol neatgavo.

30. Byloje keliamas vekselio negaliojimo bei jo pagrindu padaryto vykdomojo įrašo teisėtumo klausimas.

Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu

31. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo toliau - ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Remiantis ĮPVĮ 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali būti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi būti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestą). Vekselyje gali būti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrą laiką po pateikimo, per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos, nustatytą dieną) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

33. Ieškovė vekselį pripažinti negaliojančiu prašo trimis savarankiškais pagrindais: pagal CK 1.81 straipsnį, kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, pagal CK 1.86 straipsnį, kaip tariamą, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį bei pagal 1.91 straipsnį, kaip sudarytą dėl apgaulės.

34. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

35. Byloje nustatyta bei teismo posėdyje ieškovė pripažino, jog ieškovė vekselį išrašė gera valia, atsakovei nedarant jokio poveikio, tačiau siekdama padėti atsakovei nupirkti butą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė, siekdama įsigyti ginčo turtą, savo valia dalyvavo ne tik buto pirkimo – pardavimo santykiuose, bet ir kreditavimo santykiuose - ieškovė kreipėsi į kooperatinę bendrovę ARKU kredito uniją, pateikė šiai kredito įstaigai visus kredito gavimui reikalingus dokumentus, kreditą gavo, o vėliau pardavusi ginčo butą, ieškovė kredito įstaigai grąžino kredito dalį. Taigi, šios aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog ieškovė savo valia ir niekieno neverčiama dalyvavo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo procedūrose, kas suponuoja išvadą, jog ieškovė savo kryptingais veiksmais siekė įvykdyti pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, tame tarpe ir pilną atsiskaitymą su pardavėja, išrašant jos atstovei piniginės prievolės užtikrinimu tapusį ginčo vekselį. Priešingų aplinkybių, jog vekselio išdavimas atsakovei buvo nesavanoriškas ieškovės veiksmas, byloje nenustatyta.

36. Be to, ieškovė byloje pripažino, kad žinojo apie tai, jog pirkėja (ieškovė) privalo sumokėti atsakovei sutartyje numatytą turto kainą grynais pinigais – 44 000,00 Eur, taip pat ieškovė patvirtino, kad nurodytų grynųjų pinigų 44 000,00 Eur sumoje, atsakovei sutarties pasirašymo metu neperdavė, o vietoje to pasirašė ginčo vekselį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė byloje neįrodė, jog priimdama ieškovės išrašytą vekselį, atsakovė turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei. Byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, kad išrašant ginčo vekselį, atsakovė ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdama kokiu nors būdu paveikti ieškovės valią.

37. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. ir kt. v. UAB „Konekesko Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).

38. Byloje nenustačius, jog priimdama išrašomą vekselį atsakovė turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei, teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, labiau tikėtina aplinkybe laiko tai, kad vekselis buvo išrašytas kaip prievolės sumokėti 44 000,00 Eur kainos dalį, užtikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

39. Ieškovė pripažinti vekselį negaliojančiu taip pat prašo ir CK 1.86 straipsnio pagrindu, kaip tariamą, t. y. tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytą sandorį. Ieškovė nurodo, kad šalys tarėsi, kad šis vekselis neišeis į civilinę apyvartą ir pagal jį nekils jokių prievolių, vekselis neva buvo išrašytas formaliai, kaip ir pati pirkimo - pardavimo sutartis, kuri iš esmės buvo tariamas sandoris. Ieškovės teigimu, ieškovė tik dėl akių tapo šio turto savininke, jokios kainos už perkamą buto dalį ji nemokėjo ir neturėjo mokėti. Bute ji neapsigyveno, mokesčių už jį nemokėjo, butu nesinaudojo, o pardavė butą atsakovės nurodytiems pirkėjams.

40. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

41. Kasacinio teismo praktika dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

42. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

43. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad tiek buto, esančio (duomenys neskelbtini)pirkimo - pirkimo-pardavimo sutartis, tiek vekselis buvo sudaryti tik formaliai, nesiekiant sukurti jokių pasekmių – ieškovės įsigytame bute ir toliau gyveno atsakovė, o vekselis buvo išrašytas tik tam tikslui, kad kredito įstaigai parodyti, jog ji turi lėšų butui įsigyti.

44. Byloje nustatyta, kad šalis siejo nevienkartiniai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai. Ieškovė neginčija fakto, kad net tą patį ginčo butą ji jau kartą buvo įsigijusi iš V. D. ir po kurio laiko perleido jai atgal, tačiau ne kaip fizinis asmuo, o jos vadovaujamo UAB „Pramogų asorti“ vardu, taip pat iš atsakovės įsigijo ir namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad tokiu būdu, už atitinkamą atlygį, ji padėdavo atsakovei gauti lėšų jos verslui vykdyti. Be to, ne kartą yra skolinusi atsakovei pinigų, teikusi savo, kaip architektės paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji net neketino pirkti atsakovės dukrai V. D. priklausančio buto ir šis sandoris buvo tik formalus, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei surinktiems rašytiniams įrodymams. Nors ieškovė byloje teigia, kad visu buto pirkimo - pardavimo procesu rūpinosi atsakovė ir jai artimi asmenys, o ji tik pasirašė sutartį, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi dokumentai pirmiausiai buvo siunčiami ieškovei, ji turėjo galimybę su visais jais susipažinti, be to, dalį dokumentų rinko pati ieškovė, t.y teikė kredito įstaigai savo pareigybės aprašymą, informaciją apie valstybės tarnybą, individualios veiklos vykdymo pažymą, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo gavimo ir pan. Taigi, šios aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, jog ji neturėjo tikslo įsigyti ginčo nekilnojamojo turto. Kadangi pati ieškovė pripažįsta, kad sutartyje nurodytos 44 000,00 Eur sumos grynais pinigais pardavėjui nesumokėjo, nes tokios sumos neturėjo, visiškai tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybė, kad vietoje sumos sumokėjimo, ieškovė gera valia išdavė atsakovei ginčo vekselį.

45. Pažymėtina, kad nors ieškovė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo fiktyvi, tačiau ieškovė jos neginčijo, kaip matyti, vėliau pagal minėtą sutartį įgytą butą pardavė ir iš gautų pinigų grąžino suteiktą kreditą. Be to, byloje nustatyta, jog parduodant butą į ieškovės banko sąskaitą buvo pervestas ir 15 000,00 Eur dydžio avansas, kuriuo ieškovė taip pat galėjo laisvai disponuoti. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ir šį avansą pasiėmė atsakovė, nes ieškovė perdavė jai savo banko kortelę, teismo atmetami, kaip neįrodyti. Kaip matyti, į bylą pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai patvirtina aplinkybę, kad iš ieškovės sąskaitos buvo nuimti pinigai, tačiau kas būtent juos nuėmė, neginčijamų įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas pritaria atsakovės argumentams, jog mažai tikėtina, kad protingas, apdairus žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, svetimam žmogui duotų savo banko kortelę bei jos prisijungimo duomenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčo buto pirkimo – pardavimo sandoris bei ginčo vekselio išrašymas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, priešingai, ieškovė ir po sutarties pasirašymo ir vekselio išdavimo toliau dalyvavo ginčo buto pardavimo santykiuose su trečiaisiais asmenimis, sąžiningi ginčo buto įgijėjai Z. Č. ir M. P. sumokėjo ieškovei į jos sąskaitą parduodamo turto kainos dalį, šiais pinigais ieškovė disponavo, o gavusi likusią sumą už parduotą turtą, įvykdė prievoles kredito įstaigai.

46. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pirkimo - pardavimo sutartis ir vekselis buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, todėl teismas konstatuoja, jog nėra teisinių prielaidų ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

47. Ieškovė ginčo vekselį prašo pripažinti negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kaip išduotą dėl apgaulės. Ieškovė nurodo, kad atsakovė ją apgavo, žadėdama vekselį suplėšyti ir niekada nepateikti jo vykdymui.

48. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo pagrindinės įrodinėjimo dalyką sudarančios objektyvios aplinkybės yra tokios, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

49. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, 28 punktas).

50. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad vekselį ji išrašė laisva valia, turėdama tikslą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, ieškovė taip pat pripažino, kad sutartyje nurodytos 44 000,00 Eur sumos grynaisiais pinigais ji neturėjo, todėl šios savo prievolės įvykdymo užtikrinimui, neva atsakovės paprašyta, ieškovė pasirašė vekselį. Byloje nustatyta, jog atsakovė, atstovaudama kitą asmenį, butą už sutartą sumą ieškovei pardavė, jis perėjo ieškovės nuosavybėn, ieškovė galėjo juo disponuoti, nes vėliau jau pati ieškovė šį butą pardavė tretiesiems asmenims. Byloje liudijęs M. Č. teismui patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog jo gyvenimo draugė – ieškovė dalyvauja šiame sandoryje, ieškovė šių faktų neslėpė, tik nutylėjo aplinkybę, jog išdavė atsakovei ginčo vekselį. Byloje liudijęs R. G. teismui patvirtino, jog jam buvo žinoma ir tai, jog pati ieškovė minėto buto remontui atsakovei buvo perdavusi pinigų. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, priimdama iš ieškovės ginčo vekselį, jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, ieškovei visos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos buvo žinomos, faktų, jog atsakovė kokiu nors būdu būtų suklaidinusi ieškovę dėl pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų, ar nutylėjusi jas, byloje taip pat nenustatyta.

52. Pažymėtina, jog byloje jokių įrodymų, kad atsakovė būtų gavusi iš atsakovės ginčo vekselyje nurodytą sumą byloje nėra. Taip pat byloje nenustatyta, jog atsakovė kokiu nors būdu būtų sudariusi prielaidas ieškovei manyti, jog prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi. Be to, kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusių santykių, ieškovė vekselį ėmė ginčyti tik po to, kai šalys susipyko dėl tokiu pat būdu įsigyto kito buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovė gera valia kartu su atsakove ne kartą dalyvavo šalių vykdomuose nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo procedūrose, ieškovė gera valia dalyvavo sandorių tvirtinime notarine tvarka, neginčijo pirkimo – pardavimo sutarčių, todėl teismas atsakovės veiksmuose neįžvelgia apgaulės, kuri būtų galėjusi paskatinti ieškovę sudaryti sandorį, kurio sudaryti ieškovė nenorėjo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

53. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo ieškovės nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus laikyti pagristais ir įrodytais, todėl ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu

54. LR Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis nustato, jog notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Ieškovė byloje ginčija išduotą vykdomąjį įrašą tuo pagrindu, jog jo išdavimo metu notarė nesilaikė šios vykdomojo įrašo išdavimo procedūros ir nesiuntė ieškovei minėto pranešimo, t.y. jog notarė pažeidė LR Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus.

55. Vykdomieji įrašai pagal vekselius atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašu (toliau – aprašas). Pagal šio aprašo 4.7 punktą, kartu su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą asmuo turi pateikti įrodymus ar vekselis ar čekis, kuriam neprivalomas protestas, nustatytu laiku pateiktas vekselio ar čekio mokėtojui ar davėjui arba trečiajam asmeniui ir iš jo pareikalauta: akceptuoti arba nurodyti akcepto datą, arba apmokėti, arba vizuoti ir nurodyti vizos datą vekselyje, arba apmokėti čekį.

56. Nagrinėjamu atveju notarei atsakovė pateikė įrodymus apie pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo ir raginimo jį apmokėti išsiuntimą ieškovei K. V. jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)todėl įsitikinusi, kad toks pranešimas ieškovei išsiųstas, pakartotinio pranešimo notarė nebesiuntė. Pažymėtina, kad pati ieškovė neneigia gavusi minėtą pranešimą ir jį pateikė į bylą kaip vieną iš rašytinių įrodymų, todėl teismas sprendžia, kad vykdomojo įrašo naikinti tik todėl, kad notarė pakartotinai nesiuntė ieškovei pranešimo sumokėti kreditorei skolą, apie ką skolininkė neginčytinai jau buvo informuota, nėra teisinio pagrindo. Priešinga išvada, teismo vertinimu, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams bei sudarytų pagrindą tik formaliai vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui Kauno 19-ajam notarų biuro notarei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

58. Trečiąjį asmenį Kauno 19-ojo notarų biuro notarę Aušrą Urbonienę byloje atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė Žana Vašcova, kuriai už pagalbą teikiant konsultacijas ir teisines paslaugas bei atstovavimo paslaugas (atsiliepimo į ieškinį parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, pasirengimą bei dalyvavimą teismo posėdžiuose) trečiasis asmuo iš viso sumokėjo 1100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį atmetus jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovės.

59. Atsakovė V. L. iki bylos nagrinėjimo pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

60. Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 1 189,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas paduodant ieškinį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo šioje civilinėje byloje, todėl ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamas 1 189,00 Eur nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Kauno m. 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 189,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.