Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. G. R. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareikštu patikslintu ieškiniu A. R. (toliau – ir atsakovas), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašė: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui T. R., nustatant išlaikymą po 275,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos vaiko motinai G. R.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

15. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (įrašo Nr. duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio T. R., gimusios(duomenys neskelbtini) , a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (t. 1, b .l. 5).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte šalys susitarė kad ,,A. R. sūnaus T. R., išlaikymui iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį moka po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų). Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina G. R. – LR CK 3.185 str. 1 d.“.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

19. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

20. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jo išlaikymu, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 150,00 Eur sumą per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankamas.

22. Ieškovė prie ieškinio pridėjo vaiko poreikių lentelę, kurioje detalizavo vaiko poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas, kurios sudaro 888,50 Eur per mėnesį: 230,00 Eur būsto nuomai; 45,00 Eur vaikui tenkanti komunalinių mokesčių suma; 30,00 Eur transporto išlaidos; 63,00 Eur darželio mokestis; 90,00 Eur teniso treniruotėms; 10,00 Eur teniso aprangai; 32,00 Eur anglų kabos pamokoms; 60,00 Eur logopedo paslaugoms; 8,00 Eur edukacijai; 5,50 Eur darželio grupės fondui; 3,00 pratyboms ir užduočių knygelėms; 3,00 Eur kanceliarinėms prekėms; 150,00 Eur maistui namuose; 15,00 Eur vaistams ir vitaminams; 15,00 Eur vasaros stovykloms; 2,00 Eur higienos priemonėms; 30,00 Eur viršutiniams drabužiams; 3,00 Eur apatiniams drabužiams; 15,00 Eur striukėms; 9,00 Eur žieminei avalynei; 5,00 Eur vasarinei avalynei; 15,00 Eur atostogoms; 20,00 Eur gimtadieniams; 30,00 Eur vaiko kaupiamajam draudimui. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikas lanko mokyklą, o ne darželį, patikslino, kad lanko futbolą ir norėtų lankyti robotikos būrelį, nurodė, kad buto išsinuomoti negali dėl to, kad viena išlaiko vaiką ir gaunamų lėšų nepakanka nuomos mokesčiui apmokėti, dėl to tenka glaustis jos motinos gyvenamajame būste, byloje nebuvo pateikti duomenys, kad būtų sudaryta sutartis ir mokamos vaiko kaupiamojo draudimo įmokos.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840,00 Eur, apie 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Todėl, esant tėvų turtinei padėčiai lygiavertei, vaiko minimalių poreikių užtikrinimui kiekvienas turėtų prisidėti 274,00 Eur suma (633,00 Eur – 85,75 / 2).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį pusės minimalios algos sumą, atskaičius vaikui mokamas išmokas, sumą – 275,00 Eur. Ieškovė neįrodinėjo kokios yra faktinės vaiko poreikiams užtikrinti reikalingos išlaidos. Todėl, byloje nesant duomenų, kad šalių vaikas turėtų kokių nors specialių sveikatos, ugdymo, ar kitokių poreikių, teismas neturi pagrindo ignoruoti ieškovės pasirinkimo reikalauti priteisti teismų praktikoje orientaciniu minimaliems poreikiams užtikrinti pripažįstamą išlaikymo sumą.

26. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė reikalaudama priteisti iš atsakovo tik minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.

27. Vadovaujantis kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

28. Byloje gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna pastovų darbo užmokestį apie 1 240,22 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 841,71 Eur. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis ieškovė neturi nekilnojamojo turto, o pagal iš VĮ ,,Regitra“ gautus duomenis, ji turi dvi transporto priemones – VW GOLF, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2001 metai ir BMW 523I Touring, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005 metai. Bylos duomenimis atsakovas Lietuvoje draudžiamų pajamų negauna, taip pat jo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad jo mėnesio pajamas sudaro 1 801,49 GBP alga į rankas, kas pagal Lietuvos banko skelbiamą valiutos kursą sudaro 2 092,01 Eur (https://www.bankai.lt/valiutos/valiutu-skaiciuokle). Atsakovo teigimu 914,81 GBP (1062,34 Eur) kiekvieną mėnesį iš jo atlyginimo atskaičiuoja, už kambario nuomą ir įsipareigojimus kreditoriams/antstoliams. Taip pat atsakovas nurodė, kad yra sudaręs lizingo sutartį ir moka lizingo įmokas už 2011 metų automobilį Jaguar, kurio vertė 6 550,00 GBP (7606,28 Eur). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, iš atsakovo vykdomas išieškojimas GelvoraSergel UAB naudai. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad iš jo išieškoma kreditoriams suma sudaro 18 326,00 GBR (21281,34 Eur).

29. Pažymėtina, jog pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikams reikalingo išlaikymo sumas. Atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai nesudaro pagrindo mažinti jos išlaikymo pareigos apimtis, o lizingo įmoks už automobilį, jų mokėjimo laikotarpiu nors ir sumažina gaunamas pajamas, tačiau tokiu būdu didinamas šalių turtas ir tuo pačiu turtinė padėtis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

30. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011), kita vertus, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Todėl teismas, spręsdamas dėl vaiko teisės į išlaikymą, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar nebus pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei kreditorių teisių proporcingumo principas, ar vaiko teisės negali būti apgintos tokiu būdu, kuris būtų suderinamas su kitų kreditorių interesais ar kuo mažiau varžytų jų teises. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo skirto tik minimaliems jo poreikiam tenkinti priteisimo, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis nelaikytinas nesuderinamu su kreditorių interesais, todėl minimalių poreikių skirto išlaikymo mažinimas reikštu kreditorių interesų gynimą vaiko interesų sąskaita.

31. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Vaikas turi būtinuosius poreikius, kuriuos tenkinti yra abiejų šalių pareiga ir net tuo atveju, jeigu tėvų galimybės ją vykdyti yra ribotos, jie turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti ieškovės nurodytam išlaikymui mokėti reikalingas pajamas.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

34. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, 2018 balandžio 4 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydis 150,00 Eur, šio sprendimo priėmimo momentu akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Todėl ieškovės reikalavimą pakeisti teismo Sprendimu, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatytą atsakovo teiktino išlaikymo dydį tenkina, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnau naudai išlaikymą po 275 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovei iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

35. Nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai patenkinti. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė. Todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir neatlyginamos.

37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 74,25 Eur (275,00 Eur×12x3proc.×75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

38. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios sudaro 17,76 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo 5 punktu nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui T. R., priteisiant iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. gruodžio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra ieškovė G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą pervedant į ieškovei iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 74,25 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,76 Eur (septyniolika eurų, 76 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.